Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. ir nukentėjusios Ž. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubaustas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į G. S. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 5 d., 16.07 val. iki 2022 m. sausio 6 d., 11.19 val., t. y. viena laikinojo sulaikymo para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. S. 2022-01-05 apie 9 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.38 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, lovoje gulinčiai Ž. P. su kuria gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), kumščiais sudavė ne mažiau kaip du kartus į veidą, taip padarydamas Ž. P. poodinę kraujosrūvą su minkštųjų audinių pabrukimu (tinimu) nosies srityje ir veido dešinėje pusėje, nosies kaulų lūžį, taip nesunkai sutrikdė šeimos nariui nukentėjusiajai Ž. P., sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. ir nukentėjusioji Ž. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, išdėsto motyvuotas išvadas dėl šio apeliacinio skundo esmės.

6. Iš nuteistojo ir nukentėjusiojos apeliacinių skundų matyti, kad skundai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iš esmės yra grindžiami šiais esminiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi neblaivios Ž. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o parodymais duotais teisminio posėdžio metu vertino kritiškai; 2) specialisto išvada, kuria rėmėsi teismas yra prieštaringa ir nepatikima; 3) pirmosios instancijos teismas rėmėsi neblaivaus, iš miego prikelto G. S. paaiškinimu apie įvykį.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusioji Ž. P. pranešdama policijai apie įvykį, protokole-pareiškime ikiteisminio tyrimo ir apklausų metu teigė tas pačias, nuoseklias aplinkybes, kad 2022 m. sausio 5 d. kilus ginčui su sugyventiniu, G. S. sudavė jai smūgius į veidą ir vienoje iš apklausų nurodė, kad sugyventinis sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į veidą, dėl to buvo sulaužyta nosis, taip nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiajai sveikata. Teismo posėdžio metu Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paneigė ir nurodė, jog G. S. jos atžvilgiu nesmurtavo, ji susižalojo pati ir šiuo aspektu skundžiamas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusios parodymų teisiamojo posėdžio metu pakeitimas iš esmės, laikomas kaip noras padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji neturi kito gyvenamojo ploto, ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodyta, jog ji persikels gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, tačiau nuteistasis paaiškino, jog bandė susitarti su ten gyvenančiu ūkininku, kad Ž. P. priimtų ten dirbti ir gyventi, tačiau jis nesutiko. Nukentėjusioji yra visiškai priklausoma nuo nuteistojo, pas jį gyvena, savarankiškų pajamų neturi, giminių ar artimųjų neturi. Šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pakankamai ir išsamiai pasisakė dėl nukentėjusios Ž. P. parodymų vertinimo.

8. Nukentėjusios pateiktą susižalojimo versiją paneigia ir byloje gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ginčija apeliantas. Minėtoje išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, tačiau pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Apelianto skundžiami specialisto išvados motyvai nėra prieštaringi, kadangi klausimai į kuriuos pateikti atsakymai yra netapatūs bei skirtingi klausimų objektai: į trečiąjį specialistui pateiktą klausimą „Kuo padaryti sužalojimai ? Kelių smūgių poveikyje ?“, išvadoje atsakoma – „kietais, bukais daiktais, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais“, vertinant situaciją, kuomet sužalojimai patiriami suduodant smūgius; Į penktąjį klausimą „Ar šie sužalojimai galėjo atsirasti pačiai Ž. P. griuvus ant grindų, atsitrenkus į kokį kietą buką daiktą ?“, išvadoje atsakoma – „pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi“, vertinant situaciją, kuomet susižalojimai patiriami nugriūvant ir/ar atsitrenkiant į kitus kietus, bukus daiktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktos specialisto išvados motyvai suponuoja skirtingus šių klausimų objektus (skirtingas situacijas), dėl to laikomi neprieštaraujantys vienas kitam ir nuoseklūs.

9. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį tuo aspektu, jog teismas nepagrįstai rėmėsi neblaivaus ir prikelto iš miego apelianto pasakymu, kad „davė biškį į lempą“. Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad šį nuteistojo pasakymą teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Išnagrinėjus bylą teismas nustatė, jog atvykę policijos pareigūnai nukentėjusią rado pas kaimyną V. Š.. Nukentėjusioji teigė, jog prieš ją namuose smurtauja sugyventinis. Kai buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, atvykusi medikė pasakė, kad akivaizdžiai yra matomi sužalojimai. Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą ir G. S. uždavus klausimą apie tai, kas sužalojo nukentėjusiąją, pastarasis nurodė, kad nukentėjusioji „gavo biški snukin“ ir „biški daviau lempon“. Teisėjų kolegija pažymi, kad G. S. į užduotus policijos pareigūnų klausimus atsakė aiškiai ir suprantamai, kas suponuoja nuteistojo gebėjimą pokalbio su policijos pareigūnu metu objektyviai vertinti aplinką ir atsakyti į klausimus. Be kita ko pats G. S. nurodė, kad gerai prisimena įvykio aplinkybes, nepaisant koks neblaivumas jam buvo nustatytas. Vertinant tai kas išvardyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pirminiu nuteistojo paaiškinimu apie įvykį.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą nuosprendį.

11. Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 1, 2 dalys).

12. 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam G. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas A. Cemnolonskas. Bylos nagrinėjimo metu buvo gauta Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad G. S. teiktos teisinės pagalbos išlaidų dydis yra 103, 33 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei.

13. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad G. S. yra nedirbantis, neturi turto, turės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis negalės atlyginti susidariusias antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir nebus galimybės jų išieškoti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. S. ir nukentėjusios Ž. P. apeliacinius skundus.

Atmesti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo G. S..