Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam D. B. (D. B.), jo gynėjai advokatei Vaidotei Radvilavičienei, įstatyminei atstovei A. B.,

kaltinamajam R. K. (R. K.), jo gynėjoms advokatėms Silvai Mardosaitei ir Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, įstatyminei atstovei J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 straipsnio pagrindu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskiriant elgesio apribojimą 3 mėnesių terminui ir įpareigojant: a) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 19 val. iki 6.30 val., b) tęsti mokslą; c) uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 9 mėn. laisvės apribojimo bausmę, pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutinę - 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 9 mėn. laisvės apribojimo bausmę, pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutinę - 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose (savo gyvenamojoje vietoje) nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, bei tęsti mokslą;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei tęsti mokslą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose (savo gyvenamojoje vietoje) nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, bei tęsti mokslą;

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimo 1 metams ir 8 mėnesiams bausmę; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 11 mėnesių; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės atėmimo bausmę 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 3 mėnesių; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 5 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 11 mėnesių; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), 187 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį (dvi veikos) paskiriant laisvės atėmimo bausmę 3 metams ir 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) paskiriant laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) mėnesių; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 4 metams ir 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi paskirtą bausmę;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės atėmimo bausmę 1 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimas 4 metams ir 10 mėnesių;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį (3 veikos), paskiriant galutinę subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 kl. išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teistas:

1) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės apribojimo bausmę 4 mėnesiams; Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;

2) Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimo bausmę 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 mėnesiams ir 15 dienų;

3) Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams;

4) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) paskiriant laisvės apribojimo bausmę 1 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams;

5) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams; Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7, 9 dalimis, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskiriant arešto bausmę 45 paroms;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskiriant arešto bausmę 30 parų;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimo bausmę 10 mėnesių; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 20 dienų;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnį paskiriant laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 40 parų;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį paskiriant subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 metams, 3 mėnesiams ir 15 dienų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir BK 178 straipsnio 4 dalį paskiriant subendrintą laisvės apribojimo bausmę 1 metų 4 mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies b punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi – prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi paskirtos 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., D. B., R. K. ir T. M., veikdami bendrininkų grupėje, kurios organizatorius E. K., D. B., R. K. ir T. M. panaudojus fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jie 2018 m. spalio 19 d. apie 15 val. veikdami bendrininkų grupėje tarpusavyje ir kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, bei asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, iš anksto suplanavus ir pasiruošus nusikalstamai veikai, (E. K., asmeniui, kuris nusikalstamos veikos metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, bei asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą) vadovavus, iš anksto suplanavus ir pasiruošus nusikalstamai veikai, S. L. atvedus į sutartą vietą „Tauro“ kalno parkelyje, adresu Tauro g. 3, Vilniuje, nukentėjusįjį A. K., turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, T. M. stumdant ir mušant nukentėjusįjį A. K., iš už krūmų atėję D. B. ir R. K., stovėdami iš už nugaros A. K., spardė jį (A. K.), po ko pastarasis nukrito ant žemės, D. B. kojomis toliau spardė A. K. iš šono į įvairias kūno vietas, tuo metu R. K. koja spyrė vieną kartą A. K. į veidą, tuo sukeldami pastarajam fizinį skausmą. Po ko T. M. pagrobė A. K. priklausančius „Nike“ batus, kurių vertė 50 eurų, iš kuprinės paėmė nukentėjusiajam A. K. priklausančią striukę, 50 eurų vertės, iš nukentėjusiojo A. K. piniginės pagrobė 5 eurus ir USB laidą 10 eurų vertės. E. K. pagrobus nukentėjusiojo A. K. motinai M. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6 S“, 250 eurų vertės, buvusį mėlynos spalvos dėkle, su telefone buvusia mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė” SIM kortele, visi kartu pasišalino, tokiais savo veiksmais panaudodami fizinį smurtą iš nukentėjusiojo A. K. pagrobė 365 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis E. K. teismo posėdyje parodė, kad buvo namuose, per „Messenger” gavo skambutį iš S. Jis, D. B., T. M., G. R. ir S. L. susitiko prie „Maximos” Savanorių pr. Kaip kiti atvyko, nežino, jam atvykus likusieji jau buvo vietoje. Važiuodamas susitikti su S. žinojo, kad kiti vaikinai bus. Kas juos pakvietė nežino, juos visus pažinojo S. Kitus kaltinamuosius jis pažinojo. S. pasakė, kad reikia važiuoti ant „Tauro” kalno, kad reikia pasikalbėti dėl platinamų nuotraukų. Koks tas kalbėjimas turėjo būti, nesakė. Jis asmeniškai su A. K. nekalbėjo, smurto jo atžvilgiu nevartojo. Su kitais apie tai, ką reikia daryti, taip pat nekalbėjo. Važiuoti juos kvietė S., jis nieko nekvietė. Jie nuvažiavo prie „Tauro” kalno, S. atvedė A. K.. Kaip jį pasikvietė – nežino. Matė, kaip nukentėjusysis atėjo į tą vietą. S. su juo lipo į kalną. A. K. nepažinojo, gal ir praėjo pro jį, nežino, ar A. K. jį matė. Buvo dar A. K., su kuriuo jis liko apačioje, o R. K., T. M. ir D. B. nuėjo į viršų pasikalbėti su A., jis nelipo, nes nenorėjo aiškintis. Kas toliau vyko, neatsimena. Matė, kad nukentėjusysis buvo mušamas ant kalno. Ten buvo T. M., R. B., merginos. Kaip ir kas mušė, tiksliai nepamena. Mušė nukentėjusįjį kojomis, rankomis, gulint. Nematė, ar D. B. mušė, nes stovėjo kalno apačioje, apie 20 m atstumu, šiek tiek matėsi, nes buvo tarpas ir garsai girdėjosi. Negalėjo paaiškinti, kodėl matydamas mušamą A. K. nieko nedarė. Iš nukentėjusiojo buvo paimti daiktai – batai, striukė, telefonas ir pinigai. Minėjo kiti kaltinamieji ir pats matė, kad tie daiktai buvo pas vaikinus. Jam kažkuris iš vaikinų, būnant kalno apačioje, padavė telefoną, neatsimena kas. Nematė, kaip jis buvo ištrauktas. Negalėjo paaiškinti, kodėl jį paėmė ir kodėl jam davė. Neturėjo tikslo nieko iš telefono ištrinti, tai norėjo padaryti merginos. Telefonas priklausė nukentėjusiajam. Pagarsinus ankstesnius jo parodymus, patvirtino, kad buvo užlipęs ant kalno, bet po to nulipo. Nežino, ar nukentėjusysis galėjo jį matyti. Po įvykio nematė kitų kaltinamųjų, su S. ir G. nuvažiavo į namus. Jos išėmė iš telefono informaciją, SIM kortelę, o jis telefoną sau pasiliko. 2020 m. vasario 20 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. K., įspėtas dėl galimybės atsisakyti duoti parodymus prieš save, parodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Įvykį 2018 m. spalio mėn. prie „Tauro“ kalno, prisimena iš dalies. Gerosios Vilties g., prie „Maximos” susitiko su draugais – A., „(duomenys neskelbtini)”, S. ir R. ir dar kažkuo, kitų nepamena, dėl kažkokios merginos. Nepamena, ar M. iš karto buvo, ar vėliau. Vėliau prie „Maximos” atėjo S., nepamena, ar su G., bet nuėjo vaikino pasitikti vėliau. Visi nuėjo į „Tauro“ kalną. S. pavardės nepamena, asmens „(duomenys neskelbtini)”, vardo nežino. R. pavardės neatsimins. A. K., čia jo tikri vardas ir pavardė, kiek žino. Susitiko su šiais asmenimis „Krasnuhoj”, prie Gerosios Vilties. Iš pirmo šiaip susitiko, vėliau kažkas dėl merginos atsitiko, dėl kažkokių nuotraukų ir nuvažiavo iki „Tauro“ kalno. Atrodo, kad dėl S. Pas S. buvo problemos dėl nuotraukų, jie visi nusprendė važiuoti. Nusprendė, kad iki „Tauro“ kalno važiuos, nes ten turėjo kažkoks vaikinas būti. Norėjo išsiaiškinti su tuo vaikinu, kas ten buvo. To vaikino vardo ir pavardės nežino. Nepamena, kas pasiūlė nuvažiuoti iki „Tauro“ kalno. Kai nuvyko iki „Tauro“ kalno, susitiko. Buvo daugiau žmonių, nei jis sakė, bet jų neprisimena. Kiti nuėjo į kalną, o jis pasiliko apačioje. Prie „Tauro“ kalno vaikinas su S. atėjo. Ji prie „Tauro“ kalno važiavo kartu, bet, kiek pamena, buvo nuvažiavusi jo pasitikti atskirai. Šiame įvykyje buvo dar viena mergina, bet neatsimenu vardo, bet pažinojo. Mergina kartu su jais prisijungė, ji pati atėjo prie „Tauro“ kalno. Viena iš merginų kreipėsi su prašymų dėl šio įvykio. Tie žmonės, kurie nuėjo į kalną, buvo visi, kuriuos paminėjo, išskyrus kažką iš vaikinų, bet nepamena kas. Nežino, ką kiti darė kalno viršuje, žino, kad kalbėjosi su tuo vaikinu, asmeniškai nieko nematė, girdėjo, kad aiškinosi, daugiau nieko. Kalbėjosi S., A., R. Neatkreipė dėmesio, kad dar ką nors veiktų. Pokalbį matė, nukentėjusysis buvo išsigandęs, tylėjo, beveik nekalbėjo, kai kalbėjosi sunkioj pozicijoj buvo. Tuo metu nukentėjusysis stovėjo, kažkas gal vėliau buvo, bet nepamena. Paskutinį kartą, kai matė nukentėjusįjį, jis nestovėjo - sėdėjo ar gulėjo, buvo neramus, persigandęs. Nežino, kodėl nestovėjo, gal jį kas nors palietė. Nepamena, kaip nukentėjusysis buvo apsirengęs, striukė, megztinis, batai, džinsai. Įvykio metu ar po įvykio kuprinės nematė, kad kas tikrintų kuprinę, kuprinės nematė. Taip pat nematė, kad kas kraustytų nukentėjusiojo kišenes. Nuketėjusysis buvo likęs viršuje, kiek matė. Po to, kai pasikalbėjo, visi po namus išsiskirstė, vieni į vieną pusę, kiti į kitą. Per tą laiką jis buvo nuėjęs vos ne toj pačioj vietoj, laiptukais į apačia, pakalbėti telefonu. Iš tos vietos išėjo su S. ir ta mergina, kiti – kitomis kryptimis. Neklausė, ar pavyko merginų pokalbis. Merginos sakė, kad išsiaiškino dėl tų nuotraukų. Tuo metu jam buvo sugipsuota ranka. Įvykio metu jam buvo perduotas to asmens, su kuriuo atvyko kalbėti merginos, telefonas, rankoje jį laikė, o kur jis po to dingo, nepamena. Kai turėjo nukentėjusiojo telefoną, buvo su visais prie „Tauro“ kalno, kas jį padavė, nepamena. Padavė viršuje, ant kalno. Į viršų buvo pakilęs pasižiūrėti, kas ten vyksta. Tuo metu asmenys kalbėjosi. Smurtinio pobūdžio veiksmų gal ir buvo, bet tiksliai neatsimins. Su tuo telefonu nuėjo su S. ir ta mergina namo. Vėliau telefonas gal savaitę, gal daugiau buvo pas jį. Iki perduodant telefoną, nematė, kas su juo buvo daroma, niekas nesakė ką su juo daryti. Po kurio laiko sužinojo per draugus, kad buvo apiplėšimas, kad pas tą vaikiną buvo pagrobtas telefonas, ir kažkas dar iš rūbų. Kas įvykdė apiplėšimą, neatsimins. Kad jam perduotas būtent to asmens telefonas, suprato, nes nei pas vieną iš narių nebuvo tokio telefono, kaip pas jį „iPhone 6S”. Telefonas buvo auksinės spalvos su mėlynu dėkliuku. Negalėjo paaiškinti, kodėl išsinešė telefoną, kuris jam nepriklauso. Ikiteisminio tyrimo metu minėjo, kad tokiame įvykyje nedalyvavo, nes iš pirmo nežinojo apie ši įvykį, vėliau sužinojo. T. M. pažįsta, dalyvavo įvykyje, bijo sumeluoti, koks jo vaidmuo įvykyje buvo, kalbėjosi su tuo vaikinu. D. B. ir R. K. pažįsta, S. L. žino, ją ir įvardino S. vardu. G. pažįsta, tai ta mergina, kurią minėjo, G. pavardė R. Įvykyje ir S. ir G. dalyvavo. Jis prieš nukentėjusįjį jokių veiksmų neatliko. Po įvykio kažkuris iš vaikinų prašė telefoną grąžinti ir S. kažką sakė, bet negrąžino, nes paskui jo niekam nereikėjo. Gerosios Vilties g. dėl nuotraukų susitikimą organizavo S., ji kvietė susitikti tuos narius ir jį tuo pačiu. Jis prisijungti prie susitikimo nekvietė nieko, išvardinti draugai buvo kartu su juo. Nepamena, kaip S. kvietė susitikti, ar žinutėmis, ar paskambino. Kai paskambino, jis dar nebuvo su kitais susitikęs. Pakvietė jį ir tuos vaikinus. Kai S. paskambino ar parašė, nebuvo su tais asmenimis. Nežino, ar S. kvietė kiekvieną atskirai iš jų, kažką kvietė atskirai, kažkas prisijungė. D. B., atrodo, buvo su juo, T. M. vėliau prisijungė, (duomenys neskelbtini) su jais buvo. Jie jau buvo susitikę tuo pat metu su R. (duomenys neskelbtini) duomenų nežino, vardą, pavardę žino, kur gyvena, mokosi nesidomėjo, jis vyresnis. Pažįsta, nes bendram būryje būdavo. Jo kontaktų neturi. Mano, kad S. pažinojo išvardintus vaikinus, jei pakvietė. Nukentėjusiojo telefonas gulėjo pas jį namuose. Vėliau įsidėjo SIM kortelę. Nukentėjusiojo telefoną bandė naršyti, kodą buvo pasakęs kažkas iš vaikinų. Telefono „iCloud” nesinaudojo, buvo uždėtas, jei būtų žinojęs, būtų pakeitęs. Tai netrukdė naudotis telefonu. Prie „iCloud” prisijungimus merginos sužinoti bandė ir pats bandė jungtis, pas merginas klausė, ar žino slaptažodį, merginos atsakė, kad nežino. Jos „iCloud” slaptažodį sužinoti bandė, bet nesužinojo. Iš pradžių telefoną pasiliko sau, ką darė vėliau – neatsakys. Ką su telefonu iki jį išjungiant darė S. su G., nežino. Jis vaikinų neprašė, kad iš nukentėjusiojo atimtų telefoną, nepamena, kad būtų sakęs kam „davai paimk telefoną”, nežino, kodėl telefonas atsidūrė pas jį. Atsakydamas į teisėjos klausimą nurodė, kad vis tik sakė, kad paimtų telefoną kažkam iš narių, bet nepamena kam, vaikinui. Nepasakys, kas padavė telefoną, bet ne tas žmogus, kuriam sakė paimti. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 8 d. apklaustas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją E. K. parodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų. Nepamena įvykio prie „Tauro“ kalno kebabinės. A. pažįsta, jam (duomenys neskelbtini) metų, jis gyvena (duomenys neskelbtini). G. R. pažįsta, ji sena draugė. S. L. pažįsta, irgi sena draugė. Ką veikė 2018 m. spalio 19 d., neprisimena. Gali būti, kad buvo susitikęs su S. ir G. S. kontaktų neturi, kartais susirašo per „Messenger”. Negirdėjo apie įvykį dėl šių merginų nuotraukų. Praeitais metais rankos traumų neturėjo, gipso neturėjo. R. K. pažįsta, labai senas pažįstamas. Buvo sutikęs, bet su juo bendravo labai seniai. D. B. pažįsta, labai senas pažįstamas. Jį pažįsta gal 2-3 metus, nepamena, ar su juo bendravo praeitą rudenį. T. M. pažįsta, labai senas pažįstamas. Jį buvo sutikęs neseniai. A. K. pažįsta, jis jo pažįstamas, kur gyvena, nežino. Ar su jais buvo kokie įvykiai, neprisimena. Dėl įvykio su telefonu „iPhone 6S” nežino. Tokį telefoną turi jo panelė, draugai ir klasiokai (t. 1, b. l. 113-115). 2020 m. gegužės 21 d. įteikus pranešimą apie įtarimą ir apklausus įtariamuoju E. K. paaiškino, kad su įtarimu susipažino, esmę suprato. Dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad pagrobė A. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6S”. A. K. nemušė. Nori paaiškinti, kad tikslių įvykio aplinkybių nepamena, nes praėjo daug laiko. Yra davęs parodymus teisme. Gali paaiškinti, kad įtarime nurodytą dieną Gerosios Vilties g. susitiko su R. - pavardės nežino, S. - pavardės nežino, B.- vardo nežino, A. K., M. - vardo nepamena. A. K. pažįsta senai, jį pažįsta kaip A. K., todėl mano, kad tai jo tikras vartas ir pavardė. Susitiko šiaip pabendrauti, S. pasiūlė važiuoti prie „Tauro“ kalno, ji visiems pasakė, kad ten kažkas bus, kas bus, nepaaiškino, bet iš jos tokių žodžių suprato, kad reikės A. K. sumušti. Tuomet nuvyko visi kartu ir su S. ant „Tauro“ kalno. Jie liko laukti, o S. nuėjo atsivesti A. K.. Pamena, kad buvo ir G., bet kada ji prisijungė prie jų, pasakyti negali. S. paaiškino, kad ji ir G. pasikalbės su A. K.. Jie nebuvo sutarę kas ką darys. S. paaiškino tik tiek, kad nori kalbėtis dėl nuotraukų. Kas tai per nuotraukos, nežino. Kai S. atsivedė A. K., jį pasitiko viršuje ant kalno R., D. B., T. M., pradėjo mušti A. K., t. y. mušė kumščiais ir spardė kojomis. Kiek kartų jie sudavė, negali pasakyti, nes nepamena. Taip pat viena iš merginų sudavė A. K. į veidą su delnu, kuri tiksliai, nepamena. Kiek pamena, (duomenys neskelbtini) tik stovėjo, bet nieko nedarė. Jis vėliau nuėjo kalbėtis telefonu, o kai grįžo, pamatė, kad D. B. mūvi A. K. batus. Matė, kad kažkuris iš vaikinų paėmė striukę, bet nepamena kuris. Matė, kad piniginę kraustė D. B. su R. ir iš jos paėmė 5 eurus. Kuris iš jų pasiėmė 5 eurus, pasakyti negali. Jam stovint ir stebint kas vyksta, D. B. ištraukė iš A. K. džinsų dešinės kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6S” ir padavė jam, po to visi išsiskirstė ir nuvažiavo į G. namus. Kai D. B. padavė jam telefoną, jis suprato, kad jį jam atiduoda ir jis liks jam. Kai buvo mušamas A. K., jis pasakė merginom telefono kodą, nes jos norėjo ištrinti ten esančias nuotraukas. Ar joms pavyko ištrinti nuotraukas, nepamena. Jiems būnant G. namuose kažkuri iš jų išėmė SIM kortelę „Bitės” ir ją išmetė. Jis telefoną pasiliko sau ir išvažiavo namo, kur padėjo telefoną, nepamena, bet gali būti, kad pardavė arba išmetė. Kaip ir minėjo, smulkiau papasakoti negali, nes praėjus daug laiko nepamena visų aplinkybių. Į tyrėjos klausimą gali atsakyti, kad pats nemušė, nes nenorėjo nemalonumų. Dėl savo elgesio labai gailisi (t. 4, b. l. 26-28, 29).

Nukentėjusysis A. K. teismo posėdyje parodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų. 2018 m. spalio 19 d. įvykį atsimena, jį sumušė ir atėmė jo daiktus. Įvykis nutiko prie „Jammy” kebabinės, kur yra kalniukas į viršų. Jis susitiko su S., ji atsivedė iki vietos, kur tie vaikinai išėjo. Su S. susitiko prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kur yra Lietuvos spaudos kioskelis. Su S. susitiko mokykloje, šnekėjosi, norėjo išspręsti ginčą, ji sakė einam pašnekėsim. Ginčas buvo dėl to, kad ji atsiuntė savo nuogos nuotraukas ir norėjo, kad jis jas ištrintų, nes jis žadėjo paviešinti, nors to nedarė. Nusprendė eiti ant to kalniuko, ėjo su S. dviese. Užlipus ant kalno iš pradžių nieko nematė, po to išėjo vienas iš įtariamųjų ir atsistojo prieš, pradėjo mušti, o jis gintis. Tada dar du iššoko, pradėjo spardyti, jis nukrito ant žemės, po to R. spyrė į galvą. Pirmas iššoko T. M., vėliau R. ir D. Nepamena, ar T. M. sakė, dėl ko smurtauja ir kur konkrečiai sudavė. Nepasakytų, kad dėl smūgių jam būtų labai skaudėję, gal truputį, bet jautė šoką, kad trise vieną užpuolė. Iš nugaros spardė D. ir R. Nematė, kas sudavė į nugarą, bet jautė. Parvertė T. M., spyrė virš 10 kartų į šonkaulius. Kai jie spardė buvo atsisukęs. Nepamena, kuris pastūmė. T. buvo iš pat pradžių, todėl suprato, kad tie kiti du už nugaros spardė. Konkrečiai, kad spardo R. su D., nematė, tik kai atsisuko pamatė, kad čia jie spardė. Iki šio įvykio T. M., R. K. ir D. B. nepažinojo, vardus pasakė per atpažinimą policijoje, vėliau matė jų „facebook” anketas. Kažkuris kraustė kuprinę, batus paėmė D., o kas paėmė telefoną, nepamena. Batai buvo „Nike”, chaki spalvos. Batų dydis buvo 42-43. Be batų paėmė telefoną, striukę ir 5 eurus, Vilniečio kortelę. Telefonas buvo naudotas, bet geros būklės. Batai, striukė taip pat geri buvo. Merginos, A. K. ir E. nieko nedarė, jie stebėjo įvykį, sustabdyti veiksmų nebandė. (duomenys neskelbtini) nematė, bet sužinojo, kad įvykyje dalyvavo. E. K. matė, bet jis tik buvo šalia. Merginą, vardu G., pažįsta, jos pavardė R. Kai jis atėjo, ji stovėjo prie kitų, o kai jie pabėgo, ji dar trenkė jam ir išėjo. Įvykio metu telefonas buvo E. K. rankose, vėliau perdavė kitam kažkam, bet nepamena kam. Kas nutiko su jo daiktais nieko nežino, jų daugiau nematė. Tą pačią dieną po įvykio S. prašė prisijungimo prie „iCloud” duomenų. Jis atsisakė duoti. Telefonas buvo nesudaužytas, baltas, atrodo „iPhone” 5S, dėkliukas mėlynas. Po įvykio buvo nugaros apibrozdinimas, skaudėjo, jautėsi nelabai gerai, bet kreiptis į gydymo įstaigą nereikėjo. Nežino, kaip atsidūrė vaikinai įvykio vietoje, mano, kad juos parvedė kažkuri iš merginų, nes S. būtent į tą vietą vedė. Kai atėjo su S., pirmą pamatė T., vėliau G. ir D. su R., vėliau, kai ant žemės gulėjo, E. K.. Nepamena, kaip jie buvo išsidėstę, E. K. prie krūmų stovėjo, prie jo stovėjo G. Įvykio aplinkybes geriau atsiminė pirminėje apklausoje, nes mažiau laiko buvo praėję. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad gimė 2003 m. balandžio 15 d., dabar jam (duomenys neskelbtini) metų. Pažada viso pokalbio metu sakyti tik tiesą. Susirinko pasikalbėti apie tą įvykį, kai jį sumušė, pavogė telefoną, striukę, batus. Tai prasidėjo nuo to, kad jis susipažino su S. Susibendravo. Ji supažindino su G. Jam kažkurį vakarą atsiuntė nuotraukas, kuriose jos buvo nuogos. Jis pasakė, jog padarė ekrano nuotraukas, ir pasakė, jog jas paviešins. Jis iš tikrųjų neketino to daryti. Susitiko su S. prie mokyklos kiosko, nes buvo taip susitarę. Po to jie nuėjo prie „Tauro“ kalno. Užlipo ant „Tauro“ kalno. Nuėjo prie kebabinės „Jammi”. Vienas, kuris jį sumušė, iššoko iš už medžio, jam rodos jo vardas T. Jis pradėjo jį stumdyti, mušti. Jis bandė gintis. Po to atėjo dar du vaikinai ir ji pradėjo spardyti. Vieno vaikino vardas D., o kito nežino. Jie jį spardė, jis nukrito ant žemės. Jį pradėjo gulintį spardyti. Vienas pasakė, kad reikia pažiūrėti, kas yra jo kuprinėje. Paėmė striukę, telefoną. Tas kurio vardo nežino, spyrė jam į galvą, o D. iš jo paėmė batus. Kai paėmė jo batus, jie visi pabėgo. Liko G. R.. Ji jam trenkė į veidą ir irgi pabėgo. Jis atsistojo, D. savo batus jam paliko. Jam atrodo, kad jie nubėgo link centro poliklinikos stotelės, nuo kurios važiuoja viešasis transportas link stoties. Žino, kad šis įvykis vyko rudenį, gal spalio ar lapkričio mėnesį. S. iš jo mokyklos. Ją pakvietė į draugus per „facebook” . Ji jam atrašė, ar jie pažįstami. Jų bendravimas buvo normalus. Per „Snapchat” susipažino su G. S. sakė, kad su juo nori susipažinti G. Su G. buvo susitikę kelis kartus. S. L. ir G. R.. Su jomis bendravo apie mėnesį, gal du iki įvykio. Jos jam atsiuntė nuotraukas tuo pačiu metu. Į proceso dalyvių klausimus užduotus per ikiteisminio tyrimo teisėją A. K. paaiškino, kad su S. susitarė susitikti, nes ji norėjo, kad jis ištrintų tas nuotraukas. Jie susitiko ir nuėjo ant „Tauro“ kalno. Kitą dieną dar turėjo su G. susitikti. Jis su S. susitiko prie mokyklos kiosko. Ten yra du kioskai. Vienas yra kioskas išėjus iš mokyklos, kitas link Arkikatedros. Kioskas vadinasi „Lietuvos spauda”. Jis ėjo su S. Užlipo ant „Tauro“ kalno. T. yra apie 180 cm ūgio, juodais plaukais, atrodo jog su juodais marškinėliais, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, akių spalvos nepamena. Daugiau nepamena. T. pats pirmas pradėjo jį stumdyti, galima sakyti mušti. Jis irgi spardė jį gulintį ant žemės. Jam atrodo, kad ne jis paėmė telefoną. D. buvo apie 165 cm ūgio, atrodo blondinas, trumpai kirptas. Daugiau iš išvaizdos nieko nepamena. D. ji spardė priėjęs iš šono ir gulintį spardė. Jam atrodo, kad jis jo batus paėmė. Trečias vaikinas, kurio vardo nežino, tai jo ūgis apie 185 cm, tamsesnių plaukų, atrodo, kad jam (duomenys neskelbtini) metų. Jis pradėjo iš nugaros jį spardyti. Trenkė koja į veidą gulinčiam. Jis paėmė jo telefoną ir striukę. Telefoną ir striukę paėmė iš jo kuprinės. Jis iškratė jo kuprinę. Iš kuprinės paėmė telefoną, o striukė gulėjo ant žemės. Piniginę apžiūrėjo ir paėmė penkis eurus ir negaliojančią vilniečio kortelę. Jo telefonas „Iphone 6S”, baltos spalvos. Turėjo mėlyną dėkliuką. Prie telefono daugiau nieko nebuvo. Jo striukė buvo, atrodo, tamsiai mėlyna, lengva, rudeninė. Striukės pavadinimo neprisimena. Batai „Nike” tamsiai žalios spalvos, batų dydis 42. Paėmė 5 eurus ir vilniečio kortelę. G. R. su jais buvo ant „Tauro“ kalno. Kai paėmė jo telefoną, jis pamatė, kad G. stovi prie S. G. jam trenkė į veidą, bet nestipriai. Jam neskaudėjo. Įvykio metu buvo keturi vaikinai. Tas ketvirtas vaikinas atrodė stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų. Jis stovėjo šalia ir viską žiūrėjo. Jis paėmė telefoną, kažkiek palaikė ir atidavė kitam. S. jo draugui pasakė užpuolikų vardus. Kad vieno vardas yra D., o kito T. S. pasakė M. G. jų vardus. M. G. buvo iš jo mokyklos. Kur G. mokosi, negali pasakyti, nes pamiršo. Ji gyvena kažkur prie (duomenys neskelbtini), kažkur toliau. Nieko išskirtinio pas tuos keturis vaikinus nepastebėjo. Jam atrodo, tas, kuris jį irgi mušė, ant kojos turėjo apykoję. Tą dieną jo namų raktai buvo kuprinėje. Jis galvojo, kad tie vaikinai paėmė jo raktus, nes kai atvažiavo namo, pamatė, kad nėra raktų. O kai su policija vakare atvažiavo į įvykio vietą, raktus rado. Jam atrodo, kad jie paėmė ir jo mobilaus ryšio telefono pakrovėją. Galėtų atpažinti tuos keturis vaikinus, kurie jį užpuolė. Po įvykio iš tų keturių asmenų su juo niekas nebendravo. S. parašė į „Messenger”, kad pasakytų „iCloud” slaptažodį, nes jam bus blogai. G. jam rašė per „Messenger”, kad nori su juo susitikti grąžinti jo telefoną. Iš tų vaikinų jam niekas nerašė. Tas žinutes turi išsaugojęs. G. žinučių neturi. Mano, kad jį užpuolė ir grasino dėl tų nuotraukų. Tas nuotraukas, kuriose yra nuogos merginos, yra išsaugojęs. Dėl sumušimų kreipėsi į teismo medikus. Daugiau pasakyti nieko neturi, nes viską papasakojo (t. 1, b. l. 56-59).

Nukentėjusioji M. K. teismo posėdyje parodė, kad įvykyje tiesiogiai nedalyvavo, apie viską sužinojo grįžusi namo. Sūnus A. K. 2018 m. spalio 19 d. buvo sumuštas. Ji grįžo namo apie 16 val., sūnus buvo labai sukrėstas, patinęs sumuštas veidas, antakis, skruostas, bet neprakirsta, tik kraujosruva. Ji pati medikė, apžiūrėjo sūnų, padaryti sužalojimai nebuvo rimti, todėl nesikreipė į medikus. Sumušimai ant skruosto ir antakio matėsi akivaizdžiai. Kitą dieną ant skruosto buvo paraudimai. Buvo nuotraukos padarytos, nuvyko pas teismo medicinos ekspertus. Sūnus papasakojo, kad po pamokų su toje pačioje gimnazijoje besimokančia S., su kuria pradėjo bendrauti „facebook“, nuėjo į susitikimą, netoli mokyklos. Kartu su ja nuėjo į „Tauro“ kalno parką. Ten netikėtai ant jo užpuolė keletas berniukų, kurių jis nepažinojo. Pargriovė, pradėjo mušti. Sūnus buvo parkritęs. Jį gulintį spardė kojomis. Mušė trys asmenys, kitas berniukas nedalyvavo. Dvi mergaitės įvykį stebėjo. Tai buvo S. ir G. Įvykio pabaigoje nuėmė sportbačius, davė kažkuris savo batus, kad grįžti. Sūnaus batų dydžio nepamena, jis buvo su batais „Nike”, chaki spalvos, padai balti, gal 42 dydžio. Sūnus grįžo su kažkokiais tamsiai mėlynais batais. Taip pat paėmė striukę, iš kuprinės telefoną, iš piniginės keletą eurų. Po to berniukai ir mergaitės pabėgo link troleibuso stotelės, Stoties link. Sūnus turėjo grįžti namo į (duomenys neskelbtini). Po įvykio bandė susisiekti mergaitės, reikalavo pasakyti telefono kodą. Bendraujant per „facebook“ sūnus gal ir pažinojo kažką iš vaikinų, papasakojo, kad per „facebook“, viena mergina ar abi, atsiuntė apsinuoginusios nuotrauką, sūnus nuotrauką išsaugojo. Iškilus konfliktui, sūnus pagrasino, kad nuotraukas paviešins. „Nike” batai buvo 42 dydžio, įvertino 50 eurų, nes neseniai juos pirko, telefoną „Iphone” pirko pora mėnesių iki įvykio, padėvėtą iš lombardo, dokumentų įsigijimo neturi, mokėjo apie 250 eurų. Telefonas buvo veikiantis. Gal neveikė pilnai baterija. Operatorius „Bitė”. Striukę pirko neseniai. Sūnaus piniginėje buvo apie 5 eurus. Iš pavogtų daiktų nieko neatgavo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo paaiškino, kad sūnus jautėsi pažemintas. Vaistų nevartojo, bet pergyveno dėl S., jie mokėsi toje pačioje mokykloje. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad 2018 m. spalio 19 d. apie 17 val. grįžusi namo iš savo sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad 2018 m. spalio 19 d. apie 15 val. ant „Tauro“ kalno, adresu Tauro g. 3, Vilnius, keturi apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus vaikinai sumušė jos sūnų ir pavogė iš jo kuprinės daiktus. Pagrobė striukę, mobiliojo ryšio telefoną „Iphone S6” baltos spalvos už 250 eurų. Striukė buvo tamsiai mėlynos spalvos, pūkinė, 50 eurų vertės. Pavogti ir chaki spalvos sportbačiais „Nike air Max” už 50 eurų. Dar iš piniginės vaikinai pagrobė 5 eurus ir USB laidą, baltos spalvos, kurio vertė 10 eurų. Jos sūnus pasakojo, kad per socialinį tinklą „facebook” susipažino su mergina iš savo mokyklos S. L.. Mergina mokosi kaip ir jos sūnus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje. Vėliau jis susipažino su S. drauge G. R., taip pat per „facebook”. A. bendravo su abiem merginom, su jomis susipažino maždaug prieš 1 metus. Abi merginos per programėlę „Snapchat” A. atsiuntė nuotraukas, kuriose jos yra nuogos. A. nuotraukas nukopijavo į savo telefoną ir išsiuntė merginoms atgal, gąsdindamas, kad jas paviešins. A. su merginomis konfliktavo per programėlę „messenger” susirašinėdamas. Jie susitarė su S. susitikti abu prie (duomenys neskelbtini) esančio kiosko „Nervesen”. Apie 14.30 val. S. su A. susitiko sutartoje vietoje, iš kurios abu nuėjo ant kalno šalia kebabinės, Vilniuje, Tauro g. 3. Atėjus iki kalnelio A. pasitiko vaikinas apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 175-180 cm ūgio, juodų trumpų plaukų. Vaikinas pradėjo stumdyti A. Ant kalnelio netoliese stovėjo G. S. nuėjo prie G. Vaikinas pradėjo ne tik stumdytis, bet ir kumščiuotis. Iš už medžių prisijungė dar du vaikinai. Vienas iš jų buvo (duomenys neskelbtini) m. amžiaus apie 160 cm ūgio, šviesių trumpų plaukų, o kitas apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 175-185 cm ūgio rudų plaukų, labai trumpai nusikirpęs. Prisijungus minėtiems vaikinams jos sūnų jau mušė trise, spardė į įvairias kūno vietas. Jos sūnus nukrito ant žemės, jie toliau jį gulintį spardė. Paskutinis, rudų plaukų vaikinas A. koja vieną kartą įspyrė į galvą. Žemiausias vaikinas paėmė A. kuprinę ir pradėjo ją kratyti. Iš kuprinės pasiėmė striukę, telefoną, du raktus nuo namų, kurių materialiai nevertina, ir tas pats vaikinas A. numovė sportbačius. Tas pats vaikinas liepė A. pasakyti telefono slaptažodį, jis pasakė slaptažodį. A. telefoną minėtas vaikinas perdavė kartu buvusiam draugui, kuriam apie (duomenys neskelbtini) m., apie 175 ūgio, stambaus kūno sudėjimo, kuris dėvėjo kepurę. Paėmę daiktus visi keturi vaikinai su merginomis nubėgo link Centro poliklinikos. Prieš pabėgant žemiausias vaikinas apsimovė A. sportbačius, o savo sportbačius numetė prie jo. Jiems nubėgus, jos sūnus apsiavė numestus sportbačius ir nuėjo link stotelės šalia Centro poliklinikos. A. sakė, kad matė stotelėje minėtas dvi merginas ir keturis vaikinus, jie visi 6 įsėdo į autobusą ir nuvažiavo link stoties. Jos sūnus minėjo, kad vaikiną, kuris buvo su rudais plaukais, yra matęs socialiniame tinkle „ Facebook”, jis pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)”. Visus keturis vaikinus sūnus galėtų atpažinti. Telefono įsigijimo dokumentų neturi, nes jį pirko lombarde pavadinimu „Lambas”, Vilniuje, Kalvarijų g., maždaug prieš 3 mėnesius. Į mobiliojo ryšio telefoną buvo įdėta mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė” abonentinė kortelė, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini). Važiuodama link namų apie 16.36 val. ji skambino savo sūnui nurodytu telefonu, tačiau jis jau buvo išjungtas. Dėl įvykio patyrė 365 eurų turtinę žalą. Kai A. grižo namo, savo paskyroje per programėlę „Messenger” rado S. žinutę, kurioje ji liepė pasakyti programos „iClauds” slaptažodį ir pagrasino, kad A. turės problemų, jeigu nepasakys slaptažodžio. A. į žinutę nesureagavo, bet ją išsisaugojo (t. 1, b. l. 27-28).

Liudytoja G. R. teismo posėdyje parodė, kad yra gimusi (duomenys neskelbtini), jai (duomenys neskelbtini) metų. Žino, kad kalbėsis apie A. Tiksliai nepamena, kur buvo įvykis, buvo kalniukas, prie Pylimo poliklinikos. A. buvo nestipriai sumuštas ir iš jo buvo pavogtas telefonas. A., atrodo, atėjo kartu su S. arba buvo susitarę susitikti, nepamena. Įvykyje dalyvavo S., R., D., M. ir „(duomenys neskelbtini)”. Nepamena, ar prieš įvykį kalbėjosi su tais vaikinais. Ten eiti buvo S. planas, ji turėjo ištrinti nuotraukas, kurių netrynė A. S. norėjo iš A. paimti telefoną, gražiai norėjo paprašyti, o toliau nepamena, ji išsamiai nieko nepasakojo. Kad įvykio metu bus naudojamas smurtas ir bus paimti asmens daiktai nieko planuojama nebuvo. Ji daug ko nebepamena. Nelabai prisimena, kas vyko ant kalniuko. S. prašė duoti telefoną ištrinti nuotraukas, jis spyriojosi, sakė, kad neduos, pamena, kad kažkas trenkė A., kas tiksliai nepamena. Buvo kažkiek smūgių, bet nieko stipraus, kas sudavė, nepamena. Tie visi vaikinai, galbūt, puolė A., nepamena, bet gal ir ne visi A. mušė, tiksliai nebepamena. Po to, kai buvo suduoti smūgiai A., žino, kad S. gavo telefoną ir iš jo ištrynė nuotraukas. Bandė telefoną jam atiduoti ir kažkas telefoną pasiėmė, o kas toliau buvo nepamena, net nežino, kuris paėmė telefoną. Kaip A. telefonas papuolė į S. rankas, tiksliai nežino, gal pats A. padavė. Pamena, kad S. turėjo jį rankose. Ji (G. R.) telefono rankose nelaikė, tik buvo prie S. priėjusi, kai ji trynė nuotraukas, bet telefono į rankas neėmė. Kurio asmens rankose liko telefonas išėjus iš įvykio vietos, nepamena, bet atrodo ne pas A. Šio telefono po įvykio neteko matyti ir kad kas juo naudotųsi irgi neteko matyti. Telefonas buvo „iPhone 6”, atrodo, auksinės spalvos. Po įvykio A. telefonas, atrodo, liko dar vienam vaikinui, kuris ten nieko nedarė. Jo vardas E. Nežino ar iš A. buvo dar kažkas paimta. Pasakyti telefono prisijungimo duomenis S. gal ir buvo prašiusi A., neįsivaizduoja. Su A. avalyne kažkas buvo, kažkuris bandė nuimti jo batus, atrodo, išėjo juos nuimti, bet kam tiksliai pavyko, nepamena. Su kitais rūbais nepamena, kad kas būtų daroma. Iš įvykio vietos išėjo su S. ir visais kitais, bet jos su S. po 100 metrų pasuko į kitą pusę. Kai ji išėjo, A. gal irgi išėjo, nežino. Nepamena, kaip su tais vaikinais susitiko. Ji buvo su S. R. pavardė K., su juo lankė treniruotes, kažkiek bendravo, tačiau tuo metu nebendravo. D. pavardė B., M. vardo nežino, dalyvavo ir „(duomenys neskelbtini)”, bet nežino ar pravardė čia jo, ar pavardė, nepažįsta. D. nuo mokyklos pažįsta. Įvykio metu buvo momentas, kai ji bandė ir sustabdyti, ir prašė, kad gražintų A. telefoną, nepamena, kam sakė, bet sakė, kad to jau per daug. Kalbėjo kažkiek su A., bet nepamena apie ką ir ar tikrai taip buvo. Pati prieš A. jokių fizinių veiksmų nenaudojo. Ar R. K. atliko kokius veiksmus prieš A. negali pasakyti. Ką darė A. D. B., R. K., T. M., „(duomenys neskelbtini)”, nežino, gal jie visi keturi kažką darė, bet ką kiekvienas atskirai – nežino. E., atrodo taip pat buvo, stovėjo nieko nedarydamas. Pamena, kad tą dieną buvo su juo susitikę, bet ar jis ten tikrai buvo, negali pasakyti. Atrodo, kad jam buvo lūžusi ranka ir jis su gipsu ant rankos buvo. Dieną su kitais dalyviais nepamena, ar buvo susitikusi. Įvykio aplinkybes geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus. Ar „(duomenys neskelbtini)” ir E. yra tas pats asmuo, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu G. R. 2019 m. gegužės 6 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad prisimena, jog susitiko su savo drauge S., ji jai pasakė nueiti su ja į kažkokią vietą ir jos laukti. S. atėjo su A., ten dar buvo keturi vaikinai, jie pradėjo A. mušti ir atėmė iš jo telefoną. Su S. sakė tiems vaikinams grąžinti telefoną ir baigti mušti A., jie neklausė ir paskui tiesiog išėjo. Jos su S. nuėjo namo ir kaip ten viskas buvo toliau, nežino. Tiksliai nepamena, kada įvyko įvykis, gal vasarą. Tai įvyko prie Centro poliklinikos, prie „Tauro“ kalno, šalia „Jami” kebabinės. Įvykyje dalyvavo A. K., D. B., R. K., M., jo vardo nežino, A. K. ir, atrodo, dar vienas buvo, bet tiksliai nepamena. Visi vaikinai užsipuolė A. pradėjo jį daužyti ir spardyti kur tik įmanoma, atėmė iš jo telefoną ir dar kažką, bet tiksliai nepamena. Bandė su S. juos sustabdyti, bet jie neklausė. Nepamena, kas pirmas užpuolė iš vaikinų A. A. atėjo su S. kartu, visi vaikinai kartu A. paguldė ir pradėjo prieš jį smurtauti, atėmė iš jo telefoną. Telefoną, atrodo, pavogė D., bet tiksliai nepamena. Užpuolimas truko apie 15 ar 20 minučių tiksliai negali pasakyti. Paskui visi išsibėgiojo, su S. bandė padėti A., prašė atiduoti jam telefoną. Vėliau visi išskirstė, A., atrodo, išvažiavo namo, o jos su S. irgi išėjo. Vienus vaikinus pažįsta dar iš mokyklos, kiti tiesiog tą dieną prisistatė, o kitus iš matymo pažįsta. Jie užsipuolė A. dėl S. Su S. yra labai geros draugės. S. su tais vaikinais ar su vienu tarėsi, jos tiesiog paprašė ateiti ir būti kartu su ja. Jie neturėjo nieko mušti, tik pasikalbėti su A. Kai su S. pasikalbėjo apie nuotraukas, norėjo su A. susitikti ir paprašyti, kad jis tas nuotraukas ištrintų. Kam reikalingi buvo tie vaikinai, nežino, galima buvo susitarti kitaip. Į prokurorės klausimus paaiškino, kad A. K. nepamena, kaip susipažino, atrodo per S. susipažino, su juo nelabai bendravo tik susirašinėjo kelis kartus. Susipažino su A. mokslo metų pradžioje, šių metų gal rugsėjo mėnesį. Susirašinėjo tiesiog „labas, kaip sekasi, ką veiki, kas naujo”. Žinojo, kad jis tuo metu bendravo su S. Jam siuntusi kažko susirašinėjimo metu nėra. Nežino, iš kur S. pažinojo tuos vaikinus, kurie mušė A., gal iš senesnių laikų. Nepamena, kada pirmą kartą pamatė tuos vaikinus, galbūt, kai atėjo į tą vietą. Jos mokykloje mokosi D. ir R., bet jie jau yra išmesti iš mokyklos. Su D. ir R. praeidami mokykloje pasisveikindavo. Gal trumpą laiką per draugus bendravo su D. ir R. Nežino, ar A. K., tai to vaikino tikras vardas ir pavardė. M. nepažįsta, tada pirmą kartą jį pamatė. Dar vieno vaikino, kuris dalyvavo įvykyje, žino tik vardą, jo vardas E. Jis neaukštas, raumeningas, stambus, brunetas, jis buvo su sulaužyta ranka. Tiksliai nepamena, kaip atrodė tie vaikinai. A. D. paprašė atiduoti telefoną, tada atrodo telefoną atėmė D., bet tiksliai negali pasakyti. Įvykio metu nėra laikiusi A. telefono rankose. Po įvykio su A. nebendravo. Gal porą kartų yra jį mačiusi po įvykio mieste, bet nebendravo. Kai mergina pasitiki vaikinu ir atsiunčia jam savo nuotraukas, jis neturėtų grasinti, kad jas paviešins. Nenori sakyti, kas tai buvo per nuotraukos dėl S. Nuotraukos buvo iš dalies apnuogintos, nežino, kokia kūno dalis buvo apnuoginta. Po įvykio su A. neteko bendrauti dėl telefono (t. 1, b. l. 116-118).

Liudytoja S. L. teismo posėdyje parodė, kad įvykį prisimena, tik nepamena, kada tai buvo. Tai įvyko prie Centro poliklinikos, praeitais metais, jei neklysta, spalio mėn., dienos metu. Ji atėjo ant kalno su tuo berniuku, kuris parašė visą tą dalyką, atrodo A. B., gal ir painioja pavardę. Draugė jam buvo atsiuntusi savo nuotraukas ir jis pradėjo šantažuoti, sakė „paviešinsiu visur ir visi pamatys kokia esi”. Ten buvo G. R. nuotraukos, jos nuotraukų nebuvo. Toliau G. R. pakvietė savo draugus kurių nepažinojo, pažinojo tik E. M.. Dėl jo pavardės nėra tikra, žino, kad vardas E. Gali būti E. K.. G. R. pasakė, kad eisim išgąsdinti A. Jos (S. L.) pareiga buvo jį atvesti iki ten. Galvojo, kad tiesiog pakalbės, o G. R. atėjo su bernais ir pradėjo mušti jį. Su A. susitiko prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Pasakė, kad nori pasikalbėti, bet nesakė dėl ko. Nežino, kodėl A. ir G. sakė, kad tai jos nuotraukas turėjo, ji savo nuotraukų A. nesiuntė. Jis buvo jai parašęs, kad „jei mane įskųsi, tai bus blogai”. Suprato, kad jei ji jam kažką padarys, tai jai bus blogai, bet ji jam nieko negalėtų padaryti. A. turėjo G. nuotraukas, buvo ir jos (S. L.) nuotraukų, bet jos nebuvo privačios. Jai A. atsiuntė nuotrauką, buvo jos vardas ir pavardė, G. vardas ir pavardė ir buvo parašęs „ar taip gražu elgtis”. A. pasakė, kad einam su G. susitikti, turėjo jį iki Centro poliklinikos atsivesti. Galvojo, kad gražiai pasikalbės trise, tie vaikinai neturėjo dalyvauti, tai buvo G. idėja. Toks buvo planas. Kad lauks A. vaikinai G. sakė, bet ji (S. L.) norėjo, trise susitikti – ji, G. ir A. Toliau tie vaikinai, kuriuos G. atvedė, pradėjo mušti. Kad G. pakviestų ką nors į pagalbą, ji neprašė, su ja apie mušimą nekalbėjo. Kad bus tie vaikinai, sužinojo eidama link vietos. G. apie tai parašė. Tų vaikinų neprisimins, išskyrus E. K., kitų nepažinojo. Pirmosios apklausos metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes, patvirtino, kad anksčiau sakė tiesą. E. K. atėjo su tais bernais ir ji tiesiog pamatė matytą veidą, jis paėmė A. telefoną ir išėjo, ar su visais išėjo tiksliai neatsimins. A. mušti, atrodo, puolė visi, išskyrus E., nes jo ranka buvo sugipsuota. E. ten tiesiog norėjo dalyvauti. A., kiek pamena, krito ant žemės. Jam gulint smūgiai buvo ir rankomis ir kojomis suduodami. Po to E. K. pasiėmė telefoną ir su visais pabėgo. A. liko vienas. Ji su G. išėjo pas ją namo. Po to įvykio nekalbėjo su A., jo telefonas liko pas E. Po įvykio telefono nematė, kiek žino, E. pasakė, kad pardavė telefoną. Įvykio vietoje jai G. buvo davusi palaikyti telefoną, o G. davė kažkuris iš tų berniukų, kuris mušė A. Tie berniukai kraustė iš A. kuprinės daiktus, atėmė batus, davė sekundei telefoną ir vėliau E. pasiėmė. Jei neklysta, A. nuėmė batus, kai jis gulėjo ant žemės, pamena, kad batai buvo žalios spalvos. Įvykio metu iš A. buvo paimti telefonas ir batai, o iš rūbų, atrodo, nieko nebuvo paimta. Po įvykio prisijungimo duomenų „iCloud” pas A. neprašė. Jos su G. buvo prašiusios pas E. duoti A. telefoną, nes norėjo grąžinti, bet jis sakė, kad telefoną pardavė. Jeigu neklysta, A. batus atėmė D. ir dėvėjo juos, iškart apsiavė. Telefoną A. norėjo grąžinti, kad neprasidėtų pykčiai. Jėga paimti telefono iš A. neplanavo. Ikiteisminio tyrimo metu S. L. 2019 m. gegužės 6 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog pamena, kad pradėjo bendrauti su A. K., viskas kaip ir buvo gerai, vėliau jis pradėjo šantažuoti. Tada jis norėjo labiau kažko, ji pasakė, kad susitinkam, norėjo viską išsiaiškinti. Buvo atsiųstos nuotraukos, kurias jis padarė telefonu. Norėjo ji, jos draugė ir jis susitikti ir gražiuoju viską išsiaiškinti, pasikalbėti. Ji susitiko su juo, nuėjo į tą vietą, kur turėjo būti draugė, ji atsivedė dar porą draugų, kurie pradėjo jį mušti. Draugė iš pradžių sakė „davai pasikviečiam jį ir sumušam”. Tai nebuvo jos idėja. Tie draugai pradėjo jį mušti, jis bandė gintis, jis saugojo veidą savo. Ji stovėjo toliau nuo įvykio. Kai sumušė, paėmė telefoną, striukę, batus. Palaukė savo draugės, tie draugai pabėgo. Ji nuėjo namo. Nežino, kaip jis grįžo namo, nes iš jo ir batus paėmė. Jis ant jos pyko, nes sakė, jeigu ji ką nors suorganizuos, bus jai blogai. Tų bernų, kurie jį sumušė, ji nepažįsta. Nežinojo, kad tie draugai bus ten ir pradės jį mušti. Dėl to su drauge apsipyko, nes tikrai to nežinojo. Bandė dar tartis su vienu iš vaikinų, kad atiduotų telefoną. Tas vaikinas, kurį sumušė yra A. K.. Jos draugė G. R.. Susitiko prie Centro poliklinikos, parkelyje. Atėjo bernai ir jį sumušė. Kiek pamena, buvo gal 5 ar 6 bernai. Iš pradžių atėjo du bernai, už jų stovėjo kiti. Pradėjo klausti, kaip tu taip gali, pradėjo jį mušti. A. gintis. Pradėjo ir kiti mušti. Penki bernai A. mušė. Žiūrinėjo, ką jis turi kuprinėje. Kai jis gulėjo ant žemės, pradėjo jį spardyti. Telefoną padavė E., kuris bandė ištrinti nuotraukas. Kai viskas baigėsi, jis lygtai atsiprašė, bet tai nieko nepakeitė. G. trenkė A. Nebuvo stiprus sumušimas, nebuvo ant veido mėlynių. Nelabai pamena, kaip atrodė tie du vaikinai, kurie pirmi pradėjo mušti A. Vienas lyg buvo apsirengęs su treningais. Kitas normaliau apsirengęs. Visi aukšti, tik vienas žemesnis. Aukštesnis už ją, gal 1.80 m ūgio, jo vardas T. M.. Jis buvo su džinsais ir megztiniu, bliuzonu. Kitas buvo su treningu, megztiniu. Tas, kuris buvo mažiausias D. B., jis buvo su treningais, raudona maikute. Tikslai nepamena. E., kuris turėjo telefoną, jis buvo su maike ir liemene, kepure, kelnėmis, sportiniais bateliais. T., priėjo prie A. Pradėjo jį mušti į pilvą, bandė pargriauti, A. gynėsi, puolė jį iš nugaros ir iš šono, jį tada ant žemės pargriovė, atėjo G. liepė duoti telefoną, ištrinti nuotraukas. E. turėjo telefoną. D. pasiėmė visus jo daiktus, striukę, laidą, ausines, numovė ir paėmė batus. Jie visi išėjo. G. liko, kažką A. sakė, bet negirdėjo ką. G. trenkė A. ir tada nuėjo. Kiti vaikinai irgi mušė, spardė A. D. irgi truputį spardė, bet labiausiai daiktus ėmė. Visi kiti ir mušė, ir spardė A., išskyrus E., nes jo buvo sugipsuota ranka. Į prokurorės klausimus paaiškino, kad po to įvykio su A. nebuvo susitikusi. A. norėjo su ja po įvykio bendrauti, bet ji nenorėjo su juo bendrauti, nepasitikėjo. Po įvykio A. prisijungimo duomenų neprašė. „A. K.”, tokio asmens nepažįsta. Gal tai buvo vienas asmenų, kuris mušė, bet jo visiškai nepažįsta. Su „A. K.” nėra kaip nors bendravusi. „(duomenys neskelbtini)” bendravo ir buvo pora su G. R., ji su juo jokio ryšio nepalaikė. „(duomenys neskelbtini)” vardo ir pavardės nežino. E., apie kurį pasakojo, „facebook” yra užsivadinęs „E. M.” (t. 1, b. l. 122-124).

Liudytoja J. K. teismo posėdyje parodė, kad apie nagrinėjamą įvykį nieko nežino. 2018 m. spalio 19 d. R. K. gyveno su ja ir buvo jos žinioje. Jai nepasakojo, kad būtų dalyvavęs kokiam apiplėšime. Sūnaus batų dydis 43. Ji perka jam drabužius, nematė, kad pas sūnų būtų atsiradę batai, striukė, telefonas. Byloje esančiose fotonuotraukose batų pas sūnų nematė. Jis nešioja tik firminius, mėlynos spalvos su baltu batus, pvz.: „Nike”. Žalios spalvos „Nike” batų sūnus niekada neturėjo. Sūnus turi „facebook” profilį, kaip jis pasivadinęs tiksliai negali pasakyti, gal „(duomenys neskelbtini), nepamena. D. B. su jos sūnumi kartu buvo (duomenys neskelbtini), o T. M. nežino, bet mačiusi. E. K., nežino, bet mačiusi. Sūnaus draugus visus mačiusi, bet jų nežino, pas juos namie niekas nesilanko. Asmens „(duomenys neskelbtini)”, G. R., S. L. nežino. Su ieškiniu nesutinka, nes jos sūnus nieko nedarė, telefono pas jį nematė. Sūnus gyvena kaip paauglys, paaugliai tokie yra, kad rėkauti negalima, mušti negalima ir tas kalbėjimas iki gero neatveda, bet kažkaip su juo kalbasi. Jis mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Mokosi gerai, kalbėjo su auklėtoja, jokių konfliktų nėra.

Liudytoja ir civilinė atsakovė A. B. teismo posėdyje parodymus duoti atsisakė. Nurodė, kad nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes jai reikia vaikams nupirkti maistą ir sumokėti už butą. Gyvena penkiese, atlyginimas 530 eurų. Turi tris vaikus, sugyventinis nedirba, vaikai nepilnamečiai, būstas savivaldybės, už bustą moka 150 eurų, kompensacijos negauna, tik už vaikus gauna 100 eurų. Už D. B. negauna pinigų, kadangi už jį gauna pinigus (duomenys neskelbtini) mokykla. Neprisimena, ar 2018 m. spalio 19 d. D. B. buvo laisvėje, atrodo, kad jis buvo uždarytas (duomenys neskelbtini). Ji buvo globėja, gal jis pabėgęs buvo tuo metu.

BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-o skyriaus prokurorė 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimu atleido S. L. nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu nutraukė. Nutarimas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi. Nutarime užfiksuota, kad S. L. visiškai pripažino savo kaltę, kad bendrininkaudama su D. B., R. K., T. M. ir E. K., jai su E. K. bei G. R. vadovavus, iš anksto suplanavus ir pasiruošus nusikalstamai veikai, įvykdė nusikalstamus veiksmus inkriminuojamus D. B., R. K., T. M. ir E. K. nagrinėjamoje byloje. Nutarime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. S. L. parodė, jog A. K. turėjo jos ir G. R. nuotraukas, kurias žadėjo paviešinti „facebook”, jeigu ji nepadarys ko jis nori. Ko jis iš jos norėjo nenori sakyti. 2018 m. spalio 19 d. ji su G. R. dienos metu tarėsi kaip susitikti su A. K., kad jis ištrintų iš savo mobiliojo ryšio telefono jų nuotraukas. Kiek pamena, pas A. K. buvo mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 6 S”. Sutarė su G. R., kad ji susitars su A. K. dėl susitikimo. Apie 15 vai. jai susitikus su A. K. turėjo su juo ateiti ant „Tauro“ kalno, kur turėjo būti ir G. R.. Jos ketino tik pasikalbėti ir paprašyti, kad jis ištrintų turimas jų nuotraukas. Tik jai jau einant su A. K. link „Tauro“ kalno sužinojo, kad ten bus ir E. K.. Tuomet suprato, kad gražiuoju tai nesibaigs. Kai ji su A. K. atėjo ant „Tauro“ kalno, pamatė, kad jau jų laukia G. R. ir E. K.. Jiems priėjus prie jų iš už krūmų išėjo ir jai nepažįstami 3 vaikinai. Iš G. po įvykio sužinojo, kad tai buvo T. M., D. B. ir R. K.. Kiek suprato šiuos asmenis pažinojo tiek E. K., tiek G. R.. Apie tai, kad bus minėti trys vaikinai taip pat sužinojo, kai jau ėjo su A. K. link „Tauro“ kalno. T. M., D. B. ir R. K. išėję iš už krūmų pradėjo kažką garsiai šaukti ir puolė iš karto mušti A. K.. Ji, G. ir E. K. stovėjo ir nieko nedarė. Kažkuris iš vaikinų paėmė A. K. telefoną „iPhone 6 S” ir perdavė E. K.. E. K. po įvykio pasiliko sau telefoną, kur jį dėjo vėliau, ji nežino. Tuo metu kai buvo mušamas A. K., buvo ištrintos iš jo telefono nuotraukos, nes, kiek pamena, buvo reikalaujamas jo slaptažodis. Kas kiek sudavė smūgių A. K. pasakyti negali, nes nepamena, o be to tų vaikinų nepažinojo. Žino, kad vienas iš vaikinų nuėmė A. K. „Nike” žalius batus ir juos užsidėjo. Kitas vaikinas paėmė A. K. kuprinę ir ja apžiūrinėjo, iš jos paėmė striukę, USB laidą. Kas paėmė iš įtarime nurodytos piniginės 5 eurus, nežino. Po to visi išsiskirstė, ji su G. nuėjo namo, kur kiti asmenys ėjo, nežino. Žino, kad A. K. liko vienas ant „Tauro“ kalno. Po įvykio kai bendraudavo su G., kuri gyveno (duomenys neskelbtini) mikrorajone, matydavo pro šalį einanti vieną iš vaikinų, kurio vardo nežino, jis visada vaikščiojo su A. K. batais „Nike”. Mano, kad vaikinas gyveno netoliese. Pas E. K. mobiliojo ryšio telefoną matė tik vagystės dieną. Nori paaiškinti, kad ji nežinojo ir nebuvo tartasi, kad bus vagiami A. K. daiktai, kaip ir minėjo, norėjo tik pabendrauti, kad ištrintų jos ir G. nuotraukas. 2020 m. rugsėjo 15 d. įtariamoji S. L. papildomai paaiškino, kad prie anksčiau duotų parodymų nori patikslinti, kad po pamokų, tikslaus laiko nepamena, susirašiusi telefonu su G. R. susitarė susitikti Savanoriu pr., jai išlipus „Savanorių” stotelėje ją pasitiko G. R.. Tuomet su ja paėjo toliau nuo stotelės ir prie jų atėjo E. K., T. M., D. B. ir R. K.. Kaip suprato, G. R. buvo jau susitarusi su jais susitikti, todėl jie ir atvažiavo. Apie tai, kad jie bus, ji tikrai nežinojo. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, anksčiau T. M., D. B. ir R. K., ji nepažinojo. Su G. R. prieš susitikdamos Savanorių pr. buvo telefonu susirašiusios ir sutarusios, kad jos abi susitiks su A. K. ant „Tauro“ kalno. Su ja buvo sutarusios, kad ji jos ir A. K. lauks ant „Tauro“ kalno. Buvo sutarusios, kad jos tik pabendraus su A. K. ir prašys, kad jis ištrintų jų nuotraukas. Todėl kai susitiko Savanoriu pr. su G., ji nustebo, kad ji pasikvietė minėtus vaikinus, tuo momentu suprato, kad geruoju viskas nesibaigs ir taip, kaip sutarė su G., nebus. Kai jau visi buvo Savanorių pr., ji jau nieko nebesakė, nes jau su G. telefonu buvo aptarusios kaip elgsis, o G. R. kalbėjosi su vaikinais ir pokalbio metu vienas iš vaikinų sakė, kad jeigu A. K. geruoju nesutiks ištrinti nuotraukų, jį sumuš. Kuris iš vaikinų pasakė, kad sumuš A. K., nežino, nepamena, bet visi pritarė, o ji nieko nepasakė, sutiko su daugumos nuomone. Tuomet jie visi nuėjo ant „Tauro“ kalno, ten visus paliko ir ėjo iki mokyklos (duomenys neskelbtini), kur susitiko su A. K.. Ji tarėsi susitikti su A. K., nes jis ja labiau pasitikėjo. A. K. pasakė, kad einam pasivaikščioti ir jį nusivedė ant „Tauro“ kalno. Jis jos neklausinėjo, kodėl jie eina ten, manė, kad jie tik vaikštinėja. Kaip ir buvo aptarta, ji A. K. atvedė ant „Tauro“ kalno. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje T. M., D. B. ir R. K. iškart puolė mušti A. K., nors buvo susitarę, kad pirma pasikalbės gražiuoju. Pirminėje apklausoje sakė, kad vietoje, t. y. ant „Tauro“ kalno buvo ištrintos nuotraukos, yra tikra, kad taip ir buvo. Šiai dienai praėjus daug laiko po įvykio ji jau nepamena, kaip buvo ištrintos nuotraukos ir nenori klaidinti pareigūnų. Po to įvykio matė, kad E. K. pasiliko sau telefoną, ir suprato, kad jis telefoną pasiliks sau. Po įvykio ji, G. ir E. K. važiavo autobusu į Savanoriu pr., kur ji palydėjo G. namo, o E. K. toliau važiavo autobusu. Jiems būnant autobuse matė, kaip jis įsidėjo kitą SIM kortelę į A. K. telefoną. Kai grįžo namo E. K. jai parašė (nepamena, ar SMS ar per programėlę) ir paklausė, ar galėtų gauti A. K. telefono prisijungimo slaptažodį. Ji sutiko ir parašė A. K. žinutę, kurioje paprašė atsiųsti telefono prisijungimo kodus, bet jis jai jų nepasakė. Ji suprato, kad telefoną E. K. pasiliks sau, nes jų nuotraukos buvo ištrintos. Bet kur E. K. padėjo telefoną vėliau, ji nežino, nes po įvykio E. K. nematė ir su juo nebendravo. Dėl savo veiksmų labai gailisi (t. 5, b. l. 123-132).

2019 m. balandžio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. K. atpažino asmenį, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 3 (T. M.). Tą asmenį atpažino pagal veido bruožus, pagal apžėlusį veidą, pagal plaukų spalvą ir šukuoseną. Tai yra asmuo, apie kurį davė parodymus anksčiau. Jo vardas yra T., pavardės nežino. Būtent šis asmuo iššoko iš už medžio, pirmas iš visų pradėjo jį stumdyti ir mušti. Kiek smūgių jis sudavė, jis neatsimena, negali pasakyti, kadangi tuo metu pasimetė. Jis mušė jį į nugarą, į pilvą. Po to kai nukrito ant žemės, jis kartu su kitais dviem vaikinais jį spardė. Kiek smūgių sudavė, pasakyti negali neatsimena (t. 1, b. l. 65-67, 68, 69).

2019 m. balandžio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. K. atpažino asmenį, kurio nuotrauka yra Nr. 1 (D. B.). Šį asmenį jis atpažino pagal veido bruožus. Apie ji jis davė parodymus anksčiau, apklausos metu jį įvardino kaip asmenį vardu D. Jo pavardės nežino. Šis vaikinas spardė jį kartu su T. ir dar kitu vaikinu. Po to, kai jie trise jį spardė, jis nukrito ant žemės. Ji skartu su T. ir kitu vaikinu spardė jį gulintį ant žemės. Kiek smūgių jis jam sudavė, pasakyti negali, spardė į šonkaulius, kepenis, į galvą jis nemušė. Šis vaikinas pasakė, kad reikia pažiūrėti, kas yra jo kuprinėje. Jam atrodo, jis paėmė jo telefoną, nors nėra tikras, kad jis, neatsimena, tiksliai atsimena, kad jis paėmė jo batus. Kas paėmė striukę, jis nematė, vėliau pastebėjo, kad jos nėra ir suprato, kad kažkas iš vaikinų paėmė jo striukę, tačiau kas paėmė, jis nematė. Šis vaikinas paėmęs jo batus, paliko savo batus jam (t. 1, b. l. 70-73, 74, 75).

2019 m. balandžio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. K. atpažino asmenį, kurio nuotrauka yra Nr. 4 (E. K.). Atpažino jį pagal veido bruožus, šukuoseną. Šis asmuo buvo kartu su anksčiau jo atpažintais asmenimis, tai yra su vaikinu vardu T., D. ir kitu vaikinu, kurio vardas jam nėra žinomas. Tačiau šis asmuo jo atžvilgiu nieko nedarė, nemušė jo, iš jo nieko nereikalavo. Jam atrodo, vienu momentu D. ar vaikinas, kurios vardo jis nežino, davė jam palaikyti jo telefoną, tačiau šis vaikinas jo telefoną grąžino ar tai D. ar tam vaikinui, kurio vardo jis nežino (t. 1, b. l. 76-78, 79-80, 81).

2019 m. balandžio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. K. atpažino asmenį, kurio nuotrauka yra Nr. 2 (R. K.). Jį atpažino pagal veido bruožus, pagal šukuoseną. Tai yra tas vaikinas, kurio vardo jis nežino. Šis vaikinas jį spardė kartu su T. ir D., taip pat kartu su D. ir T. spardė jį gulintį ant žemės, kiek smūgių jis sudavė, jis neatsimena. Tiksliai neatsimena, ar šis vaikinas, ar D. pasakė, kad reikia pažiūrėti, kas yra jo kuprinėje. Jam atrodo, šitas vaikinas paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną. Po to, kai paėmė telefoną, šis vaikinas spyrė jam vieną kartą į galvą (t. 1, b. l. 82-84, 85-86, 87).

2019 m. rugsėjo 23 d. parodymų patikrinimo vietoje nepilnametis nukentėjusysis A. K. parodė, kad atvykus adresu Tauro g. 3, Vilniuje jis su drauge S. atėjo nuo „Cvirkos” aikštės ir kilo laiptais į viršų. Pakilus laiptais į viršų, po dešine puse yra status kalnas, kuriuo užlipus matome vietą, kurioje nėra krūmų maža išmindyta aikštelė). Toje vietoje jį pasitiko T. M., kuris pirmas pradėjo stumdyti ir mušti. A. K. parodė, kad jam stovint ir žiūrint į T. M. iš už nugaros esančių krūmų atėjo dar du vaikinai t. y. D. B. ir R. K.. Atėję vaikinai pradėjo jį mušti, spardyti iš nugaros, kaip ir minėjo anksčiau, kas kiek tiksliai sudavė smūgių pasakyti negali. A. K. parodė, kad jam nukritus ant žemės, R. K. spyrė jam į veidą su koja. Parodymų tikrinimo vietoje A. K. parodė, kad asmens, pravarde „A. K.”, nebuvo ir jis jam nesudavė. A. K. parodė, kad D. B. paėmęs jo batus ir mobiliojo ryšio telefoną. Bet MRT padavė R. K., kuris telefoną pasiliko sau. R. K. taip pat paėmė striukę. Taip pat parodė, kad šalia stovėjo merginos S. ir G., kurios viska matė, bet nieko nedarė. Tiksliau parodyti visu aplinkybių negali, nes nuo įvykio praėjo daug laiko, todėl aplinka pasikeitusi ir ne viska atsimena (t. 1, b. l. 97-98, 99-100, 101-104).

M. K. 2018 m. spalio 19 d. protokole-pareiškime nurodė, kad 2018 m. spalio 19 d. 15 val. Vilniuje, Tauro g. 3, keturi vaikinai, panaudodami fizinį smurtą, iš jos sūnaus A. K. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone S6”, striukę, du raktus, sportbačius „Nike Air Max” ir 5 EUR. Turtinė žala 365 EUR (t. 1, b. l. 1). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir M. K. 2018 m. spalio 19 d. 17.41 val. pranešime Bendrajam pagalbos centrui (t. 1, b. l. 4).

Įvykio vietos apžiūros protokole 2018 m. spalio 19 d. užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Nurodyta, kad apžiūrima vieta yra Vilniuje, priešais Tauto g. 3 pastatą, kitoje gatvės pusėje, link P. Cvirkos skvero. Tiksli vieta yra praėjus važiuojamąją dalį, kairėje pusėje yra pakilimas į kalną. Kalnas apaugęs medžiais, šlaitas status, ant jo pribyrėję medžių lapų. Ant kalno, 20-25 metrų aukštyje yra medžių proskyna, kur buvo pats įvykis. Vieta neapšviesta, apaugusi medžiais. Vizualiai vaizdo kamerų skvero prieigose nesimato. Apžiūros metu nuo žemės paimti du raktai (t. 1, b. l. 22-23). Rasti raktai grąžinti A. K. (t. 1, b. l. 33).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Plėšimas yra tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis (BK 180 straipsnio 1 dalis). Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą, t. y. tada, kai jis įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Nagrinėjamoje byloje jokių objektyvių įvykio liudytojų nėra, apklaustos liudytojomis G. R. ir S. L. yra susijusios su kaltinamaisiais, todėl visiškai pasitikėti jų parodymais nėra pagrindo, tuo tarpu pačių kaltinamųjų parodymai yra ypač nenuoseklūs, savo kaltę jie tai neigė, tai pripažino iš dalies, tai visiškai, tačiau nutylėdami dalį nusikalstamos veikos aplinkybių, menkino savo kaltę. Atitinkamai kaltinamųjų bei minėtų liudytojų parodymais teismas vadovaujasi tik tiek, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Priešingai nei kaltinamieji, nukentėjusysis A. K., tiek apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek vėliau teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklus, jo parodymai patikrinti įvykio vietoje ir atitiko įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, esminėse aplinkybėse sutapo su paskutiniųjų apklausų metu duotais kaltinamųjų, liudytojų G. R. ir S. L. parodymais (taip pat S. L. parodymais, užfiksuotais prokuroro nutarime dėl ikiteisminio tyrimo jos atžvilgiu nutraukimo), nukentėjusiosios M. K. parodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti.

A. K. parodė, kad ant „Tauro” kalno jį atvedė S. L.. Šį faktą patvirtino liudytojos S. L., G. R. bei visi kaltinamieji. A. K. taip pat parodė, kad jam užlipus ant „Tauro” kalno, priešais jį atsistojo T. M. ir pradėjo mušti, po to iš nugaros iššoko dar du – R. K. ir D. B., pradėjo spardyti ir jis nukrito ant žemės. Ant žemės jį spardė visi trys - T. M., D. B. ir R. K., pastarasis spyrė ir į galvą. Analogiškai iš sūnaus sužinotas įvykio aplinkybes perpasakojo ir A. K. mama M. K.. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. K. atpažino T. M. kaip asmenį, kuris pirmas iššoko iš už medžio, pradėjo jį stumdyti ir mušti; D. B., kaip kartu su T. M. ir dar kitu vaikinu ant žemės į šonkaulius ir kepenis spardžiusį asmenį; R. K., kaip asmenį kartu su T. M. ir D. B. spardžiusį jį gulintį ant žemės, taip pat ir vieną kartą spyrusį į galvą; E. K. – kaip buvusį kartu su anksčiau jo atpažintais asmenimis. Tokie nukentėjusiojo parodymai sutampa tarpusavyje ir su liudytojos G. R. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duota parodymų dalimi. Teisme liudytoja prastai prisiminė įvykio aplinkybes, tačiau patvirtino, jog matė, kaip ant „Tauro” kalno buvo mušamas A. K., taip pat parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visas aplinkybes. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją G. R. parodė, kad ant „Tauro” kalno keturi vaikinai mušė A. K. – daužė jį, spardė kur tik įmanoma, atėmė iš jo telefoną ir dar kažką. Įvardijo, kad įvykyje dalyvavo A. K., D. B., R. K., T. M., A. K. ir E. K., kuriam buvo sugipsuota ranka. Liudytoja S. L. parodė, kad ant „Tauro” kalno buvo ji, G. R., E. K., kitus asmenis S. L. įvardijo kaip vaikinus, kuriuos atvedė G. R., tačiau taip pat paliudijo, kad nurodyti vaikinai, mušė A. K.. Teigė, kad nukentėjusysis buvo nukritęs ant žemės, kur jam gulint smūgiai buvo suduodami ir rankomis ir kojomis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja įvardijo, kad susitikime buvo 5-6 vaikinai. A. K. mušė ir spardė visi išskyrus E. K., nes jam buvo sugipsuota ranka. Atskirai įvardijo T. M., D. B., teigė, kad T. M. mušė pirmas, mušė į pilvą, pargriovė ant žemės. D. B. taip pat spardė, tik mažiau. Kaltinamieji nors ir ne nuo pat tyrimo pradžios, tačiau pripažino, jog ant „Tauro“ kalno A. K. atžvilgiu buvo vartojamas smurtas. D. B. iš pradžių apskritai neigė dalyvavęs įvykyje, vėliau patvirtino, jog 2018 m. spalio 19 d. buvo susitikęs su T. M., R. K., „(duomenys neskelbtini)”, E. K., G. R. ir S. L. bei nukentėjusiuoju ant „Tauro” kalno, tačiau nurodė jokių smūgių pastarajam nesudavęs. Kita vertus 2020 m. sausio 22 d. teisiamojo posėdžio metu parodė matęs kaip būnant ant kalno A. K. sudavė T. M.. Analogiškus parodymus D. B. davė 2020 m. gegužės 19 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. T. M. pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę ar susitikimą su kitais kaltinamaisiais, 2020 m. sausio 22 d. teisiamojo posėdžio metu, vis tik, pripažino, kad jis, R. K. ir D. B. ėjo susitikti su A. K.. Juos pasikvietė E. K.. T. M. pripažino ir tai, kad pirmas puolė nukentėjusįjį, mušė per veidą 2-3 smūgius ir pargriovė, tačiau teigė, kad niekas jo nespardė ir kiti asmenys jokių smūgių nesudavė. R. K. ir D. B. neprisidėjo prie mušimų, jie tiesiog buvo kartu. 2020 m. gegužės 28 d. apklausos pas tyrėją metu T. M. pakartotinai patvirtino kelis kartus sudavęs A. K.. R. K. kaip ir kiti kaltinamieji iš pradžių savo kaltę visiškai neigė, tačiau 2020 m. sausio 22 d. teisiamajame posėdyje pripažino, kad 2018 m. spalio 19 d. jis, D. B. ir T. M. buvo susitikę su G. R., S. L., E. K. ir „(duomenys neskelbtini)”, važiavo prie „Tauro” kalno. Kai atėjo A. K. su S. L., nukentėjusysis tiesiog nugriuvo, dėl ko nežino. Jis A. K. spyrė vieną kartą ir į veidą. Teigė, kad D. B., E. K. ir „(duomenys neskelbtini)” nesmurtavo. 2020 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje neprisiminė, ar matė T. M. mušant A. K., nebeprisiminė, kaip spyrė A. K. į veidą ir ar apskritai spyrė. Patvirtino, kad A. K. spyrė vieną kartą. Pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu R. K. geriau prisiminė įvykio aplinkybes ir parodė, kad nukentėjusįjį mušė jis, D. B. ir T. M. kartu. Jis A. K. sudavė vieną smūgį koja į galvą ir kartu su D. B. bei T. M. spardė nukentėjusįjį gulintį ant žemės. Tuo metu E. K., „(duomenys neskelbtini)”, G. R. ir S. L. stovėjo bei žiūrėjo, nieko nedarė. E. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad susitiko su D. B., T. M., R. K., „(duomenys neskelbtini)”, G. R. ir S. L.. R. K., T. M. ir D. B. užlipo ant „Tauro” kalno, matė, kaip A. K. buvo mušamas gulintis kojomis ir rankomis. Kuris kaltinamasis kokius konkrečiai veiksmus atliko – nenurodė. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. 2020 m. gegužės 21 d. parodė, kad kai S. L. atsivedė A. K., jį viršuje ant kalno pasitiko R. K., D. B., T. M.. Jie A. K. pradėjo mušti kumščiais ir spardė kojomis.

Taigi, iš išdėstyto matyti, kad visi kaltinamieji paliudijo kartu su nukentėjusiuoju buvę ant „Tauro” kalno, bei matę, kaip jis buvo mušamas. Kiekvienas atskirai, išskyrus E. K., patvirtino vienokius ar kitokius asmeniškai atliktus fizinio smurto veiksmus prieš A. K., apie kitų kaltinamųjų veiksmus nutylėdami. Kaltinamųjų nurodyti kiekvieno savarankiškai atlikti veiksmai nors ir ne pilna apimtimi, tačiau atitinka A. K. bei liudytojų S. L. ir G. R. parodymus, jog ant „Tauro“ kalno prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas smurtas. A. K., jo mama M. K., kaltinamieji ir liudytojos S. L. bei G. R. parodė, kad iš nukentėjusiojo ant „Tauro” kalno buvo atimti daiktai. E. K. ir kiti kaltinamieji parodė, kad A. K. telefonas galiausiai atsidūrė pas E. K., kuris patvirtino kurį laiką naudojęsis telefonu, t. y. visi kaltinamieji matė faktą, jog iš nukentėjusiojo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas. R. K. parodė, jog T. M. pasiėmė A. K. batus ir striukę. D. B. paliudijo matęs kaip T. M. nuavė A. K. batus, kuriuos vėliau pats nešiojo. E. K. parodė matęs D. B. mūvintį A. K. batus, taip pat matė, kad kažkuris iš vaikinų paėmė striukę, kad D. B. su R. K. kraustė piniginę ir iš jos paėmė 5 eurus. T. M. patvirtino, kad pasiėmė batus, striukę, USB laidą ir piniginę, kurioje buvo 5 EUR. Iš čia seka, kad visi kaltinamieji matė ir kiekvienas atskirai suvokė, kad būnant ant kalno, fiziniu smurtu palaužus A. K. pasipriešinimą, iš pastarojo buvo paimti daiktai. Nurodyti kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje bendravykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Baudžiamojoje teisėje numatoma, kad susitarimo turinys darant nusikalstamą veiką gali būti pakoreguotas ir, jei tam pritaria kiti nusikalstamos veikos dalyviai, visi bendrininkai atsako pagal pakoreguotą susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose ir teismų praktikos apžvalga” // teismų praktika. 2004, Nr. 21). Teismų praktikoje taip pat pasisakoma, kad susitarimas gali būti suplanuotas tiek iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, t. y. bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2008; 2K-5/2009; 2K-214/2011; 2K-271-303/2016; 2K-349-648/2017). Taigi, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko, realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką.

Kaltinamieji neigė bet kokį išankstinį susitarimą smurtauti ar pasisavinti nukentėjusiojo daiktus, tačiau apie nurodytą susitarimą liudija jų veiksmai bei apklaustų asmenų parodymai. Kaltinamųjų, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog dar iki atvykstant A. K. ant „Tauro” kalno, kaltinamieji buvo suderinę savo veiksmus. E. K. parodė, jog jis suprato, kad A. K. reikės sumušti, tą iš E. K. žodžių „panos pasišnekės, o vėliau aš kalbėsiu” turėjo suvokti ir D. B.. Visi keturi kaltinamieji bei liudytojos S. L. ir G. R. patvirtino, kad iš pradžių visi susitiko Gerosios Vilties g., prie „Maximos” ir tik po to S. L. nuėjo atsivesti A. K.. Po ko visi vėl susitiko prie „Tauro” kalno. Prokuroro nutarime, kuriuo S. L. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, užfiksuota, kad pastaroji patvirtino, jog visiems susitikus Savanorių pr., vienas iš vaikinų sakė, kad jeigu A. K. geruoju nesutiks ištrinti nuotraukų, jį sumuš. Visi tam pritarė. Tokie kaltinamųjų ir liudytojų veiksmai neabejotinai rodo kaltinamųjų išankstinį susitarimą, mažiausiai dėl smurto vartojimo. Byloje nustatyta, kad ne visi kaltinamieji vartojo smurtą A. K. atžvilgiu ir tik E. K. bei T. M. pasisavino nukentėjusiojo daiktus. Kita vertus, visi kaltinamieji matė, kaip A. K. buvo mušamas ir, išskyrus E. K., kiekvienas atskirai atliko tam tikrus smurtinio pobūdžio veiksmus. E. K. tuo metu buvo sugipsuota ranka, tad logiška, kad jis vengė smurtauti, tačiau savo buvimu kartu su kitais kaltinamaisiais neabejotinai kėlė nukentėjusiajam grėsmę. A. K. parodė, jog matė, kad E. K. buvo kartu su užpuolikais, tad suvokė ir iš jo kylančią grėsmę, o E. K. tai suprato, kadangi patvirtino matęs, jog A. K. buvo išsigandęs, buvo „sunkioj pozicijoj”. Kaip minėta, teismų praktikoje nėra reikalavimo iš anksto suplanuoti ir aptarti visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Iš kaltinamųjų ir liudytojų parodymų matyti, kad sumanymas pagrobti nukentėjusiojo batus, striukę, USB laidą ir pinigus T. M. kilo spontaniškai, tačiau kiti kaltinamieji, taip pat ir S. L. bei G. R. tokius T. M. veiksmus matė ir toleravo. Visi minėti asmenys patvirtino matę tam tikrų A. K. daiktų paėmimą ir smurtavimą jo atžvilgiu, taip pat kaltinamieji neabejotinai suvokė, jog dėl pavartoto smurto ir ženklios priešininkų persvaros nukentėjusysis neturi galimybės tam pasipriešinti. Nei vienas iš stebėtojų ar smurtautojų jokių prieštaravimų dėl smurto ar daiktų ėmimo neišreiškė ir nesirengė tokių veiksmų nutraukti, būdami šalia rodė vieningą pritarimą vienas kito veiksmams, padrąsinimą tuo kartu sudarydami bauginančią aplinką A. K.. Iš čia darytina išvada, jog kaltinamieji jau pradėjus smurtauti prieš nukentėjusįjį konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl pastarojo daiktų pagrobimo bei tokius veiksmus tęsė iki buvo pasiektas tikslas – užvaldytas svetimas turtas, t. y. veikė išvien, bendrininkaudami. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamieji ir liudytojos, vienijami bendro susitarimo, panaudodami fizinį smurtą ir taip atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, bendrais veiksmais pagrobė A. K. ir jo mamai M. K. priklausantį turtą, tad bendrininkavimo požymis visiems kaltinamiesiems inkriminuotas pagrįstai.

E. K. veiksmai kaltinamajame akte tai pat pagrįstai įvertinti kaip organizatoriaus. Nors šis kaltinamasis teisme tvirtino nežinojęs, kas pasikvietė likusius kaltinamuosius, tačiau tai laikytina jo gynybine versija. BK 24 straipsnio 4 dalyje organizatorius apibrėžiamas kaip asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Taigi, BK numatytas alternatyvių veikų sąrašas, iš kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Esminis tokio bendrininko požymis, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas tiek išankstinėje nusikalstamos veikos stadijoje, tiek ir jos atlikimo metu. Apklausiamas teisme E. K. patvirtino, jog važiuodamas susitikti su S. L. žinojo, jog bus ir kiti vaikinai, juos pažinojo, S. L. skambučio metu buvo kartu su D. B. ir kitais. D. B. teisme net du kartus patvirtino, kad važiuoti prie „Tauro” kalno kvietė būtent E. K., kad jis pasakė „reikia pas vieną berną nuvažiuoti, nes jis mušė paną <...> panos pasišnekės, o vėliau aš kalbėsiu”. T. M. taip pat parodė, kad juos vykti prie „Tauro” kalno pakvietė E. K.. R. K. parodė, kad 2018 m. spalio 19 d. buvo susitikę trise: jis, D. B. ir T. M., kas pakvietė važiuoti – nepamena, tačiau iš jo parodymų akivaizdu, jog buvo kartu su D. B. ir T. M., kurie paliudijo, kad juos pasikvietė E. K.. Nurodyti D. B. ir T. M. parodymai tarpusavyje sutampa, o T. M. parodymai jiems neprieštarauja, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Nors teismo posėdyje S. L. parodė, kad savo draugus (kaltinamuosius) pasikvietė G. R. dėl A. K. turimų jos (G. R.) nuotraukų, tačiau tokie liudytojos parodymai vertintini kritiškai, kadangi byloje esantys duomenys („facebook” profilio nuotraukos liudija S. L. artimus santykius su E. K.) rodo, kad ji turi suinteresuotumą padėti pastarajam išvengti atsakomybės, be to, liudytoja nurodė, kad apie kitus vaikinus sužinojo tik kai atėjo su A. K. prie „Tauro” kalno, kai tuo tarpu visi kaltinamieji ir G. R. parodė, kad su S. L. jie susitiko iš anksto, dar iki susitikimo su nukentėjusiuoju. Įvertintina ir tai, kad prokuroro nutarime, kuriuo S. L. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, užfiksuota, jog ji pripažino kartu su E. K. organizavusi nusikalstamą veiką. G. R. parodė, kad iš kaltinamųjų pažinojo tik R. K. ir D. B., tuo tarpu S. L. – tik E. K.. Tai atitinka ir kaltinamųjų T. M., D. B. ir R. K. parodymus, jog jie S. L. nepažinojo. Taigi, iš čia seka, jog vienintelis visus pažinojęs asmuo buvo E. K., kuris taip pat turėjo artimus santykius su S. L. ir tuo pačiu motyvą dėl pastarosios nuotraukų susitikti su A. K.. Negana to, D. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, jog E. K. po smurto prieš A. K. pavartojimo sakė jam „Davai paimk telefoną”, tai teismo posėdyje pripažino ir pats E. K.. Išdėstyti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad E. K. neabejotinai buvo vienas iš nusikalstamą veiką planavusių ir koordinavusių asmenų tiek iki A. K. užpuolimo, tiek ir jo metu, todėl jo veiksmai pagrįstai papildomai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad buvo padaryta viena nusikalstama veika nuosavybei, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika padaryta tiek turtinė žala, kuri neatlyginta, tiek sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės konstatavimui būtina sąlyga ne tik nuoširdus gailėjimasis dėl savo veiksmų, bet ir savanoriškas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atskleidžiant tiek savo, tiek kitų bendrininkų veikas. Šiuo atveju kaltinamųjų kaltės pripažinimo pozicijos varijavo viso proceso metu, jie savo parodymus keitė ir nei vienas neatskleidė kitų bendrininkų konkrečių veiksmų. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamieji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Kiekvienas iš kaltinamųjų atliko reikšmingus nusikalstami veikai veiksmus, tad visų jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1punktas). Nurodyta aplinkybė buvo įvardinta ir kaltinamiesiems suformuluotame kaltinime, todėl, nežiūrint į tai, kad konkrečiai kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamajame akte nebuvo įvardinta ir nepaminėta prokurorės baigiamojoje kalboje, nelaikytina siurprizine.

Skiriant bausmę E. K. teismas atsižvelgia į tai, kad šis kaltinamasis yra nepilnametis, buvo vienas iš nusikalstamos veikos organizatorių, taigi – jo vaidmuo reikšmingesnis ir pavojingesnis, nei kitų kaltinamųjų. Pagal nusikalstamos veikos padarymo laiką laikytinas teisiamu pirmą kartą, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo jau yra pripažintas kaltu (2002 m. kovo 2 d. nuosprendis) už analogiško nusikaltimo padarymą (t. 4, b. l. 39-43), atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu ir paskiriant elgesio apribojimą. Tai akivaizdžiai rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti ir teisei priešingo elgesio tęstinumą po šios nusikalstamos veikos padarymo, t. y. didina asmens pavojingumą. Kita vertus, šiuo metu naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta. Eilę kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir už viešosios tvarkos pažeidimą (t. 4, b. l. 30-38). Duomenų apie priklausomybės ar psichikos sveikatos ligas byloje nėra. Įvertinus kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jį charakterizuojančius duomenis ir kitas aukščiau išdėstytas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padarymo metu, tai jog nusikalstama veika buvo iš anksto suplanuota, o ne atsitiktinė ir spontaniška, kas didina jos pavojingumą, faktą, jog būtent šis kaltinamasis pasisavino nukentėjusiajam priklausantį telefoną, spręstina, kad BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta švelniausia – arešto bausme teisingumo principas nebūtų įgyvendintas ir nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį – 1 metai laisvės atėmimo. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie E. K. paskirto elgesio apribojimo sąlygų pažeidimus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuo pagrindu bausmę vykdančios institucijos teikimų teismuose negauta, kas leidžia spręsti, jog E. K. deda pastangas pakeisti savo elgesį tinkama linkme, be to, kaltinamasis vis dar tęsia mokslą, kas taip pat gali teigiamai įtakoti tolimesnį jo gyvenimo būdą ir asmenybės ugdymą. Atsižvelgiant į tai, bei jauną kaltinamojo amžių, spręstina, kad bausmės tikslai, vis tik, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, tikslinga E. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, paskiriant jam BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant: 1) atsiprašyti nukentėjusiojo; 2) būti namuose nuo 21 val. iki 6.30 val.; 3) tęsti mokslą arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 punktai, 4 dalis). Parinkdamas skirtinus įpareigojimus teismas atsižvelgė į tai, kad analogiško pobūdžio įpareigojimai kaltinamajam buvo skirti ir ankstesniu nuosprendžiu, E. K. jų laikėsi ir akivaizdu jie buvo veiksmingi koreguojant kaltinamojo elgesį.

Skiriant bausmę D. B. teismas atsižvelgia į tai, kad šis kaltinamasis tiek veikos padarymo metu, tiek dabar yra nepilnametis. Pagal nusikalstamos veikos padarymo laiką ir ankstesnių teistumų datas matyti, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu. Kita vertus, tuo metu jo atžvilgiu jau buvo pradėtas (2018 m. spalio 11 d.) ikiteisminis tyrimas dėl turtinių nusikaltimų (t. 2, b. l. 29). Šiai dienai asmuo teisiamas ketvirtą kartą, visi ankstesni teistumai susiję su turtiniais nusikaltimais (t. 4, b. l. 65-71). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad D. B. atžvilgiu pirmos instancijos teismuose šiuo metu yra nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos dėl turtinių nusikaltimų, įskaitant ir BK 180 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), taip pat BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (viena nusikalstama veika). Administracinių nusižengimų registras patvirtina, kad D. B. baustas ir administracine tvarka, įskaitant ir smulkią vagystę (t. 4, b. l. 62-64). Visa tai akivaizdžiai rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti ir teisei priešingo elgesio tęstinumą, t. y. didina jo pavojingumą. Duomenų apie priklausomybės ar psichikos sveikatos ligas byloje nėra. Taigi, įvertinus visas aukščiau išdėstytas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, D. B. menkesnį vaidmenį darant nusikalstamą veiką (nors ir sudavė nukentėjusiajam smūgius, jo daiktų nepasisavino), atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tai, jog nusikalstama veika buvo suplanuota iš anksto, o ne įvykdyta spontaniškai, kas didina jos pavojingumą, spręstina, kad BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta švelniausia – arešto, bausme teisingumo principas nebūtų įgyvendintas ir nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį – 11 mėnesių laisvės atėmimo.

Kaip ir šiuo atveju ankstesniais nuosprendžiais D. B. pripažintas kaltu padaręs apysunkius nusikaltimus, todėl jam paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme (BK 63 straipsnio 4, 9 dalys), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą ir turtinių nusikaltimų sistemingumą, prie 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina didesnė nei minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmės dalį.

Paskutiniuoju nuosprendžiui kaltinamajam paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės su įpareigojimais pažeidimai nėra fiksuoti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuo pagrindu bausmę vykdančios institucijos teikimų teismuose negauta ir tai leidžia spręsti, jog D. B. deda pastangas pakeisti savo elgesį tinkama linkme, be to, kaltinamasis vis dar tęsia mokslą, kas taip pat gali teigiamai įtakoti tolimesnį jo gyvenimo būdą, asmenybės ugdymą. Atsižvelgiant į tai, bei jauną kaltinamojo amžių, spręstina, kad bausmės tikslai, vis tik, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, D. B. paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, paskiriant jam BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant: 1) atsiprašyti nukentėjusiojo; 2) būti namuose nuo 21 val. iki 6.30 val.; 3) tęsti mokslą arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 punktai, 4 dalis). Parenkant skirtinus įpareigojimus teismas atsižvelgė į tai, kad analogiško pobūdžio įpareigojimai kaltinamajam buvo skirti ir ankstesniu nuosprendžiu, D. B. jų laikėsi tad jie buvo veiksmingi koreguojant kaltinamojo elgesį.

Skiriant bausmę R. K. teismas atsižvelgia į tai, kad šis kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, tačiau dabar teisiamas dvyliktą kartą, ankstesni teistumai susiję su turtiniais nusikaltimais bei smurtiniu (t. 4, b. l. 85-115). Nusikalstama veika padaryta jau esant jo atžvilgiu priimtiems 5 apkaltinamiesiems nuosprendžiams bei pradėtiems 6 ikiteisminiams tyrimams. Šiuo metu teisme jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, taip pat dėl turtinių nusikaltimų. Administracinių nusižengimų registras patvirtina, kad R. K. baustas ir administracine tvarka, įskaitant smulkiąsias vagystes, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (t. 2, b. l. 51-59). Šie duomenys akivaizdžiai rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti ir teisei priešingo elgesio tęstinumą tiek iki, tiek ir po šios nusikalstamos veikos padarymo, t. y. didina asmens pavojingumą. Duomenų apie priklausomybės ar psichikos sveikatos ligas byloje nėra. Iš ankstesnių R. K. atžvilgiu priimtų nuosprendžių matyti, kad jam ne kartą buvo taikytas realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos kaltinamajam nepadarė, teismo pasitikėjimo jis nepateisino ir Vilniaus miesto 2019 m. spalio 11 d. nutartimi (t. 2, b. l. 136-139) buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Iš čia darytina išvada, kad švelnesnės, nei griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, yra nepakankamos pakeisti kaltinamojo nusikalstamus polinkius ir pasiekti kitus BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Taigi, įvertinus visas aukščiau išdėstytas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, R. K. vaidmenį darant nusikalstamą veiką (nors nepasisavino nukentėjusiojo daiktų, tačiau spyrė pastarajam į galvą), atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat faktą, jog nusikalstama veika buvo suplanuota iš anksto, o ne įvykdyta spontaniškai, kas didina jos pavojingumą, spręstina, kad BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta švelniausia – arešto, bausme teisingumo principas nebūtų įgyvendintas ir nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį – 1 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu R. K. skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta galutine 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į kaltinamojo atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių kiekį iki bendrinimui aktualių bausmių skyrimo ir turtinių nusikaltimų sistemingumą, asmenį charakterizuojančią medžiagą, prie 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina didesnė nei minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, paskiriant galutinę subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmės dalį.

Skiriant bausmę T. M. teismas atsižvelgia į tai, kad šis kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, teisiamas keturioliktą kartą, ankstesni teistumai daugiausia susiję su turtiniais bei smurtiniais nusikaltimais (t. 4, b. l. 126-155), nusikalstamos veikos padarymo metu jo atžvilgiu jau buvo priimti 5 apkaltinamieji nuosprendžiai ir pradėti penki ikiteisminiai tyrimai. Administracinių nusižengimų registras patvirtina, kad T. M. baustas ir administracine tvarka, įskaitant smulkiąsias vagystes, nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus (t. 1, b. l. 157-167). Tai akivaizdžiai rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti ir teisei priešingo elgesio tęstinumą tiek iki, tiek ir po šios nusikalstamos veikos padarymo, t. y. didina asmens pavojingumą. Duomenų apie priklausomybės ar psichikos sveikatos ligas byloje nėra. Iš ankstesnių T. M. atžvilgiu priimtų nuosprendžių matyti, kad jam ne kartą buvo skirtos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos kaltinamajam nepadarė, jis nepateisino teismo pasitikėjimo ir Vilniaus miesto 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi (t. 1, b. l. 177-178) laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą. Šiuo metu kaltinamasis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę. Iš čia darytina išvada, kad švelnesnės, nei griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, yra nepakankamos pakeisti kaltinamojo nusikalstamus polinkius ir pasiekti kitus BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Taigi, įvertinus visas aukščiau išdėstytas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, T. M. pakankamai aktyvų vaidmenį darant nusikalstamą veiką (sudavė nukentėjusiajam smūgius, pasisavino dalį jo daiktų), atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tai, jog nusikalstama veika buvo suplanuota iš anksto, o ne įvykdyta spontaniškai, kas didina jos pavojingumą, spręstina, kad BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta švelniausia – arešto, bausme teisingumo principas nebūtų įgyvendintas ir nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį – 1 metai laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. lapkričio 20 d. buvo gautas ir priimtas atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria T. M. paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bei teismuose dar yra nagrinėjamos kitos T. M. atžvilgiu pradėtos baudžiamosios bylos, šiuo nuosprendžiu jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė nebendrintina su anksčiau paskirtomis bausmėmis.

Dėl civilinio ieškinio.

Nagrinėjamoje byloje A. K. ir M. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltų asmenų priteisti 365 EUR turtinę žalą – 250 EUR už atimtą mobilųjį telefoną, 50 EUR už striukę, 50 EUR už sportbačius, 5 EUR paimtus grynaisiais ir 10 EUR už USB laidą. Taip pat prašo atlyginti A. K. padarytą 350 EUR neturtinę žalą. Ieškinyje nurodoma, kad nukentėusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo padaryta kraujosruva prie akies, jautė pažeminimą ir stresą, buvo paliktas basas (t. 1, b. l. 31).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam nėra jokio skirtumo, kuris iš jų atlygins jam padarytus nuostolius. Vadovaujantis CK 6.6 straipsniu, nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Vadovaujantis CK 6.9 straipsniu, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą, jei jie neturi lėšų atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jų tėvai, rūpintojai ar institucijos, kurių priežiūroje nepilnamečiai buvo. Tokia nurodytų asmenų pareiga baigiasi, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK) 6.276 straipsnio 3 dalis). BPK 111 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus pasitvirtino, kad kaltinamieji bendrais veiksmais iš nukentėjusiojo pagrobė civiliniame ieškinyje nurodytus daiktus, t. y. turtinė žala padaryta veikiant bendrininkų grupėje, todėl aplinkybė, kad pagrobtais daiktais naudojosi ne visi kaltinamieji, šiuo atveju civilinės atsakomybės neįtakoja. Pagrobti daiktai priklausė A. K., tačiau buvo įgyti M. K., atsižvelgiant į tai, M. K. iš visų kaltinamųjų solidariai priteistina 365 EUR turtinė žala.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.

Reikalaudamas priteisti neturtinę žalą A. K. tiek civiliniame ieškinyje nurodė, kad jautėsi pažemintas kaltinamųjų veiksmų, tiek ir teisme patvirtino, kad buvo šokiruotas, užpuolimo ir kad tai padarė keliese. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir dalies kaltinamųjų parodymai. E. K. paliudijo, kad A. K. buvo neramus, persigandęs. Iš D. B. parodymų taip pat seka, kad nukentėjusysis jautė baimę, kadangi vėl atsigulė ant žemės, pamatęs sugrįžtančius užpuolikus. Byloje surinkti įrodymai liudija, kad A. K. buvo pargriautas ir spardomas mažiausiai trijų asmenų, tad logiška, kad asmuo galėjo jausti pažeminimą ir fizinį skausmą. Nukentėjusiojo motina M. K. teisme patvirtino, kad A. K. jautėsi pažemintas, ne tik tiesiogiai dėl pačio įvykio metu jo atžvilgiu atliktų veiksmų, bet ir dėl to, kad su S. L. mokėsi toje pačioje mokykloje ir neabejotinai susitikdavo. Taip pat nustatyta, kad A. K. buvo suduoti smūgiai tiek stovint, tiek ir parkritus ant žemės, jis buvo spardomas, įskaitant ir į galvą, kas kėlė pagrįstą rimtesnių sužalojimų baimę. Nukentėjusysis parodė, kad po sumušimo jam po akimi matėsi kraujosruva, tad taip atrodydamas viešumoje, jis galėjo jaustis nesmagiai ir nepatogiai. Be to, jėga įveikus A. K. pasipriešinimą, iš pastarojo buvo atimti asmeniniai daiktai ir nuauti batai. Paliktas basas nukentėjusysis neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik apsiauti svetima, jį mušusio asmens avalyne, kas neabejotinai galėjo kelti pasibjaurėjimą ir nuoskaudą dėl netekto turto. Kaip parodė, M. K. batai buvo beveik nauji, o telefonas geros būklės. Pastarajame taip pat buvo laikoma ir asmeninė informacija, kurios nukentėjusysis dėl kaltinamųjų veiksmų neteko. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. K. patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Įvertinus kaltinamųjų padaryto nusikaltimo sunkumą, suduotų smūgių skaičių ir aplinkybes, pagrobtų daiktų kiekį ir pobūdį, neigiamų išgyvenimų trukmę, tai, kad užpuolimas buvo įvykdytas nepilnamečio atžvilgiu, spręstina, jog šiuo atveju nukentėjusiojo reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis yra adekvatus jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams, todėl priteistinas solidariai iš visų kaltinamųjų pilna apimtimi.

Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio priėmimo dieną E. K. ir D. B. vis dar yra nepilnamečiai, pastariesiems neturint nuosavo turto ar uždarbio šiuo nuosprendžiu priteista turtinė ir neturtinė žala iki kaltinamųjų pilnametystės subsidiariai priteistina iš jų atstovų pagal įstatymą – A. B. ir VšĮ (duomenys neskelbtini).

Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų.

Nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2020 m. rugpjūčio 12 d. pažymą dėl 240 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai už kaltinamojo T. M. gynybą teisme (t. 5, b. l. 53), taip pat 2020 m. rugpjūčio 21 d. pažymą dėl 153,28 EUR išlaidų valstybės naudai priteisimo už kaltinamojo R. K. gynybą teisme (t. 5, b. l. 73) ir 2020 rugpjūčio 14 d. pažymą dėl 293,28 EUR išlaidų priteisimo valstybės naudai už nepilnamečio nukentėjusiojo A. K. atstovavimą teisme (t. 5, b. l. 67).

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Panaši nuostata, suteikianti teismui teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, BPK galiojo ir iki 2017 m. liepos 1 d., skyrėsi tik formuluotė (vietoje „priima sprendimą išieškoti”, anksčiau buvo nurodyta „turi teisę nuspręsti išieškoti”). Pagal anksčiau suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju T. M. ir R. K. valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo skirta teismo iniciatyva, BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad šie asmenys bylos nagrinėjimo teisme metu atlikinėjo jiems skirtą laisvės atėmimo bausmę ir tuo jų teisė į gynybą buvo suvaržyta. Nukentėjusiajam A. K. atstovo advokato dalyvavimas buvo skirtas taip pat teismo iniciatyva BPK 55 straipsnio 4 dalies pagrindu. Taigi, šiuo atveju advokatų dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme nepriklausė nei nuo kaltinamųjų, nei nuo nukentėjusiojo valios. Nagrinėta byla nėra didelės apimties ar sudėtinga teisės taikymo prasme, tad atstovo ir gynėjų dalyvavimas buvo skirtas iš esmės tam, kad išlaikyti baudžiamojo proceso reikalavimus dėl gynėjo būtinumo. T. M. ir R. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir savo teise į gynybą niekaip nepiktnaudžiavo, yra nedirbantys, duomenų apie jiems priklausantį turtą byloje nėra, be to, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnamečiai, kas sudarytų savarankišką privalomo gynėjo dalyvavimo procese pagrindą (BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatytą išlaidų priteisimo išimtį). Likusieji kaltinamieji taip pat neturi savarankiško pajamų šaltinio ir iki šiol yra nepilnamečiai. Baudžiamojoje byloje iš visų kaltinamųjų solidariai yra priteista pakankamai nemaža turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam, nors nė vienas jų savarankiškų pajamų negauna, į tai teismas taip pat atsižvelgia spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas tiek už T. M., tiek už R. M. gynybą ar nukentėjusiojo A. K. atstovavimą šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamųjų turtinę padėtį ir galimybes atlyginti priteistą žalą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkintini.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – vyriški batai su raišteliais, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį (t. 1, b. l. 38), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini T. M.. Prie bylos medžiagos saugomi kompaktiniai diskai, kuriuose yra M. K. daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas (t. 3, b. l. 5), A. K., G. R., E. K., S. L. apklausos (saugomi prie 4 tomo viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, E. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, paskiriant jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10 mėnesių, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, įpareigojant: 1) atsiprašyti nukentėjusiojo; 2) būti namuose nuo 21 val. iki 6.30 val.; 3) tęsti mokslą arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. B. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, D. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, paskiriant jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10 mėnesių, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, įpareigojant: 1) atsiprašyti nukentėjusiojo; 2) būti namuose nuo 21 val. iki 6.30 val.; 3) tęsti mokslą arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu R. K. skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmės dalį.

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

E. K., D. B., R. K. ir T. M. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš E. K., D. B., R. K. ir T. M. solidariai priteisti M. K. naudai 365 EUR turtinę žalą, A. K. naudai priteisti 350 EUR neturtinę žalą. Nepilnamečiams E. K. ir D. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų priteistoms sumoms sumokėti, turtinė ir neturtinė žala priteistina subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą A. B. ir VšĮ (duomenys neskelbtini) (iki E. K. ir D. B. sulauks pilnametystės).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – vyriškus batus su raišteliais, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. M.. Prie bylos medžiagos saugomus kompaktinius diskus, kuriuose yra M. K. daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas, A. K., G. R., E. K., S. L. apklausos (saugomus prie 4 tomo viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.