Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.12.10; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.5; 3.3.2.2; 3.3.4.2.2;

2015 m. spalio 6 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-4283-883/2015 iškeltoje pagal pareiškėjo A. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8852-772/2014, išnagrinėtoje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2014-11-11 Šiaulių apylinkės teismas sprendimu už akių priteisė iš atsakovo A. S. ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 43256,05 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme -2014-10-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 1298,00 Lt žyminio mokesčio bei 823,28 Lt vertimo paslaugų išlaidų.

2015-04-16 pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8852-772/2014 ir panaikinti 2014-11-11 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą už akių, kuriuo patenkintas ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinys. Nurodė, kad nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio gyvena Švedijos Karalystėje ir tik 2015-03-13 susipažinęs su bylos medžiaga sužinojo, kad jo atžvilgiu priimtas sprendimas už akių. Pažymėjo, kad ieškovui buvo žinomas jo gyvenamosios vietos adresas Švedijos Karalystėje, tačiau teismui šių duomenų nepateikė, vietoj to nurodydamas jo individualios įmonės, kurios veikla sustabdyta nuo 2010 metų, buveinės adresą. Taip pat nurodė, kad 2011-08-28 Švedijoje įvykusio eismo įvykio metu jo vairuojamas raudonos spalvos automobilis Mercedes Benz 110 atsitrenkė ir apgadino kitą automobilį - KIA Venga, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Švedijos Gotlando policijos komisariatas nustatė, jog dėl eismo įvykio kilimo buvo atsakingas pareiškėjas. Teigė, kad ieškovas draudimo išmoką išmokėjo be pagrindo, nes 2011-08-28 eismo įvykio metu jis vairavo automobilį Mercedes Benz 110, raudonos spalvos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Lietuvoje nebuvo apdraustas. Bendrovėje ERGO Insurance SE, veikiančioje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, jis buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, vairuojant savo individualiai įmonei priklausantį automobilį Mercedes Benz 110, mėlynos spalvos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad nurodytos faktinės naujai paaiškėjusios aplinkybės yra pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje.

Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, nurodė, kad su pateiktu prašymu nesutinka, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad pareiškėjas neneigia fakto, kad 2011-08-28 Švedijoje, vairuodamas automobilį neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas automobilis Kia Venga, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau tvirtina, kad eismo įvykio metu jis vairavo automobilį Mercedes Benz 110, Švedijos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (kėbulo Nr.) (duomenys neskelbtini), o ne automobilį Mercedes Benz 110, Lietuvos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad pareiškėjas, tvirtindamas, kad eismo įvykio metu vairavo ne tą automobilį, kuris nurodytas policijos dokumentuose, ir prašydamas šiuo pagrindu atnaujinti procesą, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-05-14 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8852-772/2014. Įvertinęs civilinės bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl ne to automobilio, kuris buvo apdraustas, vairavimo, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi Švedijos policijos išduotame eismo įvykio įraše nurodytas automobilio, kurį vairavo pareiškėjas, registracijos numeris yra (duomenys neskelbtini) gamintojas/markė Mercedes. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo civilinė atsakomybė vairuojant automobilį Mercedes Benz 110, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nurodytos aplinkybės buvo žinomos pareiškėjui. Apie eismo įvykį sukėlusią pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę įrašyta Švedijos Gotlando policijos komisariato eismo įvykio įraše, duomenų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs šį įrašą teismui nepateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog prašymo pagrindą sudarančios aplinkybės neatitinka įvardintoms LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu vertino kaip neatitinkantį LR CPK 370 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Kadangi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, teismas iš pareiškėjo ieškovui priteisė jo patirtas 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8852-772/2014.

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti proceso civilinėje byloje Nr. 2-8852-772/2014 ir tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismas neįvertino to, kad 2011-08-28 eismo įvykyje apeliantas vairavo automobilį Mercedes Benz 110, raudonos spalvos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrovėje ERGO Insurance SE, veikiančioje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, jis buvo apraudęs savo civilinę atsakomybę, vairuojant automobilį Mercedes Benz 110, mėlynos spalvos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė yra esminė, turinti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, nes ji įrodo, jog ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, nesant draudiminio įvykio. Teismas, nagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-8852-772/2014 ir žinodamas šią aplinkybę, apelianto nuomone, būtų priėmęs visiškai kitą sprendimą. Apelianto teigimu, neatnaujinus proceso civilinėje byloje Nr. 2-8852-772/2014 būtų pažeisti fundamentalūs teisės principai, o neteisėtas teismo sprendimas, pažeidžiantis apelianto teises ir teisėtus interesus, liktų galioti.

Atsiliepimu į pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, nurodė, kad skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad jis eismo įvykio metu vairavo kitą automobilį, tačiau jokių įrodymų apie šią aplinkybę jis nepateikė nei prašydamas atnaujinti procesą, nei teikdamas apeliacinį skundą. Pabrėžė, kad apeliantas neneigia, kad jis 2011-08-28 Švedijoje, vairuodamas automobilį neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas automobilis Kia Venga, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliantas neginčijo savo civilinės atsakomybės dėl šio eismo įvykio metu padarytos žalos ir nenurodė savo prašyme argumentų apie tai, kodėl jis neturėtų atlyginti žalos nukentėjusiajam ar jo teisių perėmėjui. Apeliantas nepasisakė dėl kokių priežasčių Švedijos policijos pareigūnai galėjo nurodyti eismo įvykio registravimo dokumentuose ne tą valstybinį numerį. Ieškovas yra pateikęs į bylą Švedijos policijos pareigūnų surašytus dokumentus, kuriuose aiškiai nurodyta, kad atsakovas 2011-08-28, apie 00.55 val., Švedijoje, vairavo automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Lietuviškas automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) visiškai skiriasi nuo kito atsakovo automobilio švediško valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) todėl pareigūnai negalėjo suklysti ir juos supainioti. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad Švedijos policijos pareigūnai nurodė savo surašytuose dokumentuose melagingas aplinkybes apie eismo įvykio kaltininko vairuotą automobilį. Apeliantas su pareiškimu pateikė abiejų automobilių registracijos liudijimus, tačiau šie dokumentai patys savaime neturi jokio ryšio su aplinkybe, kurią atsakovas turėjo įrodyti, t.y. kuris automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Taip pat apeliantas nepateikė jokio logiško paaiškinimo kodėl jis iki 2015-03-13 (t.y. beveik 4 metus po eismo įvykio) nežinojo, kad policijos pareigūnai savo surašytuose dokumentuose neva nurodė ne tą automobilio valstybinį numerį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

2015-09-24 apeliacinės instancijos teisme elektroniniu paštu gautas A. S. papildomas paaiškinimas, kuriame nurodė, jog prieš eismo įvykį perdėjo nuo Lietuvoje registruotos transporto priemonės nuimtus valstybinius numerius ant kitos transporto priemonės, kadangi Lietuvoje registruotas automobilis pakeliui į Švediją sugedo, o naujai įsigyto automobilio dokumentai dar nebuvo sutvarkyti. Taip pat nurodė, kad neprieštarauja atlyginti padarytą žalą, tačiau ją turėtų sumokėti Švedijos draudimo bendrovei. Jo žiniomis Švedijos draudimo bendrovė sugrąžins išmoką Ergo bendrovei ir atsiųs jam sąskaitą (148 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, ar yra pagrindas priimti naujai pateikiamus procesinius dokumentus ir įrodymus, pažymi, jog LR CPK 42 straipsnio 5 dalis įpareigoja bylos šalis joms suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti siekiant greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus ir kitomis joms suteiktomis teisėmis naudotis atsakingai.

Vadovaujantis LR CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju iš apelianto pateikto rašto turinio matyti, kad apeliantas teikdamas papildomus paaiškinimus iš esmės papildo pateiktą atskirąjį skundą. Taip pat iš apelianto pateiktų paaiškinimų matyti, kad apeliantas nenurodo dėl kokių objektyvių priežasčių papildomai nurodytų argumentų bei juos pagrindžiančių duomenų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme arba jei ir buvo objektyvių priežasčių kodėl duomenų nepateikė kartu su atskiruoju skundu. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantas neįrodė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kad šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to pažymėtina, kad atskirųjų skundų turiniui keliamus reikalavimus numato LR CPK 306 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai numato, jog teismui teikiamame skunde be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas apelianto prašymas, t. y. apeliacinio skundo dalykas, bei jį patvirtinančios aplinkybės. Bylos šalis, siekdama, jog aukštesnės instancijos teismas įvertintų jos skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įpareigojama pateikti tinkamą procesinį dokumentą, kuriame būtų ne tik suformuluoti reiškiami prašymai, bet ir nurodytos visos, šalies manymu, skundo pagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Skundo dalyko ir pagrindo tinkamas nurodymas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. LR CPK nenumano galimybės tikslinti priimto atskirojo skundo naujai pateikiamais procesiniais dokumentais, skundžiamos nutarties neteisėtumą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos teikiant atskirąjį skundą. Remiantis išdėstytu, apelianto 2015-09-12 papildomai pateiktus paaiškinimus atsisakytina vertinti (LR CPK 306 straipsnis, 323 straipsniu, 338 straipsnis).

Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas LR CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Taigi, proceso atnaujinimas galimas tik esant LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (LR CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (LR CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (LR CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.

Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 43256,05 Lt žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-08-28 Švedijoje eismo įvykio metu dėl neblaivaus atsakovo A. S., vairavusio automobilis Mercedes Benz 110, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės buvo apgadintas kitas automobilis KIA Venga, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo civilinė atsakomybė, vairuojant automobilį MB 110, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „ERGO Lietuva“ (dabartinis teisių perėmėjas ERGO Insurance SE), draudimo sutartis Nr. 02-1634121. Žalą dėl apgadinto automobilio KIA Venga, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) patyręs asmuo kreipėsi į ieškovo atstovą Švedijoje AFES. Dėl apgadinto automobilio KIA Venga, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas išmokėjo 37613,97 Lt draudimo išmoką. Ieškovas šį įvykį administravusiam atstovui užsienyje Švedijoje AFES apmokėjo 5642,08 Lt atstovavimo išlaidų bei, ruošdamas ieškinį teismui, patyrė 823,28 Lt išlaidų vertimo paslaugoms apmokėti (1-2 b.l.). Procesiniai dokumentai atsakovui A. S. įteikti viešo paskelbimo būdu (47-48 b.l.). Atsakovui neatvykus į teismo posėdį, Šiaulių apylinkės teismas 2014-11-11 sprendimu už akių ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 43256,05 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 1298,00 Lt žyminio mokesčio bei 823,28 Lt vertimo paslaugų išlaidų (53-54 b.l.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis sprendimas už akių įsiteisėjo 2014-12-12 (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-8852-772/2014). Vykdomasis raštas civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašymą išduotas 2014-12-15 (57-58 b.l.). Apeliantas 2015-03-31 pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-11 sprendimo už akių peržiūrėjimo kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad apie tai, kad buvo išnagrinėta byla Nr. 2-882-772/2014 sužinojo tuomet, kai antstolis areštavo jo banko sąskaitą (60-61 b.l.). 2015-04-08 nutartimi Šiaulių apylinkės teismas netenkino atsakovo prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo (77-78 b.l.). 2015-04-16 atsakovas pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas, jog ieškovas išmokėjo draudimo išmoką nesant draudiminio įvykio, kadangi eismo įvykio metu atsakovas vairavo ne ieškovo draustą transporto priemonę. Pažymėjo, kad terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti nepraleistas, nes aplinkybę, kad jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas už akių sužinojo 2015-03-13 susipažinęs su civilinės bylos Nr. 2-8852-772/2014 medžiaga (81-83 b.l.). Pirmos instancijos teismas skundžiamu procesiniu sprendimu netenkino apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo. Teismas sprendė, jog apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, nes nurodytos aplinkybės neatitinka proceso atnaujinimo pagrindo, nustatyto LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte (67-68 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas faktines bylos aplinkybes sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias teisės normas.

Visų pirma pažymėtina, kad aplinkybė, jog apeliantui iki 2015-03-13 nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą civilinę bylą ir šioje byloje pateiktus duomenis, kadangi procesiniai dokumentai jam tiesiogiai nebuvo įteikti, nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė neatitinka LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam proceso atnaujinimo pagrindui keliamų reikalavimų. Minėta teisės norma nustato, jog procesas gali būti atnaujinimas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Pažymėtina, kad teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti, sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

Nagrinėjamu atveju nors apeliantas ir nurodo, kad faktiškai nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio gyvena Švedijoje ir šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos, tačiau šių aplinkybių nurodymo nėra pagrindo vertinti kaip naujai paaiškėjusių ir turinčių teisinę reikšmę aplinkybių sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Paminėtina, kad vadovaujantis LR CPK 123 straipsniu, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Kai adresato gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos ir kai LR CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (LR CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas bei į tai, kad bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškinys, tiek teismo sprendimas už akių buvo siųsti atsakovo gyvenamosios vietos (remiantis ieškovo pateiktais duomenimis) ir darbovietės adresu (44, 46, 51, 56 b.l.), Gyventojų registro tarnybos duomenimis 2014-02-04 atsakovas deklaravo išvykimą į Švediją, nenurodydamas tikslaus gyvenamosios vietos adreso (45 b.l.), apie bylos nagrinėjimą atsakovas buvo informuotas viešo paskelbimo būdu (47-48 b.l.), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles bei nesiėmė priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta.

Antra, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir vertina kaip nepagrįstą apelianto atskirojo skundo argumentą, kad jo prašyme atnaujinti procesą nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirmos instancijos teismas 2014-11-11 sprendimą už akių priėmė nepagrįstai bei, kad aplinkybė, jog eismo įvykyje dalyvavo ne ieškovo drausta transporto priemonė, yra pagrindas atnaujinti procesą naujai paaiškėjusios aplinkybės pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis LR CPK 369 straipsnio 1 dalimi, be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodomi proceso atnaujinimo motyvai. Taip pat turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (LR CPK 369 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, iš apelianto pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad apeliantas teigia, jog 2011-08-28 Švedijoje įvykusio eismo įvykio metu jis vairavo automobilį Mercedes Benz 110, raudonos spalvos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Lietuvoje nebuvo apdraustas, o bendrovėje ERGO Insurance SE, veikiančioje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, jis buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, vairuojant savo individualiai įmonei priklausantį automobilį Mercedes Benz 110, mėlynos spalvos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri eismo įvykyje nedalyvavo. Tačiau bylos duomenimis, jokių įrodymų patvirtinančių šiuos teiginius apeliantas nepateikė nei pirmos instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (LR CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (LR CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, pareiškimą, prašymą ir kt.

Konkrečiu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad Švedijos policijos išduotame eismo įvykio įraše nurodytas automobilio, kurį vairavo pareiškėjas, registracijos numeris yra „(duomenys neskelbtini) gamintojas/markė – „Merceders“ (12, 24 b. l.). Iš 2011-05-09 iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutarties Nr. 02-1634121 matyti, kad minėta sutartimi A. S. IĮ apdraudė transporto priemonės MERCEDES BENZ, 110, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (3 b.l.). Pažymėtina, kad pagal LR CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus LR CPK nustatytus atvejus. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kaip minėta, kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiek su ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, argumentais, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog 2011-08-28 Švedijoje įvykusio eismo įvykio metu jis vairavo ieškovo nedraustą transporto priemonę (LR CPK 178 straipsnis), todėl ši apelianto neįrodyta aplinkybė negali būti pripažinta atitinkanti LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam proceso atnaujinimo pagrindui.

Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, į nustatytas faktines bylos aplinkybes, į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyta aplinkybė negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe, apie kurią bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma bei turinčią esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi tai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovas nors ir pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą (142 b.l.), tačiau duomenų apie apeliacinės instancijos teisme faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos jam nepriteistinos (LR CPK 98 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.