Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) įgaliotai atstovei Olgai Andrievski,

išnagrinėjo UAB (duomenys neskelbtini) vadovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą J. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.

Pateiktame teismui VMI pareiškime nurodoma, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gruodžio 23 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 102 092,26 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių: 3 280,36 Eur deklaruotas GPM (mokėjimo terminas nuo 2022 m. rugsėjo 15 d.), 71,68 Eur GPM delspinigiai, 89 888,83 Eur deklaruotas PVM (mokėjimo terminas nuo 2021 m. rugsėjo 27 d.) ir 6 245,09 Eur PVM delspinigiai, 129,00 Eur deklaruotas žemės mokestis (mokėjimo terminas 2022 m. lapkričio 15 d.) ir 1,16 Eur šio mokesčio delspinigių. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2022 m. gruodžio 1 d. pagal VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų.

Pareiškime nurodyta, kad VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius išnagrinėjo Bendrovės 2022 m. spalio 20 d. prašymą dėl 111 086,80 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2023 m. gruodžio 31 d. VMI, įvertinusi su prašymu pateiktą bei surinktą papildomą informaciją, 2022 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“. Bendrovė, pateikdama VMI prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo, pati deklaravo lėšų atsiskaitymo su kreditoriais trūkumo faktą.

Įvertinus Swedbank AB banko pateiktą Bendrovės sąskaitos Nr. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais.

Pareiškime pateikta lentelė, kurioje nurodyti šie konkretūs pažeidimo faktą įrodantys pavyzdžiai (dėl didelio atsiskaitymų kiekio pateikiama tik keletas konkrečių pavyzdžių (viršijančių 1000 Eur)):

Kreditoriai Atsiskaitymų data Pervesta suma, Eur Mokestinė nepriemoka Eur (duomenys neskelbtini) 2022-10-11 1800,00 109215,70 (duomenys neskelbtini) 2022-10-11 2 860,46 109215,70 (duomenys neskelbtini) 2022-10-11 5 534,13 109215,70 (duomenys neskelbtini) 2022-10-18 1 816,88 111025,83 O. K. 2022-10-21 1500,00 110806,80 V. G. 2022-10-22 2 500,00 110806,80 (duomenys neskelbtini) 2022-10-24 25 000,00 110806,80 (duomenys neskelbtini) 2022-10-24 15 000.00 110806,80 (duomenys neskelbtini) 2022-10-25 6 545,89 110806,80 (duomenys neskelbtini) 2022-10-25 2 300,00 110806,80 (duomenys neskelbtini) 2022-10-25 1 602,59 110806,80 (duomenys neskelbtini) 2022-10-25 1 916,00 110806,80 (duomenys neskelbtini) 2022-10-26 7000,00 110806,80 (duomenys neskelbtini) 2022-10-26 7000,00 110806,80 (duomenys neskelbtini) 2022-10-26 1500,00 110806,80 (duomenys neskelbtini) 2022-10-26 4500,00 110806,80 (duomenys neskelbtini) 2022-10-26 4500,00 110806,80 (duomenys neskelbtini) 2022-10-26 5000,00 110806,80 D. S. 2022-10-26 2504,00 110806,80 (duomenys neskelbtini) 2022-10-26 3500,00 110806,80 R. S. 2022-10-27 2500,00 110806,80 (duomenys neskelbtini) 2022-10-27 1804,42 110806,80 (duomenys neskelbtini) 2022-10-28 1668,59 110806,80 I. G. 2022-10-28 5000,00 110806,80 (duomenys neskelbtini) 2022-10-28 1000,00 110806,80 (duomenys neskelbtini) 2022-10-28 1210,00 110806,80 V. M. 2022-10-31 1000,00 111087,84 M. K. 2022-10-31 1000,00 111087,84 O. K. 2022-11-01 1000,00 111087,84 J. S. 2022-11-03 6200,00 111087,84 (duomenys neskelbtini) 2022-11-11 2494,91 111789,04 (duomenys neskelbtini) 2022-11-21 3000,00 113499,04

Pareiškime nurodyta, kad aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovė atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių Bendrovės vadovės veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi J. S. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Pareiškime taip pat pažymima, kad mokesčių mokėtojas laikomas neskolingu tik tokiu atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidėtas/išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartis. J. S., nežinodama, ar mokesčių administratorius patenkins Bendrovės prašymą atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Pareiškime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Bendrovė 2022 m. spalio 24 d. gavusi iš UAB (duomenys neskelbtini) 64 000 Eur pajamų, turėjo didelę galimybę dalį mokestinės nepriemokos padengti, tačiau to nepadarė, tokiu būdu, anot VMI, akivaizdu, kad Bendrovė nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: Bendrovės 2022 m. spalio 20 d. prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuorašas (b. l. 4); VMI sprendimo neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuorašas bei VMI išvados dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuorašas (b. l. 5-8); Bendrovės Swedbank AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai (b. l. 9-14) Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai – Balanso išrašo kopijos (b. l. 15-29), patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.

Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliota atstovė nurodė, kad Bendrovė yra VMI skolininkė, pareiškimo pateikimo dieną mokestinė nepriemoka sudarė 102 092,26 Eur. Bendrovė kreipėsi dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, tačiau buvo priimtas sprendimas skolos neatidėti ir neišdėstyti. Dėl to, kad Bendrovė, turėdama lėšų, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, jos veikla buvo vertinta kaip pelninga. Iš Bendrovės pateiktų banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad Bendrovė per bylos nagrinėjimo laikotarpį gavo virš 300 000 Eur, tuo metu vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir pareiškime VMI nurodė, kad dėl didelio atsiskaitymų kiekio jie pateikė tik kelių didesnių mokėjimų pavyzdžių, kurie viršijo 1000 Eur, nurodydami kreditorius, atsiskaitymo datą, pervestą sumą ir mokestinę nepriemoką būtent tai dienai. Tai patvirtina mokesčių sistemos išrašai, kurie buvo pateikti kartu su pareiškimu teismui. Šios finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama pirkimus ir atsiskaitydama su kitais kreditoriais, o ne VMI, dėl tokių Bendrovės vadovės veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė priemoka nepadengta. Tokiu būdu J. S. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Įstatymas nenumato jokių išimčių, kada galima nesilaikyti šio eiliškumo ir Bendrovės vadovė žinojo Bendrovės finansinę padėtį, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl privalėjo užtikrinti eiliškumą. Jei Bendrovė būtų vykdžiusi anksčiau minėtas nuostatas, mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui būtų padengta. Pareiškime VMI nurodė, kada buvo gautos didelės įplaukos, kurios turėjo būti nukreiptos mokestinei nepriemokai mažinti, o būtent 2022 m. spalio 24 d. Bendrovė gavo iš UAB (duomenys neskelbtini) 64 000 Eur ir turėjo galimybę padengti dalį mokestinės nepriemokos, iš to akivaizdu, kad Bendrovė nesiekė tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių priemokų. J. S., būdama Bendrovės vadove, pažeidė VMI interesus ir nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, dėl to padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Jie prašo paskirti baudos vidurkį.

VMI rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir MAIS) 2023 m. kovo 3 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 32 526,99 Eur. Rašte esančioje lentelėje pateikti MAIS 2023 m. kovo 3 d. turimi duomenys apie Bendrovės mokesčių mokėtojo kortelėje apskaitomą PVM nepriemoką pagal iki 2023 m. kovo 3 d. pateiktas deklaracijas, nurodant, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 3 d. Bendrovė į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 1001 įmokos kodu (VMI administruojami deklaruojami mokesčiai ir nuo 2015 m. liepos 1 d. paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, mokami vienu įmokos kodu) yra sumokėjusi: 2022 m. spalio 25 d. – 6 923 Eur; 2023 m. vasario 22 d. – 102 Eur; 2023 m. vasario 22 d. – 45 000 Eur; 2023 m. kovo 3 d. – 45 000 Eur, iš jų 2022 m. spalio 25 d. 6 923 Eur įmoka, 2023 m. vasario 22 d. 45 000 Eur įmoka ir 2023 m. kovo 3 d. 45 000 Eur įmoka yra įskaitytos PVM prievolėms dengti. Iš po 2022 m. spalio 3 d. deklaruoto PVM skirtumo PVM prievolėms dengti įskaityta: iš PVM skirtumo už 2022 m. spalio mėnesį – 7 208; iš PVM skirtumo už 2022 m. lapkričio mėnesį – 7 924 Eur; iš PVM skirtumo už 2022 m. gruodžio mėnesį – 2 906 Eur; už 2023 m. sausio mėnesį – 4 085 Eur. Taip pat nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 3 d. VMI per PLAIS sistemą iš Bendrovės sąskaitų nurašė 29 679,86 Eur (8230) kodu, rašte pateikta lentelė, kurioje nurodyti minėti nurašymai (b. l. 105-106). Kartu su raštu pateikti dokumentai: MAIS išrašas-balansas (b. l. 107).

Teismo posėdyje VMI įgaliota atstovė nurodė, kad šiame rašte nurodyti duomenys buvo pateikti 2023 m. kovo 3 dienai, tačiau Bendrovė 2023 m. kovo 20 d. pateikė patikslintas deklaracijas už senesnius laikotarpius. Buvo pateiktos ir pridėtinės vertės, ir gyventojų pajamų deklaracijos už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėnesio. VMI traktuoja, kad mokestinė nepriemoka šiai dienai yra nepadengta, 2023 m. kovo 13 dienai yra 32 504,14 Eur suma. Kovo 3 dienai pateikti duomenys, kiek buvo likę įsiskolinimo ir kas sudaro tą įsiskolinimą tai dienai, jie nustato delspinigių likutį. Kartu su pareiškimu jie pateikė MAIS išrašus, tai yra tos dienos mokestinė nepriemoka, kas reiškia, kad tą dieną buvo nepriemokos. Jau po to, kai buvo pateiktas pareiškimas, Bendrovė tikslino deklaracijas, Bendrovė vykdė ir sumokėjo, taip pat buvo vykdomas ir išieškojimas, dėl to mokestinė nepriemoka kito, ir dėl to VMI kovo 3 d. raštu pateikė duomenis teismui. Jie neneigia to, kad Bendrovė iš tikrųjų atsiskaitė už dalį nepriemokos, taip pat dalis nepriemokos buvo išieškota, bet vis dėl to mokestinė nepriemoka šiai dienai sudaro 32 504 Eur. Nesvarbu, kad Bendrovė pateikė ataskaitas už ankstesnius mėnesius, tačiau mokestinis laikotarpis yra tas pats ir VMI traktuoja, kad mokestinė nepriemoka liko nepadengta.

Teismo posėdyje apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. nurodė, kad Bendrovė yra maža įmonė, turi vieną objektą, kurį vykdo iš skolintų lėšų. Jie neturi patys pakankamo apyvartinio kapitalo, samdo įmonę buhalterinei apskaitai tvarkyti. Ta įmonė praeitų metų pavasarį atleido ar pakeitė jų buhalterę, sprendimą priėmė tos įmonės vadovas, o kita buhalterė visą vasarą tikrino ir periminėjo duomenis iš buvusios buhalterės. Patikslinus duomenis, apie rugsėjo mėnesį paaiškėjo, kad atsirado daugiau nei 102 000 Eur skola, kurią Bendrovė turėjo padengti vienu metu. Tam, kad nesustotų Bendrovės veikla ir vienintelis vykdomas objektais, bei tam, kad būtų vykdomi visi mokestiniai reikalavimai, jie paprašė atidėti ir išdėlioti į tris ar keturias dalis mokestinės nepriemokos mokėjimą. Tai buvo atlikę ir 2021 m., buvo kreipęsi į VMI ir jie buvo išdėlioję mokėjimus net 12 mėnesių. Šį kartą jie taip pat atitiko statusą, nes sumokėjus vienu metu šią didelę sumą, visą Bendrovės veikla sustotų. Mokėjimai buvo atlikti rangovams, medžiagų pirkimui, atlyginimams, ji taip pat turi atsispausdinusi išklotinę, kokie mokėjimai buvo atlikti. Trumpai tariant, suma, kurią reikėjo vienu metu sumokėti VMI, būtų sustabdžiusi Bendrovės veiklą. Ji pripažįsta ir neneigia darytų mokėjimų, tiesiog tvirtina, kad tai buvo reikalinga norint išsaugoti įmonę. Įmonė veikia 9 metus ir iki šiol jie neturėjo problemų su mokesčiais. 2021 metais mokėjimai buvo išdėlioti. Tuo labiau, įkeisdami butus ir taip užtikrindami savo pareigos vykdymą valstybei, jie tikėjosi, kad jiems nebus durys užtrenktos. Dėl paskolos sudarymo jie kreipėsi 2022 m. spalio mėnesį ir buvo gautas neigiamas atsakymas, kurį jie skundė. Iš viso buvo pateikti trys prašymai ir tada jau skundė. Nei vienas iš prašymų nebuvo tenkintas ir, jei tikėti buhaltere, kuri dalyvavo susirašinėjime su VMI atstovais, šie pasakė, kad gali teikti prašymus tiek kartų, kiek nori, atsakymas vis tiek bus neigiamas, priežasčių nepaaiškino. Administracinių ginčų komisija panaikino sprendimą jų naudai. Šiai dienai jie jau nebesikreips dėl paskolos, nes ji tapo nebeaktuali. Kreipiantis į VMI buvo sudėliotas planas užtikrinimui, kad įmonės veikla nesustotų. Šiuo metu jie laukia įplaukų už tris butus, buvo pasirašytos notarinės sutartys, o tai pagaliau įvyko dėl to, kad VMI jiems atlaisvino žemės sklypą ir jie galėjo parduoti tuos butus. Visus tuos tris mėnesius jie ne galėjo to padaryti, nes buvo areštuotos sąskaitos. Šiai dienai Bendrovė yra pajėgi atsiskaityti už nepriemokos sumos, apie kurią šiuo metu kalbama, dėl kurios jai taikoma nuobauda, likutį, o taip pat ir už būsimus mokesčius, kurie yra susidarę šiai dienai, 130 000 Eur. Jai kreditorių eiliškumo tvarka žinoma, žino, kad negali būti pažeistas eiliškumas. Nors jie, kaip visos mažos įmonės, išgyveno ir dėl pandemijos, ir dėl karo kylančius sunkumus, jie remia Ukrainiečių šeimas, išlaiko visas darbo vietas, ir tikėjosi, atitikdami pagal apibrėžimą, kad jiems keliems mėnesiams į priekį išdėlios mokesčius ir jie sėkmingai galės pabaigti projektą ir sumokėti mokesčius. Jei jie būtų sumokėję mokesčius vienu metu, būtų negalėję nei išmokėti atlyginimų, nei vykdyti objekto tolimesnių darbų, būtų palikti terminų laukiantys žmonės, kurie laukia savo gyvenamųjų būstų ir dar visko labai daug. Ji yra Bendrovės vadovė ir savininkė, vadovė nuo (duomenys neskelbtini), o Bendrovės veikloje ji dalyvavo nuo jos įkūrimo. Ji gailisi, kad viskas nevyko pagal planą, nes jų planas buvo statyti, priduoti, parduoti, gauti pajamas, mokėti mokesčius ir išgyventi. Ji gailisi, kad nesusimokėjo, bet neturėjo kitos išeities, kad jų veikla vyktų toliau. Objektą jie vysto skolintomis lėšomis iš (duomenys neskelbtini), tai yra pagrindinis jų finansuotojas, taip pat dar yra privatus asmuo, kuris skolina pinigus, ir jie turi jiems sumokėti dideles palūkanas. Iš veiklos gaunama pajamų suma daugiausia skiriama apmokėti įsiskolinimams. Pajamos spalio-gruodžio mėnesiais buvo gautos iš įkeisto turto lėšų, juos kontroliuoja bankas, pardavę butą, jie pirmiausia sumoka į taupomosios kasos sąskaitą, o likutis lieka jiems. Visos gautos lėšos yra hipotekos lėšos, jie, prieš priimdami sprendimą, darydami tam tikrą žingsnį, eidami pas notarą, teiraudamiesi, koks turi būti pinigų likutis pervedamas jiems, turi visko dokumentuotai prašyti ir už tai net mokėti (duomenys neskelbtini). Nuo spalio mėnesio, kai buvo areštuotos Bendrovės sąskaitos, visi mokėjimai buvo nuskaitomi VMI. Mokėjimai buvo atliekami rangovams, darbuotojų atlyginimai ir atsiskaitymams su rangovais. Tai buvo daroma tam, kad įmonė funkcionuotų. Atliekant bet kokį mokėjimą ar atsiskaitymą, jį reikia derinti su (duomenys neskelbtini) ir su banku, taip pat dėl mokamų atlyginimų darbuotojams, nes absoliučiai visos lėšos yra skolintos.

J. S. atstovas advokatas M. Kazlauskas teismo posėdyje parodė, kad nori atkreipti teismo dėmesį į keletą aspektų, į teisminį vertinimą remiantis praktika tokio pobūdžio bylose, ir į faktinę pusę, išnagrinėjus bylą ir ištyrus įrodymus. Jo vertinimu, VMI šiame procese gudrauja ir nuosekliai bando klaidinti teismą. Pirmojo teismo posėdžio metu VMI atstovė palaikė pareiškimą, nurodydama, kad yra 102 092,26 Eurų skola valstybei, ignoruodama tai, kad posėdžio dieną skola buvo gerokai sumažėjusi, sekančiame posėdyje, VMI atstovė negalėjo paaiškinti, kaip buvo mokėtos skolos ir iš kokių lėšų buvo daromi mokėjimai, tiesiog konstatavo, kad atsirado nauja nepriemoka – dar 130 000 Eur, ir bendra skolos suma siekė virš 130 000 Eur. VMI atstovė bandė įtikinti teismą, kad tai yra ta pati nesumokėta mokesčio suma už 2022 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius, kurie yra aktualus šios bylos nagrinėjime. Tada, kovo 3 d., įpareigota teismo, pareiškėja pateikė mokesčių korteles duomenis, kuriuose aiškiai užfiksuoti mokėjimai, kada jie atlikti ir koks prievolės likutis tai dienai. Iš tų mokėjimų akivaizdu, įvertinus, kiek buvo sumokėta piniginių lėšų nuo mokestinės prievolės atsiradimo laikotarpio, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. kovo 3 d., kad suma yra gerokai didesnė, nei pirminė pareikškime nurodyta 102 092.26 Eur suma. Akivaizdu tai, kad visos mokėtinos sumos, kurios patenka į valstybės biudžetą bendruoju įmokų kodu 1001, yra užskaitomos seniausios prievolės dengimui, pirmiausia dengiamos netesybos, delspinigiai, ir tik tuomet dengiama pagrindinė prievolės suma. Tokiu būdu kovo 3 d. visa senoji prievolė, dėl kurios J. S. yra inkriminuojama ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymas, yra įvykdyta. Šiai dienai (2023 m. kovo 13 d.) likutis yra 32 504,14 Eur, ką patvirtino ir VMI atstovė, jį sudaro pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka, bet tai gerokai vėlesni laikotarpiai, nei inkriminuojama veika, ir kitaip paaiškinti nėra galimybės. VMI nurodo, kad suma yra vis tiek už senesnius laikotarpius, pateikus patikslintas deklaracijas. Tas pareiškimas ir šitas duomuo neatlaiko elementarios kritikos, nes teismui reikia įvertinti pačią deklaraciją, žiūrėti pirminę deklaraciją, žiūrėti patikslintą ir, atlikus šiuos tyrimo veiksmus ir išanalizavus byloje pateiktus duomenis, teismas nustatys, kad patikslinta deklaracija buvo mažesnei sumai ir prievolė mažėja. Visumoje svarbu tai, kad šiai dienai (2023 m. kovo 13 d.), teismui priimant sprendimą teks konstatuoti, kad mokestinės prievolės, dėl kurios netinkamo ir nesavalaikio vykdymo yra kaltinama J. S., šiai dienai nėra. Taip pat jis nori atkreipti dėmesį, kad pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nepakanka formaliai konstatuoti CK 6.930¹ str., nuostatų nesilaikymo ir pažeidimo fakto, nes asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik jei yra konstatuotos visos dalys, be objekto, objektyviosios pusės ir subjekto yra svarbi ir subjektyvioji pusė – asmens kaltė. Šiuo atveju dėl objektyviosios pusės subjekto ginčo nėra. Formaliai žiūrint į byloje surinktą medžiagą, galima konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas, kad J. S., vadovaudama Bendrovei už atitinkamus laikotarpius, vykdė mokėjimus formaliai pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, mokėjimus atlikdama ne VMI, o kitiems tiekėjams. Tačiau vien formaliai bylos nagrinėti neišeis, nes reikia atsižvelgti į tikruosius motyvus, kodėl tai buvo atliekama. Esminis momentas yra tas, kad visos pajamos už atitinkamą laikotarpį yra pajamos, gautos iš parduoto įkeisto nekilnojamo turto, jokių kitų pajamų Bendrovė inkriminuojamu laikotarpiu negavo. Įkeisto turto pardavimas ir gautos lėšos pagal CK nuostatas yra įkaito turėtojo piniginės lėšos ir jos turi būti nukreipiamos įkaito turėtojo nurodytiems tikslams pasiekti. Jos turėtų būti nukreipiamos išskirtinai atitinkamo įkaito arba hipotekos kreditoriaus turimo finansinio reikalavimo patenkinimui, ir tik išskirtiniais atvejais, kredito turėtojo arba hipotekos kreditoriaus sutikimu, tos lėšos gali būti naudojamos kitiems tikslams. Šiuo konkrečiu atveju teisme apklausiant J. S., buvo aiškus tas faktas, kad kiekvieną juridinio asmens mokėjimą kontroliavo hipotekos kreditorius, t. y. kredito unija, ir tik jos nurodymu buvo galima mokėti konkrečius mokėjimus. Atsakydama į teismo klausimus, J. S. nuosekliai teigė ir įrodinėjo, kad visos išmokėtos sumos buvo būtinos Bendroves ūkinės komercinės veikos vykdymui ir išskirtinai tiekėjams sumokėti. Bendrovė buvo bebaigianti nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), visi nekilnojamojo turto vienetai, preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys, buvo parduoti pirkėjams ir trūko tik įregistruoti šimtaprocentinį nekilnojamojo turto baigtumą tam, kad klientai, gavę iš banko kreditus, galėtų sumokėti Bendrovei pinigines lėšas, tas lėšas gautų hipotekos kreditorius ir skirtumą sumokėtų visiems kitiems tiekėjams, įskaitant ir VMI, bet tam, kad objektas būtų baigtas, reikėjo atlikti eilę statybos rangos darbų, mokėti tiekėjams, darbuotojams atlyginimus, mokėti „Sodrai“, pirkti medžiagas ir kt., ir tik atlikus visas šias išlaidas, gavus pajamas, atsiskaityti su VMI, kitaip elgtis J. S. šioje byloje negalėjo, nes jei ji būtų nukreipusi visas pinigines lėšas tik VMI pagal prievoles, nebūtų išmokėti atlyginimai darbuotojams ir kt. už medžiagas ir objektas nebūtų baigtas statyti. Tuomet hipotekos kreditorius nebūtų gavęs savo piniginių lėšų, pirkėjai nebūtų galėję nusipirkti savo nekilnojamojo turto ir t.t. J. S. pasirinktas veikimo būdas suderinti visų interesus buvo vienintelis ir teisingas, nes, kaip matosi iš bylos duomenų, tai leido įmonei padengti įsiskolinimą, toliai vykdyti įsipareigojimus ir išlaikyti įmonę. Jei J. S. būtų pasielgusi kitaip, tai įmonė būtų bankrutavusi su visomis iš to kylančiomis neigiamomis pasekmėmis. Šiuo atveju teismas turės įvertinti, ar jo klientės veiksmuose egzistuoja tyčia kaip būtina šio straipsnio sudėtinė dalis, ir ar, esant tokiai tyčiai ir pasirinktam tokiam veikimo modeliui, J. S. gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn. Jis laikosi pozicijos, kad tiesioginės tyčios nėra, tokiu būdu, nesant vienam iš sudėtinės dalies elementų, negalima traukti administracinėn atsakomybėn. Bet jei teismas nuspręs, kad formaliai pažeidimas padarytas ir galima traktuoti ir įžvelgti tam tikrą kaltę, nes mokėjimai buvo atliekami J. S. iniciatyva, tuomet jis mano, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir šituos pažeidimus vertinti nesavanaudiškais ir nepiktybiškais, taikyti minėtas nuostatas ir paskirti įmanomai minimalią baudą už minėto formalaus pažeidimo padarymą, nes neigiamų pasekmių nesukėlė, priešingai, tik toks elgesio modelis leido atsiskaityti su VMI. Šiai dienai fiksuota ir VMI nurodyta skola yra laikina, nes praeitą savaitę buvo pasirašyti paskutiniai hipotekos sandoriai ir pirkėjai įkeitė butus finansuojančioms įstaigoms, šią savaitę bankai išmokės kredito lėšas paskolos gavėjams, lėšos pasieks Bendrovės sąskaitą ir bus visiškai atsiskaityta su VMI už likusią 32 000 Eurų sumą, taip pat visiškai bus atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi, bus užbaigtas projektas ir įmonei dar liks pelno. Tik J. S. principingais veiksmais ir tokiu pasirinktu veiksmų planu jai pavyko užbaigti šį projektą ir tokią situaciją. Jis laikosi pozicijos, kad pažeidimas nepadarytas ir administracinę teiseną reikia nutraukti, o jei ne, tuomet paskirti minimalią nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju J. S. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimo. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog J. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovė (1 t., b. l. 15), todėl ji laikytina tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad J. S. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad J. S., būdama bendrovės vadove ir žinodamaa, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų patenkinti visiems pareikštiems reikalavimams ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi anksčiau nurodyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovės 3280,36 Eur GPM nepriemoka susidarė nuo 2022 m. rugsėjo 15 d., 89 888,83 Eur PVM nepriemoka susidarė nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2022 m. gruodžio 1 d.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju, juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje. Pati J. S. teismo posėdžio metu neneigė, kad ji pažeidė įstatyme nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Bendrovė 2022 m. spalio 20 d. kreipėsi į VMI su prašymu dėl 111 086,80 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo (b.l. 4), tačiau VMI 2022 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo (b. l. 5-8). Pareiškėja teismui pateikė 2023 m. sausio 17 d. Lietuvos Administracinių ginčų komisijos sprendimą (b.l. 51-60) iš kurio matyti, jog Bendrovė pakartotinai, tai yra 2022 m. lapkričio 10 d. pateikė VMI prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumą 111 918,04 Eur, laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2023 m. spalio 31 d. pagal nurodytą grafiką. VMI 2022 m. lapkričio 14 d. informavo pareiškėją, kad prašymas netenkinamas. 2022 m. lapkričio 30 d. Bendrovė pateikė dar vieną prašymą VMI, kuriuo prašė atidėti mokestinės neprimoko sumą 108 968,29 Eur. Šią sumą prašė išdėstyti iki 2023 m. gruodžio 1 d. pagal nurodytą grafiką. VMI 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu prašymo netenkino, kuris 2023 m. sausio 17 d. Lietuvos Administracinių ginčų komisijos sprendimu buvo panaikinta ir VMI įpareigota iš naujo išnagrinėti Bendrovės 2022 m. lapkričio 30 d. prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Teismo posėdyje duodama teismui paaiškinimus J. S. nurodė, kad šiai dienai jie jau nebesikreips dėl paskolos į VMI, nes ji tapo nebeaktuali. Atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos, t. y. GPM ir PVM mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė atitinkamai nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. ir nuo 2021 m. rugsėjo mėn., Bendrovė ne vieną kartą kreipėsi į VMI su prašymais atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, darytina neginčytina išvada, jog ši įmonė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir padengti turimų skolų laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. , kadangi UAB (duomenys neskelbtini), turėdama mokestinių nepriemokų VMI, vietoj šių nepriemokų padengimo ir atsiskaitymo su VMI, kaip trečiosios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus su paskesnėje eilėje esančiais įmonės kreditoriais. Bendrovė kelis kartus teikė VMI prašymus atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kas patvirtina, jog Bendrovės vadovei buvo žinoma apie mokestines nepriemokas. Be to teismas pažymi, jog tokio pabūdžio prašymų pateikimas VMI atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kurio pasekmė – mokestinės prievolės išieškojimo sustabdymas, negali būti laikomas leidimu šiuo laikotarpiu atsiskaityti su kitais kreditoriais, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų pinigais eiliškumo. Pagal byloje esančius duomenis, iš Bendrovės Swedbank banko sąskaitos nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. didžiausi atsiskaitymai vyko su: UAB (duomenys neskelbtini) – 1800 eurų, (duomenys neskelbtini) – 2860,46 eurų, UAB (duomenys neskelbtini) – 5534,13 eurų, UAB (duomenys neskelbtini) – 1816,88 eurų, V. G. – 2500 eurų, UAB (duomenys neskelbtini)—15000 eurų, UAB (duomenys neskelbtini)—6545,89 eurų, UAB (duomenys neskelbtini) – 2300 eurų, UAB (duomenys neskelbtini) – 7000 eurų, UAB (duomenys neskelbtini) – 7000 eurų bei buvo atlikti kiti mokėjimai, kai Bendrovė tuo metu turėjo mokestinę nepriemoką. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad J. S. vadovaujama bendrovė, užuot atsiskaičiusi su aukštesnės eilės kreditore VMI, tenkino žemesnės eilės kreditorių interesus, juolab, kad pagal pateiktą Swedbank sąskaitos išrašą, laikotarpiu nuo 2022-09-01 iki 2022-11-30 Bendrovės per banko sąskaitą gautos įplaukos sudarė 308 124.61 Eur , jų tarpe, 2022 m. spalio 24 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) Bendrovė buvo gavusi 64 000 eurų, tačiau mokestinės nepriemokos nedengė, darytina neginčytina išvada, jog ši įmonė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir padengti turimų skolų, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) turėdama mokestinių nepriemokų VMI, vietoj šių nepriemokų padengimo ir atsiskaitymo su VMI, kaip trečiosios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus su paskesnėje eilėje esančiais įmonės kreditoriais.

J. S. teisme aiškino, jog ji pripažįsta ir neneigia darytų mokėjimų, tiesiog tvirtina, kad tai buvo reikalinga norint išsaugoti įmonę. Kaip minėta, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Per nustatytą laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. vadovaujama bendrovė iš esmės nemažino įsiskolinimo VMI, VMI atstovė teisme nurodė, kad nepriemoka 2023 m. kovo 3 d. dienai yra 32526,99 Eur. Bendrovė galėjo tartis ir su kitais kreditoriais dėl mokėjimų vėlesnio termino, o pirmiau dengti įsiskolinimą VMI, tačiau nedarė to. Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo kreditoriams siekiant išsaugoti verslą, vykdė mokėjimus, susijusius su bendrovės veikla, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bendrovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Bendrovės direktorius privalo bendrovės darbą organizuoti taip, kad bendrovė galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti.

Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atstovas teisme tvirtino, jog visos pajamos atitinkamu laikotarpiu, kurias gavo Bendrovė, yra pajamos, gautos iš parduoto įkeisto nekilnojamo turto, jokių kitų pajamų Bendrovė inkriminuojamu laikotarpiu negavo. Atstovas tvirtino, kad įkeisto turto pardavimas ir gautos lėšos pagal CK nuostatas yra įkaito turėtojo piniginės lėšos ir jos turi būti nukreipiamos įkaito turėtojo nurodytiems tikslams pasiekti. Jos turėtų būti nukreipiamos išskirtinai atitinkamo įkaito arba hipotekos kreditoriaus turimo finansinio reikalavimo patenkinimui, ir tik išskirtiniais atvejais, kredito turėtojo arba hipotekos kreditoriaus sutikimu, tos lėšos gali būti naudojamos kitiems tikslams. Kiekvieną juridinio asmens mokėjimą šiuo kopnkrečiu atveju, pasak atstovo, kontroliavo hipotekos kreditorius, t. y. kredito unija, ir tik jos nurodymu buvo galima mokėti konkrečius mokėjimus. Visos išmokėtos sumos buvo būtinos Bendroves ūkinės komercinės veikos vykdymui ir išskirtinai tiekėjams sumokėti.

Teismas pažymi, jog banko ( kredito įstaigos) teisė nusiskaičiuoti pinigines lėšas nuo bendrovės banko sąskaitos kyla dėl jos įsipareigojimų pagal kredito sutartį. Vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, bankas yra bendrovės penktosios eilės arba nustačius, kad bankui nuskaitomi pinigai nuo bendrovės banko sąskaitos pagal išduotą vykdomąjį dokumentą, ketvirtosios eilės kreditorius. Vis tik VMI šiuo atveju pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas yra pirmesnis bendrovės kreditorius nei bankas. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog pagal CK 6.930¹ straipsnį įsipareigojimų, kurių vykdymas užtikrintas maksimaliąja hipoteka ar kurie atliekami vykdant įsipareigojimus, kylančius iš tikslinės paskolos teisinių santykių, vykdymas pats savaime neturi pirmenybės prieš kitus mokėjimus. CK 6.930¹ straipsnio turinys suponuoja, jog šio straipsnio taikymo tikslais nepakanka konstatuoti, kad mokėjimas atliktas įstatymo ar sutarties pagrindu ir kad įsipareigojimas užtikrintas maksimaliąja hipoteka ar atliekamas vykdant įsipareigojimus, kylančius tikslinės paskolos pagrindu. Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir ar, esant šiai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.930¹ straipsnį mokėjimai vykdant įsipareigojimus, kylančius iš tikslinės paskolos teisinių santykių, patys savaime neturi pirmenybės prieš kitus mokėjimus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-171-935/2019).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 4 punkte nustatyta mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais, 1 punkte laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Pagal MAĮ 2 straipsnio 20 dalį - mokestinė prievolė - mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Toks teisinis reguliavimas nustato Bendrovei kaip mokesčių mokėtojui pareigą teisingai apskaičiuoti mokestį ir laiku jį sumokėti į biudžetą, todėl teismas negali sutikti su traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atstovo teiginiais, kad Bendrovės pastangos siekiant vykdyti mokestines prievoles ar siekiant sumažinti pradelstų mokėjimų VMI sumas, turėtų būti vertinama kaip išskirtinės J. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Nagrinėjamoje byloje teismo nustatyti faktai patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, t. y. trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. J. S., kaip įmonės vadovė, būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. J. S., būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą ir žinodama apie įmonės skolą valstybės biudžetui, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, darė mokėjimus kitiems kreditoriams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad įmonės vadovės J. S. siekis užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą nelaikytinas šalinančia atsakomybe pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. J. S., kaip įmonės vadovė, suvokė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir pačios J. S.. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad įmonės vadovė sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdama VMI, kaip kreditoriaus, teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad J. S. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. S. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti J. S. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, per paskutinius penkerius metus J. S. du kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, baudos sumokėtos. Ji pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą. Be to, J. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (tokios išvados nepaneigia tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu aiškino, jog mokėjimus atliko, siekdamas užtikrinti įmonės veiklą, tai yra ji iš esmės pripažino esmines administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, tik teigė, kad ji veikė siekdama užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad mokestinė nepriemoka yra mažinama, nes pagal VMI pateiktus duomenis UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka 2023 m. kovo 3 d. dienai yra 32526,99 Eur.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta J. S. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas – 1400 Eur. Taikyti J. S. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jai mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

J. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-73-1123/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.