Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams.

Į A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. lapkričio 17 d. iki 2025 m. vasario 14 d. ir visa bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, jos termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 10 d.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo A. V. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 17 d., ne vėliau kaip 00.21 val., gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus tarpusavio konfliktui su V. R., ranka sudavė pastarajam du smūgius į kairį smilkinį ir į dešinį žandą bei smūgiavo peiliu V. R. į plaštakas, krūtinės ląstą, sėdmenis, kojas, padarydamas 26 trauminiais poveikiais, iš kurių 22 trauminiais poveikiais peiliu, sužalojimus: poodinę kraujosruvą dešinio riešo srityje; odos nubrozdinimus kairio smilkinio ir dešinio žando srityse; odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kaktos kairėje; paviršines pjautines žaizdas dešinėje plaštakoje ir dešinėje blauzdoje; paviršinę pjautinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje; durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą, pasireiškusį durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstos kairėje, kraujosruva aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose ir diafragmos pažeidimu; durtines-pjautines žaizdas kairio sėdmens srityje, kairėje šlaunyje, kairės blauzdos vidiniame ir priekiniame paviršiuose, durtinį-pjautinį kairės blauzdos sužalojimą su kairės priekinės blauzdos arterijos pažeidimu ir kairio blauzdikaulio įpjovimu; kraujosruvą kaktos kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, ko pasėkoje nuo durtinio-pjautinio kairės blauzdos sužalojimo su kairės priekinės blauzdos arterijos pažeidimu ir kairio blauzdikaulio įpjovimu, kuris komplikavosi išoriniu nukraujavimu, V. R. mirus įvykio vietoje, tokiu būdu nužudė V. R..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo A. V. gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. nuosprendį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 62 straipsnio nuostatas ir A. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Taip pat vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024 m. lapkričio 17 d. iki 2025 m. vasario 17 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Gynėjas nesutinka su nuteistajam A. V. paskirta bausme, kadangi ji yra neteisinga ir per griežta, paskirta, netinkamai pritaikius baudžiamojo įstatymo normas, prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Teismas neteisingai taikė BK 66 straipsnio nuostatas, nes nuteistajam į bausmės atlikimo laiką neįskaitė suėmime išbūtų 2 parų.

2.2. Nors A. V. sukeltos pasekmės yra nepataisomos, tačiau teismas, išsamiai aptaręs nuteistąjį tik teigiamai apibūdinančias aplinkybes, jo atsakomybę švelninančias aplinkybes, minėtų aplinkybių visumą turėjo įvertinti ir galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas aspektu. Nuteistojo veika padaryta, veikiant netiesiogine tyčia, esant menkaverčiam konfliktui, spontaniškai kilus konfliktinei situacijai, kai žuvusysis bandė sutrukdyti įpykusiam ir neblaiviam nuteistajam išvažiuoti su mažamečiu sūnumi automobiliu. Pažymėtina, kad nukentėjusieji prašė nuteistąjį bausti švelnesne bausme. Nors sunkaus nusikaltimo padarymas sukelia atitinkamas teisines pasekmes, tačiau galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas išlieka. Baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visuma – pirmas nuteistojo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisimas, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimas, teigiama asmenybės charakteristika, pastangos būti socialiai naudingu dirbant, taip siekiant išlaikyti save ir artimuosius, nesinaudoti pašalpomis, padarytos reikalingos išvados, gauta skaudi pamoka ir akivaizdus ryžtas ateityje nebedaryti jokių nusikalstamų veikų – pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos nepilnai, nes būtų sudarę pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskiriant A. V. švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis A. V. nesiekia išvengti bausmės, tačiau prašo paskirti trumpesnę, nei septynerių metų, laisvės atėmimo bausmę. Šiuo aspektu turėtų būti įvertinta ir tai, kad A. V. švelnesnė bausmė gali būti skiriama ir pagal BK 62 straipsnio nuostatas, nes egzistuoja visos sąlygos ir įstatyme įtvirtinti šios normos taikymo pagrindai.

2.3. Nuteistojo A. V. reputacija prieš nusikalstamą veiką ir jo veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo buvo išsamiai aprašyti skundžiamame nuosprendyje. Pažymėtina, kad nukentėjusieji nepateikė civilinių ieškinių, o nuteistasis A. V., net jiems nereikalaujant, padengė nužudytojo asmens laidojimo išlaidas, prisidėjo prie jo sutuoktinės gyvenimo sąlygų pagerinimo. Byloje keturi nukentėjusieji prašė skirti A. V. švelnesnę bausmę. Tai rodo, kad nuteistajam paskirta ilgalaikė bausmė prieštarautų resocializacijos tikslui, nes labiau sugriautų nukentėjusiųjų šeimos gyvenimą, nei atkurtų teisingumą. Griežta bausmė paveiktų ne tik patį nuteistąjį, bet ir jo šeimą, kuri būtų palikta be pagrindinio šeimos maitintojo. Todėl A. V. paskirta bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti nuteistojo asmenybės. Skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai neįvertintos egzistuojančios akivaizdžiai išimtinės aplinkybės, esant pagrindui, netaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 62 straipsnio nuostatos, ir dėl to paskirta neteisinga bausmė.

2.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu į nuteistajam paskirtos bausmės laiką buvo neteisingai įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu A. V. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 40 parų arešto bausmė, kuri pradėta atlikti 2025 m. vasario 17 d., o baigta 2025 m. kovo 28 d. Nors visa atlikta 40 parų arešto bausmė yra įskaityta, tačiau A. V. 2025 m. vasario 14 d. nebuvo paleistas iš Šiaulių kalėjimo, nes kardomoji priemonė suėmimas galiojo tris mėnesius nuo jos paskyrimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. vasario 14 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas A. V. pakeista į intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 17 d. (t. 4, b. l. 10– 11). Atsižvelgiant į tai, skundžiamu nuosprendžiu A. V. į bausmės laiką turėjo būti įskaitytas suėmime išbūtas laikas ne iki 2025 m. vasario 14 d., bet iki 2025 m. vasario 17 d.

3. Teismo posėdyje nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo A. V. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų nuteistojo A. V. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei A. V. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo gynėjas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, argumentuodamas, kad ji yra per griežta, paskirta, nepakankamai įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl yra neteisinga. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė nuteistajam A. V. teisingą bausmę, kurią, bendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Tačiau teismas, BK 66 straipsnio pagrindu įskaitydamas į paskirtą bausmę laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, netinkamai atsižvelgė į nuteistajam taikyto suėmimo trukmę ir padarė klaidą, neįskaitydamas dalies suėmime išbūto laiko į paskirtą bausmę. Todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

4. Pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

5. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas taip pat turi atsižvelgti į bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 41 ir 61 straipsniuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų skirdamas bausmę nuteistajam nepadarė.

6. Už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. V. už nurodytą nusikalstamą veiką parinko vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą bei skyrė sankcijoje numatytą minimalų šios bausmės dydį – 7 metus laisvės atėmimo.

Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį numatyta alternatyvų neturinti itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas veikiant netiesiogine tyčia. Teismas įvertino ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – kad veika padaryta, esant konfliktinei situacijai tarp neblaivaus bei supykusio nuteistojo ir nukentėjusiojo, kuris bandė sutrukdyti nuteistajam automobiliu išvažiuoti kartu su mažamečiu sūnumi, nukentėjusiajam buvo padaryti 26 trauminiai poveikiai, iš kurių 22 sužalojimai peiliu, nuteistojo veiksmais atimta nukentėjusiojo gyvybė ir tuo sukeltos negrįžtamos pasekmės. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino, kaip rodančias A. V. neteisingas moralines nuostatas, polinkį į agresiją, neprognozuojamą elgesį, negebėjimą kontroliuoti savo emocijų.

Teismas analizavo ir vertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, jos darymo metu ir po padarytos veikos. Bylos duomenimis, A. V. yra 41 metų amžiaus, nevedęs, gyvena su sugyventine, turi mažametį vaiką, įgijęs aukštąjį išsilavinimą (t. 4, b. l. 185–186), užsiimantis individualia veikla nekilnojamo turto srityje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku (t. 4, b. l. 187–190), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 179), kaimynės S. K. charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 180), vaiko Ą. V. darželio administracijos charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 181), (duomenys neskelbtini) namo skirta padėka už aukojimą projektui (t. 4, b. l. 182), nusikalto būdamas neteistas. Byloje nustatytos A. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą – nužudytojo laidojimo išlaidas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, jog 2024 m. lapkričio 25 d. pavedimu nuteistojo brolis R. V. pervedė nukentėjusiajai G. R. 4431,44 Eur laidojimo išlaidoms padengti (t. 4, b. l. 183), o 2025 m. liepos 5 d. pavedimu pats nuteistasis papildomai pervedė šiai nukentėjusiajai 700 Eur (t. 4, b. l. 184), konstatavo, kad nuteistasis ir jo artimas giminaitis, suvokdami padarytos nusikalstamos veikos padarinius, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami sumažinti nukentėjusiosios turtinius nuostolius, o tai vertintina kaip nuoširdus nuteistojo siekis sušvelninti žalos padarinius.

7. Byloje buvo nustatyta nuteistojo A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgė į tai, kad po įvykdyto nužudymo nuteistasis vairavo neblaivus (2024 m. gruodžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 60 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, bausmę atlikęs, bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (t. 3, b. l. 87–93), administracine tvarka baustas du kartus už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (t. 3, b. l. 81–82).

Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ir įvertinęs minėtas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog A. V. turi būti paskirta tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Nustatydamas A. V. laisvės atėmimo bausmės terminą, teismas atsižvelgė į nukentėjusiųjų poziciją – nukentėjusioji I. R., kuri yra nuteistojo sugyventinė, jie augina bendrą mažametį vaiką, prašė nuteistojo griežtai nebausti, o kiti nukentėjusieji prašė teismo atsižvelgti į nuteistojo parodytą apgailestavimą bei materialinę pagalbą. Teismas, aptaręs nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – kad jis nebandė išvengti atsakomybės, išreiškė nuoširdų gailestį, suprato padarytos veikos padarinius bei realiai siekė sumažinti padarytą žalą, įžvelgė nuteistojo pastangas taisyti padarytą žalą bei pozityvius jo asmenybės bruožus. Todėl buvo konstatuota, jog teisinga, proporcinga ir pakankama nuteistajam skirtina bausmė, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų, yra straipsnio sankcijoje numatytos minimalios trukmės laisvės atėmimas.

Taip pat teismas pasisakė, jog vien tik aptartos aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir 62 straipsnį (redakcijas, tiek galiojusias nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek įsigaliojusias nuo 2025 m. vasario 1 d.). Teismo vertinimu, dėl labai pavojingo, neatitaisomų padarinių sukėlusio nusikaltimo pobūdžio ir aplinkybių skirti švelnesnę bausmę, nei minimali įstatyme nustatyta, reikštų neproporcingą švelninimą, kuris neatitiktų teisingumo principo bei neužtikrintų bendrųjų bausmės tikslų užkirsti kelią naujiems nusikaltimams ir paveikti tiek nuteistąjį, tiek visuomenę gerbti įstatymus.

8. Aptarti duomenys paneigia nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentą, jog, skiriant nuteistajam bausmę, nepakankamai įvertintos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, todėl paskirtoji bausmė yra per griežta ir neteisinga. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė bei įvertino tiek atskiras bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tiek ir jų visumą.

9. Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, pateikti papildomi duomenys, charakterizuojantys nuteistojo asmenybę. Pateiktas (duomenys neskelbtini) arkivyskupijos Caritas 2026 m. vasario 20 d. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinantis, kad A. V. dalyvavo ir baigė smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programą „Aš ir kiti“ (t. 5, b. l. 85). 2026 m. kovo 2 d. garantiniu raštu dėl A. V. socialinės reintegracijos ir užimtumo užtikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė bei savininkė J. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei savininkas R. N. charakterizavo A. V., kaip atsakingą, pareigingą darbuotoją, ir užtikrino, jog jam bus suteikta darbo vieta bausmės atlikimo metu, jei atitiks bausmės vykdymo sąlygas, bus išsaugota darbo vieta ir užtikrintas tęstinis užimtumas po bausmės atlikimo, bus bendradarbiaujama su probacijos tarnyba ir kitomis institucijomis, užtikrinant nustatytų sąlygų laikymąsi, kontrolę ir socialinės reintegracijos procesą (t.5, b. l. 82). Pateikta 2026 m. sausio 15 d. medicinos psichologo K. P. išvada dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (remiantis OASys metodika), kurioje, remiantis OASys metodika, įvertinti statiniai ir dinaminiai pakartotinio A. V. nusikalstamumo rizikos veiksniai, asmenybė bei psichologinis profilis, psichologinė ir socialinės funkcijos, o taip pat pateikta galutinė išvada ir rekomendacijos teismui (t. 5, b. l. 72–78). Iš minėtos išvados matyti, kad nuteistojo A. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, esminiai rizikos veiksniai - nusikaltimo sunkumas, impulsyvumas konflikto metu ir alkoholio vartojimas yra izoliuoti, gali būti kontroliuojami, pažymint, kad nuteistasis yra motyvuotas keistis; nustatyti ir stiprūs apsauginiai veiksniai – nuoširdus gailestis, prosocialios nuostatos, stabilus užimtumas, tvirtas šeimos ir bendruomenės palaikymas sudaro sėkmingas prielaidas resocializacijai. Medicinos psichologo K. P. 2026 m. vasario 25 d. psichologo pažymos dėl A. V. individualių psichologinių konsultacijų ciklo turinys patvirtina, kad nuteistasis A. V. laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 3d. iki vasario 23 d. dalyvavo 12-os individualių psichologinių konsultacijų cikle, kurio metu nebuvo nustatyta reikšmingų psichologinių ir asmenybės bruožų, kurie prognozuotų padidėjusią pakartotinio impulsyvaus ar agresyvaus elgesio riziką ateityje, A. V. pasižymi aukštu savirefleksijos lygiu, kritiniu mąstymu ir gebėjimu mokytis iš praeities, o veika vertintina kaip išimtinis, situacinis epizodas, o ne dėsningas elgesio modelis (t. 5, b. l. 69–71). VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sertifikatas bei 2026 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymo patvirtinimas parodo, kad nuteistasis minėtą organizaciją parėmė 50 eurų auka (t. 5, b. l. 83–84). Taip pat teisėjų kolegijai pateiktas nukentėjusiosios I. R. (žuvusiojo dukros, nuteistojo sugyventinės) 2026 m. vasario 14 d. prašymas dėl bausmės sušvelninimo, kuriame patvirtinama, jog nuteistasis pilnai atlygino visą padarytą žalą, ji jam jokių turtinių pretenzijų neturi, nuteistasis pilnai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi; atkreipiamas dėmesys į išskirtines, nukentėjusiosios manymu, aplinkybes – kad jos ir nuteistojo mažamečiui sūnui, kuris yra labai prisirišęs prie tėvo, būtinas bendravimas su juo, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė reikš visišką tėvo atskyrimą nuo vaiko kritiniu pastarojo raidos tarpsniu, tuo bus padaryta ilgalaikė emocinė žala (t. 5, b. l. 80–81). Aplinkybei, kad bendravimas su kitais nukentėjusiaisiais po įvykio nenutrūko, patvirtinti pateikti duomenys, kad nuteistojo sūnus Ą.-M. V. buvo pakrikštytas (duomenys neskelbtini), krikšto motina – D. B. (nukentėjusioji, žuvusiojo dukra) (t. 5, b. l. 86).

Teisėjų kolegija vertina apeliacinio proceso baudžiamoje byloje metu pateiktus duomenis, kaip patvirtinančius nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, siekiant analizuoti savo elgesio modelius, stiprinti emocinės savireguliacijos gebėjimus, reflektuoti situacijas, lėmusias konfliktą su uošviu, kuris pasibaigė pastarojo mirtimi. Todėl matyti, kad toliau ugdomi ir stiprinami pozityvūs nuteistojo asmenybės bruožai. Šie duomenys, o taip pat pirmosios instancijos teismo jau išanalizuoti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys leidžia nuteistojo asmenybę vertinti pakankamai pozityviai, kaip mažesnio, nei tipinis BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padariusio asmens pavojingumo.

Kita vertus, teisėjų kolegija turi įvertinti ir padaryto nusikaltimo sunkumą bei jo pavojingumą –padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, panaudotas peilis, juo suduoti 22 smūgiai į įvairias, tarp jų į gyvybiškai svarbias kūno vietas, nusikaltimas padarytas šeimos šventės metu, neblaiviam nuteistajam ketinant išvažiuoti automobiliu kartu su mažamečiu sūnumi, o nužudytajam bandant jį sulaikyti. Šios aplinkybės, nežiūrint į tai, kad nusikalstama veika nebuvo planuota, o buvo iš esmės situacinė, nuteistasis veikė netiesiogine tyčia, yra nepakankamos vertinti nuteistojo nusikalstamą veiką, kaip mažiau pavojingą. Svarbu ir tai, kad nuteistasis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, o tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nesaikingas alkoholio vartojimas buvo pagrindinė nusikalstamo nuteistojo elgesio priežastis, kurios eliminavimui jokių aktyvių pastangų A. V. nedėjo. Nukentėjusiųjų, kurie su nuteistuoju yra susaistyti šeiminiais ryšiais, pozicija, prašant švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, nes nuteistasis jiems materialiai padeda, rodo jų iš esmės atlaidų požiūrį į nuteistojo įvykdytą veiką, tačiau dėl to negali būti nuvertinama žmogaus gyvybė ir bausmė už tokio pobūdžio nusikaltimą turi būti adekvati nusikalstamai veikai.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmiau aptartų duomenų, apibūdinančių nuteistojo asmenybę ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog straipsnio sankcijoje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui bei bausmės paskirčiai ir bausmės tikslai A. V. atžvilgiu būtų pasiekti, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrintas, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bausmė, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio (redakcijas, tiek galiojusias nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek įsigaliojusias nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas, kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatytos šiame straipsnyje numatytos sąlygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę. Pagrindo išvadai, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, nėra, ji yra teisinga ir proporcinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnės bausmės skyrimas, nei nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskyrė apygardos teismas, neatitiktų padarytos veikos pavojingumo ir kaltininko asmenybės, todėl nebūtų tinkamai įgyvendinti bausmei keliami tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Šios išvados nepaneigia ir nukentėjusiosios, nuteistojo sugyventinės I. R. argumentas, kad dėl labai stipraus nuteistojo ir jų mažamečio sūnaus ryšio ilgalaikė nuteistojo izoliacija padarys nepataisomą emocinę žalą mažamečiui sūnui svarbiu jo raidos etapu. Tai, kad nuteistajam paskirta bausmė gali sukelti neigiamus išgyvenimus, pasekmes, yra tiesioginis jo neteisėto elgesio rezultatas. Nuteistojo ir jo artimųjų patiriami nepatogumai dėl nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės negali būti laikomi išimtine priežastimi ir būti vertinami kaip prioritetinė, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei jo įvykdyto nusikaltimo pobūdžiu. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas teisingumas, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, siekį išvengti laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių. Neigiami bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Paminėtina ir tai, kad nuteistojo akcentuojamos šeiminės aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos darymo. Nuteistasis pats savo veiksmais pablogino savo padėtį, tai lėmė jo netinkamas elgesys, todėl natūralu, kad dėl to jam kilo ir atitinkamos pasekmės. Įvertinus pirmosios instancijos teismo ištirtų duomenų ir nustatytų aplinkybių visumą, pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę nesudaro ir argumentai, kuriais neteisėtas jo veikimas teisinamas dėl menkavertės dingsties spontaniškai susiklosčiusia konfliktine situacija. Pirmiau aptartos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančios aplinkybės negali būti vertinamos kaip nereikšmingos. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tinkamai nustatyta pusiausvyra tarp tikslo kaltininką nubausti ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Papildomai pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principas reiškia, jog kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo, nepagarbos baudžiamajam įstatymui, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-689/2018). Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-1073/2020, Nr. 2K- 111- 511/2021, Nr. 2K-125-689/2021, Nr. 2K- 155-489/2023). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam parinktos bausmės rūšies ir nustatyto jos dydžio yra teisėta bei pagrįsta, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jos keisti nėra pagrindo.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, BK 66 straipsnio pagrindu įskaitydamas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, netinkamai nurodė nuteistajam taikyto suėmimo trukmę ir padarė klaidą, dalies suėmime išbūto laiko neįskaitydamas į paskirtą bausmę. Bylos duomenimis, nuteistasis buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka 2024 m. lapkričio 17 d. (t. 3, b. l. 132–134). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 17 d. (t. 3, b. l. 178–179). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo 2025 m. vasario 14 d. nutartimi nuteistajam, pasibaigus suėmimo terminui, paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra su atitinkamais įpareigojimais 6 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 17 d. (t. 4, b. l. 10–11). Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2025 m. vasario 6 d. rašto matyti, kad, pasibaigus A. V. suėmimo terminui, numatyta vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę (t. 4, b. l. 66–68). Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2025 m. vasario 21 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš apelianto pateikto Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo išduoto 2025 m. kovo 28 d. paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. V. arešto bausmės pradžia yra 2025 m. vasario 17 d., pabaiga 2025 m. kovo 28 d. (t. 4, b. l. 31, t. 5, b. l. 36). Taigi, minėti duomenys patvirtina, jog nuteistasis buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2024 m. lapkričio 17 d. iki 2025 m. vasario 17 d., todėl šis laikas turėjo būti įskaitytas į nuteistajam paskirtos bausmės laiką. Ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriausi teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam A. V. laikino sulaikymo bei suėmimo laiko įskaitymo ir į A. V. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2024 m. lapkričio 17 d. iki 2025 m. vasario 17 d. ir visą bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendį.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.