Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-528-581/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-481-768/2013Įsakymas · 2013-06-06Panevėžio apylinkės teismas
  2. T-184-768/2014Nutartis · 2014-05-08Panevėžio apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-06-18Panevėžio apygardos teismas
  4. T-369-879/2014Nutartis · 2014-07-07Panevėžio apylinkės teismas
  5. T-347-749/2014Nutartis · 2014-07-08Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-18
Bylos Nr.
1S-528-581/2014
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00132-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis
D. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1S-528-581/2014Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00132-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 2.5.19 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. U. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. U. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-06 baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. (dvi veikos) ir, vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., 65 str., jam paskirta l metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-08 nutartimi buvo patenkintas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2014 m. kovo 27 d. teikimas Nr. P-01/4-1162 Dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu D. U. ir nuteistajam D. U. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, su pirmiau minėtais įpareigojimais, buvo pakeista į 90 parų arešto. Teismas nutartyje nurodė, jog D. U. piktybiškai, o ne dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, nevykdė teismo jam paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, be bausmę vykdančios institucijos žinios išvyko į užsienį – Norvegiją ir šios aplinkybės leido konstatuoti esant BK 48 str. 10 d. numatytą, laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, pagrindą.

Nuteistasis D. U. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-08 nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – netenkinti Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimo dėl laisvės apribojimo pakeitimo areštu. Teigia, jog skundžiama nutartimi jam nepagrįstai buvo pakeista laisvės apribojimo bausmė į areštą. Mano, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta paliekant jam laisvės apribojimo bausmę.

Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje yra padaryta nepagrįsta išvada, jog teismo nustatyto įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, jis nevykdė piktybiškai, o ne dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Teigia, kad jo elgesyje jokio piktybiškumo nėra, namuose nebuvo rastas dėl svarbių priežasčių – dirbamo darbo bei dalyvavimo mokymuose, ir šias aplinkybes pagrindė rašytiniais įrodymais. Taip pat teigia, jog vien iš įpareigojimų jis vykdė be priekaištų – kelis mėnesius dirbo, o dabar registruotas Panevėžio teritorinėje darbo biržoje. Sutinka, kad suklydo trumpam išvykdamas į Norvegiją, tačiau šis neapgalvotas mažareikšmis pažeidimas, anot nuteistojo, neturėtų būti laikomas vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę ir pagrindu bausmės pakeitimui.

Be visų šių aplinkybių, taip pat nurodo, jog nepagrįstai buvo neatsižvelgta į jo šeiminę padėtį, tai yra, jog jis turi sutuoktinę su kuria 2014-05-16 susilaukė sūnaus ir privalo būti su žmona ir vaiku, nori vykdyti savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigas šeimai. O atliekant arešto bausmę jis negalės tinkamai vykdyti savo pareigų, nukentės ne tik jo, bet ir visai nekaltų, jam artimų, žmonių gerovė. Yra tikras, kad atsižvelgiant į vaiko interesus areštas jam negali būti skiriamas (BK 49 str. 6 d.). Taip pat teismas netyrė jo asmenybės, elgesio šeimoje ir visuomenėje, neatsižvelgė į tai, kad yra gerai charakterizuojamas. Pažymi, kad bausmę jis jau beveik atliko, o devyniasdešimties parų arešto bus tarsi pakartotinė bausmė už tą pačią nusikalstamą veiką. Teismas, pakeisdamas laisvės apribojimą areštu, neįvertino daugelio aplinkybių ir pažeidė proporcingumo, teisingumo principus. Jo padarytas mažareikšmis pažeidimas nėra pakankamas daryti išvadą apie piktybišką vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę, todėl teikimas neturėjo būti tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 str. 3 d. laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 str. nustatytas taisykles (BK 48 str. 10 d.). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, Panevėžio miesto apylinkės teismas iš esmės tinkamai įvertino D. U. asmens bylos duomenis ir pagrįstai jam skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitė areštu. Asmuo, kuriam yra paskirtas teismo įpareigojimas, privalo jį vykdyti besąlygiškai, o iš D. U. veiksmų, viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, matyti sistemingas neatsakingo požiūrio demonstravimas bei teismo įpareigojimo vykdymo ignoravimas, kurio nepateisina jo nurodytos priežastys.

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, jog bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje – Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje nuteistojo D. U. elgesys kontroliuojamas nuo 2013 m. liepos 3 d. (asmens byla Nr. 02/9-92, 6 b.l.). D. U. su probacijos sąlygomis buvo supažindintas 2013-07-12, taip pat jam buvo išaiškintos paskirtų teismo įpareigojimų nevykdymo teisinės pasekmės (asmens byla Nr. 02/9-92, 11 b.l.). Galimos teisinės pasekmės už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistajam D. U. buvo papildomai išaiškintos 2013-12-16 bei 2014-03-21 (asmens byla Nr. 02/9-92, 14 b.l.). Taip pat nustatyta, jog D. U. laikotarpiu nuo 2014-01-22 iki 2014-03-27 (nuo pirmojo teikimo atmetimo iki antrojo teikimo teismui pateikimo), savo gyvenamojoje vietoje nebuvo rastas 5 kartus (tikrintas taip pat 5 kartus), tai yra sistemingai pažeidinėjo teismo jam paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Už minėtus pažeidimus jam 2014-03-12 nutarimu paskirtas įspėjimas. Kaip matyti iš tarnybinių pranešimų, su D. U. gyvenę asmenys nurodę, jog jis išvykęs į užsienį (4-5 b.l.), pats nuteistasis savo nebuvimui gyvenamojoje vietoje pateisinti teikimo nagrinėjimo metu pateikęs savo darbdavio – R. S. įmonės, pažymas apie tai kad D. U. buvo išvykęs į UAB „D. T. B.“, adresu (duomenys neskelbtini), kvalifikacijos kėlimo mokymus laikotarpiais nuo 2014-02-02 iki 2014-02-06, nuo 2014-03-03 iki 2014-03-19 (kitoje pažymoje nurodoma, jog iki 2014-03-18) (6, 16 b.l.). O asmens byloje esančios to paties pobūdžio pažymos yra pateiktos siekiant pateisinti laikotarpius nuo 2014-01-06 iki 2014-01-17, nuo 2014-02-05 iki 2014-02-12, nuo 2014-02-13 iki 2014-02-28 (asmens byla Nr. 02/9-92, 46-48 b.l.).

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog dalis minimų nuteistojo darbdavio pažymų buvo pateikta tik teikimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o pats nuteistasis, dar iki teikimo perdavimo teismui, 2014-03-21 paaiškinime nurodęs, kad laikotarpiu nuo 2014-02-16 iki 2014-03-18 jis buvo išvykęs į Norvegiją (asmens byla Nr. 02/9-92, 64 b.l.), jokių duomenų apie tuo laikotarpiu buvusias komandiruotes jis nenurodęs. Ir visgi, teikimo nagrinėjimo teisme metu D. U. jau tvirtino, kad Norvegijoje buvo tik dvi dienas, tačiau nepatikslino būtent kurias tiksliai. Tuo tarpu iš 2014-03-12 lankymosi gyvenamojoje vietoje pažymos (asmens byla Nr. 02/9-92, 59 b.l.) matyti, kad D. U. namuose nebuvo rastas, iš jo būsimos žmonos ir anytos buvo sužinota, jog nuo 2014-02-10 (kuomet bausmės vykdymą kontroliuojančiai institucijai pranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą) adresu Beržynės g. 18, Karsakiškis, Panevėžio r., D. U. negyveno nei dienos, kad šiuo metu jis yra išvykęs į užsienį (asmens byla Nr. 02/9-92, 59 b.l.). Jeigu tikėti nuteistojo darbdavio pažymose pateikta informacija apie buvusius mokymus, D. U. laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2014-02-28 turėjo būti mokymuose Vilniuje (asmens byla Nr. 02/9-92, 48 b.l.), tuomet, kaip D. U. minėtu laikotarpiu, nuo 2014-02-16 galėjo išvykti į užsienį, tuo metu privalėdamas būti kvalifikacijos kėlimo kursuose, už kuriuos, anot nuteistojo, pats ir susimokėjo. Esant paminėtoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pirminės aplinkybės apie išvykimą į užsienį, kurias nurodė pats D. U. Probacijos tarnybai, yra patvirtintos kitais bylos duomenimis.

Aukštesnysis teismas kategoriškai nesutinka su nuteistojo teiginiais, jog jo išvykimas į kitą valstybę bausmės atlikimo metu, apie tai neinformavus bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos, taip pat kaip pretekstą tam panaudojant visiškai menkavertę dingstį – „norėjau pamatyti, kaip atrodo užsienis“ (8 b.l.), neturėtų būti laikomas vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę. Pažymėtina, jog nuosprendžiu paskirta bausmė yra atliekama Lietuvos Respublikos teritorijoje, griežtai laikantis įstatymų nustatytos jos atlikimo tvarkos, tai yra nuteistajam nustatomi tam tikri jo teisių suvaržymai, įpareigojimai ir pan., kurių jis privalo laikytis, o juos pažeidžiant nuteistajam yra taikomos tam įvairios poveikio priemonės. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu išvykimas į užsienį apie tai neinformavus bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos, taip pat esant tokių veiksmų sistemiškumui (iš byloje esančių duomenų matyti, jog tai nebe pirmas išvykimas panašiomis aplinkybėmis) ir nesant tam pateisinamų priežasčių, laikytinas teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų pažeidimu bei traktuotinas, kaip vengimas atlikti paskirtą bausmę. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį būtų dėjęs kokias nors pastangas ar ėmęsis priemonių informuoti bausmės vykdymą kontroliuojančią instituciją apie savo išvykimus ar nebuvimą namuose, pateisindamas dirbamu darbu, priešingai – vis bandė pateisinti savo elgesį menkavertėmis priežastimis (neturėjo telefono, manė, kad ilgai nebus ir pan.), kas rodo jo neatsakingumą bei atsainų požiūrį į įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą ir juo paskirtą bausmę, ignoruojant teismo jam parodytą pasitikėjimą.

Pažymėtina ir tai, jog dėl D. U. vengimo atlikti laisvės apribojimo bausmę jau buvo kreiptasi į teismą su teikimu, tačiau ir ši aplinkybė – nepakeitė nuteistojo elgesio bei neatsakingo požiūrio į paskirtosios bausmės vykdymą. Taip pat ir šio nuteistojo skundo nagrinėjimo metu buvo gautas pranešimas apie teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą bei nutarimas dėl nuobaudos – griežto papeikimo paskyrimo D. U.. Taigi, visos šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, rodo itin atsainų nuteistojo požiūrį tiek į įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, tiek neatsakingą požiūrį į teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės bei ją lydinčių įpareigojimų tinkamą vykdymą, o asmens byloje užfiksuoti duomenys leidžia tvirtinti nuteistojo veiksmus buvus sąmoningus bei atliktus visiškai ignoruojant bausmės vykdymą kontroliuojančių pareigūnų ir teismo pastangas įtikinti jį būtinumu įstatymo nustatyta tvarka atlikti paskirtą bausmę, savo asmeninius interesus priešpastatant įstatymo nustatytoms taisyklėms ir šie veiksmai vertintini kaip vengimas tinkamai atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, jog D. U. yra nuteistas už BK 178 str. 2 d. (dvi veikos) numatytų nusikaltimų padarymą, todėl vadovaujantis BK 48 str. 10 d., 49 str. 3 d. bei 65 str. 2 d. 2 p. „c“ p.p., maksimali baudžiamuosiuose įstatymuose numatyta arešto bausmė jam paskirta teisingai.

Nuteistojo teiginiai dėl visų, anot jo, teismo neįvertintų aplinkybių – jo asmenybės, charakteristikos, šeiminės padėties ir pan., nesudaro pagrindo tvirtinti nebuvus įstatyminio pagrindo laisvės apribojimo bausmės pakeitimui į areštą, tuo labiau, jog šios aplinkybės nėra išskirtinės ar pateisinančios netinkamą paskirtų teismo įpareigojimų vykdymą. Pažymėtina, jog apie būsimą vaiko gimimą jam buvo žinoma ir anksčiau, tačiau vien ši aplinkybė nenulėmė nuteistojo požiūrio į įstatymų reglamentuotos bausmės atlikimo tvarkos pasikeitimo, be to, apie galimas pasekmes, kaip jau ir minėta, jis buvo informuotas ne kartą.

Esant tokioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis D. U. sąmoningai ir be svarbių priežasčių vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę ir pagrįstai patenkino Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą bei nuteistajam D. U. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-06 baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą 1 metų laisvės apribojimo bausmę pakeitė į 90 parų arešto, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo ir nuteistojo skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. U. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė