Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-509-1092/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-21
Bylos Nr.: e2A-509-1092/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-02320-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Wodlux“
Ieškovas: mažosios bendrijos „Antikva LT“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-509-1092/2024Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02320-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.8.8; 2.6.16.5; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Wodlux“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Antikva LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Wodlux“ dėl negrąžinto užstato, nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Antikva LT“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Wodlux“ (toliau – ir atsakovė) 8 286,38 Eur negrąžinto užstato, 1 407,56 Eur patirtų nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove 2023 m. kovo 9 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 23/03/09 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei išnuomoti patalpas, o pastaroji įsipareigojo išsinuomoti patalpas, nurodytas Specialiosiose sąlygose ir mokėti nuomos mokestį bei kitus mokėjimus pagal Sutarties sąlygas ir joje numatyta tvarka. Pagal Sutartį 2023 m. gegužės 1 d. atsakovė turėjo perduoti ieškovei administracines patalpas su prekybinėmis patalpomis, esančias Ganyklų g. 4, Palangoje, tačiau patalpos faktiškai perduotos nebuvo. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė, t. y. 2023 m. kovo 13 d. pervedė 8 286,38 Eur užstatą, o atsakovė savo įsipareigojimo laiku perduoti patalpas neįvykdė. Be to, dėl atsakovės kaltės ieškovė patyrė nuostolių. Su dizainere R. K. buvo susitarta, jog patalpose, kurias ieškovė nuomosis iš atsakovės, ji parengs šviestuvų ir kištukinių lizdų išdėstymo planą, už kurias ieškovė jai sumokėjo 200 Eur. Pagal parengtus šviestuvų planus, ieškovė nupirko šviestuvus už 332,34 Eur, kurie buvo pakabinti patalpose. Taip pat ieškovė neturėdama patalpų negalėjo vykdyti savo veiklos, bet vis tiek privalėjo išmokėti darbo užmokestį darbuotojai, įdarbintai pardavėja-konsultante, kuri turėjo pradėti dirbti minėtose patalpose, sumokėti mokesčius. Darbuotojai išmokėtas darbo užmokestis – 643,62 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) įmoka – 182,92 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įmoka – 48,68 Eur. Ieškovė kitas patalpas išsinuomojo nuo 2023 m. birželio 1 d.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Wodlux“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 1.4 punktu šalys susitarė, kad Patalpų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dieną prasideda patalpų nuomos terminas. 2023 m. kovo 9 d. šalys pasirašė Patalpų priėmimo–perdavimo aktą (toliau – Aktas), kuriuo atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė patalpas. Akto 2 punktu ieškovė patvirtino, kad jai perduotos patalpos yra geros būklės. Sutarties bendrųjų sąlygų 2.2 punktu šalys sulygo, kad nuomininkas pareiškė ir garantavo nuomotojui, kad, prieš sudarydamas Sutartį, nuomininkas patalpas apžiūrėjo ir susipažino su jų dokumentais, planais, patalpas charakterizuojančiais dokumentais, nuomininkas įvertino jų faktinę būklę ir patvirtino, kad patalpos atitinka jo kaip nuomininko keliamus reikalavimus ir dėl jų faktinės būklės jokių pretenzijų nuomotojui jis neturi. Atsakovė, vykdydama bendradarbiavimo ir kooperavimosi su kita sutarties šalimi pareigas bei vadovaudamasi Sutarties 5.1.5 punktu, visomis išgalėmis stengėsi padėti ieškovei pritaikyti patalpas ieškovės veiklos vykdymui. Sutartyje atsakovui nebuvo nustatyta pareiga iki patalpų perdavimo ar per Sutartyje numatytą kitą terminą pritaikyti patalpas nuomininko veiklai. Nuo 2023 m. gegužės 3 d. ieškovė ėmė reikšti pretenzijas atsakovei, kad patalpos nėra tinkamai perduotos, nes jos nėra įrengtos pagal ieškovės pageidavimus. Iki 2023 m. gegužės 18 d. patalpos buvo visiškai pritaikytos ieškovės veiklai, dėl to atsakovė patyrė didelių kaštų. 2023 m. gegužės 18 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2023 m. gegužės 26 d., nes patalpos jai nėra tinkamai perduotos, jų nepritaikius ieškovės veiklai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 8 286,38 Eur negrąžinto užstato ir 532,34 Eur turtinių nuostolių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, ir 2 161,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai, susiję su skundžiama sprendimo dalimi:

4.1. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. kovo 9 d. sudarė Sutartį, pagal kurią Sutartyje numatytomis sąlygomis atsakovė įsipareigojo išnuomoti ieškovei 91,31 kv. m ploto negyvenamąsias prekybinės paskirties patalpas, esančias Ganyklų g. 4, Palangoje. Šalys Sutarties 6.2 punktu susitarė, kad nuomos mokestis skaičiuojamas nuo 2023 m. gegužės 1 d. Akte nurodytos patalpų perdavimo Nuomininkui dienos (jeigu nesutaria kitaip) ir patalpų grąžinimo Nuomotojui momento. Specialiųjų sąlygų 5 punktu šalys susitarė, kad patalpų perdavimo nuomininkui data yra 2023 m. gegužės 1 d., o ieškovės mokėtinas pagal sudarytą užstatas sudaro 8 286 Eur. Šalys taip pat susitarė, kad patalpų nuomos kaina už 1 kv. metrą per mėnesį yra 25 Eur plius PVM, todėl bendra nuomos kaina be PVM su įskaitytu GPM sudarys 2 282,75 Eur. Ieškovė sumokėjo atsakovei sutartimi nustatytą 8 286 Eur dydžio užstatą.

Šalies argumentai

4.2. Ieškovės atstovas V. K., duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, jog nors Sutartyje ir nėra įtraukta rašytinė nuostata apie patalpų įrengimą, vis dėlto šalys, sudarydamos Sutartį 2023 m. kovo mėnesį, susitarė, kad patalpos bus tinkamai įrengtos ir perduotos nuomai 2023 m. gegužės 1 d. Toks šalių susitarimas kilo ne dėl to, kad patalpos jau buvo paruoštos ir jas reikėjo perdaryti kitai veiklai, bet dėl to, kad 2023 m. kovo mėnesį patalpos išvis buvo neįrengtos, netinkamos naudoti, jose buvo tik sienos, nebuvo nei grindų dangos, nei san. mazgo, nei ventiliacijos, nei apšvietimo.

Žemesnės instancijos teismas

4.3. Teismas pažymėjo, kad Aktas nebuvo atsakovės atstovės pasirašytas, be to, jame palikti neužpildyti duomenys 3 ir 4 punktuose apie elektros ir vandens skaitiklių rodmenis. Šis rašytinis įrodymas teismo vertinamas ne kaip atskiras šalių sudarytas dokumentas, o kompleksiškai kaip viena iš sudedamųjų Sutarties dalių, kuri turi būti vertinama visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų kontekste.

4.4. Iš VĮ Registrų centro 2023 m. lapkričio 22 d. išrašo matyti, jog nekilnojamojo turto objekto, administracinio pastato su prekybinėmis patalpomis, esančio Ganyklų g. 4, Palangoje, būklė: nebaigtas statyti statinys, o baigtumo procentas – 55 proc. Ieškovės atstovų poziciją apie tai, kad patalpos buvo nebaigtos statyti, neįrengtos ir atsakovei kilo pareiga tai padaryti iki 2023 m. gegužės 1 d., patvirtina ne tik ieškovės atstovo paaiškinimai, bet ir byloje pateiktos Sutarties nuostatos, Specialiojoje dalyje nurodyta patalpų perdavimo data – 2023 m. gegužės 1 d. – ir šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga, iš kurios matyti, jog jau 2023 m. gegužės mėnesio pirmosiomis dienomis ieškovės atstovas klausia atsakovės atstovės apie patalpų įrengimo darbų pabaigą, konkrečius jų įrengimo ir perdavimo terminus, o atsakovės atstovė pateikia atsakymą apie nebaigtus darbus.

4.5. Teismas konstatavo, jog atsakovė nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų ieškovės atstovų poziciją, kad egzistavo žodinis šalių susitarimas apie patalpų įrengimą ir perdavimą ieškovei ir kad jis buvo vykdomas. Teismas pažymėjo, jog aiškinantis tikruosius šalių ketinimus sutarties sudarymo metu, ieškovės atstovas davė išsamius paaiškinimus, atitinkančius bylos rašytinę medžiagą, tuo tarpu atsakovės atstovė į didžiąją dalį su tuo susijusių klausimų negalėjo pateikti atsakymo, nurodydama, jog pati nedalyvavo sutarties sudarymo metu ir paaiškinti šalių ketinimų įrašant vieną ar kitą sutarties nuostatą neturi galimybės. Be to, ieškovės atstovui nebuvo perduoti patalpų raktai, jis neturėjo galimybės patekti į patalpas savo valia ir jomis naudotis savo nuožiūra.

4.6. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas apibūdina patalpų būklę 2023 m. gegužės 24 d., tačiau šis dokumentas nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė buvo tinkamai ir laiku informuota apie patalpų įrengimo būklę ir galimybę jas priimti, pradėti veiklą iki Sutarties nutraukimo, nes protokolas buvo pateiktas į bylą kartu su atsiliepimu.

4.7. Teismas padarė išvada, jog atsakovė tinkamai ir laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų – neperdavė ieškovei patalpų, esančių Ganyklų g. 4, Palangoje, neperdavė nei šių patalpų raktų, ieškovė nepriėmė ir neturėjo galimybės apžiūrėti, naudotis Sutarties objektu, todėl pagrįstai turėjo teisę ir nutraukė Sutartį. Ieškovei pagrįstai atsisakius Sutarties dėl atsakovės kaltės, ji turi teisę susigrąžinti įmokėtą užstatą, kadangi šalių nebesieja sutartiniai teisiniai santykiai ir atsakovė neturi teisėto pagrindo sulaikyti jai su Sutarties vykdymu susijusias įmokėtas piniginės ieškovės lėšas.

4.8. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovės darbuotoja buvo prastovose, todėl tai, kad darbuotoja dirbo ieškovės bendrijoje, gavo nustatytą sutartimi darbo užmokestį nereiškia, kad ji negalėjo atlikti kitų darbinių pareigų, pvz., ruošti prekių, jas inventorizuoti, vykdyti prekybą internetu ir kt., nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šios turtinės išlaidos yra susijusios su atsakovės sutartine atsakomybe priežastiniu ryšiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Wodlux“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Teismas nukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių, suformuotų kasacinio teismo praktikoje, todėl neteisingai aiškino šalių susitarimą ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė pažeidė Sutartį. Atsakovė patalpas perdavė, o ieškovė jas priėmė pasirašant Aktą. Atsakovei nekilo pareigos pritaikyti patalpų ieškovės veiklai, įrengti ar keisti Sutarties sudarymo ir patalpų apžiūros metu buvusios patalpų būklės.

5.2. Teismas pirmenybę turėjo teikti pažodiniam Sutarties tekstui, t. y. aiškinti Sutartį vadovaudamasis lingvistiniu sutarčių aiškinimo metodu. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į rašytinės sutarties tekstą. Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad patalpos nuomininkui perduodamos šalims pasirašant Aktą. Akte taip pat fiksuota, kad patalpų būklė yra gera. Sutarties 2.4 punkte numatyta, kad nuomininkas turi teisę nepasirašyti Akto, jeigu yra juridinių ar faktinių priežasčių, kurios trukdo patalpas naudoti. Ieškovė Aktą pasirašė, tokio Akto neginčijo, jo egzistavimo neneigė, teismo posėdžių metu pasisakydamas, jog Aktą pasirašė pats ir su jo turiniu buvo susipažinęs. Sutarties 2.2 punktu šalys sulygo, kad nuomininkas pareiškė ir garantavo nuomotojui, kad, prieš sudarydamas Sutartį, nuomininkas patalpas apžiūrėjo ir susipažino su jų dokumentais, planais, patalpas charakterizuojančiais dokumentais, nuomininkas įvertino jų faktinę būklę ir patvirtino, kad patalpos atitinka jo kaip nuomininko keliamus reikalavimus ir dėl jų faktinės būklės jokių pretenzijų nuomotojui jis neturi. Toks pažodinis Sutarties ir Akto tekstas akivaizdžiai tvirtina aplinkybes, jog pati ieškovė dar 2023 m. kovo 9 d. pasirašydama Aktą pripažino, jog patalpos yra tinkamos ir Sutartyje aptartos būklės, ir patalpas priėmė.

5.3. Pažodinis Sutarties tekstas patvirtina ir tai, kad atsakovei nebuvo kilusi pareiga įrengti / pritaikyti patalpų pagal ieškovės pageidavimus. Sutartyje nėra nė vienos nuostatos, kuria atsakovė būtų įpareigota keisti Sutarties sudarymo metu egzistuojančią patalpų būklę, gerinti ją, įrengti patalpas ar pritaikyti patalpas Ieškovo veiklai.

5.4. Faktinis šalių elgesys patvirtino pažodinio Sutarties teksto vykdymą. Šalys bendraudamos patalpų įrengimo klausimu vykdė ne Sutarties tekstui prieštaravusį žodinį susitarimą, o Sutarties 5.1.5 punktą, numatantį, kad nuomininkui pageidaujant patalpų pagerinimo darbus atlieka nuomotojas arba jo pasitelktas rangovas. Atsakovė visus vidaus patalpų projektinius sprendinius, apdailos darbus, apdailos medžiagas derino būtent su ieškove. Ieškovė medžiagas rinkosi pati, o atsakovė organizavo tokių medžiagų įsigijimą, pristatymą į patalpas ir jų panaudojimą tuometinės patalpų būklės gerinimui.

5.5. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, jais grindė su įrodymų turiniu nesusijusias išvadas, nevertino dalies byloje buvusių rašytinių įrodymų, dėl to netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes. Sprendime taip pat nėra pasisakyta dėl pačios ieškovės bylai pateiktos susirašinėjimo medžiagos reikšmės, sprendžiant atsakomybės už nesavalaikį patalpų įrengimą klausimą, susirašinėjime fiksuota, jog ieškovė laiku nepateikė informacijos, būtinos patalpų įrengimui pagal ieškovės reikalavimus.

5.6. Elektros instaliacijos sistemos sprendinius teko keisti dėl ieškovės kaltės ir vėlavimo pateikti informaciją, tai sąlygojo ir kitų įrengimo darbų vėlavimą. Tokias aplinkybes patvirtina bylai pateiktas šalių susirašinėjimas el. paštu, iš kurio matyti, kad atsakovė priminė ieškovei, jog patalpos yra jau perduotos, o patalpų įrengimo darbai negalėjo būti vykdomi dėl pačios ieškovės kaltės. Net teismui ir laikantis pozicijos, kad egzistavo žodinis šalių susitarimas dėl patalpų įrengimo, visiškai logiška, kad atsakovė patalpas galėjo įrengti tik gavusi informaciją iš ieškovės apie jos pageidavimus. Ieškovei vėluojant tokią informaciją pateikti, atsakovė negalėjo vykdyti prievolės.

5.7. Užstato grąžinimo sąlygas ir tvarką pasibaigus Sutarčiai reglamentuoja Sutarties 7.1 punktas, kuriame nustatyta, kad: užstatas bus grąžintas nuomininkui per 10 darbo dienų po patalpų grąžinimo nuomotojui dienos, tik pasibaigus Sutarčiai ir atskaičius nuomininko pradelstus mokėjimus pagal Sutartį, netesybas, taip pat žalą patalpoms, kurios dydis bus pagrįstas; užstatas vienašališku sprendimu gali būti įskaitytas kaip nuomininko atsiskaitymas už paskutinius 3 nuomos mėnesius; šalys susitaria, kad jeigu ši Sutartis nutraukiama dėl nuomininko kaltės anksčiau termino, užstato neišnaudotoji dalis laikoma netesybomis ir nuomininkui negrąžinama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.59, 6.200 ir 6.205 straipsniais, laikytina, kad Sutartis nutrūko išimtinai dėl ieškovės kaltės. Ieškovei nepagrįstai atsisakius Sutarties, minėtame Sutarties punkte nenumatyta atsakovės pareiga grąžinti sumokėtą užstatą ieškovei, todėl užstatas laikytinas netesybomis ir nėra grąžinamas ieškovei.

5.8. Sutarties specialiųjų sąlygų 5 punkte numatyta, kad patalpų nuomos terminas prasideda 2023 m. kovo 9 d. Sutarties 1.4 punkte numatyta, kad nuomos terminas prasideda patalpų priėmimo– perdavimo dieną. Patalpos buvo priimtos pasirašant Aktą 2023 m. kovo 9 d. Todėl nuo 2023 m. kovo 9 d. ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Nuomos mokestis pagal Sutartį turėjo būti mokamas iki 2023 m. gegužės 26 d., kai ieškovė Sutartį nutraukė, t. y. už 2 mėnesius ir 17 dienų. Todėl ieškovė nutraukdama Sutartį turėjo būti sumokėjusi 5 859,0522 Eur nuomos mokesčio. Šio nuomos mokesčio ieškovė iki šios dienos nėra sumokėjusi, todėl atsakovė turi teisę įskaityti sumokėtą užstatą į ieškovės nuomos mokesčio įsiskolinimą.

5.9. Atsakovė patyrė žymius nuostolius pritaikant patalpas ieškovės veiklai, t. y. buvo tiesiama kiliminė danga, klojamos plytelės, įrengiama vėdinimo sistema, pritaikoma apšvietimo ir elektros instaliacijos sistema ir pan. Iš viso atsakovė patyrė 11 902,49 Eur išlaidų. Užstato grąžinimas tokiomis sąlygomis neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

5.10. Sutarties 5.1.5 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja neatlikti jokių patalpų pagerinimų, pertvarkymų, perplanavimų, kurie negali būti atskirti nuo patalpų ar atskirų jų dalių, nepadarant joms žalos, be išankstinio nuomotojo sutikimo. Šalys susitarė, kad pasibaigus Sutarčiai nuomininkas neturės teisės gauti jokios kompensacijos už įrengimo darbus, pakeitimus ir (ar) pagerinimus. Šiuo atveju ieškovė reikalavo atlyginti už patalpų pritaikymą jos veiklai, kai tokios teisės šalių Sutartis nenumato.

Žemesnės instancijos teismas

5.11. Teismas konstatavo, kad tenkinta 91 proc. ieškovės reikalavimų, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės 91 proc. visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas privalėjo iš ieškovės atsakovei priteisti 9 proc. atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau tokio klausimo nesprendė ir nepasisakė, kodėl šios dalies bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė MB „Antikva LT“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1. Sutarties tekstas ne patvirtina, o paneigia atsakovės nurodomą aplinkybę, kad patalpos buvo perduotos kaip tinkamos 2023 m. kovo 9 d. Sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad nuomos mokestis ir kiti mokėjimai skaičiuojami nuo faktinio patalpų perdavimo momento arba nuo dienos, kai patalpų perdavimas turėjo būti atliktas, tačiau Aktas nebuvo pasirašytas dėl to, kad nuomininkas nuomotojo nurodytą dieną neatvyko priimti patalpų laikinam naudojimui ir nenurodė pagrįstų priežasčių, kodėl jis patalpų nepriima, t. y. nuo nuomos termino pradžios. Atsakovė neišrašė ieškovei nuompinigių sąskaitų už laikotarpį nuo tariamo patalpų perdavimo iki Sutarties nutraukimo dienos. Sutarties specialiųjų sąlygų 5 punkte nustatyta patalpų perdavimo nuomotojui data 2023 m. gegužės 1 d. Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti šios Sutarties sąlygos, atsakovė apeliaciniame skunde apie ją taip pat nutyli.

6.2. Realiai patalpos ieškovei niekada nebuvo perduotos, ieškovei net nebuvo perduoti patalpų raktai, jas valdė atsakovė. Ieškovė neturėjo net teorinės galimybės naudoti patalpų pagal paskirtį, kadangi atsakovė jose atlikinėjo įrengimo darbus.

6.3. Teismas teisingai pažymėjo, kad Akte nebuvo užpildyti duomenys apie elektros ir vandens skaitiklių rodmenis. Nors atsakovė teigia, kad tai nedaro Akto negaliojančiu, o teismas nesiaiškino, ar patalpose tuo metu jau buvo sumontuoti elektros ir vandens apskaitą fiksuojantys prietaisai, kad būtų galima fiksuoti jų rodmenis, tačiau byloje yra duomenų, kad unitazas, vandens maišytuvai, vandens šildytuvas ir pan. buvo sumontuoti tik 2023 m. gegužės 22 d., todėl, pavyzdžiui, vandens skaitiklių duomenys negalėjo būti fiksuoti Akte. Įrodomąją reikšmę turi pati aplinkybė, kad pagal pačios atsakovės parengtą Sutartį, jos parengtame Akte buvo numatyta perduodant patalpas fiksuoti skaitiklių rodmenis, taigi rodmenys Akte pačios atsakovės numatyti kaip viena iš patalpų tinkamo perdavimo sąlygų. Pasirašydama tokio turinio Aktą 2023 m. kovo 9 d., ieškovė tik patvirtino, kad patalpų lokacija mieste, patalpų plotas, išdėstymas atitinka ir tuometinė jų būklė atitiko ieškovės lūkesčius, turint omenyje, kad atsakovė žodžiu įsipareigojo patalpas įrengti pagal ieškovės poreikius.

6.4. Pagal šalių susirašinėjimo informaciją, dėl ieškovės elektroniniu paštu reiškiamų pretenzijų, kad patalpose darbai nevyksta, nors patalpos turėjo būti perduotos 2023 m. gegužės 1 d., atsakovė teisinosi subrangovų atliekamais darbais, kaltino pačią ieškovę, žadėjo darbus baigti artimiausiu metu.

6.5. Sutarties 5.1.5 punkte numatyta nuomininko teisė (gavus išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą) savo iniciatyva atlikti patalpų pagerinimą, be to, nuomininkas tuo atveju, jei darbus atlieka nuomotojas ar jo pasitelktas rangovas, atlygina dėl to patirtas nuomotojo išlaidas. Šioje byloje dėl atsakovės atliktų patalpų įrengimo darbų nebuvo sudaryta rangos sutartis, pati atsakovė apmokėjo tiek įvairią įrangą (pvz., santechniką), tiek ieškovės pasirinktas medžiagas (pvz., kiliminę dangą), tiek darbus. Atsakovės interpretacijos, kad jos atlikti patalpų įrengimo darbai atsieti nuo Sutarties dalyko, t. y. buvo atlikti ne siekiant išnuomoti ieškovei tinkamai įrengtas patalpas, neatitinka ir kasacinio teismo praktikos.

6.6. Dėl atsakovės nurodomų kaip papildomų, t. y. nuo Sutarties dalyko atsietų, patalpų įrengimo darbų, šalys nebuvo atskirai aiškiai susitarusios, nebuvo šalių suderinta darbų sąmata, nenumatyta darbų perdavimo ir priėmimo bei atlyginimo už atliktus darbus tvarka. Pati atsakovė skunde patvirtina, kad patalpose tiek apdailos medžiagos, tiek elektros, vandentiekio ir vėdinimo sistemos buvo pritaikomos išimtinai ieškovės veiklai, todėl akivaizdu, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė, siekdama išnuomoti patalpas, jas stengėsi pritaikyti ieškovės poreikiams, taigi nuomos sutarties tikslas buvo perduoti pagal ieškovės poreikius įrengtas negyvenamąsias patalpas laikinai valdyti ir (ar) jomis naudotis. Tačiau nustatytu terminu atsakovė to nesugebėjo padaryti, dėl to ieškovė patyrė nuostolių.

6.7. Ieškovė nutraukė S. S. nustatytais pagrindais ir tvarka – atsakovei neperdavus patalpų sutartu terminu, t. y. 2023 m. gegužės 1 d. Byloje net nėra ginčo, kad tuo metu faktiškai patalpas valdė atsakovė, kuri jas įrenginėjo. Atsakovė net neginčijo Sutarties nutraukimo teisėtumo.

6.8. Atsakovės argumentai dėl netinkamo VĮ Registrų centro išrašo arba faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vertinimo yra nesuprantami, kadangi byloje net nebuvo ginčo, kad 2023 m. gegužės 1 d. patalpų įrengimo darbai nebuvo baigti.

6.9. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) atsakyme į ieškovės paklausimą nurodyta, kad nebaigto statyti neypatingojo administracinės paskirties pastato negalima naudoti, neatlikus statybos užbaigimo teisinių procedūrų, o Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnyje nurodyta, kad statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo 140 iki 1 500 Eur. Taigi tam, kad patalpas galima būtų nuomoti, svarbus yra ne subjektyvus faktinės patalpų baigtumo būklės įvertinimas, o teisinis to įforminimas. Todėl atsakovės argumentai, kad viešo registro duomenys atlieka tik išviešinimo funkciją, juo nėra sukuriamos nuosavybės teisės ar apibūdinama reali daiktų būklė, šiuo konkrečiu atveju yra netinkami.

6.10. CK 6.477 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymai gali nustatyti daiktų, kurių nuoma draudžiama arba ribojama, rūšis. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad šalys sudarė Sutartį 2023 m. kovo 9 d. ir tuo metu informacija apie 55 proc. pastato baigtumą ieškovei buvo žinoma, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi ieškovė ketino vykdyti patalpose veiklą tik nuo 2023 m. gegužės 1 d. ir būtent atsakovei teko pareiga pasirūpinti, kad iki to termino pastato baigtumas būtų teisės aktų nustatyta tvarka įformintas. To nepadarius, patalpų negalima nuomoti. Nuomodama patalpas neužbaigtos statybos pastate, atsakovė nesąžiningai išvengtų prievolės mokėti turto mokestį.

6.11. Atsakovė neginčijo Sutarties nutraukimo teisėtumo, nereiškė priešinio reikalavimo pripažinti Sutartį nutrūkus dėl ieškovės kaltės. Vien atsakovės subjektyvi nuomonė nesudaro pagrindo negrąžinti užstato. Nei atsakovės tariama nuompinigių skola, nei nuostolių suma nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi atsakovė nereiškė su tuo susijusių priešinių reikalavimų.

6.12. Šiuo atveju nėra ginčo, jog šviestuvai įrengti su atsakovės sutikimu ir pačios atsakovės. Be to, atsakovė remiasi Sutarties nuostatomis, kad pagerinimus nuomininkas gali pasiimti, jeigu šie gali būti pašalinti iš patalpų, nepadarius jiems žalos ir nebloginant patalpų būklės; nuomininkas turi teisę ir pareigą pašalinti juos iki sutarties pasibaigimo laiko, atstatant patalpų būklę savo sąskaita ir rizika. Iš atsakovės skundo motyvų galima suprasti, kad ji kažkodėl laiko šviestuvus neatskiriamais pagerinimais. Bet kokiu atveju, ieškovei pareiškus reikalavimus, atsakovė šviestuvų klausimu iš esmės nepasisakė, nesiūlė jų atsiimti, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas iš esmės atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 8 286,38 Eur negrąžinto užstato ir 532,34 Eur turtinių nuostolių, iš esmės pripažindamas, kad šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl patalpų įrengimo ir perdavimo ieškovei, o atsakovė tinkamai ir laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų – neperdavė ieškovei patalpų, neperdavė nei šių patalpų raktų, ieškovė nepriėmė ir neturėjo galimybės apžiūrėti, naudotis Sutarties objektu, todėl pagrįstai turėjo teisę ir nutraukė Sutartį. Atsakovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai nesuteikė pirmenybės pažodiniam Sutarties teksto aiškinimui, pagal kurį Sutarties ir Akto tekstas akivaizdžiai tvirtina aplinkybes, jog pati ieškovė dar 2023 m. kovo 9 d. pasirašydama Aktą pripažino, jog patalpos yra tinkamos ir Sutartyje aptartos būklės, ir patalpas priėmė. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

10. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).

12. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, nuspręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų nusprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė 2023 m. kovo 9 d. sudarė Sutartį, pagal kurią Sutartyje numatytomis sąlygomis Nuomotojas (atsakovė) įsipareigojo išnuomoti Nuomininkui (ieškovei), o pastarasis įsipareigojo išsinuomoti iš Nuomotojo patalpas, nurodytas Specialiosiose sąlygose ir mokėti Nuomos mokestį bei kitus mokėjimus pagal Sutarties sąlygas ir joje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 punktas). Ieškovė įsipareigojo naudoti patalpas tik pagal paskirtį, nurodytą Specialiųjų sąlygų 3 punkte. Kita veikla patalpose gali būti vykdoma tik gavus išankstinį atsakovės sutikimą (Sutarties 1.2 punktas). Patalpų nuomos terminas prasideda Akto pasirašymo dieną ar tą dieną, kai jis turėjo būti pasirašytas, tačiau nebuvo pasirašytas dėl to, kad nuomininkas nuomotojo nurodytą dieną neatvyko priimti patalpų laikinam naudojimui (Sutarties 1.4 punktas). Pagal Sutarties 2.2 punktą Nuomininkas pareiškė ir garantavo Nuomotojui, kad, prieš sudarydamas Sutartį, Nuomininkas patalpas apžiūrėjo ir susipažino su jų dokumentais, planais, patalpas charakterizuojančiais dokumentais. Nuomininkas įvertino jų faktinę būklę ir patvirtino, kad patalpos atitinka jo, kaip Nuomininko, keliamus reikalavimus ir dėl jų faktinės būklės jokių pretenzijų Nuomotojui jis neturi. Sutarties 6.2 punktu šalys susitarė, kad nuomos mokestis skaičiuojamas nuo 2023 m. gegužės 1 d. akte nurodytos patalpų perdavimo ieškovei dienos (jeigu nesutaria kitaip) iki patalpų grąžinimo atsakovei momento.

14. Remiantis Specialiųjų sąlygų 3 punktu, šalys susitarė dėl nuomojamų patalpų – administracinio pastato su prekybinėmis patalpomis, esančių Ganyklų g. 4, Palangoje, patalpų nuomos kaina už 1 kv. m per mėnesį yra 25 Eur plius PVM, bendra nuomos kaina per mėnesį be PVM su įskaitytu GPM – 2 282,75 Eur. Pagal Specialiųjų sąlygų 5 punktą nuomos terminas nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2031 m. kovo 8 d., patalpų perdavimo ieškovei diena – 2023 m. gegužės 1 d., užstatas – 8 286 Eur.

15. Pasak ieškovės, nepaisant to, kad Sutartyje nebuvo įtraukta rašytinė nuostata apie patalpų įrengimą, vis dėlto šalys, sudarydamos Sutartį, sudarė žodinį susitarimą, kad patalpos bus tinkamai atsakovės įrengtos ir perduotos ieškovei 2023 m. gegužės 1 d. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino egzistavus tokiam šalių žodiniam susitarimui, kurio sąlygų šalių sutartu terminu atsakovė neįvykdė, taip pažeisdama šalių susitarimą.

16. Nors atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo tarp šalių buvus priešingam Sutarties tekstui žodiniam susitarimui ir teismas šalių susitarimą turėjo vertinti pagal pažodinį Sutarties tekstą, tačiau teisėjų kolegija nepritaria tokiai atsakovės pozicijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sudarytas žodinis susitarimas dėl patalpų įrengimo ir jų perdavimo ieškovei 2023 m. gegužės 1 d. buvo ne prieštaraujantis Sutarties tekstui, bet kaip tik jį papildantis dėl toliau aptariamų priežasčių.

17. Pagal CK 6.483 straipsnio 1 dalį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. CK 6.483 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sudarydamas sutartį. Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad nuomos sutarties šalys, susitardamos dėl patalpų, kurios nėra tinkamos naudoti pagal paskirtį, kurias dar reikia pritaikyti, kad būtų galima jas naudoti pagal paskirtį, dėl to paprastai turėtų aiškiai ir konkrečiai susitarti, kad išnuomoja būtent tokias patalpas, t. y. patalpas, kurias nuomininkas iš esmės negali naudoti pagal paskirtį, kuriai nuomojasi daiktą. Šiuo atveju šalys buvo susitarusios dėl prekybinių patalpų perdavimo (Specialiųjų sąlygų 3 punktas), kurias ieškovė planavo naudoti antikvariato prekybinei veiklai. Ieškovė teigė ir atsakovė neginčijo, kad tiek Sutarties, tiek Akto pasirašymo dieną (2023 m. kovo 9 d.) patalpų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį (prekybai). Ieškovės atstovas pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 8 d. posėdžio metu netgi nurodė, kad tuo metu, kai ieškovė rinkosi patalpas, jos net objektyviai neegzistavo (nebuvo patalpų plotą atribojančių nuo kitų patalpų vidaus sienų), nebuvo elektros laidų, nebuvo vandentiekio vamzdžių, nebuvo įrengtų grindų ir lubų, nebuvo tualeto, tik paties pastato betono sienos, betono lubos ir langai. Atsakovės atstovas tik pabraižė ant grindų, kur turėtų būti padarytos sienos. Šalių pasirašytame Akte taip pat nėra fiksuota, kad patalpos yra tinkamos ieškovei naudoti pagal prekybinę paskirtį – tik nurodyta, kad patalpos yra geros būklės. Todėl nutarties 13 punkte aptartas Sutarties 2.2 punktas ir Aktas negali būti aiškinami atsietai nuo paminėtų aplinkybių. Jei atsakovė siekė perduoti ieškovei patalpas, kurios nebuvo tinkamos naudoti pagal paskirtį (prekybai) ir pati ieškovė jas turėjo įsirengti, Sutartyje turėjo būti labai aiškiai tai nurodyta ir dėl to susitarta, kadangi tokia aplinkybė prieštarauja bendrajai CK 6.483 straipsnio 1 dalyje nustatytai taisyklei, kad perduodamas daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Tačiau tokio susitarimo šalys nebuvo sudariusios.

18. Kaip minėta, ieškovė teigė, kad tarp bylos šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad atsakovė tinkamai įrengs patalpas prekybai ir jas perduos ieškovei 2023 m. gegužės 1 d. Remiantis byloje esančia medžiaga, atsakovė faktiškai įrenginėjo patalpas pagal ieškovės pageidavimus. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios atskirą rangos sutartį dėl patalpų įrengimo pagal nuomininko pageidavimus – nėra pateikta rangos darbų sąmatos nei duomenų apie sutartą rangos darbų kainą, nei apie apmokėjimo tvarką, nei apie darbų atlikimo terminus, nei darbų rezultato, kurį atsakovė turėtų perduoti ieškovei, apibrėžimo. Atsakovė taip pat neteikė ieškovei sąskaitų už panaudotas medžiagas ar darbus. Priešingai, ieškovė teikė sąskaitas (pvz., už kiliminę dangą) atsakovei ir atsakovė pati jas apmokėjo. Šiuo atveju faktinis patalpų valdymas ieškovei taip pat nebuvo perduotas – patalpų raktai liko tik pas atsakovę, ieškovė nei turėjo galimybę valdyti, nei naudotis patalpomis.

19. Paprastai nuomotojo tikslas nėra atlikti tam tikrus darbus ir juos perduoti kaip darbų rezultatą, nuomininko tikslas taip pat yra gauti ne darbų rezultatą, o išsinuomoti negyvenamąsias patalpas. Šalys gali siekti susitarti ir kitaip, tačiau tokia šalių valia sutartimi turi būti aiškiai išreikšta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-1075/2023; 31-34, 38 punktai). Vadinasi, faktas, kad nėra patikimų įrodymų apie tarp šalių sudarytą atskirą rangos sutartį dėl patalpų prekybai įrengimo, sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė tokiais savo veiksmais (įrenginėdama patalpas savo lėšomis pagal ieškovės pageidavimus) tiesiog įgyvendino šalių sudarytą žodinį susitarimą.

20. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors Sutartis ir buvo sudaryta 2023 m. kovo 9 d., tačiau atsakovė iki pat Sutarties nutraukimo neteikė ieškovei sąskaitų už patalpų nuomą ir nereikalavo ieškovės atsiskaityti. Pačioje Sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad nuomos mokestis mokamas tik nuo 2023 m. gegužės 1 d. (Sutarties 6.2 punktas), o patalpos turi būti perduotos taip pat 2023 m. gegužės 1 d. (Specialiųjų sąlygų 5 punktas). Pastebėtina, kad nebuvo jokios prasmės įrašyti į sutartį šią 2023 m. gegužės 1 d. datą, jei šalys iš tiesų, kaip bando įrodinėti atsakovė, ketino patalpas realiai (faktiškai) perduoti ieškovei valdyti ir naudotis tą pačią 2023 m. kovo 9 d., t. y. Sutarties pasirašymo dieną.

21. Visuma šių aplinkybių sudaro pagrindą daryti išvadą, kad vadovautis vien tik pažodiniu Sutarties aiškinimu, kaip to prašo atsakovė, būtų neteisinga, nesąžininga ir neprotinga. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad byloje pakanka įrodymų, kad šalys susitarė dėl patalpų įrengimo ieškovės prekybinei veiklai iki 2023 m. gegužės 1 d. Sutarties 2.2 punktas ir Aktas šiuo atveju reiškia tik tai, kad nuomininką tenkino tuometinė patalpų būklė, nes nuomininkas žinojo, kad susitarta, jog nuomotojas turės jas iki 2023 m. gegužės 1 d. parengti jo numatomai prekybinei veiklai ir faktiškai perduoti jau pritaikytas prekybinei veiklai patalpas. Savo ruožtu Sutarties 5.1.5 punktas, kuriuo remiasi atsakovė, aiškintinas ne kaip punktas, skirtas nuomojamo daikto įrengimui, kad jį būtų galima naudoti prekybinei paskirčiai, bet kaip jau daikto, tinkamo naudoti prekybinei veiklai, pagerinimui, pertvarkymui, perplanavimui. Nagrinėjamu atveju jis galėjo būti taikomas darbams, atliktiems po faktinio patalpų perdavimo ieškovei, pritaikius jas ieškovės prekybinei veiklai pagal žodinį susitarimą. Taigi atsakovės darbai, kuriuos ji atliko, pateko ne į Sutarties 5.1.5 punktą, bet į žodinio susitarimo, pagal kurį atsakovė įsipareigojo parengti patalpas ieškovės prekybinei veiklai, apimtį.

22. Kadangi tarp bylos šalių egzistavo žodinis susitarimas, kad atsakovė įrengs ginčo patalpas ieškovės prekybinei veiklai ir perduos jas ieškovei iki 2023 m. gegužės 1 d., ir šis terminas patalpoms perduoti buvo nustatytas Specialiųjų sąlygų 5 punkte, ieškovė šiuo atveju galėjo remtis Sutarties sąlygomis dėl jos nutraukimo atsakovei neperdavus ieškovei atitinkamai įrengtų patalpų iki 2023 m. gegužės 1 d. Šis žodinis susitarimas, kaip minėta, ne prieštaravo Sutarties tekstui, bet jį papildė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent šia teise ieškovė ir pasinaudojo. Negavusi tinkamų prekybinei veiklai patalpų 2023 m. gegužės 1 d. ir negaudama iš atsakovės konkrečios informacijos, kada jos bus tam paruoštos ir jai perduotos, teisėjų kolegijos manymu, ieškovė, vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 9.7.1 ir 9.8 punktais, turėjo pagrindą 2023 m. gegužės 18 d. pranešimu nutraukti nuomos sutartį, apie tai įspėdama atsakovę prieš 7 dienas, ką ji ir padarė.

23. Pažymėtina, kad norėdama išvengti pranešimo apie Sutarties nutraukimą pasekmių, atsakovė per nustatytą įspėjimo terminą turėjo bent jau informuoti ieškovę, kad (pagal žodinį susitarimą) įrengė patalpas ir yra pasirengusi jas perduoti ieškovei veiklai vykdyti, tačiau to nepadarė, nepranešė ieškovei apie tai, todėl pranešimas apie Sutarties nutraukimą įsigaliojo ir Sutartis buvo nutraukta.

24. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pastatas, kuriame buvo ginčo patalpos, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo užbaigtas statyti (Nekilnojamojo turto registro 2023 m. lapkričio 22 d. išraše nurodoma, kad statinio baigtumas yra 55 proc.), o atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės neginčija, kad pagal viešosios teisės normas tokio statinio (jo dalies) naudoti nebuvo galima (Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalis). Savo ruožtu, teisėjų kolegijos vertinimu, nei šalių sudaryta sutartis, nei Aktas, nei kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė būtų aiškiai sutikusi ir prisiėmusi riziką nuomotis patalpas, t. y. faktiškai naudotis pastato dalimi, pažeidžiant viešosios teisės normas. Vadinasi, atsakovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas iš esmės nepatvirtina, kad 2023 m. gegužės 24 d. patalpos atitiko joms įprastai keliamus reikalavimus, nes, kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų aiškiai sutikusi naudotis patalpomis (pastato dalimi), pažeidžiant viešosios teisės normas.

25. Nutraukus sutartį, sutarties šalis gali reikalauti taikyti restituciją (CK 6.222 straipsnis), t. y. gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 8 286,38 Eur negrąžinto užstato. Atsakovės nurodomas Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktas šiuo atveju netaikytinas, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, jis nereguliuoja sutarties nutraukimo padarinių ieškovei nutraukus sutartį dėl atsakovės kaltės neperdavus ieškovei įrengtų patalpų, taip pat negali paneigti iš įstatymo kylančių ieškovės teisių. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad atsakovė nereiškė savarankiško reikalavimo nei dėl nuomos mokesčio, nei dėl išlaidų, skirtų patalpoms pritaikyti ieškovės veiklai, atlyginimo, todėl nėra pagrindo šių sumų įskaityti į ieškovės sumokėtą užstatą. Be to, konstatavus, kad sutartis nutrūko dėl atsakovės kaltės, nėra pagrindo teigti, kad užstato priteisimas šiuo atveju neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

26. Atsakovės įsitikinimu, ji neturi pareigos padengti ieškovės turėtas šviestuvų išlaidas, nes šviestuvai pateko į Sutarties 5.1.5 punkto apimtį, numatantį, kad nuomininkas neturės teisės gauti jokios kompensacijos už įrengimo darbus, pakeitimus ir (ar) pagerinimus. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šviestuvai nagrinėjamu atveju nebuvo patalpų pagerinimas pagal Sutarties 5.1.5 punktą, bet patalpų įrengimo pagal žodinį susitarimą dalis, nes apšvietimas reikalingas bet kuriai prekybinei patalpai, ypač tokiai veiklai, dėl kurios patalpos buvo nuomojamos, todėl ši norma nagrinėjamu atveju netaikytina. Be to, kaip minėta, Sutarties 5.1.5 punktas galėjo būti taikomas darbams, atliktiems po faktinio patalpų perdavimo ieškovei, pritaikius jas ieškovo prekybinei veiklai pagal žodinį susitarimą. Be to, šviestuvai liko atsakovės patalpose, atsakovė nesiūlė atsiimti ieškovei šviestuvus, todėl atsakovė turi atlyginti šių atsakovei likusių daiktų vertę. Taip pat teisėjų kolegija vertina ir ieškovės išlaidas už patalpų komplektavimo ir projektavimo paslaugas R. K. – ieškovė nupirko ir atsakovė gavo patalpų komplektavimo ir projektavimo paslaugas, kurių vertė – 200 Eur. Todėl atsakovė turi šias ieškovės patirtas išlaidas atlyginti, nes kai, nutraukus sutartį, to, ką sutarties šalis gavo pagal sutartį, grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, turi būti atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).

27. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia klausimą ir dėl pačios ieškovės kaltės įrengiant patalpas ieškovės prekybinei veiklai, tačiau pirmosios instancijos teisme nesirėmė aplinkybe, kad pati ieškovė kalta (visiškai ar iš dalies) dėl žodinio susitarimo įrengti patalpas ieškovės prekybinei veiklai iki 2023 m. gegužės 1 d. pažeidimo, todėl naujomis aplinkybėmis (naujais atsikirtimų į ieškinį pagrindais) remtis apeliacijoje negalima (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

28. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą priteisti ieškovei iš atsakovės 8 286,38 Eur negrąžinto užstato ir 532,34 Eur turtinių nuostolių. Kiti atsakovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai dėl ginčo esmės neturi teisinės reikšmės bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

29. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog skundžiamu sprendimu buvo patenkinta 91 proc. visų ieškovės reikalavimų, todėl priteisė iš atsakovės 2 161,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (91 proc. nuo visų ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų 2 375,50 Eur bylinėjimosi išlaidų). Pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas privalėjo iš ieškovės atsakovei priteisti 9 proc. atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau tokio klausimo nesprendė ir nepasisakė, kodėl šios dalies bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto. Teisėjų kolegija pritaria tokiam atsakovės argumentui.

30. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

31. Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu buvo patenkinta 91 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai turėjo būti paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, vis dėlto pirmosios instancijos teismas nusprendė tik dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nors atsakovė taip pat byloje buvo pateikusi prašymą priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš atsakovės 2024 m. sausio 8 d. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 015,65 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė šias patirtas išlaidas pagrindžiančią teisinių paslaugų suvestinę. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo atmesta 9 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 271,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, atitinkamai pakeistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi šia nutartimi atsakovės UAB „Wodlux“ apeliacinis skundas patenkintas tik dėl procesinių reikalavimų (dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo), o visi atsakovės materialieji apeliacinio skundo reikalavimai atmesti, teisėjų kolegija laiko, kad atsakovės apeliacinis skundas iš esmės atmetamas ir jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

33. Ieškovė MB „Antikva LT“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 452,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2024 m. kovo 1 d. bankinio pavedimo išrašą). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas iš esmės atmetamas, šios ieškovės patirtos 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės UAB „Wodlux“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti, papildant:

– Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Antikva LT“ 271,41 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 41 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Wodlux“.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Wodlux“ 1 452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei mažajai bendrijai „Antikva LT“.

Teisėjai Raimonda Andrulienė Aurimas Brazdeikis Milda Skersienė