Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-330-908/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-05-30
Bylos Nr.: 1A-330-908/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-39177-2022-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
Nuteistasis: J. M.

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-330-908/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39177-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.4.2; 1.2.14.1.1; 2.4.6.4.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jai paskirta arešto bausmė 30 (trisdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajai paskirta arešto bausmė 20 (dvidešimčiai) parų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. M. nuteista už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2022 m. spalio 14 d. apie 09.28 val. užėjo į parduotuvę „Rimi“, esančią, Vilniuje, V. Pociūno g. 8, ir iš prekybos salės paėmė 1 vnt. 0,346 kg, šaltai rūkytos nugarinės „Kaimiško Dūmo Krivio“, kurios vertė 7,61 Eur, 1 vnt. 0,382 kg, šaltai rūkytos nugarinės „Kaimiško Dūmo Krivio“, kurios vertė 8,40 Eur, 1 vnt. 0,408 kg, karštai rūkytos sūdytos nugarinės „Kleboniška“, kurios vertė 6.69 Eur, 1 vnt. 0,462 kg, karštai rūkytos kalakuto krūtinėlės „Pipirinė“, kurios vertė 6,93 Eur, 1 vnt. 0,387 kg, karštai rūkytos kalakuto krūtinėlės „Pipirinė“, kurios vertė 5,80 Eur, 10 vnt., Žemaitijos sviesto, kurio vieneto vertė 3,49 Eur, 1 vnt. 0,434 k., karštai rūkytos sūdytos nugarinės „Kleboniška“, kurios vertė 7,11 Eur, 2 vnt., lydyto sviesto „Ghee Khanum“, kurio vnt. vertė 12,49 Eur, 3 vnt. kieto sūrio „Parnidžio“, kurio vnt. vertė 3,89 Eur, 6 vnt., čederio sūrio „Coombe Castle“, kurio vnt. vertė 4,59 Eur, 2 vnt. 1 kg, varškės „Dvaro“, kurio vieneto vertė 8,59 Eur, 3 vnt., 500 g, pakeliu kepintų ir sūdytų pistacijų „Pigiau“, kurių vnt. vertė 7,99 Eur, 3 vnt., pakelių maltos kavos „Paulic President“, kurio vnt. vertė 8,99 Eur, 3 vnt. tuno skardinių „Calvo“, kurių vnt. vertė 6,59 Eur, 4 vnt. šokolado „Milka Whole Nuts“, kurių vnt. vertė 3,99 Eur, 2 vnt. 1,5 l talpos saulėgrąžų aliejaus „Natura“, kurių vnt. vertė 8,99 Eur ir praėjo pro kasas nesusimokėjusi už prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo prie parduotuvės išėjimo. Tokiu būdu ji pasikėsino pagrobti svetimą – UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį – 5 263,46 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistosios J. M. apeliaciniu skundu prašoma atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę arba šią bausmę sušvelninti. Pabrėžiama, kad nuteistoji pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Be to, nuteistoji šiuo metu laukiasi, o atlikdama bausmę negauna tinkamos mitybos ir reikalingos medicinos priežiūros (past. – aplinkybė dėl neštumo grindžiama prie apeliacinio skundo pridėta medicininiu pažymėjimu).

Atsiliepimas

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės atsiliepimu į nuteistosios J. M. apeliacinį skundą prašoma jį atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Nurodoma kad apeliantė ne kartą bausta arešto bausme, dėl to, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės atidėjimas negalimas, nes nuteistoji neatitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios sąlygos – būti pirmą kartą nubaustai areštu.

3.2. Pabrėžiama, kad J. M. yra ne kartą teista, o nuo nusikalstamo elgesio jos nesulaikė anksčiau taikytos ne tik švelnesnės, bet ir arešto bausmės. J. M. yra teista už analogiškas ir panašaus pobūdžio veikas, o naują nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį teistumą, be to, nusikalstamas veikas daro ir po šios veikos. Prokurorės teigimu, nusikalstamų veikų darymas yra dėsninga nuteistosios pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė.

3.3. Prokurorės įsitikinimu, nuteistajai paskirtos bausmės teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomas nuteistosios nėštumas, nes jis akcentuojamas ne dėl nuoširdaus rūpesčio, susijusio su šeimos ir būsimo kūdikio interesais, o siekiant sau palankesnės teisinės padėties. Tokį įsitikinimą lemia ta aplinkybė, kad apeliantė, ne kartą nuteista areštu ir švelnesnėmis bausmėmis, nesiekė įsidarbinti, turėti legalų pragyvenimo šaltinį ir nepakeitė savo elgesio. Atkreipiamas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio nuostatas, užtikrinančias, be kita ko, ir nėščiųjų buities poreikius, galimybę gauti perduodamų maisto produktų. Tai, prokurorės vertinimu, paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl bausmės atlikimo metu negaunamos tinkamos mitybos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

5. Iš nagrinėjamu atveju pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji J. M. neneigia jai inkriminuoto pasikėsinimo padaryti BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir neginčija savo kaltės, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąją pripažino kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina nuteistajai paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo kontekste.

6. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat – į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Vadinasi, teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės nuteistajai skyrimui reikšmingas aplinkybes. J. M. pripažinta kalta dėl pasikėsinimo padaryti tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, J. M. prisipažino dėl jai inkriminuoto pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, taigi, apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis lengvina J. M. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas ne tik tinkamai nustatė egzistuojant nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir atsižvelgė į ją skirdamas bausmę, dėl to, nėra pagrindo nuteistosios prisipažinimą ir gailėjimąsi vertinti pakartotinai ir dar labiau švelninti nuteistosios teisinę padėtį.

8. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

9. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, skundžiame nuosprendyje buvo įvertinti ir nuteistosios J. M. asmenybės duomenys. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad J. M. vien laikotarpiu nuo 2022 m. skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiama septintą kartą (1 t., b. l. 38–45). Pažymėtina, kad J. M. ne kartą teista dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, t. y. dėl BK 178 straipsnio (vagystė) skirtingose dalyse numatytų nusikalstamų veikų, be to, ne kartą teista už pasikėsinimą pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą (BK 178 straipsnio 4 dalis), dėl kurio pripažinta kalta ir skundžiamu nuosprendžiu. Pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad J. M. daug kartų bausta ir administracine tvarka, o informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 47–86). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji ne kartą traukta administracinėn atsakomybėn taip pat už turtinio pobūdžio administracinius nusižengimus, t. y. smulkias vagystes. Pagal byloje esančius SODROS duomenis matyti, kad iki 2023 m. liepos 6 d. J. M. draudžiama valstybės lėšomis kaip (duomenys neskelbtini). Vadinasi, šiuo metu J. M. nedirba, o paskutiniai matomi jos darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruoti 2014 m. (1 t., b. l. 90). Be to, J. M. nėra registruota Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 89). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, nustatė ir įvertino teisingai.

10. Nuteistoji J. M. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. BK 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal BK 1 arba 2 dalį ir BK straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

11. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai paskirta arešto bausmė, kurią nuteistoji prašo sušvelninti arba atidėti jos vykdymą. Pabrėžtina, kad BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu nuosprendžiu neteisingai paskiriama bausmė. Neteisinga pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.).

12. Apeliacinis skundas, be kita ko, argumentuojamas nuteistosios nėštumu, poreikiu gauti tinkamą sveikatos priežiūrą, mitybą, tai grindžiama prie apeliacinio skundo pridėtu 2023 m. balandžio 4 d. medicininiu pažymėjimu, kuriuo patvirtinamas J. M. (duomenys neskelbtini) nėštumo faktas (2 t., b. l. 4). Kaip matyti iš medicininio pažymėjimo, J. M. buvo nėščia jau skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, t. y. 2023 m. kovo 29 d. Nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir išsamiai išanalizavo bausmės skyrimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes dėl nuteistosios nėštumo, vadovaudamasis BK 49 straipsnio 6 dalies nuostatomis, draudžiančiomis areštą skirti nėščiai moteriai, sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai negalėjo būti paskirta arešto bausmė. Nors nuteistoji medicininį pažymėjimą, patvirtinantį jos neštumą, pateikė jau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir tik apeliacinės instancijos teismui, tačiau arešto bausmė negali būti pripažinta paskirta teisėtai ir teisingai, dėl to, skundžiamas nuosprendis keistinas.

13. Įvertinęs anksčiau aptartas J. M. nusikalstamą veiką ir jos pačios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į nusikalstamo pobūdžio nuostatomis grindžiamą nuteistosios gyvenimo būdą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai skiriant BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant maksimalų BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą – dviejų metų – terminą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla J. M. atžvilgiu išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jai skirtina laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams keturiems mėnesiams.

14. BK 48 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju intensyvios priežiūros skyrimas nėra tikslingas, todėl teigiamos įtakos nuteistosios elgesiui ir bausmės paskirties įgyvendinimo siekiama nuteistajai skirtinų įpareigojimų ir draudimų visuma. Pagal BK 48 straipsnio nuostatas laisvės apribojimo bausmę paskyręs teismas kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos gali nuteistajam paskirti tiek baudžiamajame įstatyme numatytus, tiek ir nenumatytus įpareigojimus bei draudimus, kurie darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu J. M. parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu vartojo narkotines medžiagas, kurioms tuo metu reikėjo pinigų, todėl prekes, kurias kėsinosi pagrobti, nuteistoji ketino parduoti ir už pinigus įsigyti narkotinių medžiagų. Be to, teisiamojo posėdžio metu išreiškė norą gydytis nuo priklausomybės (1 t., b. l. 188). Iš esmės tapačias aplinkybes J. M. parodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 110–112). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, be kita ko, kaltinamojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad iš dalies nuteistosios nusikalstamą elgesį paskatino narkotinių / psichotropinių medžiagų vartojimas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti ne tik visuomenės, bet ir pačios nuteistosios bei jos artimųjų, be kita ko, būsimo vaiko, interesus, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktu, esant išreikštam nuteistosios norui ir sutikimui, nuteistoji įpareigojama gydytis nuo narkomanijos, įpareigojimą įvykdant per metus nuo teismo sprendimo priėmimo. Be to, nuteistajai uždraudžiama per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

17. Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti, be kita ko, ir kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Šių nuostatų pagrindu apeliacinės instancijos teismas įpareigoja nuteistąją be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

18. Apibendrindama, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytas pagrindas tenkinti nuteistosios J. M. apeliacinį skundą, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jai paskirtą bausmę pakeičiant švelnesnės rūšies bausme, užtikrinančia teisingumo principo įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti nuteistosios J. M. apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajai J. M. paskirtos bausmės.

J. M. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 5 punktu įpareigoti J. M. gydytis nuo narkomanijos, šį įpareigojimą įvykdant per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, įpareigoti J. M. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti J. M. viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Išaiškinti J. M., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė