- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1596-613/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00313-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Neo Finance“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2432-995/2019 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo, taip pat pagal atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės arba abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Neo Finance“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama:
1.1. nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo A. B. dėl atsakovo kaltės;
1.2. nepilnamečių vaikų N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;
1.3. padalinti santuokos metu įgytą turtą ir ieškovei R. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei automobilį Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
1.4. padalinti santuokos metu įgytą turtą ir atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/24 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini);
1.5. priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo A. B. 880,54 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę padalijamo turto dalį;
1.6. priteisti iš atsakovo A. B. nepilnamečiams vaikams N. B. ir A. B. išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės po 137 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą ir suteikiant ieškovei uzufrukto teisę nurodytų išlaikymo lėšų naudojimui. Taip pat priteisti iš atsakovo abiem nepilnamečiams vaikams išlaikymą turtu;
1.7. nutraukus santuoką ieškovės R. B. asmeninėn nuosavybėn sugrąžinti atsakovui R. B. 2016 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutartimi padovanotą ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo iš atsakovo A. B. priteisti po 200 Eur per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. B. A. B., išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę R. B., taip pat iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo įpareigoti atsakovą A. B. gyventi skyrium nuo ieškovės R. B. ir šalių nepilnamečių vaikų, taip pat suteikti teisę ieškovei R. B. be bendrasavininko A. B. sutikimo iki teismo sprendimo byloje priėmimo išnuomoti butą, esantį Taikos g. 9-13, Palangoje ir įregistruoti nekilnojamo daikto nuomos sutartį Nekilnojamo turto registre.
Žemesnės instancijos teismas
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo A. B. po 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. B. ir A. B., mokamą periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį, iki Plungės apylinkės teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovę R. B. skiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kitą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalį teismas atmetė, be kita ko, konstatavęs, jog ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė (įpareigojimas atsakovui gyventi skyrium) yra perteklinė, nes atsakovas šiuo metu ir taip su ieškove bei šalių nepilnamečiais vaikais negyvena. Be to, atsakovo atžvilgiu ir taip buvo pritaikytos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovei R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės arba abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo.
5. Ieškovė pateikė dar vieną prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo įpareigoti atsakovą A. B. gyventi skyrium nuo ieškovės R. B. ir šalių nepilnamečių vaikų. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2019 m. birželio 12 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16699-19, pradėtą atsakovo A. B. atžvilgiu bei panaikino taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovo A. B. polinkį į nesaikingą alkoholio vartojimą, kas sukelia jo agresiją, kuomet atsakovas imasi psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu, grasina jai ir žemina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Plungės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Teismas konstatavo, jog priešingai nei nurodo pareiškėja, ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtino faktas, kad atsakovas A. B. prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą. Be to, minėtame 2019 m. birželio 12 d. nutarime nurodoma, kad smurto nematė kiti asmenys, o konflikto metu šalių nepilnamečių vaikų namuose nebuvo. Taigi, nepilnamečiai vaikai N. B. ir A. B. į šalių tarpusavio konfliktą nebuvo įtraukti ir jo stebėti nebuvo priversti bei sprendžiant tėvų tarpusavio ginčus nedalyvavo. Byloje nėra pateikta jokių duomenų dėl fizinio, ar psichologinio smurto prieš vaikus naudojimo atvejų.
8. Teismas pažymėjo, jog ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bei yra šeimos turtas, todėl negali būti naudojamas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti. Nors ieškovės ieškinyje ir nagrinėjamame prašyme bei atsakovo priešieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina šalių tarpusavio santykių priešiškumą ar galbūt nepagarbų bendravimą vienam su kitu, tačiau pastarosios aplinkybės nevertinamos kaip pagrindas riboti atsakovo galimybės gyventi ir jam nuosavybės teise priklausančiame bute kartu su ieškove ir nepilnamečiais vaikais, nesant duomenų, kad atsakovo bendravimas su ieškove ir vaikais kelia grėsmę ieškovės ir vaikų interesams. Šalys pačios turėtų imtis priemonių spręsti kilusį konfliktą tarpusavio komunikavimo būdu, nesiimant kardinalių priemonių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Ieškovė R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovė negali sutikti su teismu, kad byloje nėra jokių įrodymų ir duomenų dėl atsakovo netinkamo, grėsmingo, pažeidžiančio ieškovės ir nepilnamečių vaikų asmeninius neturtinius interesus, elgesio. Teismas visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir paties atsakovo duotų parodymų, kuomet pats atsakovas pripažino nesaikingai vartojęs alkoholį, naudojęs fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu.
9.2. Ieškovės vertinimu, esant konfliktinei situacijai tarp šalių, didelei grėsmei, kad atsakovas ir toliau vartos alkoholinius gėrimus, neblaivus kels konfliktus, kas be abejonės bus matoma ir nepilnamečiams vaikams, kels didelį stresą, dėl ko garantuoti vaikų teisę į saugią aplinką plačiąja prasme nebus įmanoma, yra būtina užtikrinti iki sprendimo priėmimo šioje byloje atsakovo gyvenimą skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų.
9.3. Be to, atsakovas jau gyvena atskirai nuo ieškovės ir vaikų savo tėvų namuose Šilutėje, kas parodo, kad atsakovas turi kur gyventi. Be to, atsakovas gali išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą iki sprendimo byloje priėmimo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas A. B. prašo ieškovės R. B. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė atitinkamą savo prašymą iš esmės grindžia vienintele aplinkybe, kad 2019 m. balandžio 23 d. atsakovas namuose vartotojo alkoholį ir tariamai prieš ieškovę naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2019 m. birželio 12 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta objektyvių duomenų išvadai, kad R. B. buvo sukeltas fizinis skausmas (ji į medikus nesikreipė, duomenų, kad kūne būtų padaryti kokie nors sužalojimai, ji juto skausmą, kad tariamą smurtą būtų matę kiti asmenys nėra, ieškovė parodymus keitė – į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, nenurodė, kad jai dėl atsakovo veiksmų būtų sukeltas skausmas, o apie rankos tariamą suspaudimą nurodė tik papildomos apklausos metu).
10.2. Tiek ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirajame skunde dėstomi deklaratyvūs tendencingai santuokos nutraukimo byloje palaikomi teiginiai, susiję su jos reikalavimu nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nepagrįsti visiškai jokiais įrodymais bei dėl suinteresuotumo bylos baigtimi yra visiškai neobjektyvūs, išgalvoti. Atskirajame skunde net iškraipomi atsakovo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, melagingai nurodomos aplinkybės, kad tariamai pats atsakovas pripažino nesaikingai vartojęs alkoholį, naudojęs fizinį ir psichologinį smurtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338, 320 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
13. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose išdėstytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti atsakovo fizinio, ar psichologinio smurto prieš ieškovę ar jų nepilnamečius vaikus naudojimo atvejų, arba duomenų, jog atsakovas galėtų tokią grėsmę kelti.
15. Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės teigdama, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir paties atsakovo duotų parodymų, kuomet pats atsakovas pripažino nesaikingai vartojęs alkoholį, naudojęs fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.
16. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2019 m. birželio 12 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, priešingai nei nurodo ieškovė, ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtino faktas, kad atsakovas A. B. 2019 m. balandžio 23 d. prieš ieškovę būtų naudojęs prieš ieškovę fizinį smurtą. Smurto nematė ir kiti asmenys, o konflikto metu šalių nepilnamečių vaikų namuose nebuvo. Be to, priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovas ikiteisminio tyrimo metu nepripažino nesaikingai vartojęs alkoholį, naudojęs fizinį ar psichologinį smurtą ieškovės ar šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Byloje nėra jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti ieškovės nurodomas aplinkybes.
17. Kaip jau ne kartą savo formuojamoje praktikoje pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, vien kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas atsakovei nesuteikia pranašumo kitai šaliai (ieškovei) ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1713-180/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1600-180/2018 ir kt.).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas.
Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.