Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-8545-1184/2025 pagal pareiškėjos L. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo po taikos sutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas,

11. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6494-772/2016 patvirtino tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens sudarytą taikos sutartį, kurios 4 punktu šalys susitarė, jog pareiškėjas M. B. teiks išlaikymą nepilnamečiam sūnui I. B., gimusiam 2014 m. rugpjūčio 21 d., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 eurų nuo nutarties, kuria patvirtintas šalių susitarimas, priėmimo dienos iki sūnaus I. B. pilnametystės, lėšas, skirtas nepilnamečio vaiko I. B. išlaikymui iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 25 dienos pervedant į L. Z. sąskaitą, sūnaus išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai L. Z.. Teismas šalims nutartyje papildomai išaiškino, kad pareiškėjų nepilnamečiam vaikui I. B. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas <...>. Tokiu atveju teismo nutartimi patvirtintos taikos sutartimi nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą“ (nutarties rezoliucinės dalies 3 punktas).

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto ir su šiuo punktu susijusių pasekmių tinkamo vykdymo, t. y. dėl išlaikymo vaikui teikimo. Teismas paskaičiavo, kad bendra indeksuota suma už penkerius metus nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2025 m. balandžio mėnesio sudarytų 11 736 Eur, o faktiškai sumokėta 9 000 Eur, t. y. susidarė 2 736 Eur skola. Ir, nors suinteresuotas asmuo kai kuriais mėnesiais mokėjo didesnes sumas, jis pats nurodė, kad išlaikymo neindeksavo, todėl, teismas laikė, kad šios papildomos įmokos negali būti laikomos tinkamu indeksavimo vykdymu. Anot teismo, tai, kad skolininkas teikė vaikui papildomą paramą daiktais ar paslaugomis, neatleidžia jo nuo įstatyme nustatytos pareigos mokėti indeksuotą išlaikymą. Atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo neįrodė tinkamai vykdęs teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl išlaikymo indeksavimo, o pareiga tai daryti nustatyta įstatymu, pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismas vertino kaip pagrįstą. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo pareiškėjai pervestas lėšas, viršijančias 150 Eur išlaikymo dydį, nelaikė išlaikymo indeksavimui skirtomis lėšomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020).

15. CK 3.208 straipsnyje numatyta, kad, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ši tvarka reglamentuojama Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 (toliau – Aprašas). Indeksavimas – periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 punktas).

16. Periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas). Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas). Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas). Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Aprašo 9 punktas).

17. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą apeliantas negali savo nuožiūra keisti indeksavimo sąlygų ir tvarkos, o savanoriškai vaiko išlaikymui teiktos lėšos teisės aktų nustatytos pareigos neeliminuoja. Teismo sprendimu vaikui priteistas (šiuo atveju – taikos sutartimi) nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos analizuoti ir vertinti suinteresuoto asmens nurodytas teisiškai nereikšmingas aplinkybes dėl didesnio, nei numatyta taikos sutartyje, savanoriškai teikto išlaikymo. Be to, pats apeliantas iš esmės neneigia, kad nevykdė pareigos tinkamai indeksuoti mokėtino išlaikymo sumą – tiek atsiliepime į prašymą, tiek atskirajame skunde pripažįsta, kad, vis dėlto, yra susidaręs indeksavimo įsiskolinimas.

18. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad vien tik vykdomojo rašto išdavimas šalims jokių teisinių pasekmių nesukelia, teisines pasekmes išduotas vykdomasis raštas sukels tuo atveju, jeigu bus pateiktas vykdyti antstoliui.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.