Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą antstolei E. R. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas M. K. kreipėsi į antstolę E. R., prašydamas grąžinti areštuotas pinigines lėšas. Nurodė, kad antstolė nepagrįstai vykdo išieškojimą iš pareiškėjui priklausančios kompensacijos, kuri buvo priteista iš valstybės teismo nutartimi.

Antstolė E. R. 2016 m. gegužės 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti skolininko skundą ir skundą perdavė nagrinėti teismui. Nurodė, kad skolininko lėšos areštuotos pagrįsta, rėmėsi Šiaulių apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1075-569/2015, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas skundas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjo M. K. skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad antstolė pagrįstai areštavo ir nukreipė išieškojimą į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, teisės aktų nepažeidė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjas M. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį ir įpareigoti antstolę E. R. grąžinti areštuotas pinigines lėšas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Lėšos negalėjo būti areštuotos CPK 739 straipsnio pagrindu.

Areštuotos lėšos yra jam iš valstybės priteista kompensacija, neturtinė žala už patirtus nepatogumus, dėl gyvenimo kokybės pablogėjimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

Byloje nustatyta, kad antstolės E. R. kontoroje vykdomi išieškojimai iš skolininko M. K. išieškotojų UAB ,,4finance“, UAB ,,Bitė Lietuva“ naudai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė E. R. 2016 m. vasario 25 d. patvarkymu pradėjo vykdyti išieškojimą iš skolininkui M. K. priklausančių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis (Teisingumo ministerijoje). Iš vykdomųjų bylų matyti, kad Teisingumo ministerija vykdė antstolės 2016 m. vasario 25 d. patvarkymą, iš skolininko buvo išieškota 790 Eur skola, kuri paskirstyta CPK nustatyta tvarka.

Apeliantas teigia, kad antstolė neturėjo teisės areštuoti ir išieškoti iš jam priteistos iš valstybės neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė išieškojimui aktualias aplinkybes, iš kurių matyti, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2864-644/2015 priteisė M. K. iš valstybės 790 Eur neturtinei žalai atlyginti. Žala priteista už tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas kalėjo netinkamomis sąlygomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu.

CPK 739 straipsnyje numatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, neturtinės žalos atlyginimas nepriskirtas CPK 739 straipsnyje numatytiems atvejams, kada negalima išieškoti iš skolininkui priklausančių sumų, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiomis išieškojimo iš skolininko turto ir piniginių lėšų taisyklėmis, įtvirtintomis CPK. Taigi pripažintina, kad antstolė CPK 739 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.