Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių A. R. ir I. M. C. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių D. Š., A. M. ir O. G. ieškinį atsakovėms A. R. ir I. M. C. bei atsakovių A. R. ir I. M. C. priešieškinį ieškovėms dėl valdymo ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, tretysis asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos nustatyti joms ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių keturių žemės sklypų naudojimosi tvarką. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės yra keturių miško paskirties sklypų bendrasavininkės, negalinčios susitarti dėl miško naudojimo tvarkos nustatymo. Kadangi miškas nėra ariama žemė ir jis yra nevienodas, todėl teko detaliai apskaičiuoti miškų vertę, tuos darbus atliko matininkas S. V. ir jis apskaičiavo pinigine prasme, kad tai yra lygiaverčiai siūlomi atsakovių ir ieškovių sklypai. Buvo atsižvelgta į miško žemės vertę, į medyno tūrio vertę, į ploto kriterijų. Nurodė, kad atsakovių siūlymas priešieškinyje reiškiamas atsidalinimo prasme. Nors atsakovių planai pateikti ne pagal jų realų reikalavimą, o pagal formalų įstatymo reikalavimą, atsakovės siūlo realiai ploto prasme persidalinti tuos sklypus, tačiau tai galėtų būti padaryta tik tokiu atveju, jeigu ieškovės su šiuo pasiūlymu sutiktų. Be to, atsakovių pateiktas planas visiškai neatitinka įstatymo reikalavimų, yra klaidinantis, tokių planų neįmanoma suvokti ir Registrų centras tokio plano neįregistruotų, nes jis neatitinka Kadastro nuostatų reikalavimų, išorinės sklypo ribos nepažymėtos kadastro žemėlapyje. Iš priešieškinio akivaizdu, kad atsidalinama perkeliant naudojimosi dalis iš vieno nekilnojamojo daikto į kitą daiktą. Šiuo atveju eina kalba apie kiekvieno sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą ir taip buvo suformuluotas ieškinio reikalavimas. Priešieškinio reikalavimas peršokinėja iš vieno nekilnojamojo daikto į kitą nekilnojamąjį daiktą ir jis yra prieštaraujantis įstatymui. Dėl medynų vertės klausimo, kurį pastoviai kelia atsakovų pusė - žemės ūkio paskirties sklypo vertė siejama su jos našumo balu, o miškų sklypo vertė siejama su medynų verte. Jeigu vyksta perleidimas, sandoris ar panašiai, miško paskirties sklypas vertinamas pagal medynų vertę ir nominali vertė perleidžiant ar peržiūrint miško sklypą neturi reikšmės, to ieškovai prašo ir ieškinys suformuluotas šiuo būdu.

Atsakovės su ieškiniu nesutiko, priešieškinyje pateikė savo siūlomą naudojimosi tvarką. Paaiškino, kad ieškovės, reikšdamos tokius reikalavimus, nori ne nustatyti naudojimosi tvarką, o nori pasidalinti nuosavybės teisę. Dėl naudojimosi tvarkos - miško priežiūros, sodinimo ir auginimo - nemato jokios prasmės nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kokia yra dabar. Jeigu miškai išlieka bendra nuosavybe, tai tą bendrą nuosavybę dalinti pagal naudojimąsi į tam tikrus atskirus gabaliukus, kurių net negalima pažymėti, saugomoje teritorijoje, kurioje apskritai kirtimai yra išimtiniais atvejais ir negali būti atliekami grynai komercine prasme, tai tokios naudojimosi tvarkos iš principo nesupranta. Šis argumentas galbūt nebūtų taikomas 28 ha sklypui, kadangi jis nepatenka į saugomą teritoriją, tačiau ribojasi su ta teritorija. Siūlo, kad tas naudojimasis būtų nustatytas pagal sklypus ir, galbūt, nevisiškai proporcingai pagal nuosavybę, kadangi iš tikrųjų nuosavybės ir naudojimosi santykis nėra visiškai idealus. Jeigu ieškovės labai nori rūpintis tam tikru konkrečiu plotu, kurio ribos jau yra pažymėtos, tai mano, kad taip ir būtų nustatoma, kad atskirais sklypais naudotis, ir čia nėra joks nuosavybės atsisakymas. Ieškinyje, apart miško naudojimosi galimybės, jokių kitų argumentų nėra ir sprendžiami tie klausimai grynai iš miško naudojimo pozicijų. Tačiau tame sklype yra ir dirbamos žemės, kuri susijusi su kitoje išnagrinėtoje byloje žemės sklypu, kuris yra namų valda ir to sklypo bendraturčiu taip pat yra ir atsakovė I.M. C., tai atitinkamai turi būti atsižvelgiama į tuos visus interesus, nustatant ir šią naudojimosi tvarką. Miškų naudojimosi tvarka nereikalinga, nes ten nėra kažkokių privačių ar uždarų erdvių arba kažkokio poreikio naudotis tik tam tikra dalimi tam tikram asmeniui, o, pavyzdžiui, gavus leidimą kirsti mišką, mediena vis tiek bus bendra visų savininkų, nesvarbu kieno naudojimosi sklype bus nukirsta. Mano, kad net ir nustačius naudojimosi tvarką, miško kirtimo atveju vis tiek reikės bendraturčių sutikimo, nes tai yra jau disponavimas sklypu. Šiuo atveju nustatyta naudojimosi tvarka nei vienai iš šalių nieko neduoda.

Trečiasis asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija paaiškino, kad miško negalima padalinti hektarais, nes miškas turi skirtingą skalsumą, turi skirtingą amžių ir dėl ligų miško būklė taip pat skirtinga, todėl idealiai paskirti ar padalinti hektarais neįmanoma. Įmanoma paskaičiuoti, kiek tame hektare yra medienos ir jos kainą, tik reikia miškų specialisto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovių ieškinį patenkino, o atsakovių priešieškinį atmetė:

nustatė 2.2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0056-5240, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio O. G., D. Š., A. R. ir I.M. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymo ir naudojimosi tvarką pagal matininko S. V. parengtą šio sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuris yra šio sprendimo priedas Nr. 1, nustatant, kad O. G. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 0.78 ha plotą, pažymėta plane raide B, taškai 3-4-5-6-7-8-9-10-3; D. Š. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 0.19 ha plotą, pažymėta plane raide A, taškai 7-8-9-10-7; A. R. ir I.M. C. bendrai naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 1.23 ha plotą, pažymėta plane raide C, taškai l-2-3-4-5-1;

nustatė 28.8300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0056-7498, esančio Ignalinos (duomenys neskelbtini), priklausančio O. G., A. M., A. R. ir I.M. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymo ir naudojimosi tvarką pagal matininko S. V. parengtus šio sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus, kurie yra šio sprendimo priedai Nr. 2 ir 2A, nustatant, kad O. G. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 10,145 ha plotą, pažymėta plane raide ir skaičiumi: B-l (0.34 ha), taškais: 4-5-6-7-8-9-10-5; B-2 (0.08 ha), taškais: 15-16-17-18-15; B-3 (3.50 ha), taškais: 20-4-5-8-9-10-21-20; B-4 (3.305 ha), taškais: 25-11-15-16-23-24-25; B-5 (2.92 ha), taškais: 11-12-13-14-15-11; A. M. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 2.513 ha plotą, pažymėta plane raide ir skaičiumi: A-l (0.11 ha), taškai 13-14-10-11-14; A-2 (1.45 ha), taškai 22-25-24-23-22; A-3 (0.61 ha), taškai 10-25-22-21-10; A-4 (0.343 ha), taškai 21-10-22-21; A. R. ir I.M. C. bendrai naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 16.172 ha plotą, pažymėta plane raide ir skaičiumi: C-l (0.67 ha), taškai 3-4-14-13-11-12-1-2-3; C-2 (2.30 ha), taškai 3-4-20-2-3; C-3 (3.75 ha), taškai 2-20-21-1-2; C-4 (2.06 ha), taškai 21-22-1-21; C-5 (6.852 ha), taškai 22-23-16-17-19-1-22; C-6 (0.54 ha), taškai 17-18-19-17;

nustatė 9.2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0056-4765, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio O. G., D. Š., A. R. ir I.M. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymo ir naudojimosi tvarką pagal matininko S. V. parengtą šio sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuris yra šio sprendimo priedas Nr. 3, nustatant, kad O. G. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 3.23 ha plotą, pažymėta plane raide ir skaičiumi: B-l (1.19 ha), taškai 2-3-16-17-2; B-2 (0.15 ha), taškai 5-6-7-8-5; B-3 (1.89 ha), taškai 10-19-20-12-13-14-15-10; D. Š. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 0.803 ha plotą, pažymėta plane raide ir skaičiumi: A-l (0.30 ha), taškai 1-2-17-1; A-2 (0.503 ha), taškai 19-11-12-20-19; A. R. ir I.M. C. bendrai naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 5.167 ha plotą, pažymėta plane raide ir skaičiumi: C-l (1.91 ha), taškai 3-4-10-15-16-3; C-2 (3.257 ha), taškai 4-5-8-9-10-19-10-4.

nustatė 7.8000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0056-4998, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio O. G., D. Š., A. R. ir T.M. C. bendrosios dalinės nuosavybės, valdymo ir naudojimosi tvarką pagal matininko S. V. parengtą šio sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuris yra šio sprendimo priedas Nr. 4, nustatant, kad O. G. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 2.745 ha plotą, pažymėta plane raide B, taškai 2-3-4-5-6-7-2; D. Š. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 0.68 ha plotą, pažymėta plane raide A, taškai 1-2-7-8-1; A. R. ir I.M. C. bendrai naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 4.375 ha plotą, pažymėta raide ir skaičiumi: C-l (4.125 ha), taškai 8-7-6-5-4-12-11-10-8; C-2 (0.25 ha), taškai 8-10-9-8 (b.l. 45-48, 56-60.

Teismas nustatė, kad ieškovėms D. Š. ir O. G. bei atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,2000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr.4400-0056-5240, 9,2000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr.4400-0056-4765, 7,8000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr.4400-0056-4998, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovėms A. M. ir O. G. bei atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 28,8300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr.4400-0056-7498. Teismas nurodė, kad šalių bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra miško ūkio paskirties žemė, todėl žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai. Todėl teismas, vadovaudamasis šiais kriterijais, manė, kad labiausiai aukščiau nurodytiems reikalavimams atitinka ieškovių pasiūlyta šių žemės sklypų naudojimosi tvarka. Teismas nustatė, kad ieškovės pateikė kiekvieno žemės sklypo vertes, kurios paskaičiuotos įvertinus ir pačią miško žemę ir esančių kiekviename sklype medynų vertę, šiuos paskaičiavimus atliko matininkas, atsižvelgdamas į konkrečioms bendrasavininkėms atitinkančias dalis žemės sklypų su juose esančiu medynu bei jų vertes. Ieškovės, ruošdamos savo parengtą žemės sklypų naudojimosi tvarką, maksimaliai atsižvelgė ir į kiekvienos iš bendrasavininkių dalį kiekviename konkrečiame sklype. Sklypų naudojimosi tvarka nustatyta siekiant sklypus teisingai ir proporcingai paskirstyti tarp šalių pagal turimos nuosavybės dalis, maksimaliai derinant savininkių interesus, kad joms būtų sudarytos palankios sąlygos naudotis sklypais vienoms kitoms netrukdant. Kiekvienas sklypo planas parengtas nurodant žemės sklype posūkių taškus ir linijų ilgį, šie planai yra suderinti su Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus vadovu, žemės sklypų ribos atitinka Vaišniūnų kadastro vietovės žemės reformos projekte suprojektuotas ribas. Todėl teismas manė, jog šie planai gali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Teismas nurodė, kad atsakovės nepateikė įrodymų, kad ieškovių siūloma žemės sklypų naudojimosi tvarka prieštarauja įstatymo reikalavimams bei iš esmės pažeidžia atsakovių kaip bendrasavininkių interesus ir nesuteikia galimybių naudotis joms priskiriamoms dalimis žemės sklypų. Teismas nurodė, kad atsakovių pateiktas naudojimosi tvarkos projektas yra sunkiai suprantamas, priešieškiniu ir planu sprendžiamas ne atskirų nekilnojamųjų daiktų bendro naudojimosi klausimai, o ploto dalių nustatinėjimas tarp dalyvaujančių byloje asmenų, nesiejant jų su konkrečiais žemės sklypais. Teismo nuomone, kiekvienam konkrečiam žemės sklypui turi būti siūloma jo naudojimosi tvarka ir turi būti pateiktas kiekvieno žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas (planas). Taip pat turi būti atsižvelgta ne tik į kiekvieno bendrasavininko dalį kiekviename žemės sklype, bet ir į kiekvieno sklypo vertę, nes sklypai yra miškų ūkio paskirties ir yra skirtingi medynų amžius ir vertė ir todėl nėra lygiaverčiai, tačiau duomenų, kad atsakovės į tai atsižvelgė, nėra. Be to, teismas priešieškinio reikalavimą priteisti valdyti ir naudotis 2,2000 ha žemės sklypą ir 7,8000 ha žemės sklypą atsakovėms I.M. C. ir A. R., o 9,2000 ha žemės sklypą – D. Š. ir O. G. įvertino ne kaip reikalavimą nustatyti kiekvieno nekilnojamojo daikto žemės sklypo naudojimosi tvarką, o faktiškai kaip reikalavimą atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovės apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Nagrinėta byla buvo pradėta ieškovių, kurios pateikė naudojimosi tvarkas dėl keturių žemės sklypų, kurie yra vienoje vietovėje, trys iš jų sudaro faktiškai vieną plotą, o ketvirtasis yra ne daug nutolęs nuo kitų, naudojimosi prasme irgi sudaro vieną teritoriją. Faktas, kad ieškinys paduotas visų trijų ieškovių bendrai, jos bylą vedė pagal vieningą poziciją, patvirtina, kad iš tikrųjų visi keturi žemės sklypai sudaro naudojimosi prasme vieną teritoriją ir daiktinių teisių klausimas į juos turi būti sprendžiamas kartu.

2. Patvirtinus ieškovių naudojimosi tvarką, bus tik sudarytos prielaidos naujiems ginčams, nes iš plano nėra aiškūs atskirų naudojimosi dalių ribos, neįvertinta ir nenustatyta būtent ginčo objektu esančių konkrečių medžių buvimo vieta. Dėl šios priežasties nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovių plane viskas įvertinta pagal faktines aplinkybes (nėra jokių duomenų, kad nustatinėjo konkrečių medžių buvimo vietą konkrečioje dalyje - ieškovių nurodytas ekspertas paskaičiavo tik vertes ir tik pagal formalius dar 2000 m. duomenis).

3. Ieškovių pateiktas planas ydingas ir tuo, kad kiekvienas žemės sklypas padalinamas į daug daugiau dalių negu yra bendraturčių.

4. Būtent tikslai įgyti didesnį pranašumą prieš kitus bendraturčius ir buvo ieškovių atskleisti per jų pateiktos naudojimosi tvarkos nustatymo principus (naudojimosi dalys nustatomos ne pagal naudojimosi poreikius, o išimtinai pagal menamą medžių vertę), rodo, kad būtent jų pasiūlyta naudojimosi tvarka skirta faktiškai nuosavybės teisės padalinimui ir būtent atsakovių interesų sąskaita.

Ieškovės atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Apeliaciniame skunde nėra pateikta nė vieno teisinio argumento, kuriuo būtų pagrindžiama, kad atsakovių priešieškinio reikalavimas geriau atitinka visų šios bylos šalių - bendraturčių interesus.

2. Atsakovės atskirus keturis daiktus į vieną teritoriją, dalintiną pagal vieną planą, priskiria buitine, o ne teisine prasme.

3. Apeliacinio skundo argumentas dėl priešieškinio netenkinimo esą nepagrįstumo todėl, kad jeigu nukrypstama nuo idealiųjų nuosavybės dalių (kaip yra pagal priešieškinį), spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas. Tokiu teiginiu apeliantės tik patvirtina, kad priešieškiniu siekta įtvirtinti bendraturčių dalių akivaizdų nelygiavertiškumą, taip pat pažymėtina, kad apeliantės būtent nei įrodė, nei įrodinėjo jų reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių šioje dalyje - nesiūlė kompensavimo bendraturčiams, nesiaiškino šalių galimybių išmokėti kompensacijas, tai apsimestinis, klaidinantis teismą argumentas.

4. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis visi ginčo žemės sklypai yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus, duomenys nenuginčyti, jie oficialūs. Apeliantės prieštarauja pačios sau, nes juk prašomas tenkinti priešieškinys pareikštas taip pat neturint kadastrinių matavimų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovių apeliacinio skundo argumentų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės D. Š., O. G. bei atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 2,2000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr.4400-0056-5240, 9,2000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr.4400-0056-4765, ir 7,8000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr.4400-0056-4998, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 30-31, 34-35, 36-37). Be to, ieškovės A. M., O. G. bei atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 28,8300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr.4400-0056-7498, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 32-33).

Pagal CK 4.75 str. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių procesinių dokumentų, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi minėtais sklypais tvarkos nustatymo, šalys taikaus susitarimo nepasiekė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl naudojimosi sklypais tvarkos nustatymo. Pažymėtina, kad kadangi 2,2 ha ploto, 9,2 ha ploto ir 7,8 ha ploto žemės sklypai yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, be to, kadangi visi sklypai yra miškų ūkio paskirties, todėl jiems taikomi tam tikri apribojimai, susiuję su šių sklypų galimybe atidalinti. Sprendžiant klausimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo turi būti atsižvelgiama į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, reikia įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Taip pat reikia vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekiant šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-291/2007, 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-481/2011). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, taip pat turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 str.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-396/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovių apeliacinio skundo ir ieškovių atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagų, šalių pateiktus naudojimosi ginčo sklypais projektus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovių pasiūlyta naudojimosi žemės sklypais tvarka labiau atitinka teisėjų kolegijos aukščiau minėtus kriterijus. Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių buvo susiklostę kokie nors faktiniai žemės sklypų, jų dalimis naudojimosi santykiai. Ieškovių pasiūlytas projektas parengtas, atsižvelgiant į žemės sklypų paskirtį, t.y. kad visi sklypai yra miškų ūkio paskirties, į miško žemės vertę, į medyno tūrio vertę, į ploto kriterijų, siekiant, kad šalims naudojimuisi tektų maksimaliai tarpusavyje artimos vertės sklypų dalys. Ieškovių pasiūlyta naudojimosi sklypais tvarka suderinta su žemėtvarkos tarnyba, jog žemės sklypų ribos atitinka faktinę padėtį ir žemės reformos projekte nurodytas ribas. Tuo tarpu atsakovių pasiūlyta naudojimosi tvarka nėra suderinta su žemėtvarkos tarnyba, nustatant šalims tenkančias naudojimuisi dalis, nebuvo atsižvelgta į sklypuose esančių medžių vertę. Be to, ieškovės siekė nustatyti naudojimosi tvarką, kad joms kiekvienai tektų individualizuota sklypų dalis, tuo tarpu pagal atsakovių pateiktą planą, ieškovėms paskiriamas vienas bendras plotas bendram naudojimui, kas reiškia, kad nebus pašalinti konfliktai tarp šalių ir ateityje kils konfliktai tarp ieškovių. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakoves tenkina tai, kad joms būtų paskirtos sklypų dalys bendram naudojimui, neišskiriant kiekvienai jų tenkančią dalį, tai atsakovės numatė ir savo paruoštame projekte. Pagal atsakovių parengtą planą joms tenka faktiniam naudojimui mažesnė bendros nuosavybės dalis nei joms priklauso nuosavybės teise, toks skirtumas turi būti kompensuojamas žeme arba pinigais, tačiau atsakovės nenurodė, kokia kompensacija turėtų būti ar kaip ji turėtų būti apskaičiuota. Be to, ieškovėms tarpusavyje pagal atsakovių parengtą naudojimosi tvarką nepavyktų pasidalinti naudojimusi sklypų taip, kad vienam sklypui liktų po vieną naudotoją, t.y. ir pagal atsakovių parengtą naudojimosi tvarką nebus pasiekti atsakovių deklaruojami tikslai. Kaip matyti iš ieškovių parengtų naudojimosi tvarkos projektų (b.l.52-60) naudojimasis šalims paskirtais sklypais nebus apsunkintas, nes prie kiekvienai šaliai tenkančios sklypo dalies bus galimybė patekti keliais ar takais, ne per bendraturčių sklypus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog privalo būti nustatinėjama naudojimosi tvarka kiekvienam sklypui atskirai, tačiau tai nepaneigia teismo padarytų išvadų, jog ieškovių parengta naudojimosi tvarka labiau atitinka visų šalių interesus. Pažymėtina, kad naudojimosi tvarkos nustatymas jokiu būdu nereiškia sklypų atidalinimo. Apeliantės nurodo, kad pagal ieškovių parengtą naudojimosi tvarką šalims naudotis tenka dalys ne pagal naudojimosi poreikius, tačiau nenurodo, kuo ieškovių parengta tvarka neatitinka šalių naudojimosi poreikių, nenurodo, kokie yra šalių naudojimosi poreikiai, todėl toks argumentas atmestinas. Apeliantės, deklaratyviai teigdamos, kad nustatant naudojimosi tvarką, turi būti užtikrintas žemėtvarkos racionalumas, žemės naudojimas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bendraturčių ir netgi gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisės, skunde nedetalizuoja, kuo ieškovių parengta naudojimosi tvarka neatitinka šių kriterijų. Atsakovių parengta naudojimosi tvarka iš esmės nėra geresnė nei ieškovių pasiūlyta naudojimosi sklypais tvarka, bet dėl aukščiau nurodytų motyvų ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, nustatant naudojimosi tvarką, mažiau atitinka šalių interesus, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas jos netvirtino ir atitinkamai atmetė priešieškinį.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.