- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2-443-343/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00912-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė (pirm.)
- Ieškovas
- K. A.
- Atsakovas
- Š. A., E. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovams Š. A. ir E. A. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimų esmė
1. Ieškovas K. A. ieškinyje prašo pripažinti jam bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį B. M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu registruoto turto, t. y. į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 21 300 Eur, ir į statinius – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė registro duomenimis 83 900 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4 010 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3 240 Eur; inžinerinius statinius (kiemo statinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 53 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad dar būdamas santuokoje su pirmąją sutuoktine, su kuria santuoka oficialiai buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), pradėjo gyventi su B. M. Š.. Su ja (duomenys neskelbtini) susilaukė pirmojo sūnaus E. A., o (duomenys neskelbtini) – antrojo sūnaus Š. A.. Tuo metu su B. M. Š. įsigijo nedidelį, t. y. tik 25 kv. m. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl, siekdami pagerinti gyvenimo sąlygas, šalia jo pradėjo statyti kitą gyvenamąjį namą, kurio statyba buvo baigta 2004 metais.
3. B. M. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovas su mirusiąja, kaip faktine sutuoktine, kartu pragyveno daugiau nei 35 metus, vedė bendrą ūkį, o jai susirgus – iki mirties kasdien slaugė ir rūpinosi ja. Nors santuoka su B. M. Š. oficialiai nebuvo įforminta, tačiau jie faktiškai gyveno santuokinį gyvenimą ir buvo sutarę, kad visas įgytas turtas bus bendra nuosavybė ir priklausys jiems lygiomis dalimis. Tuo tikslu jis su mirusiąja jungtinės veiklos pagrindu įgijo ir pasistatė ginčo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas B. M. Š. vardu.
4. Ieškovo nuomone, kadangi jis su B. M. Š. kartu pragyveno daugiau kaip 35 metus, vedė bendrą ūkį, siekė kartu įgyti ginčo turtą, o vėliau kartu jį valdė, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, tai šis turtas, nors ir registruotas B. M. Š. vardu, turėtų būti pripažintas bendrąją daline ieškovo ir B. M. Š. nuosavybe. Sutinkamai su Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.971 straipsniu, partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, yra bendroji dalinė nuosavybė. Pripažinus minėtą turtą bendrąja daline nuosavybe, ieškovui pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į 1/2 dalį ginčo turto (CK 4.73 straipsnis). Po B. M. Š. mirties Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure užvesta paveldėjo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodoma pridedamoje Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2019-07-02 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą priėmė sūnūs E. A. ir Š. A..
5. Anot ieškovo, pateiktu ieškiniu jis siekia įgyvendinti savo konstitucinę teisę į nuosavybę, o ne nesąžiningai praturtėti. Ieškovo nuomone, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi senaties termino pradžia skaičiuotina nuo ieškovo ir B. M. Š. bendro gyvenimo pabaigos.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, akcentavo, kad kartu su B.M. Š. susipažino 1981 metais, po kelių mėnesių apsigyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kartu augino du vaikus, kartu darė kailių biznį, kartu pirko sklypą, ieškojo namo pavyzdžių, pirma pastatė garažą, kad jis galėtų dirbti, paskui buvo statomas namas, prisidėjo kuo galėjo prie statybų, S. vadovavo statyboms, yra konfliktas su S., nėra įrodymų apie dovanotus pinigus, oficialios pajamos yra panašios. Atkreipė dėmesį, kad kalbama apie įvykius, kurie vyko prieš 40 metų. Kiekvienas liudytojas pasakė gerų dalykų ir ieškovui, ir atsakovui Š. A.; liko ir kitas turtas, bet nuosavybės teisės į jį ieškovas neprašo, nes jo nekūrė kartu su M.B. Š..
II. Atsakovų atsikirtimų į ieškinį esmė
7. Atsakovas Š. A. prašo ieškinį atmesti remdamasis tokiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškovas neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo pretenduoti į velionės atsakovų motinos B. M. Š. nekilnojamąjį turtą, nes šis turtas buvo asmeninė B. M. Š. nuosavybė, o ieškovas jokia apimtimi neprisidėjo prie turto įsigijimo ir sukūrimo, jo išlaikymo, mokesčių mokėjimo, kasdienės priežiūros, remonto ir rekonstrukcijos. Priešingai nei teigia ieškovas, ginčo gyvenamasis namas buvo statomas ir pastatytas ne iš bendrų lėšų, o iš B. M. Š. asmeninių ir padovanotų jos motinos lėšų. Akivaizdu, jeigu namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), būtų įsigyta ir sukurta iš bendrų B. M. Š. ir ieškovo lėšų, šis turtas viešame registre būtų registruotas kaip jų dalinė nuosavybė, o ne B. M. Š. asmeninė nuosavybė. Tačiau ieškovas nei piniginėmis lėšomis, nei darbu neprisidėjo prie nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) kūrimo. Ginčo gyvenamąjį namą statė ir įrenginėjo ne ieškovas, o kiti asmenys, kuriems už darbą mokėjo atsakovų motina.
6.2. Atsakovo nuomone, B. M. Š. ir ieškovo santykių negalima lyginti su santuokiniais susituokusių asmenų santykiais, kadangi jie vedė atskirus gyvenimus, turėjo atskirus biudžetus, be to pats ieškovas prisipažįsta, kad bendraudamas su B. M. Š. dar gyveno santuokoje su kita moterimi. Tačiau jam išsiskyrus su buvusia sutuoktine, ieškovas nebuvo lojalus atsakovų motinai, kadangi turėdavo artimų ryšių su kitomis moterimis. Be to, ieškovas buvo išlaikomas B. M. Š., prie bendro ūkio nei darbu, nei pinigais neprisidėdavo, niekuomet nemokėjo gyvenamojo namo išlaikymo išlaidų. Negana to, ieškovas turėjo dar du vaikus iš pirmosios santuokos, kuriuos reikėjo išlaikyti, todėl jis neturėjo lėšų nei namo pirkimui, nei jo pastatymui. Iki motinos ligos namų ūkio darbus nudirbdavo kitas asmuo – A. P..
6.3. Atsakovas ginčo gyvenamajame name gyvena nuo vaikystės ir jau keletą metų gyvena su sugyventine S. K.. Name gyveno ieškovas K. A. bei mama, iki ją ištiko insultas (2016 m. rugsėjo mėn.). Po insulto ji buvo slaugoma slaugos namuose. Tarp šeimos narių buvo žodinis susitarimas, jog gyvenamasis namas bus dalinamas per puse tarp vaikų, t. y. tarp atsakovų. Pagal visiems žinomą susitarimą atsakovas savo ir sugyventinės piniginėmis lėšomis bei darbu pertvarkė ginčo gyvenamąjį namą tokiu būdu, kad name būtų du atskiri butai. Kadangi ieškovas yra atsakovo tėvas, atsakovas niekada neprieštaravo ir neprieštaraus dėl jo gyvenimo šiame name. Namo pertvarkymui atsakovas sudarė ir vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
6.4. Be to, ieškinys turėtų būti atmestas ir tuo pagrindu, kad ieškovas praleido bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. Iš ieškovo teiginių akivaizdu, kad apie ginčo turto teisinį režimą (kaip M. B. Š. asmeninė nuosavybė) jis sužinojo 2004 metais, kai turtas buvo teisiškai registruotas kaip sugyventinės asmeninė nuosavybė. Tai reiškia, jog jis ne tik nesiėmė jokių veiksmų, kad tariamai bendras turtas būtų registruotas ir jo vardu, tačiau vėliausiai nuo šios datos jis sužinojo apie tariamą savo teisių pažeidimą. Tokiu atveju, ieškinio senaties terminas vėliausiai suėjo 2014 metais, tačiau ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs šį terminą.
6.5. Atsakovo nuomone, paties ieškovo elgesys patvirtina, jog ginčo turtas nebuvo ir nėra bendra dalinė jo ir mamos nuosavybė. Bylos įrodymai patvirtina, kad M. B. Š. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas po atsakovų motinos mirties nesikreipė nei į teismą, nei trijų mėnesių laikotarpyje, kaip kreditorius, nepareiškė jokių pretenzijų. Ieškovas turėjo visas galimybes ir teisę kreiptis į teismą dėl ginčo turto pripažinimo bendra daline nuosavybe kol motina buvo gyva, tačiau to nepadarė. Tai reiškia, kad jam buvo žinomas tikrasis turto teisinis režimas.
6.6. Ieškinys atmestinas ir todėl, kad šiai dienai ginčo nekilnojamasis turtas priklauso ne M. B. Š., o atsakovams. Su ieškiniu pridėtas Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro raštas patvirtina, kad į M. B. Š. turtą, likusį po jos mirties, po 1/2 dalį atsakovui Š. A. ir atsakovui E. A. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdyje atsakovas Š. A. ir jo atstovė su ieškiniu kategoriškai nesutiko, prašė jį atmesti, akcentavo, kad B.M. Š. ir ieškovas pinigus laikė atskirai, pinigus uždirbo mama, davė močiutė, todėl turtas yra mamos; mama nenorėjo, kad ieškovas būtų registruotas, ieškovas važiuodavo į varžybas, mokėjo alimentus 2 dukroms, t.y. tam ir išleido pinigus; visus namų darbus atliko A., ieškovas užsidirbdavo savo pramogoms, kad pinigai, buvo atskirai žino iš mamos pasakojimų, B.M. Š. nesusituokė su ieškovu, nes juo nepasitikėjo, ieškovas nemokėjo ir nemoka mokesčių už namą, B.M. Š. sakė, kad namas priklausys vaikams, liudytojo J. parodymai nereikšmingi, nes jis name buvo 2019 metais, liudytojas R. patvirtino, kad stogą dengė stogdengys, liudytoja S. A. parodė, kad ieškovo nematė dirbant, V. S. parodė, kad nežino, kas mokėjo už namo statybą; o atsakovo liudytojai patvirtino, kaip vyko B. biznis, kad ieškovas neprisidėjo prie namo statybų, liudytoja D. L. nurodė, kad girdėjo, kaip B. ieškovui sakė važiuok gyventi į (duomenys neskelbtini), skundėsi, kad vienai sunku išlaikyti namą, kad ji bizniavo su kailiais, kad pabrėždavo, kad namas jos, kad jis liks vaikams.
9. Atsakovas E. A. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės yra teisingos ir atitinkančios tikrovę. Tėvas ir mama niekada nebuvo išsiskyrę, jų santykiai visada buvo geri ir tik, pasiligojus motinai, atsakovas sužinojo, kad tėvai nebuvo oficialiai įforminę santuokos. Tėvas vienintelis slaugė motiną iki pat jos mirties, kiekvieną dieną ligoninėje ją lankė, valgydino, o mama, kalbėdama apie namą, naudodavo terminą „mūsų“, niekada nelaikė namo savo asmenine nuosavybe ir sakydavo, kad tai šeimos turtas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdyje atsakovas E. A. su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad gyvenimas vyko kaip šeimų, yra piktumai, kadangi buvo skirtumai dėl mamos slaugos, tai liudytojas S. Š. dalinai neadekvatus, jie važiuodavo į (duomenys neskelbtini) prekiauti, Š. vartojo smurtą, buvo pakelta ranka prieš tėvą, jis moka mokesčius už tėvą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. A. yra atsakovų Š. ir E. A. tėvas. Ieškovas ir atsakovų motina M. B. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), neįregistravę santuokos, iki atsakovų motinos mirties, kartu pragyveno daugiau kaip 34 metus (ginčo dėl to byloje nėra). Gyvenant kartu jiems gimė sūnūs – atsakovai E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir Š. A., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat minėtu laikotarpiu buvo įgytas (pirktas ir pastatytas) ginčo turtas, t. y. 2004 m. nupirktas žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2004 m. pastatytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1986 m. pastatytas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1986 m. pastatytas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1988 m. pastatyti inžineriniai statiniai (kiemo statiniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie buvo įregistruoti mirusios M. B. Š. vardu kaip asmeninė jos nuosavybė.
12. Po B. M. Š. mirties jos palikimą, atitinkamai 2019 m. balandžio 26 d. ir 2019 m. gegužės 21 d. paduodami pareiškimus notarų biurui, priėmė jos sūnūs – atsakovai E. A. ir Š. A.. Atsakovui Š. A. 2019 m. spalio 7 d. išduotas į ½ dalį ginčo turto paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą.
13. Ieškovas 2019 m. lapkričio 12 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti jam nuosavybės teises į ½ dalį B. M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini) , vardu registruoto ginčo turto, Ieškovas savo reikalavimus grindė teisės normomis, reglamentuojančiomis jungtinę veiklą (CK 6.969 – 6.6.982 straipsniais).
14. Atsakovas Š. A. prašė ieškinį atmesti remdamasis tokiais pagrindiniais argumentais: 1) ieškovas praleido ieškinio senaties terminą; 2) pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą; 3) neįrodė ieškinio.
15. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas pareiškė ieškinį praleidęs įstatymu nustatytą 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), šio termino atnaujinti neprašė, o atsakovas Š. A. priešingai, prašė šį terminą taikyti. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.126 straipsnio2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinys buvo atmestas ir tuo pagrindu, kad teismas sprendė, jog ieškovas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, nes jis prašo pripažinti nuosavybės teises į turtą, kurios teisėtai priklauso kitiems asmenims, tačiau šių asmenų teisės į šį turtą įstatymo nustatyta tvarka nėra kvestionuojamos (ginčijamos).
16. Ieškovas apeliacine tvarka apskundė sprendimą. Lietuvos Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2021 05 27 nutartimi panaikindamas Kauno apygardos teismo 2020m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo: 1) K. A. nėra praleidęs bendrojo ieškinio senaties termino kreiptis į teismą, todėl ieškinio senaties taikymo pagrindu jo ieškinys negalėjo būti atmestas; 2) ieškovo (apelianto) pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas – reikalavimas pripažinti ginčo turtą bendrąja daline jo ir bendrosios jungtinės veiklos partnerės – mirusios sugyventinės B. M. Š. nuosavybe – yra galimas nepriklausomai nuo to turto kaip palikimo objekto paveldėjimo fakto ir kad teisme gali būti nagrinėjamas ginčas dėl subjektyviosios teisės į turto, įgyto ir / ar sukurto kartu su partneriu (sugyventiniu) iki šio mirties, dalinę nuosavybę, ir tokios teisės įgyvendinimo galimybės neriboja to turto paveldėjimo procesas. Todėl dėl šių atsakovo Š. A. nesutikimo su ieškiniu argumentų teismas plačiau nepasisako.
Dėl K. A. ir B. M. Š. bendro ūkio vedimo ir bendro turto sukūrimo
17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovas K. A. ir atsakovų motina B. M. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), neįregistravę santuokos, iki M.B. Š. mirties, kartu pragyveno daugiau kaip 34 metus. Gyvenant kartu jiems gimė sūnūs – atsakovai E. ir Š. A.; taip pat minėtu laikotarpiu buvo įgytas (pirktas ir pastatytas) ginčo turtas. Jau gyvenant kartu ir gimus sūnui E. A., 1983 07 05 sutartimi buvo įgytas namas su šalia buvusiais ūkiniais pastatais. Kadangi namas buvo nedidelis (apie 25 m2 ploto), todėl klaip paaiškino ieškovas, neužilgo su B. M. Š. iš bendrų lėšų ir bendru darbu pradėjo šalia statyti naują garažą, vėliau gyvenamąjį namą, kurį savo jėgomis statė ir įrenginėjo labai ilgai – namas kaip tinkamas naudoti priduotas tik 2004 metais.
18. Ieškovas K. A. nurodė, kad jis ir B.M. Š. ginčo turte nepertraukiamai gyveno nuo pat šio turto įgijimo (1983 m.) iki B. M. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)), vedė bendrą ūkį ir sukūrė bendrą ginčo turtą. Ginčo dėl ieškovo gyvenimo ginčo turte nėra. Faktinę aplinkybę dėl bendro šeimyninio gyvenimo (kaip faktinių sutuoktinių) ir dėl bendro ūkio vedimo patvirtino byloje apklausti liudytojai A. Š. (2020 02 28 posėdžio garso įrašas nuo 2:09:00 val.), J. S. (2020 02 28 posėdžio garso įrašas nuo 2:23:00 val.), R. Š. (2020 02 28 posėdžio garso įrašas apie 2:35:00 val.), V. S. (2020 06 03 posėdžio garso įrašas nuo 00:09:30 val.), D. L. (2020 06 03 posėdžio garso įrašas nuo 00:28:30 val.), S. Š. (2020 08 17 posėdžio garso įrašas nuo 00:18:30 val.), E. A. P. (2022 02 28 teismo posėdžio garso įrašas), R. J. (2022 02 28 teismo posėdžio garso įrašas), V. P. (2022 02 28 teismo posėdžio garso įrašas), A. R. (2022 02 28 teismo posėdžio garso įrašas), taip pat atsakovas E. A.. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktos K. A. ir B.M. Š. bendro gyvenimo, kelionių, atostogų, švenčių fotonuotraukos.
19. Atsakovas Š. A. su tokiu faktinių aplinkybių vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad ieškovas ir jo mirusi motina vedė atskirus gyvenimus, turėjo atskirus biudžetus ir faktiškai gyveno ne kaip šeima, o kaip atskiri savarankiški asmenys, o motina ieškovą visą laiką išlaikiusi. Šie atsakovo Š. A. argumentai yra nepagrįsti, neįrodyti, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams: liudytojų parodymams, fotonuotraukoms, faktinėms aplinkybėms - kartu gyveno nepertraukiamai beveik 35 metus, susilaukė dviejų sūnų, juos užaugino, gyvendami kartu sukūrė ginčo turtą. Teismas vertina, jog tai yra tik gynybinė atsakovo Š. A. pozicija.
20. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 05 27 nutartyje šioje byloje atkreipė dėmesį ir nurodė į nagrinėjamą bylą panašią bylą, išnagrinėtą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019). Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas nurodė precedentą, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje. Nurodytoje byloje faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis – ieškovė įrodinėjo, jog ji 1994 metais pradėjo bendrauti su palikėju – atsakovės ir trečiojo asmens tėvu, nuo 1997 metų jie pradėjo vesti bendrą ūkį, gyventi iš bendrų lėšų. Pradėję kartu gyventi, jie savo bendroms reikmėms rekonstravo palikėjo turėtą sodo pastatą. Šiam tikslui įgyvendinti buvo panaudotos ieškovės ir palikėjo lėšos. Sodo pastatas buvo iš esmės perstatytas, padidintas jo plotas. Atsižvelgiant į tai, teismai konstatavo, kad tokios faktinės aplinkybės liudija apie jungtinės (bendros) veiklos pagrindu sukurtą bendrą turtą ir pagrindą ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį turto.
21. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019 ir joje nurodyta praktika).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovas K. A. tvirtina ir įrodinėja, kad ne tik apie 35 metus nepertraukiamai gyveno su B.M. Š., bet ir vedė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir asmeniniu darbu. Teismo vertinimu, reikšmės bylai neturi aplinkybė, dėl kokių priežasčių K. A. ir B. M. Š. nebuvo įregistravę santuokos. Atsakovas Š. A. argumentuoja, kad santuoka nebuvo sudaryta dėl to, kad tėvai nesielgė kaip sutuoktiniai ir gyveno atskirus gyvenimus. Minėta, ši aplinkybė atsakovo Š. A. yra neįrodyta. Tuo tarpu liudytojai paaiškino, jog santuoka nebuvo įregistruota tikslu pasinaudoti lengvatomis: liudytoja V. S. patvirtino, kad tuo metu gyvenant nesusituokus B. M. Š. kaip vienišai motinai buvo daug valstybės lengvatų, duodavo talonų, ir apie šias aplinkybes jai yra pasakojusi pati B. M. Š. (2020 06 03 posėdžio garso įrašo 17:30:00 val). Taip pat apie lengvatas nurodė ir liudytoja D. L. (2020 06 03 posėdžio garso įrašas nuo 37:00:00 val.), ir liudytojas R. J. (2022 02 28 posėdžio garso įrašas). Kur kas svarbesnė yra ta aplinkybė, kad ieškovas ir B.M. Š. susilaukė dviejų sūnų, juos kartu užaugino ir išauklėjo.
23. Atsakovas Š. A., gindamasis nuo ieškinio tvirtina, kad ieškovas K. A. nei lėšomis, nei darbu prie ginčo turto sukūrimo neprisidėjo, dalį pinigų ginčo turtui įgyti padovanojo B.M. Š. motina. Šie jo argumentai yra neįrodyti ir štai dėl ko. Pirma, ieškovas K. A. paaiškino, kad pats asmeniškai mokėjo už darbus kai kuriems statybininkams, mūrininkui, taip pat maistu, alkoholiu ir pinigais atsiskaitydavo su darbininku A. P., kuris vykdydavo pagalbinius darbus, pats padėdavo prie darbų, ką galėdavo. Antra, aplinkybę, kad ieškovas K. A. pinigais ir/ar savo darbu prisidėjo prie ginčo turto įsigijimo (statybų) patvirtino byloje apklausti liudytojai A. Š. (2020 02 28 posėdžio garso įrašas apie 2:13:00 val.), J. S. (2020 02 28 posėdžio garso įrašas apie 2:20:00, 2:25:00 val.), R. Š. (2020 02 28 posėdžio garso įrašas apie 2:34:00 val., 2:36:00), V. S. (2020 06 03 posėdžio garso įrašas nuo 00:12:00 val., 00:19:40 ), D. L. (2020 06 03 posėdžio garso įrašas nuo 00:28:30 val., 00:34:00). S. Š. taip pat patvirtino, kad K. A. dalyvavo namo statybose (2020 08 17 posėdžio garso įrašas apie 00:18:00 val.), A. R. patvirtino, kad K. A. namui pirko parketą, prisidėjo prie namo tinkavimo darbų, dengė stogą, lenteles kalė (2022 02 28 teismo posėdžio garso įrašas), E. A. P. patvirtino, kad ginčo turtą ieškovas su B. M. Š. kartu pirko, savo bendrais pinigais, abu atsiskaitydavo už statybines medžiagas (2022 02 28 teismo posėdžio garso įrašas), R. J. patvirtino matęs kaip K. A. dalyvavo statybose, žinojęs, kad namas įgytas/pastatytas iš bendrų K. A. ir B. M. Š. lėšų (2022 02 28 teismo posėdžio garso įrašas), V. P. patvirtino, kad ieškovas ir B. M. Š. namą statėsi iš bendrų lėšų, kad ieškovas K. A. dirbo prie namo statybų, kad pati B. M. Š. yra sakiusi apie bendro namo įgijimą ir statybą (2020 02 28 teismo posėdžio garso įrašas). Trečia, oficialūs rašytiniai dokumentai patvirtina, kad tiek ieškovo K. A., tiek B. M. Š. gautos pajamos buvo panašaus dydžio. Liudytojai parodė, kad tiek ieškovas K. A., tiek B.M. Š. dalyvavo ir versle, t. y. B. M. Š. kartu su K. A. vykdė kailių verslą, K. A. papildomai turėjo automobilių variklių remonto verslą, vertėsi automobilių prekybos, cigarečių pardavimo, kuro pardavimo verslu, kartu su B. M. Š. važiuodavo pardavinėti prekių į užsienį ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Taigi, abu turėjo papildomų pajamų iš verslo (veiklos). Liudytojai A. R., E. A. P., R. J., V. P., kartu su K. A. dalyvavę atitinkamuose bendruose versluose (veiklose), teismo posėdžių metu patvirtino, kad K. A. iš šių veiklų uždirbdavo dideles pinigų sumas. Atsakovas Š. A. argumento, kad namo įsigijimui dalį pinigų padovanojo B. M. Š. motina taip pat neįrodė, nes nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, liudytojas A. Š. nurodė, kad tėvai neturėjo iš ko padėti B. M. Š., negalėjo dovanoti pinigų (2020 02 28 teismo posėdžio garso įrašo 2:14:30 val.), liudytoja J. S. nurodė, kad mama turėjo 5 vaikus, padėti seseriai B. M. Š. ir padovanoti jai pinigų turto įsigijimui negalėjo (2020 02 28 teismo posėdžio garso įrašo 2:30:00 val.), o liudytojas S. Š. nurodė, kad mama pinigus B. M. Š. paliko kaip palikimą jau po gyvenamojo namo ir garažo statybos pabaigos. Netikėti anksčiau nurodytų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo.
24. Gindamasis nuo ieškinio, atsakovas Š. A. tvirtina, kad ieškovas savo pinigus investuodavo į autosportą ir tai, jo manymu, patvirtina į bylą pateikti diplomai dėl K. A. dalyvavimo autosporto renginiuose. Teismo vertinimu, pateikti diplomai nepatvirtina fakto, kad K. A. apskritai investuodavo; juolab, kad investuodavo dideles pinigines sumas į automobilių sportą, o tik pagrindžia faktą, kad K. A. 12 kartų dalyvavo mėgėjų (taip pat darbovietės organizuotuose) autosporto renginiuose, t. y. vairuodavo atitinkamą transporto priemonę. Kitokių įrodymų apie netinkamą K. A. elgesį su uždirbtais pinigais, jų švaistymą, byloje nėra pateikta.
25. Apibendrindamas, teisma ssprendžia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia labiau tikėti, kad K. A. ir B. M. Š., abu dalyvavę versluose (veiklose), tuo pačiu visą laiką nepertraukiamai kartu gyvendami kaip šeima, augindami bendrus vaikus, neįgiję kito didelės vertės turto, savo uždirbtas pajamas naudojo bendriems tikslams jungtinės veiklos pagrindu pasistatyti bendrus namus ir juose gyventi, jais rūpintis ir prižiūrėti. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus: pažymas apie darbo užmokestį, fotonuotraukas ir kt.; liudytojų parodymus, vadovaujantis tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė aplinkybes dėl bendro ūkio vedimo kartu su B. M. Š., dėl uždirbtų pajamų panaudojimo bendro turto (gyvenamojo būsto sukūrimui), dėl prisidėjimo prie turto įsigijimo ir statybų pinigais, savo darbu.
26. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, kad kiti nesutikimo su ieškiniu argumentai teisiniam bylos rezultatui reikšmės neturi, todėl dėl jų atskirai nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendžia, kad yra įrodytas nesusituokusių asmenų K. A. ir B. M. Š. nepertraukiamas gyvenimas kartu ilgą laiką, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. Nurodytos įrodytos fasktinės aplinkybės yra pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, todėl ieškovui pripažintina bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ½ dalį ginčo turto, t.y. ieškinys tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Teismui nusprendus ieškinį patenkinti, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo Š. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Bylos duomenimis, ieškovo K. A. turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 1573 Eur. Jas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 03 20).
30. Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 8.10, 8.16, 8.17, 8.18, 8.19, 8.20 punktais, teismas sprendžia, kad ieškovo atstovavimo išlaidos teisme neviršija minėtose rekomendacijose nustatytų dydžių. Ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtina 2021 08 10 PVM sąskaita faktūra 363 Eur sumai, 2021 11 18 PVM sąskaita faktūra 605 Eur sumai, viso 968 Eur sumai, kurios sumokėjimą patvirtina 2021 11 19 kasos pajamų orderis; 2022 04 21 PVM sąskaita faktūra 605Eur sumai, jos apmokėjimą patvirtina 2022 04 21 kasos pajamų orderis, viso 1573 Eur, kurie priteistini iš atsakovo Š. A..
31. Be to, ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 1069 Eur žyminį mokestį, o už apeliacinį skundą 2020 10 02 ieškovas sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, viso 1269 Eur žyminį mokestį, kuris yra bylinėjimosi išlaidos ir priteistinas iš atsakovo Š. A..
32. Prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šioje byloje jos yra 12,38 Eur. Kadangi iekšinys patenkintas, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo Š. A. (CPK 96 straipsnis). Ieškovas Kauno apygardos teismo 2020 10 06 nutartimi buvo iš dalies (869 Eur suma) atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas, tai ši suma – 869 Eur priteisiama iš atsakovo Š. A. valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Viso iš atsakovo Š. A. valstybei priteisiamos 881,40 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Ieškovui K. A. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį B. M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu registruoto turto: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į statinius – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžinerinius statinius (kiemo statinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui K. A. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Š. A. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1269 Eur žyminį mokestį ir 1573 Eur turėtų teisinės pagalbos išlaidų, viso 2842 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo Š. A. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 869 Eur žyminį mokestį ir 12,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 881,40 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 40 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“. Sumokėjus, kvitą nedelsiant pateikti pirmosios instancijos teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys, nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.