- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- eI3-2073-414/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02694-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2023 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno apskrities VMI) nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus Nr. ĮP/5/2023/1/KAU (toliau – ir Ginčijamas nutarimas). Taip pat prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2023 m. birželio 30 d., 11 val. 40 min. atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu nustatayta, kad P. G. sodyboje dirbo pagalbinius darbus (šlifavo lentas, grėbė žolę), tačiau P. G. nebuvo įdarbintas, t. y. duomenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai perduoti nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu veiklos vykdymo vietoje (sandėlyje) buvo laikomi alkoholiniai gėrimai. Pasirinktinai patikrinus jų įsigijimą patvirtinančius juridinę galią turinčius dokumentus nustatyta, kad vietoje nebuvo gėrimų įsigijimą patvirtinančių dokumentų 11 butelių alkoholinių gėrimų. Šioje dalyje pareiškėjas pripažįsta pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai apgailestauja bei deda pastangas, kad ateityje tokie pažeidimai nepasikartotų.
Kauno apskrities VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 9 punktu, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3, 60 straipsnio 2 dalimi ir Alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi ir 34 straipsnio 1, 3, 7 ir 12 dalimis nutarė skirti pareiškėjui 868,00 Eur dydžio baudą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą bei 144 Eur baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkto pažeidimą. Skirtos nuobaudos subendrintos ir pareiškėjui paskirta bendra 868 Eur bauda.
Pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių bendrųjų nuostatų 4 dalies pagrindu elektroninius pranešimus ir elektroninius prašymus teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui turi teisę teikti darbdavys ar jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad pareiškėjas ir UAB „Financial group“ 2022 m. sausio 3 d. sudarė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 2022/09 (toliau – ir Sutartis), kurios 2.3 papunktyje numatyta, kad Užsakovui pateikus Vykdytojui informaciją, kuri turi būti perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybiniam socialinio draudimo fondui (toliau – ir VSDFV), Statistikos departamentui ar kitai atsakingai institucijai, Vykdytojas įsipareigoja tą pačią darbo dieną perduoti ją institucijai, kuriai pagal teisės aktus ji turi būti perduota. Tos pačios Sutarties 2.4 papunktyje numatyta, kad Vykdytojas įsipareigoja nustatytais įstatymų terminais parengti ir pateikti visas reikiamas finansines ataskaitas, pranešimus ir kitus dokumentus, teikiamus Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Statistikos departamentui ar kitai atsakingai institucijai. Vykdytojas prisiima visą atsakomybę už ne laiku ar klaidingai pateiktą informaciją, pranešimus, ataskaitas ar kitus dokumentus aukščiau nurodytoms institucijoms.
Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai organizavo veiklą, užtikrinant, kad pas pareiškėją dirbtų tik darbo sutartis pasirašę asmenys, apie kurių darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešimus VSDFV pagal Sutartį teikia įgaliotas asmuo, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmuose nėra jam inkriminuojamo Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo sudėties, o būtent – nėra pareiškėjo kaltės dėl nesavalaikio pranešimo apie P. G. darbą pateikimo VSDFV.
Atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apskrities VMI pareiškėjui taikė ekonomines sankcijas už dviejų tarpusavyje nesusijusių įstatymų – Alkoholio kontrolės įstatymo ir Užimtumo įstatymo pažeidimus, todėl negalėjo baudų subendrinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą Kauno apskrities VMI nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai sodyboje (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio mėn. 30 d. 11 val. 40 min. pagalbinius ūkio darbus (šlifavo lentas, grėbojo žolę) už atlygį dirbo P. G.. Darbdavys neužtikrino, kad apie P. G. įdarbinimą būtų pranešta VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pranešimas apie P. G. įdarbinimą nuo 2023 m. birželio 28 d. pateiktas 2023 m. birželio 30 d. 12 val. 39 min. Šį faktą patvirtina 2023 m. liepos mėn. VSDFV raštas, todėl Kauno apskrities VMI tinkamai taikė įstatymo nuostatas nustatant nelegalaus darbo faktą.
Pažymėjo, kad pareiškėjo atstovei buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pasirašytinai, o pažeidimai buvo fiksuoti tą pačią dieną, todėl, surašant vieną Įstatymo pažeidimo, protokolą, buvo vadovaujamasi ekonomiškumo principu, siekiant, kad būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui, bylos nagrinėjimas vyktų per kiek įmanoma trumpesnį laiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 2023 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apskrities VMI nutarimo, taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus Nr. ĮP/5/2023/1/KAU, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities VMI specialistai 2023 m. birželio 30 d., 11 val. 40 min. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatayta, kad P. G. sodyboje dirbo pagalbinius darbus už atlygį, tačiau apie šio asmens įdarbinimą teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholoniais gėrimais, tačiau veiklos vykdymo vietoje (sandėlyje) buvo laikomi alkoholiniai gėrimai (11 butelių) be juridinę galią turinčių privalomųjų įsigijimo dokumentų.
Už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų nesilaikymą pareiškėjui paskirta 868 Eur bauda, o už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimų nesilaikymą paskirta 144 Eur bauda. Galutinai paskirta 868 Eur bauda.
Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo taikymo.
Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholoniais gėrimais, tačiau veiklos vykdymo vietoje (sandėlyje) buvo laikomi alkoholiniai gėrimai (11 butelių) be juridinę galią turinčių privalomųjų įsigijimo dokumentų. Už šį pažeidimą bauda paskirta sutinkamai su Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 ir 7 dalyje nustatytais reikalavimais.
Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo taikymo.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. kovo 30 d.) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. To paties straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pranešimas apie P. G. įdarbinimą nuo 2023 m. birželio 28 d. VSDFV pateiktas 2023 m. birželio 30 d. 12 val. 39 min. Šį pranešimą pateikė UAB „Financial group“ atstovas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Financial group“ 2022 m. sausio 3 d. sudarė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 2022/09 dėl informacijos perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Statistikos departamentui ar kitai atsakingai institucijai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiai bylai reikšminga 2024 m. kovo 27 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-62-923/2024. Šioje byloje spręsdamas, ar UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorė J. S. yra tinkamas subjektas patraukti ją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių (redakcija galiojusi iki 2023 m. liepos 19 d.) bendrųjų nuostatų 4 punkto pagrindu elektroninius pranešimus ir elektroninius prašymus teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui turi teisę teikti darbdavys ar jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus. Nagrinėjamoje byloje jau minėtos Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 2022/09 1.1, 2.3 ir 2.4 papunkčiuose numatyta, kad UAB „Financial group“ yra atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų tvarkymą, kiek tai yra susiję su naujų darbuotojų įdarbinimu ir už reikalingų pranešimų pateikimą VSDFV teritoriniam skyriui bei prisiima visą atsakomybę už ne laiku ar klaidingai pateiktus pranešimus atitinkamai institucijai. Taigi, nagrinėjamu atveju UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pavedė (įgaliojo) UAB ,,Financial group“ atlikti dokumentų tvarkymą, priimant į darbą naujus darbuotojus bei pateikti su tuo susijusius pranešimus VSDFV teritoriniam skyriui, o toks įgalioto asmens atliekamas veiksmas sukelia teisėtas pasekmes ir laikomas tinkamu VSDFV informavimu apie darbo santykių pradžią. Nors su tokiu vertinimu nesutinka apeliacinį skundą padavusi Institucija, tačiau esant tokiems duomenims, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje, tarp jų ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą darbdavio pareigą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie darbuotojo P. G. priėmimą į darbą perdavė ir įgyvendino per darbdavio įgaliotą asmenį – UAB „Financial group“. Nustačius, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorė J. S. 2023 m. birželio 27 d. informavo UAB „Financial group“ apie darbuotojo P. G. įdarbinimo pradžią nuo 2023 m. birželio 28 d. tam, kad UAB ,,Financial group“, vykdydama Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartyje Nr. 2022/09 numatytus įsipareigojimus, informuotų valstybės socialinio draudimo atsakingą instituciją VSDFV, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad J. S. kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo nenustatyta. Apygardos teismas pažymėjo, kad priimdamas tokį sprendimą apylinkės teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 2AT-20-697/2023).
Taigi Kauno apygardos teismo administracinėje byloje Nr. AN2-62-923/2024 nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje, tarp jų ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą darbdavio pareigą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie darbuotojo P. G. priėmimą į darbą perdavė ir įgyvendino per darbdavio įgaliotą asmenį – UAB „Financial group“.
Kauno apskrities VMI tokiai nuostatai pritarė, nes, kaip nustatyta teismo posėdžio metu, Kauno apskrities VMI paskyrė baudą UAB „Financial group“ vadovui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėto vertinimo Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AN2-62-923/2024.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (darbdavys) nepažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes jo vadovė ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų įvykdyta darbdavio pareiga, numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatytu terminu informuoti VSDFV apie asmenų darbo pradžią – informavo UAB „Financial group““ apie darbo sutarties sudarymą su P. G., kad ši vykdydama savo funkcijas informuotų socialinio draudimo instituciją, o aplinkybė, kad dėl nežinomų priežasčių 1-SD forma nebuvo savalaikiai pateikta, negali būti pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (darbdavio) atsakomybei pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl Ginčijamas nutarimas panaikintinas visa apimtimi, nes bauda pareiškėjui buvo paskirta vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi (kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų).
Kadangi Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, skirti mažesnę piniginę baudą negu šio Įstatymo 34 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtina 144 Eur baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimų nesilaikymą, nes pareiškėjas pripažįsta pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai apgailestauja bei deda pastangas, kad ateityje tokie pažeidimai nepasikartotų.
Pareiškėjas prašo iš Kauno apskrities VMI priteisti 2 227,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas iš dalies pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Pareiškėjo prašomas priteisti išlaidas sudaro atstovavimo išlaidos – už pasirengimą ir atstovavimą administracinėje byloje (2 val.) – 508,20 Eur (420,00 Eur + 88,20 Eur PVM), už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą teismui – 51,43 Eur (42,50 Eur + 8,93 Eur PVM), už skundo parengimą teismui – 1 645,60 (1 360,00 Eur +285,60 Eur PVM), taip pat 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Patirtos atstovavimo išlaidos grindžiamos 2023 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. APB30595, 2023 m. spalio 26 d. „Swedbank“ AB Sąskaitos išrašu, 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. APB31131, 2023 m. gruodžio 3 d. Luminor Bank AS Lėšų pervedimo nurodymu Nr. 1676.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Kadangi skundą teismui pareiškėjas pateikė 2023 m. rugsėjo 28 d. (2023 m. trečias ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo parengimą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2023 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 959,90 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 4 899,75 Eur (1 959,90 Eur x 2,5 (koeficientas). Pareiškėjo prašoma priteisti 1 645,60 Eur suma už skundo parengimą yra ženkliai mažesnė už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta.
Pareiškėjo atstovas advokatas V. M. dalyvavo 2023 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje, kuris truko 5 min. ir 2024 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdyje, kuris truko 17 min. (iš viso 22 min). Be to, 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. APB31131 (2023 m. ketvirtas ketvirtis) nurodyta, jog pasirengimas ir atstovavimas administracinėje byloje bendrai truko 2 valandas. Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą vertintina, jog pirmiau paminėtos teisinės paslaugos galėjo trukti nurodytą laiką. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali už šias teisines paslaugas galima priteisti suma yra 400,02 Eur (2000,10 Eur (2023 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius). Pareiškėjo prašoma priteisti 508,20 Eur suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį, todėl mažintina ir pagrįsta laikytina 400,02 Eur suma.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.17 punktu, maksimali už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą suma yra 200,01 Eur (2000,10 Eur x 0,1 (koeficientas). Pareiškėjo prašoma priteisti 51,43 Eur suma už prašymo parengimą neviršija rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl laikytina pagrįsta.
Taip pat į bylą pateiktas 2023 m. rugsėjo 27 d. Swedbank AB mokėjimo nurodymas Nr. 11498 patvirtina 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.
Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui galėtų būti priteista 2 119,55 Eur (1 645,60 Eur + 400,02 Eur + 51,43 Eur + 22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, maksimalias galimas priteisti sumas, iš atsakovės Kauno apskrities MVI pareiškėjui priteistina 1059,78 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti 2023 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus Nr. ĮP/5/2023/1/KAU.
Paskirti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 144 Eur baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimų nesilaikymą.
Priteisti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 1059,78 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt devynis eurus, 78) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.