- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- AN2-62-923/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00916-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Pažeidėjas
- J. S.
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutarimo, kuriuo patenkintus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. skundą, panaikintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo byla J. S. atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės L. B. 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) J. S. nubausta už tai, kad būdama atsakinga už asmenų įdarbinimą, neužtikrindama, kad apie P. G. įdarbinimą būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies reikalavimus (pranešimas apie P. G., gimusio (duomenys neskelbtini), įdarbinimą nuo (duomenys neskelbtini) pateiktas (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, dėl ko jai paskirta 1 000 Eur bauda.
2. Nesutikdamas su Institucijos priimtu Nutarimu, J. S. atstovas advokatas V. M. pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutarimu skundas tenkintas ir Institucijos Nutarimas panaikintas. Teismo nutarime konstatuota, kad J. S. veiksmuose nėra tyčios padaryti jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, pati J. S. ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų įvykdyta jos DK 42 straipsnio 2 dalyje ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta pareiga šiuose teisės aktuose nustatytu terminu informuoti VSDFV apie asmenų darbo pradžią, nes informavo jos vadovaujamai įmonei buhalterines paslaugas teikiančią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie darbo sutarties sudarymą, kad pastarieji, vykdydami sutartyje nustatytas funkcijas, informuotų socialinio draudimo instituciją. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad dėl nežinomų priežasčių įvykęs savalaikis SD-1 formos pranešimo (pranešimas apie Valstybinio socialinio draudimo pradžią) nepateikimas negali būti traktuojamas kaip pagrindas J. S. taikyti administracinę atsakomybę, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nes jos veiksmuose nėra subjektyviosios ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos nusižengimo sudėties – kaltės.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-114-753/2024 ir palikti galioti Institucijos priimtą Nutarimą.
3.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo vertinimu, kad byloje surinkti duomenys įrodo, jog 1-SD formos pranešimas (pranešimas apie Valstybinio socialinio draudimo pradžią) su klaidomis buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), o šių klaidų neištaisymas turi būti vertinama kaip techninė klaida, o ne sąmoningas J. S. siekis nelegaliai įdarbinti asmenį. Argumentuojama, kad administracinio nusižengimo byloje esantis VSDFV pranešimas įrodo, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 18.40 val. iki 18.54 val. VSDFV buvo teikti tik du pranešimai: 2-SD (apie socialinio draudimo pabaigą) ir 12-SD (apie nedraudiminius laikotarpius), o pranešimas apie įdarbinimą net nebuvo teiktas (duomenys neskelbtini), tačiau buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) 12.39 val., t. y. tik po mokesčių administratoriaus atlikto operatyvaus patikrinimo, kuris vyko tą pačią dieną 11.40 val.
3.2. Nurodoma, kad DK 42 straipsnio 2 dalyje yra numatyta imperatyvi nuostata, reikalaujanti VSDFV teritorinį skyrių apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą nustatyta tvarka informuoti ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios. Pažymima, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, dėl ko padarė neteisingą išvadą, jog J. S. įgyvendino darbdavio pareigą per įgaliotą asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pabrėžiama, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nei šios įmonės darbuotoja tinkamai ir laiku nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie priimtą darbuotoją, dėl ko negalima teigti apie darbdavio tinkamą pareigos įgyvendinimą. Taip pat nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalimis, būtent įmonės vadovas atsako už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia naujus darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, dėl ko ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta J. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, atsakomybė yra kildinama iš jos, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų.
3.3. Pažymima, kad ANK 95 straipsnyje nustatytas pažeidimas gali būti padaromas veikimu ar neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2AT-14-511/2023). Nurodoma, kad šioje byloje J. S. neveikimas pasireiškė nepakankama įmonės darbo organizavimo kontrole, o būtent kuomet naujų darbuotojų įdarbinimas priklausė jos darbo kompetencijai, J. S., kaip rūpestinga ir atsakinga įmonės vadovė, nepasiteiravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo atstovo apie tinkamą naujo darbuotojo įdarbinimo ir pranešimo valstybinėms įstaigoms procedūrą. Toks J. S. neveikimas, kuris pasireiškė nepakankama įmonės darbo organizavimo kontrole, atitinka ANK 95 straipsnyje nustatyto pažeidimo padarymo kriterijus ir sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti.
3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. S. siųstą elektroninį laišką gavo (duomenys neskelbtini), taip pat nėra informacijos, jog prieš leisdama savo įmonėje dirbti naujam darbuotojui, J. S. buvo įsitikinusi, kad informacija apie naujo darbuotojo įdarbinimą būtų pateikta VSDFV teritoriniam skyriui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. S. atstovas advokatas V. M. prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Nurodoma, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, administracinė atsakomybė už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, turi būti taikoma darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims ir kiekvienu atveju reikia nustatinėti, kas patenka į darbdavio ir kitų atsakingų asmenų kategoriją. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartyje Nr. 2AT-19-677/2015. Kaip nustatyta DK 21 straipsnio 5 dalyje, darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) bendrųjų nuostatų 4 dalyje numatyta, kad elektroninius pranešimus ir elektroninius prašymus teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui turi teisę teikti darbdavys ar jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus. Pabrėžiama, kad šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis 2022 m. sausio 3 d. buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 2022/09 2.3 ir 2.4 punktais, įgaliotas atstovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris turėjo pareigą tinkamai ir laiku teikti informaciją VSDFV teritoriniam skyriui, per kurį V. S. tinkamai įgyvendino savo įstatyme nustatytas pareigas ir kuris yra prisiėmęs visą atsakomybę už ne laiku ar klaidingai pateiktą informaciją.
4.2. Pažymima, kad J. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir turėdama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį, buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, informavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie naujo darbuotojo įdarbinimą ėmėsi visų priemonių, jog būtų įvykdyta darbdavio pareiga įstatyme nustatytu terminu informuoti VSDFV teritorinį skyrių apie asmens darbo pradžią. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, jog aplinkybė, kad dėl J. S. nežinomų priežasčių įdarbinimo forma savalaikiai nebuvo pateikta, negali būti pagrindu traukti J. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi jos veikoje nėra subjektyviosios ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos nusižengimo sudėties – kaltės.
4.3. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. S. siųstą elektroninį laišką gavo (duomenys neskelbtini) Nurodoma, kad išsiųstas elektroninis laiškas gavėjo būna gaunamas per keletą minučių nuo išsiuntimo, o tai pat elektroninio laiško gavimą patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius savo rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu išsakytuose parodymuose. Taip pat nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aktualios teismų praktikos. Argumentuojama, jog tokie Institucijos teiginiai yra deklaratyvūs, nes Institucija net nenurodo nuo kokios aktualios teismų praktikos pirmosios instancijos teismas nukrypo.
4.4. Kadangi J. S. užtikrino, kad jos vadovaujamoje įmonėje dirbtų tik asmenys sudarę darbo sutartį, už kurių darbo pradžios pranešimą VSDFV teritoriniam skyriui yra atsakingas įgaliotas asmuo, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju J. S. veiksmuose nėra jai inkriminuojamo Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo sudėties, o būtent nėra jos kaltės dėl nesavalaikio pranešimo apie P. G. darbą pateikimo VSDFV teritoriniam skyriui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Nagrinėjamu atveju Institucija ginčija apylinkės teismo išvadą, jog byloje nenustatyta J. S. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
7. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį atsakomybė už nelegalų darbą numatyta darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.
8. Analizuodamas ANK 95 straipsnio reglamentavimą dėl darbdavio atsakomybės, apylinkės teismas pagrįstai darė nuorodą ir į Darbo kodeksą, nes šio teisės akto 42 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatytas analogiškas reikalavimas, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymima, kad įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, jog prieš pradedant atlikti faktinį darbą turi būti informuota VSDFV, parodo siekį sukurti stabilias socialines garantijas darbuotojui, nes toko pobūdžio padaryti administraciniai nusižengimai pažeidžia ne tik asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, turėti valstybės teikiamas socialines garantijas nuo pat darbo pradžios, bet ir iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
9. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo medžiagos, šioje byloje nustatyta ir šių aplinkybių neginčija nei viena iš proceso šalių, tai, kad: 1) J. S. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir turėjo administracinius įgaliojimus veikti kaip darbdavys santykiuose su trečiaisiais asmenimis; 2) bendrovėje nuo (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju dirbo P. G., su kuriuo buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios, apie jo įdarbinimą nuo (duomenys neskelbtini) pranešta tik (duomenys neskelbtini), tai yra, po mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo; 3) darbuotojas P. G. darbo sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini) su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktore J. S..
10. Tokios faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir P. G. susiklostę darbo santykiai atitiko tikrąją darbo sutarties šalių valią ir darbo teisės nuostatų pažeidimas byloje susijęs tik su formalaus reikalavimo pranešti VSDFV apie asmenų įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną dieną nesilaikymu. Atsižvelgiant į tai, formaliai ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktas šioje byloje yra nustatytas, kadangi apie P. G., su kuriuo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis, įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, o tai yra vienas iš administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo būdų.
11. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. S. viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad ji nėra atsakinga už formų apie įdarbintus asmenis teikimą VSDFV teritoriniam skyriui ir paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 3 d. su UAB “ (duomenys neskelbtini)” sudarė Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 2022/09 ir pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tvarkyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ruošti finansines ataskaitas, mokesčių deklaracijas ir atlikti kitus veiksmus, susijusius asmenų įdarbinimu, atleidimu, darbo sutarčių sudarymu ir pan. (Buhalterinės apskaitos sutarties 1.1 punktas). J. S. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam darbuotojui apie tai, jog nuo (duomenys neskelbtini) reikia įdarbinti P. G. pranešė elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini).
12. Institucija, teikdama apeliacinį skundą nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. S. siųstą elektroninį laišką gavo (duomenys neskelbtini), o į bylą pateiktas VSDFV pranešimas įrodo, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 18.40 val. iki 18.54 val. VSDFV buvo teikti tik du pranešimai: 2-SD (apie socialinio draudimo pabaigą) ir 12-SD (apie nedraudiminius laikotarpius), pranešimas apie įdarbinimą net nebuvo teiktas (duomenys neskelbtini), tačiau buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) 12.39 val., tai yra, tik po mokesčių administratoriaus atlikto operatyvaus patikrinimo, kuris vyko tą pačią dieną 11.40 val.
13. Institucijos apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) VSDFV siųstų dviejų pranešimų 2-SD (apie socialinio draudimo pabaigą) ir 12-SD (apie nedraudiminius įvykius) bei (duomenys neskelbtini) siųsto pranešimo 1-SD (apie P. G. įdarbinimą) patvirtina bylos duomenys, tačiau tai nepaneigia J. S. paaiškinimų, kad pagal Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 2022/09 ji pavedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam darbuotojui atlikti ir kitus veiksmus, susijusius asmenų įdarbinimu, atleidimu, darbo sutarčių sudarymu ir tuo pagrindu 1-SD pranešimą apie darbuotojo P. G. įdarbinimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ji pateikė (duomenys neskelbtini) 15.34 val. Tokius J. S. paaiškinimus patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. S., jog jis buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, į jo darbo funkcijas įėjo ir pranešimų VSDFV apie asmenų įdarbinimą pateikimas, nutraukus darbą, nedarbingumų įforminimas. VSDFV apie darbuotojų įdarbinimą jis pranešdavo tada, kai gaudavo iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorės darbo sutartį. (duomenys neskelbtini) jis atostogavo, jį pavadavo jo padėjėja A. K., kuri (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą VSDFV. Liudytojas pažymėjo, kad jam pasirašinėjant elektroniniu parašu, sistema strigo. Tiek J. S., tiek ir liudytojo L. S. parodymus patvirtina ir ta aplinkybė, kad VSDFV apie darbuotojo įdarbinimą su klaidomis buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) 18.40 val.
14. Apeliantė pažymėjo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė neteisingą išvadą, jog J. S. įgyvendino darbdavio pareigą per įgaliotą asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“.
15. Kaip matyti iš skundžiamo 2023 m. vasario 6 d. nutarimo, teismas sprendė, ar UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorė J. S. yra tinkamas subjektas patraukti ją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pažymėdamas, jog šios teisės normos dispozicijoje nurodyta, kad už nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiamas darbdavys ar kitas atsakingas asmuo. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, jog sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kiekvienu atveju turi būti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „darbdavio įgalioto asmens“ (pagal šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatas „atsakingo asmens“) kategoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-19-677/2015, 2AT-39-648/2016).
16. Spręsdamas, ar UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorė J. S. yra tinkamas subjektas patraukti ją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių (redakcija galiojusi iki 2023 m. liepos 19 d.) bendrųjų nuostatų 4 punkto pagrindu elektroninius pranešimus ir elektroninius prašymus teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui turi teisę teikti darbdavys ar jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus. Nagrinėjamoje byloje jau minėtos Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 2022/09 1.1, 2.3 ir 2.4 punktuose numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų tvarkymą, kiek tai yra susiję su naujų darbuotojų įdarbinimu ir už reikalingų pranešimų pateikimą VSDFV teritoriniam skyriui bei prisiima visą atsakomybę už ne laiku ar klaidingai pateiktus pranešimus atitinkamai institucijai. Taigi, nagrinėjamu atveju UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pavedė (įgaliojo) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atlikti dokumentų tvarkymą, priimant į darbą naujus darbuotojus bei pateikti su tuo susijusius pranešimus VSDFV teritoriniam skyriui. Kaip matyti iš nurodytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymo nuostatų, toks įgalioto asmens atliekamas veiksmas sukelia teisėtas pasekmes ir laikomas tinkamu VSDFV informavimu apie darbo santykių pradžią. Nors su tokiu vertinimu nesutinka apeliacinį skundą padavusi Institucija, tačiau esant tokiems duomenims, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje, tarp jų ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą darbdavio pareigą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie darbuotojo P. G. priėmimą į darbą perdavė ir įgyvendino per darbdavio įgaliotą asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“.
17. Nustačius, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorė J. S. (duomenys neskelbtini) informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie darbuotojo P. G. įdarbinimo pradžią nuo (duomenys neskelbtini) tam, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, vykdydama Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartyje Nr. 2022/09 numatytus įsipareigojimus, informuotų valstybės socialinio draudimo atsakingą instituciją VSDFV, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad J. S. kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo nenustatyta. Apygardos teismas pažymi, kad priimdamas tokį sprendimą apylinkės teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 2AT-20-697/2023).
18. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2024 m. vasario 6 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, keisti ar naikinti jį Institucijos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas galioti, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.