Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. S. (toliau – ir Pareiškėja) ir jos atstovui advokatui V. M., nuotoliniu būdu, per kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“,

Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) atstovei I. M. J., nuotoliniu būdu, per kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo J. S. skundą dėl Kauno AVMI 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos Departamento direktorės L. B. 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas Nutarimas, Nutarimas) J. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1 000,00 Eur dydžio bauda.

Kauno AVMI bylos nagrinėjimo metu Kauno AVMI nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir Bendrovė) naudai sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio mėn. 30 d. 11 val. 40 min. pagalbinius ūkio darbus (šlifavo lentas, grėbojo žolę) už atlygį dirbo P. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. S., būdama atsakinga už asmenų įdarbinimą, neužtikrindama, kad apie P. G. įdarbinimą būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui (toliau - VSDFV) mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 42 straipsnio 2 dalies reikalavimus: pranešimas apie P. G., gimusio (duomenys neskelbtini), įdarbinimą nuo 2023 m. birželio 28 d. pateiktas 2023 m. birželio 30 d. 12 val. 39 min. Šį faktą patvirtina 2023 m. liepos mėn. VSDFV raštas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad darbo sutartis pasirašyta 2023 m. birželio 27 d., nurodant, jog darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2023 m. birželio 28 d. P. G. paaiškino, kad darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo 2023 m. birželio 28 d., sutarė, kad darbo užmokestis bus 4,50 eurų už darbo valandą, o darbo laikas nuo 8.00 val. iki pietų. 2023 m. liepos 17 d. J. S. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad patikrinimo metu P. G. dirbo lauko, ūkio darbus. Nurodė, kad P. G. Bendrovėje dirbo nuo 2023 m. birželio 28 d., o duomenis Sodrai apie asmenų įdarbinimą perduoda buhalteris L. S., kuris patvirtino, kad duomenis apie P. G. įdarbinimą Sodrai perdavė 2023 m. birželio 27 d. 2023 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. S. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2023 m. birželio 27 d. 15 val. 34 min. buvo gautas elektroninis laiškas iš pašto (duomenys neskelbtini) su prašymu įdarbinti P. G. ūkio dalies padėjėjo pareigoms puse etato nuo 2023 m. birželio 28 d. Nurodė, kad jis (L. S.) buvo tą savaitę atostogose ir neturėjo prieigos prie kompiuterio, pavedė šią užduotį atlikti savo padėjėjai. Ji 2023 m. birželio 27 d. 18 val. 40 min. prisijungė prie Sodros sistemos ir pateikė tris formas, t. y. 12-SD apie darbuotojų nedraudiminį laikotarpį bei 1-SD ir 2-SD apie darbuotojo atleidimą ir naujo darbuotojo (P. G.) priėmimą. Visos formos buvo supildytos ir išsiųstos (18 val. 48 min -18 val. 55 min. laikotarpiu), bet tik viena iš jų po apdorojimo buvo priimta be klaidų. Apskaitininkė A. informavo, kad visos formos pateiktos, todėl niekam nebuvo net minčių patikrinti, ar viskas gerai ir ar priimtos. Sekantį kartą buvo jungiasi prie sistemos tik 2023 m. birželio 30 d. ir tada pastebėta, kad dvi iš jų atmestos dėl klaidų. Kodėl nebuvo patikrinta 2023 m. birželio 27 d., kai suveikė žmogiškasis faktorius, atostogų metas, skubėjimas, ir įsitikinimas, kad viskas supildyta teisingai ir išsiųsta. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu J. S. paaiškino, kad su administracinio nusižengimo protokole nurodytu nusižengimu nesutinka. Nurodė, kad Bendrovė yra sudariusi buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir yra atsakinga už pranešimų pateikimą Sodrai, Taip pat nurodė, kad darbo sutartis su P. G. buvo sudaryta ir apie tai 2023 m. birželio 27 d. elektroniniu paštu ji informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. birželio 27 d. (18 val. 48 min - 18 val. 54 min.) VSDFV teikti du pranešimai (2-SD pranešimas apie socialinio draudimo pabaigą (atleidimą), kuris buvo atmestas dėl klaidų) bei 12-SD, pranešimas apie nedraudiminius laikotarpius (pravaikštas, nemokamas atostogas ir kita)), tačiau pranešimas apie P. G. įdarbinimą VSDFV pateiktas tik 2023 m. birželio 30 d. 12.39 val., t y. tik po atlikto operatyvaus patikrinimo (11.40 val.). J. S. kaltę bei administracinių nusižengimų padarymo faktines aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai: 2023 m. birželio 30 d. Faktų fiksavimo pažyma Nr. (7.45) FR.1050-615, P. G. paaiškinimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. S. rašytinis paaiškinimas, 2023 m. rugpjūčio 8 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.45) FRI042-3893 ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį atsakomybė už nelegalų darbą nustatyta darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- ir DK) 42 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatytas analogiškas reikalavimas, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymima, kad įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, jog prieš pradedant atlikti faktinį darbą turi būti informuota VSDFV, parodo siekį sukurti stabilias socialines garantijas darbuotojui, nes toko pobūdžio padaryti administraciniai nusižengimai pažeidžia ne tik asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, turėti valstybės teikiamas socialines garantijas nuo pat darbo pradžios, bet ir iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

Byloje nustatyta kad J. S. užėmė vadovaujamas pareigas, t. y. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir turėjo administracinius įgaliojimus veikti kaip darbdavys santykiuose su trečiaisiais asmenimis, kuris 2023 m. birželio 27 d. su P. G. sudarė darbo sutartį, kuria sutarė, jog darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2023 m. birželio 28 d.. Tačiau apie P. G. įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, apie jo įdarbinimą nuo 2023 m. birželio 28 d. pranešta 2023 m. birželio 30 d. 12 val. 39 min. (po VMI atlikto patikrinimo – 11.40 val.). Pažymėtina, kad P. G. darbo sutartį sudarė su darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam atstovavo direktorė J. S..

Taigi formaliai ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktas yra nustatytas, kadangi apie P. G., su kuriuo 2023 m. birželio 27 d. buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis dėl darbo nuo 2023 m. birželio 28 d., įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, o tai yra vienas iš administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo būdų. Skunde įrodinėjama, jog faktiškai P. G. pradėjo dirbti 2023 m. birželio 28 d., nes 2023 m. birželio 27 d. el. paštu J. S. elektroniniu paštu informavo buhalterines paslaugas teikiančią įmonę, kad nuo kitos dienos, t. y. 2023 m. birželio 28 d. Bendrovė įdarbina asmenį – P. G., todėl gavusi tokį pranešimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Sutarties 2.3 ir 2.4 punktus, privalėjo tą pačią dieną pateikti pranešimą Sodrai apie įdarbinamą asmenį, t. y. 2023 m. birželio 30 d. 12 val. 39 min. tačiau dėl nuo Pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atostogų bei netinkamai užpildytų Sodros formų) laiku ir tinkamai nepateikė pranešimo VSDFV. Nurodo, kad atsakingas asmuo, šiuo atveju - buhalterines paslaugas teikianti įmonė turėjo pareigą pateikti pranešimą VSDFV apie P. G. darbo pradžią, tačiau laiku to nepadarė ir prisiima atsakomybę už savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Kadangi, Pareiškėja tinkamai organizavo Bendrovės veiklą, inter alia, užtikrinant, kad įmonėje dirbtų tik darbo sutartis pasirašę asmenys, apie kurių darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešimus VSDFV pagal sutartį teikia įgaliotas asmuo, akivaizdu,, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjos veiksmuose nėra jai inkriminuojamo Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo sudėties, o būtent - nėra Pareiškėjos kaltės dėl nesavalaikio pranešimo apie P. G. darbą pateikimo VSDFV. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka, kadangi, kaip jau buvo minėta DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įpareigojimas apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė yra J. S., tačiau ji teisme ir teikdama paaiškinimus Kauno AMI tyrimo metu nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pavedusi ir suteikusi įgaliojimus buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti VSDFV teritoriniam skyriui reikiamus pranešimus apie įdarbintus asmenis. J. S. paaiškino, jog Sutartis su buhalterija įmone sudaryta daug metų, tuo metu, kai buvo priimamas P. G., ji galiojo, veikė. Tas žmogus, pranešantis VSDFV, veikia nuotoliu, atstovo įmonė Vilniuje, ji dirba kaime, todėl viską siųsdavo el. laiškais. Ji tokiu būdu ir išsiuntė. Sutarta, kad visais reikalais rūpinasi jie (buhalterinė įmonė), ji nieko netikrina, buhalterio atsakomybė tai yra. Niekada problemos nebuvo. Ji informavo dieną prieš. Su įmonės atstovais aiškinosi, direktorius atostogavo, aiškino, kad techninė klaida, ji pati nesupranta tų procedūrų. Po darbo sutarties pasirašymo, susiuntė dokumentus ir išėjo naujas darbuotojas dirbti, prieš tai buvo viską susitarę. Buhalterinę įmonę informavo 2023 m. birželio 27 d., dieną prieš įdarbinimą. Jos atsakomybė tik, kad dokumentai būtų tinkamai sutvarkyti, pasirašyta sutartis ir įsigeta į segtuvą. Ji pasirašė su įmone sutartį vien dėl to, kad už ją atliktų visus buhalterinius darbus. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas L. S. parodė, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir jis buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, į jo darbo funkcijas įėjo ir pranešimų VSDFV apie asmenų įdarbinimą pateikimas, nutraukus darbą, nedarbingumų įforminimas. Nurodė, kad VSDFV apie darbuotojų įdarbinimą jis pranešdavo, kai iš direktorės gaudavo darbo sutartį. Teigė, kad 2023 m. birželio 27 d. jis atostogavo, jį pavadavo jo padėjėja A. K., ji 2023 m. birželio 27 d. išsiuntė pranešimą VSDFV. Tiesa, jam pasirašinėjant elektoriniu parašu, sistema strigo. Tiek pareiškėja, tiek liudytojas L. S. teigė, kad dėl žmogiškos klaidos galimai laiku nebuvo pastebėta, kad P. G. nebuvo įdarbintas, todėl savalaikiai nepranešė ir apie šio asmens įdarbinimą. Į bylą yra pateiktos dokumentų kopijas nurodant, kad šie dokumentai patvirtina faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė 2023 m. birželio 27 d. 18.34 kreipėsi dėl darbuotojo kodo gavimo ir pateikė P. G. asmens dokumento kopiją.

Teismas pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-248 patvirtintų Draudėjo kodo ir asmens socialinio draudimo numerio suteikimo ir naudojimo taisyklių 11.2. papunktyje nustatyta, jog asmeniui, neturinčiam Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikto asmens kodo, socialinio draudimo numeris suteikiamas po to, kai draudėjas nustatyta tvarka pateikia vieną iš 11.1 papunktyje nurodytų socialinio draudimo pranešimų (1-SD pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (toliau – 1-SD pranešimas), 13-SD pranešimą apie asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto, ar atlikėjo veiklos ar gaunančius tantjemas/atlygį už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje/paskolų komitete, SAM pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį priedą SAM3SDP apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius ir įmokas (toliau – SAM pranešimo SAM3SDP priedas), PKV pranešimą apie asmenų suteiktas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus) su to asmens socialinio draudimo informacija, kartu su to asmens tapatybę patvirtinančio dokumento skaitmenine kopija, pasirašyta (patvirtinta) kvalifikuotu elektroniniu parašu. Asmens socialinio draudimo numeris suteikiamas per 1 darbo dieną nuo dokumentų gavimo dienos.

Byloje esantys VSDFV pateikti duomenys patvirtina, kad visus pateiktus per Elektronininę draudėjų aptarnavimo sistemą VSDFV UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis apie P. G. pateikė ir pasirašė saugiu elektroniniu parašu bendrovės vadovo įgaliotas asmuo 2023 m. birželio 27 d. 18.40 val. teikiant tris prašymus, du buvo atmesti dėl klaidų.

Taigi nagrinėjamu atveju aktualus yra klausimas, į kurį reikia atsakyti sprendžiant dėl J. S. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį yra tas, ar ji yra tinkamas atsakomybės subjektas. Teismų praktikoje, priešingai nei tvirtina Kauno AVMI atstovas, laikomasi nuostatos, kad sprendžiant atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kiekvienu atveju turi būti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „darbdavio įgalioto asmens“ (pagal šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatas „atsakingo asmens“) kategoriją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-19-677/2015, 2AT-39-648/2016).

DK 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą; darbdavio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietivos Respublikos civilinis kodeksas. Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis (DK 21 straipsnio 5 dalis). Juridiniam asmeniui, kaip darbdaviui, atstovauja, jo vardu sprendimus priima, taip pat ir juridinio asmens veiklą kontroliuoja fizinis asmuo – juridinio asmens vadovas (DK 101 straipsnis).Vis dėlto Darbo kodekso normos nereglamentuoja, kas gali būti laikomas „kitu atsakingu asmeniu“ ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme. Nei iš DK, nei iš teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų nekyla prievolė, kad „kitas atsakingas asmuo“ būtų darbdavio darbuotojas, pvz., struktūrinio padalinio vadovas ar pan.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių (2014 m. rugsėjo 1 d. redakcija) bendrųjų nuostatų 4 punkto pagrindu elektroninius pranešimus ir elektroninius prašymus teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui turi teisę teikti darbdavys ar jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus. Kaip matyti iš nurodytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymo nuostatų, toks įgalioto asmens atliekamas veiksmas sukelia teisėtas pasekmes ir laikomas tinkamu VSDFV informavimu apie darbo santykių pradžią.

Kompleksiškai vertinant aukščiau aptartus duomenis, J. S. ir L. S. paaiškinimus, teismas sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje, tarp jų ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą darbdavio pareigą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą perdavė ir įgyvendino per darbdavio įgaliotą asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kauno AVMI patikrinimas dėl galimų pažeidimų įdarbinant P. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekamas 2023 m. birželio 30 d., 11.40 val. o 1-SD pranešimą J. S. pateikė 2023 m. birželio 27 d. 15 val. 34 min., o jos įgaliotas atstovas pranešė 2023 m. birželio 27 d. 18.40 val., tai yra dar iki Kauno AVMI atlikto patikrinimo pradžios. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, patvirtina, kad minėtos formos pateikimas su klaida ir jos neištaisymas, buvo labiau techninio pobūdžio klaida, o ne sąmoningas J. S. siekis nelegaliai įdarbinti asmenį. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad kitos reikiamos formos, susijusios su asmenų įdarbinimu, buvo pateiktos tinkamai, darbo faktas nebuvo slepiamas. Nebuvo surinkta duomenų, kad J. S. būtų turėjusi interesą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepraneštų VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad J. S. turėtų siekį perkelti atsakomybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kad būtų susiklosčiusi tendencija, kai apie asmenų įdarbinimą yra sistemingai „netyčia“ ar „per klaidą“ nepranešama ir taip piktnaudžiaujama minėtos pareigos delegavimu kitam asmeniui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad J. S. veiksmuose nėra tyčios padaryti jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. J. S. ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų įvykdyta jo pareiga, numatyta DK 42 straipsnio 2 dalyje bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatytu terminu informuoti VSDFV apie asmenų darbo pradžią – informavo UAB „(duomenys neskelbtini)““ apie darbo sutarties sudarymą su P. G., kad ši vykdydama savo funkcijas informuotų socialinio draudimo instituciją, o aplinkybė, kad dėl nežinomų priežasčių 1-SD forma nebuvo savalaikiai pateikta, negali būti pagrindu jos atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veikoje nėra subjektyviosios ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties pusės – kaltės, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas, skundžiamas Valstybinė mokesčių inspekcijos 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimas Nr. VMI-02-ANR_N-4970-2023 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Analogiška išvada padaryta ir savo esme tapačioje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-677/2015, kuria rėmėsi ir apygardos teismas (nutarimo 12 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. Nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.2AT-20-697/2023).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinė mokesčių inspekcijos 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną J. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą