Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovė uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ atstovei advokatei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės atstovės, atsakovo paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad atsakovui A. K. nuosavybės teise priklauso 5 patalpos adresu: (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas yra 346,36 m², iš kurių viena patalpa yra negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, kurios plotas yra 89,13 m² (el. b. t. 1, l. 17-18, 64-65; el. b. t. 2, l. 12-13). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 30-2551 pagrindu ieškovė UAB „Žirmūnų būstas“ teikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (el. b. t. 1, l. 68-74). Pažymėtina, kad ieškovės pavadinimas anksčiau buvo UAB „Šnipiškių ūkis“, kuris 2012 m. vasario 6 d. vienintelio akcininko sprendimu buvo pakeistas į UAB „Žirmūnų būstas“. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 30-2551 ne kartą buvo keičiamas, tačiau namas esantis (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. sausio 1 d. nebuvo išbrauktas iš UAB „Žirmūnų būstas“ administruojamų namų sąrašo. Galiojant 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymui Nr. 30-2551 nėra jokio pagrindo laikyti neteisėtu ieškovės vykdytą namo esančio Vil(duomenys neskelbtini), administravimą skolos susidarymo laikotarpiu. Ieškovė sudarė sutartis su UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, UAB „Mano būstas LT“, AB „City service“, UAB „Ecoservice“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, kurių pagrindu buvo atliekami, esančio Vilniuje, Lvovo g. 15, bendro naudojimo objektų techninė priežiūra, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų nuolatinė priežiūra, avariniai ir vienkartiniai darbai, tiekiamos mišriųjų ir specifinių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugos, taip pat tiekiama elektros energija (el. b. t. 1, l. 84-133, 144-152, el. b. t. 2, l. 44-81). Atsakovas už ieškovės teiktas butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, kurios susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. atsakovui priklausančiai patalpai – pastogei, kurios plotas yra 89,13 m², tinkamai nemokėjo, dėl ko susidarė skola. Iš pateiktos pažymos apie mokesčių už komunalines paslaugas paskaičiavimus ir mokėjimus matyti, kad už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. susidarė 2 866,78 LT (830,28 Eur) skola.

Byloje kilo ginčas dėl to, kad ieškovė teikdama butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. skaičiavo mokesčius atsakovui priklausančiai 89,13 m² patalpai – pastogei esančiai (duomenys neskelbtini). Atsakovas ginčydamas skolos susidarymo faktą nurodė, kad atsakovas yra 89,13 m² dalies patalpos – pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau ji yra neįrengta, tai atviros neapšiltintos konstrukcijos, nėra atitverta šiltomis atitvaromis, patalpoje nėra bendrosios inžinerinės įrangos, nėra vandens, šilumos, elektros energijos ir dujų tiekimo, nuotekų šalinimo tinklų ir apskaitos prietaisų, šildymo prietaisų, elektros skydinės, karšto vandens ruošimo įrenginių, pastogėje, todėl jai negalėjo būti teikiamos jokios paslaugos, už kurias atsakovas privalėtų mokėti. Atsakovas taip pat nurodė, kad palėpė negali būti laikoma naudingu ploto, nes neatitverta apšiltintomis konstrukcijomis, ji negali būti traukiama skaičiuojant naudingų plotų santykį. Šią aplinkybę grindė Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 ,,Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“ patvirtinimo, 6.10 papunktyje (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) nuostatomis, kad pastato bendras plotas – visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas. Pagal šio reglamento 6.11 papunktį pastato naudingas plotas – visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m2. Į naudingą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptatakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų, nešildomų rūsių (pusrūsių), šiltomis atitvaromis neatitveriamų ar neatitvertų palėpės patalpų plotas. Teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais. Teismas Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad statybos techninis reglamentas „Statinio projektavimas“ iš esmės buvo skirtas reglamentuoti statybos dalyvių ir kitų suinteresuotų asmenų statybos procese atsirandančias teises ir pareigas, susijusias su statinio projektavimo klausimais, todėl šis teisės aktas tiesiogiai nereglamentavo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus ir butų bei kitų patalpų savininkų teisių ir pareigų, todėl teismas daro išvadą, jog nustatant buto ir kitų patalpų savininkui priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatas, statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas“ nuostatos netaikytinos.

Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėta ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014). Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą kasacinio teismo praktiką teismas konstatuoja, kad atsakovui priklausanti 89,13 kv.m bendro ploto patalpos-palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), ieškovės pagrįstai buvo įtrauktos į palyginamuosius plotus, apskaičiuojant atsakovui priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį. CK 4.82 straipsnio 7 dalies prasme, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė neteisingai apskaičiavo mokesčius taikydama 892,27 kv. m. (el. b. t.2, l.10-11) bendrą namo naudingą plotą.

Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovė už šios patalpos administravimą iki 2015 m. sausio 1 d. nėra atsakovui atsiuntusi nė vienos sąskaitos už bendrosios dalinės nuosavybės (duomenys neskelbtini), name, administravimą, todėl ši patalpa niekada neturėjo ir neturi jokių įsiskolinimų.

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas dėl bendrosios nuosavybės ir bendrojo naudojimo objektų reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Įstatymo įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu. Įstatymo nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys). Kasacinio teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad taikant aukščiau nurodytą taisyklę, teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016, 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017, 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-611/2017). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik tam tikro buto savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017; kt.).

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis – butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo arba 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2013; 2013 m. spalio 16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013; 2017 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017; kt.).

Privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus nagrinėjamo ginčo laikotarpiu (2013 m. sausio – 2014 m. gruodžio mėn.) reglamentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (šiuo atveju taikytinas 2011 m. lapkričio 7 d. redakcijos Reglamentas). Pagal šio Reglamento 5 punktą prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (Reglamento 7 punktas). Reglamento priede pateikto Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašo 15 punkte prie kitų darbų, būtinų namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, nurodytas namo vandentiekio sistemos (vamzdynų ir uždaromosios armatūros) sandarumo palaikymas ir kiti darbai.

Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jam priklausanti pastogės dalis yra neįrengta, nepaneigia fakto, kad ieškovė teikė butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas ir atsakovo pareigos padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Kaip jau buvo minėta, bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovė už patalpos – palėpės administravimą iki 2015 m. sausio 1 d. nėra atsakovui atsiuntusi nė vienos sąskaitos už bendrosios dalinės nuosavybės Vilniuje, Lvovo g. 15, name, administravimą, paneigia paties atsakovo teismui pateikta 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 54), kurioje yra nurodomas detalus mokesčių paskaičiavimas už 2014 m. gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas, taip pat yra nurodoma, kad iki 2014 m. gruodžio mėnesio jau yra susidariusi skola už ieškovės teiktas paslaugas, taip pat atsakovo 2013 m. balandžio 18 d. raštas (el. b. t. 1, l. 66), kuriame pats atsakovas nurodo, kad jis gavo ieškovės sąskaitą, kurioje nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo pradėti skaičiuoti mokesčiai atsakovui priklausančiai 89,13 m² patalpai – pastogei, esančiai Vilniuje Lvovo g. 15. Pažymėtina, kad atsakovas minėtame rašte pats nurodė, kad neketina mokėti už ieškovės teikiamas paslaugas.

Dėl CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatytos išimties, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, pasisakytina, kad atsakovas ginčydamas mokesčių paskaičiavimą jo valdomai patalpai – pastogei, teigė, kad šiai patalpai neturėtų būti skaičiuojami mokesčiai, kadangi patalpa yra neįrengta, tačiau paties ieškovės teikiamų paslaugų fakto neginčijo, sąskaitas kitoms name atsakovo nuosavybės teise valdomoms patalpoms apmokėdavo tinkamai ir nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo taikyti CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatytos išimties.

Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovė atsakovui pateikdavo sąskaitas už tiektas butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), yra atmestinos, kaip neturinčios teisinės reikšmės nagrinėjant byloje kilusi ginčą, kadangi šioje byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl minėtais adresais galimai susidariusių skolų išieškojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad galimai per klaidą, sąskaitose papildomai įrašytos sumos už kitos patalpos administravimą ir kitas ieškovės teiktas paslaugas nepaneigia fakto, kad ieškovui sąskaitose taip pat buvo atskirai pateikiamas mokėtinų sumų paskaičiavimas jo valdomam turtui, už kurį atsakovas turėjo prievolę susimokėti, tačiau to nedarė.

Paslaugų teikimo faktui patvirtinti ieškovė pateikė 2012 m. kovo 1 d. sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. (duomenys neskelbtini)UAB „Ecoservice“, kurios 1 priede nurodytos komunalinių atliekų tvarkymo sąlygos, 2 priede nurodyta konteinerių vertė, o sutarties 3 priede, kuris keistas susitarimu Nr. 2, nurodytos konteinerių stovėjimo vietos ir sąraše yra namas (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2007 m. gruodžio 22 d. sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ dėl elektros energijos tiekimo ieškovės administruojamų namų bendrojo naudojimo patalpoms ir ieškovės administruojamų namų sąrašo 69 punkte įrašytas namas (duomenys neskelbtini). Taip pat, ieškovė 2010 m. rugpjūčio 30 d. sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „City Service“ dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų nuolatinės techninės priežiūros, kurios priedo Nr. 2 sąrašo 59 punkte nurodytas namas (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. rugpjūčio 30 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros, kurios priedo Nr. 2 sąrašo 78 punkte nurodytas namas (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugpjūčio 30 d. susitarimu teises ir pareigas pagal sutartį dėl paslaugų teikimo perėmė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“. Taip pat ieškovė 2010 m. rugpjūčio 30 d. sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Mano būstas“ dėl bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugų teikimo. Ieškovė pateikė minėtų paslaugų teikėjų išrašytas sąskaitas, atliktų darbų aktus atsakovo skolos susidarymo laikotarpiu bei įrodymus apie mokėjimus paslaugų teikėjams UAB „Ecoservice“, AB „Lesto“, UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, UAB „Mano būstas“. Teigti, kad ieškovė neatsiskaitė su paslaugų teikėjais, nėra jokio pagrindo, šios aplinkybės atsakovas neįrodinėjo.

Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti. Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi apmokėti administravimo išlaidas (CK 4.84 straipsnio 9 dalis). Teismas akcentuoja, kad atsakovo prievolė mokėti už paslaugas kyla iš įstatymo ir atsakovas proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Atsakovo mokėtinos sumos yra ieškovės konkrečiai aprašytos pateiktoje priskaitymų ataskaitoje (p. b. l. 90-95 (atsižvelgiant į tai, kad pateikto dokumento formuojant bylos apyrašą skaitmenizuoti nepavyksta, nurodomas dokumentas popierinės bylos tome)), paskaičiavimai yra atlikti tiksliai, kiekviena suma yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, visos remonto išlaidos pagrįstos atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais ir sąskaitomis faktūromis, sumos atitink pateiktoje priskaitymų lentelėje atitinka (el. b. t. 1, l. 68-74, 83-100, 103-133, 142-155,157-175, el. b. t. 2, l. 44-81). Atsakovui mokestis už ieškovės suteiktą namo administravimo paslaugą paskaičiuotas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nustatytu administravimo tarifu – 0,15 Lt (0,04 Eur), už namo šilumos ūkio priežiūrą eksploatacija buvo paskaičiuotas remiantis 2010 m. rugpjūčio 30 d. sutartimi Nr. 10-08-129, kurios priede iki 2013 m. rugpjūčio mėn. numatytas paslaugos tarifas – 0,365 Lt/m² nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. nustatytas naujas tarifas – 0,2823 Lt/m², už namo techninę priežiūrą ir eksploataciją buvo paskaičiuotas remiantis 2010 m. rugpjūčio 30 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurios priede numatytas paslaugos tarifas – 0,208 Lt, už komunalinių atliekų tvarkymą buvo paskaičiuotas remiantis 2012 m. kovo 1 d. komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurios priede numatytas paslaugos tarifas – 0,3267 Lt, mokestis už bendro naudojimo elektrą vadovaujantis sutartimis su energijos tiekėjais ir apskaitos prietaisų rodmenimis, pagal faktinį suvartojimą valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintomis elektros energijos kainomis, paskirstant pastato patalpų savininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui, mokestis už avarinės tarnybos paslaugas ir atliktus remontus paskaičiuotos remiantis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais ir išrašytomis sąskaitomis (el. b. t. 1, l. 122-125, 142-145, 153-155, 166-175).

Atsakovas ginčydamas priskaičiuotas sumas už bendros elektros energijos suvartojimą, nurodė, kad namo esančio (duomenys neskelbtini)šilumos punktas aptarnauja ne tik namą, esantį (duomenys neskelbtini), bet ir kitiems dviem namams, t. y. namams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir visų trijų namų aptarnavimui yra naudojama namo, esančio (duomenys neskelbtini), elektros energija. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas teismui pateikė antstolės N. Š.-S 2019 m. kovo 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame yra konstatuota, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjus į laiptinę, kairėje pusėje ant sienos kabo elektros spinta, kurioje yra tik vienas elektros įvadas ir vienas elektros skaitiklis. Kitų elektros skaitiklių laiptinėje bei katilinėje nėra. Namo rūsyje įrengtas šilumos punktas-katilinė, kurioje yra įrengti siurbliai, kurie naudoja namo elektros energiją. Šilumos punkte yra centrinis šilumos vamzdis, kuris vėliau paskirsto šilumą į tris vamzdžius trims namams ir trys grįžtamieji šilumos vamzdžiai su sklendėmis, kuriais šiluma sugrįžta iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Dėl šios aplinkybės pasisakytina, kad iš pateikto faktinių aplinkybių protokolo nėra galimybės nustatyti, ar kituose dviejuose nurodomuose namuose yra įrengti elektros skaitikliai. Nagrinėjamu atveju elektros skaitiklis, pagal kurį buvo skaičiuojama suvartota elektros energija yra įvadinis namo, esančio (duomenys neskelbtini) skaitiklis, pagal kurį namui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo skaičiuojamas suvartotos elektros energijos kiekis. Butui mokestis už elektros energiją gaunamas paskirstant pastato patalpų savininkams sumas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui. Atsakovas nurodė, kad ieškovė siekdama pelno, nepagrįstai skaičiavo namo suvartotą elektros energiją bendro naudojimo patalpoms ir išrašydavo sąskaitas visuose trijuose namuose esančių patalpų savininkams, tačiau jokių įrodymų patvirtinančių šias atsakovo nurodomas aplinkybes nėra, todėl jos laikytinos deklaratyviomis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteikė priešieškinio ieškovei, neįrodinėjo kokia apimtimi atsakovui paskaičiuotas mokestis už bendroms namo reikmėms suvartotą elektros energija yra neteisingas ir netinkamai apskaičiuotas. Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, bylos šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sumažinti atsakovui paskaičiuotų mokesčių už suvartotą elektros energiją.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Ieškovė tiekė ieškovė atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, atsakovas naudojosi suteiktomis paslaugomis, todėl privalėjo vykdyti prievoles – už suteiktas paslaugas mokėti nustatytus mokesčius (CK 6.351 straipsnis, 6.584 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės atstovės, atsakovo paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovė teikė paslaugas, tačiau atsakovas savo prievolės mokėti mokesčius tinkamai nevykdė, pagal ieškovės pateiktus įrodymus atsakovas ieškovei iš viso yra skolingas 830,77 Eur, todėl ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).

Dėl senaties termino taikymo.

Atsakovas ieškovės reikalavimui dėl skolos priteisimo už komunalinius mokesčius prašo taikyti 5 metų ieškinio senaties terminą, kuris numatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje bei pagal kurį sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių įmokų išieškojimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011 aiškindamas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino tikslus nurodė, jog bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą. Šiuo atveju atsakovas teigdamas, kad reikalavimui dėl skolos priteisimo už komunalinius mokesčius taikytina CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas, yra neteisus, kadangi pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį periodinė išmoka – tai konkreti piniginė suma, mokama konkrečiais terminais, tuo tarpu mokesčiai už komunalines paslaugas negali būti išreikšti konkrečia pinigų suma, nes jie kinta priklausomai nuo metų laiko sezono, suvartojamo kiekio ir jų tiekimo metu galiojančių mokesčių tarifų, atliktų darbų ir pan. Tokios nuomonės laikosi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgdamas į faktinius šios bylos duomenis bei pateiktų rašytinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė sutrumpinto senaties termino reikalavimui dėl komunalinių mokesčių taikymo bei skolos dydžio ir jos laikotarpio neteisėtumo, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio reikalavimams sutrumpintą 5 metų senatis terminą yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinio reikalavimus iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje, 0,84 Eur už informacijos gavimą iš Gyventojų registro tarnybos, 60,00 Eur už advokatų profesinės bendrijos „Triniti“ suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo ir 126,00 Eur atstovavimo išlaidų advokatei I. K. atstovaujant ieškovę teisme, iš viso 202,71 Eur (el. b. t. 1, l. 5, 12-13, 20-21, 176-181) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.82, 6.37, 6.38, , 6.59, 6.351, 6.383 straipsniais, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 79, 82, 259, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“, juridinio asmens kodas 121483222, buveinės adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Kalvarijų g. 156, naudai 830,27 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų 27 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (830,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 202,71 Eur (dviejų šimtų dviejų eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą Kauno rūmus.