Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-231-796/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-21
Bylos Nr.: e2A-231-796/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Domarkienė, Milda Skersienė, Marius Dobrovolskis
Ieškovas: A. T.
Atsakovas: N. T.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-231-796/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02175-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.10; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui N. T. (N. T.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo N. T. priešieškinį (patikslintą) ieškovei A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) įtrauktą į apskaitą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų M. T., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. T. (D. T.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. T.; 3) nustatyti nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias lėšas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 1 350 Eur už 2023 m. sausio, vasario, kovo mėnesius; 5) nustatyti, kad vaikams išlaikyti skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys motina A. T.; 6) padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą: atsakovui priteisti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gamybos, 5 000 Eur vidutinės rinkos vertės, o ieškovei A. T. priteisti iš N. T. 2 500 Eur piniginę kompensaciją už jam liekantį minėtą automobilį; 7) po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes.

2. Ieškovė nurodė, kad šeimos santykiai pablogėjo po antro vaiko gimimo. N. T. dirba užsienyje, į namus grįždavo kas 5–6 savaites. Kol sutuoktinis būdavo išvykęs, vaikais, buitimi rūpinosi viena ieškovė, grįžęs atostogų N. T. buityje ir vaikų priežiūroje jai visiškai nepadėdavo, ji jautėsi taip, lyg turėtų tris mažus vaikus. Šeimoje trūko pinigų, nes sutuoktinis žaidė azartinius žaidimus. Nuolatinė įtampa santykiuose kenkė ir vaikų emocinei būsenai. Gyventi kartu nebegalėjo, todėl priėmė sprendimą, kad N. T. turi išsikraustyti iš ieškovės močiutei priklausančio buto, kuriame kartu gyveno. Nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena su ieškove, su tėvu bendrauja, kai jis grįžta iš darbo užsienyje. Ieškovės pajamos yra 240 Eur, atsakovo pajamos gerokai didesnės, gyvenant kartu jo pajamos buvo apie 4 000–5 000 Eur, todėl prie išlaikymo jis gali prisidėti didesne pinigų suma. Santuokos metu įgytą automobilį prašė priteisti atsakovui, o iš jo ieškovei priteisti 2 500 Eur piniginę kompensaciją už pusę automobilio vertės, nes finansinių galimybių išlaikyti automobilį neturi.

3. Ieškovė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsisakė.

Šalies argumentai

4. Atsakovas priešieškiniu (patikslintu) prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, nustatant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų M. T. ir D. T. gyvenamąją vietą su tėvu N. T.; 3) nustatyti nurodytą ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 4) priteisti iš A. T. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: M. T. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki dukros pilnametystės, indeksuojant šias lėšas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; D. T. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šias lėšas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) nustatyti, kad vaikams išlaikyti skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys tėvas N. T.; 6) padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą – A. T. priteisti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data, 5 000 Eur vidutinės rinkos vertės, o N. T. priteisti 2 500 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkantį minėtą automobilį; 7) priteisti iš A. T. 9 051 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; 8) priteisti iš A. T. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą N. T. naudai; 9) palikti A. T. iki santuokos turėtą savo pavardę – „T.“; 10) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jau apie pusmetį pradėjo įtarinėti, jog sutuoktinė jam nėra ištikima, kai jis yra (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės. Šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu, o ieškovei nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, priteisiant išlaikymą vaikams. Santuokos metu įgytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruotas ieškovės vardu. Automobilį išrinko ieškovė ir visą laiką pati jį vairavo, todėl tikslinga automobilį priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti piniginę kompensaciją. Atsakovas nurodė, kad santuokos metu, kai jis buvo (duomenys neskelbtini), reguliariai siuntė į ieškovės banko sąskaitą pinigus didelėmis sumomis, o būdamas namie visas šeimos išlaidas dengė iš savo uždirbtų lėšų. Per paskutinius trejus metus į sutuoktinės banko sąskaitą pervedė 57 371,61 Eur, vidutiniškai beveik po 1 600 Eur kas mėnesį. Atsakovo manymu, dalis pervestos sumos – 18 102 Eur buvo panaudota ne šeimos poreikiams, o ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl ji privalo sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t. y. pusę sumos – 9 051 Eur. Už atsakovui padarytą neturtinę žalą prašė priteisti iš ieškovės 5 000 Eur kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį (patikslintą) tenkino iš dalies; nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovės A. T. ir atsakovo N. T. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką paliko esamas pavardes; nustatė nepilnamečių vaikų M. T. ir D. T. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo išlaikymą minėtiems nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio priėmimo dienos (2023 m. balandžio 11 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė A. T.; nustatė sprendime nurodytą atsakovo N. T. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; padalijo santuokos metu įgytą turtą: ieškovei priteisė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gamybos, 5 000 Eur vertės; priteisė iš ieškovės 2 500 Eur piniginę kompensaciją atsakovui; priteisė iš ieškovės A. T. 7 306,50 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą atsakovui N. T.; priteisė iš atsakovo N. T. 490,09 Eur valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; priteisė iš ieškovės A. T. 847,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui; kitos ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalies netenkino; nurodė vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo; grąžino atsakovui N. T. 395 Eur žyminį mokestį; panaikino 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo; nurodė įskaityti į išlaikymo dydį pinigines lėšas, gautas vykdant 2023 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

7. Esminiai teismo sprendimo motyvai:

7.1. Teismas nustatė, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2023 m. sausio 1 d., kai atsakovas išvyko į ilgalaikę komandiruotę (darbą užsienyje) ir vėliau niekada nebegrįžo į šeimos būstą, nes ieškovė pakeitė durų spyną, atsakovo daiktus perdavė jo tėvams. 2023 m. balandžio 6 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Teismas vertino, kad santuokiniai ryšiai tarp šalių nutrūko 2023 m. sausio 1 d. ir vėlesni veiksmai nebegalėjo turėti jokios įtakos faktiškai jau iširusiai santuokai, t. y. vėlesnis ieškovės bendravimas su kitu vyru neturi jokios teisinės reikšmės, todėl nėra pakankamo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir dėl santuokos iširimo kalta pripažinti tik ieškovę. Pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7.2. Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo. Teismas, atsižvelgdamas į CK 3.69 straipsnio 1 dalį, nenustatė pagrindo ieškovei uždrausti po santuokos nutraukimo pasilikti santuokos metu turėtą pavardę.

7.3. Teismui pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

7.4. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina – ieškove. Teismas nustatė iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

7.5. Teismas, įvertinęs tai, kad transporto priemonė buvo perkama ieškovei tam, jog ji galėtų vežti vaikus, ji pati išsirinko šią transporto priemonę, nupirkus transporto priemonę ieškovė ja naudojosi, atsakovas tuo metu net neturėjo teisės vairuoti, nusprendė, kad ginčo transporto priemonė priteisiama ieškovei, o atsakovui – 2 500 Eur kompensacija.

7.6. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo reikalavimo dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2023 m. sausio mėn. iš ieškovės sąskaitos J. Č., A. (A.) T., L. T. ir A. S. (A. S.) buvo pervestos įvairios pinigų sumos, iš viso 18 102 Eur. Ginčo dėl to, kad minėtu laikotarpiu (iki 2023 m. sausio 1 d.) šeima iš esmės pragyveno iš atsakovo uždirbtų pinigų, kuriuos šis ieškovei pervesdavo į sąskaitą, nebuvo. Teismo posėdžio metu ieškovės motina L. T. patvirtino, kad ieškovės tėvai skolinosi iš ieškovės šeimos pinigų, tačiau teigė, jog visus pinigus grąžino grynaisiais. Atsakovas neigia žinojęs apie pinigų paskolinimą ieškovės tėvams, taip pat apie tai, jog pinigai buvo grąžinti.

7.7. Teismas nurodė, kad įrodymų, jog paskolinti pinigai buvo grąžinti, byloje nėra pateikta. Konkrečių pinigų grąžinimo aplinkybių nei ieškovė, nei teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės motina paaiškinti negalėjo. Taip pat nustatyta, kad iš ieškovės sąskaitos A. S. buvo pervesta iš viso 200 Eur suma (du kartus po 100 Eur). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad A. S. yra jos brolis, teigė nepamenanti, kodėl jam buvo pervesti pinigai. Įvertinęs tai, kad pinigų sumos buvo išleistos be atsakovo sutikimo, asmeniniams sandoriams, nesant byloje įrodymų, patvirtinančių pinigų grąžinimo faktą, teismas pripažino, kad šios išlaidos sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl ieškovė privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

7.8. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. iš ieškovės sąskaitos J. Č. iš viso buvo pervesta 2 000 Eur suma. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus ir sąskaitos išrašo duomenis, vertino, kad, kadangi šalys gyveno J. Č. nuosavybės teise priklausančiame bute, tikėtina, jog minėti pinigai J. Č. buvo pervedami būtent už leidimą šalių šeimai naudotis jai nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa. Esant tokioms aplinkybėms, padaryta išvada, kad minėti pinigai buvo panaudoti ne ieškovės asmeniniams, o šeimos poreikiams tenkinti.

7.9. Teismas nustatė, kad ieškovės tėvams įvairiu periodu buvo pervedamos ne tik stambios pinigų sumos, bet ir atliekami smulkūs mokėjimai. Tiek ieškovė, tiek liudytoja L. T. paaiškino, kad kartais ieškovė paprašydavo savo mamos, ką nors nupirkti iš parduotuvės, todėl už tai į sąskaitą pervesdavo pinigus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų reikalavęs naudoti ieškovei pervestus pinigus tik konkretiems tikslams, kad būtų prieštaravęs. Atsakovas dirbo užsienyje, dažnai nebūdavo namuose, ieškovė viena prižiūrėjo vaikus, todėl, teismo vertinimu, natūralu, jog prašydavo savo tėvų pagalbos apsiperkant parduotuvėse. Teismo vertinimu, yra tikėtina, kad išlaidos iki 100 Eur galėjo būti skirtos smulkiems pirkiniams pirkti ir šeimos poreikiams tenkinti. Kadangi šalys nuo 2023 m. sausio 1 d. nebegyveno kartu, teismas vertino, kad po šios datos patirtos išlaidos, pervedant ieškovės motinai pinigus, nevertinamos kaip bendro turto sumažėjimas, todėl apskaičiuojant atsakovui priteistinos kompensacijos dydį neįtraukiamos.

7.10. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2023 m. sausio 1 d., nesant atsakovo sutikimo, ne šeimos poreikiams tenkinti išleido iš viso 14 613 Eur, bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ši suma buvo grąžinta, todėl privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t. y. 1/2 dalį (7 306,50 Eur) šios sumos atsakovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė A. T. prašo panaikinti 2023 m. spalio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo dalis dėl 7 306,50 Eur piniginės kompensacijos priteisimo iš ieškovės atsakovui už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą ir dėl 847,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui iš ieškovės, prašo dėl šių dalių priimti naują sprendimą – priešieškinio reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

8.1. Apeliantė pažymi, kad pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo atsakovo atstovė pateikė 2023 m. rugsėjo 11 d., jame buvo nurodyta, kad, išanalizavus ieškovės banko sąskaitos išrašus, atsakovo reikalavimas mažinamas iki 9 051 Eur ir prašoma priteisti pusę 18 102 Eur sumos. 2023 m. rugsėjo 13 d. posėdžio metu ieškovės atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad prie teismo priimto pareiškimo pridėtas ne tas priedas ir ieškovei nėra galimybės pasiruošti atsikirtimams, tačiau atsakovas tinkamą pareiškimo priedą pateikė tik 2023 m. spalio 4 d., prieš spalio 5 d. paskirtą teismo posėdį, nurodant, kad prie pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo per klaidą buvo pridėtas ne tas dokumentas. Apeliantė nurodo, kad 2023 m. spalio 4 d. susipažinusi su naujai pateiktu pareiškimo priedu, ieškovė dėl patirto streso, kad atsakovas reikalauja iš jos priteisti pinigus, kuriuos tėvai buvo skolinęsi tardamiesi su pačiu atsakovu ir jau grąžinę, nebeprisiminė konkrečių aplinkybių dėl pinigų grąžinimo, nebeprisiminė, ar turi pinigų grąžinimo įrodymų. Jei pareiškimo priedas butų pateiktas laiku ir tinkamai ir ieškovė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnio 2 dalį, būtų turėjusi 14 dienų terminą pasiruošti bylos nagrinėjimui, ji butų galėjusi prisiminti aplinkybes, turimus įrodymus ir liudytojus, girdėjusius su kuo buvo tariamasi dėl pinigų skolinimo ir mačiusius pinigų grąžinimą.

8.2. Sprendime nėra nurodyta, kokiais konkrečiais įrodymais teismas vadovavosi priteisdamas iš ieškovės piniginę kompensaciją atsakovui už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą. Ieškovės vertinimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai neišanalizavo rašytinių įrodymų, vadovavosi vien atsakovo nesąžiningai sudaryta nepagrįstai išleistų lėšų suvestine, tačiau neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, kad pinigai yra grąžinti ir į byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovo nesąžiningumą.

8.3. Ieškovės vertinimu, atsakovas nesąžiningai sudarė nepagrįstai pervestų lėšų suvestinę ir jos pagrindu reiškia reikalavimą ieškovei. Iš ieškovės 2020–2023 m. SEB banko sąskaitos išrašų matyti, jog tiek ieškovė A. T. pervesdavo savo mamai L. T. įvairias pinigų sumas, tiek mama pervesdavo jai. Atsakovas, net šalia esančioje banko sąskaitos išrašo eilutėje matydamas, kad pinigai tą pačią dieną buvo pervesti ieškovei atgal, arba tą pačią dieną ar dieną prieš tai pervesti pačių ieškovės tėvų, o paskui ieškovės jiems grąžinti, tas sumas vis tiek įtraukė tarp nepagrįstai išleistų lėšų. Ieškovė nurodo pavyzdžius: 2022 m. lapkričio 4 d. A. T. pervedė A. T. 100 Eur, o 2022 m. lapkričio 5 d. ji jam grąžino; 2022 m. gruodžio 19 d. ieškovė pervedė 27 Eur A. T., o tą pačią dieną L. T. pervedė ieškovei 50 Eur; 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovė pervedė L. T. 50 Eur, o L. T. tą pačią dieną pervedė ieškovei 50 Eur; 2023 m. sausio 21 d. ieškovė pervedė L. T. 300 Eur, o L. T. tą pačią dieną pervedė ieškovei 302 Eur. Ieškovė pažymi, kad, nepaisant to, tiek 27 Eur, tiek ir 100 Eur, 50 Eur ir 302 Eur sumos įtrauktos kaip nepagrįstai pervestos iš šeimos lėšų.

8.4. Atsakovas, matydamas banko sąskaitos išrašuose, kiek ieškovei tais pačiais laikotarpiais pervedė pinigų jos motina L. T., jokių L. T. pervestų sumų neatėmė ir suvestinėje nurodė tik ieškovės pervestas sumas. Ieškovė pažymi, kad 2020 metais ieškovė L. T. pervedė 844 Eur, o L. T. ieškovei į tą pačią banko sąskaitą pervedė 436 Eur, tačiau atsakovas į sąrašą įtraukė visą 844 Eur sumą; 2021 metais ieškovė motinai pervedė 768 Eur, o L. T. ieškovei – 540 Eur, bet į sąrašą įtraukiama 768 Eur suma; 2022 metais ieškovė L. T. pervedė 637 Eur, o L. T. ieškovei – 637 Eur, bet įtraukta 768 Eur suma.

8.5. Ieškovė pažymi, kad teismas nepriteisė atsakovui smulkių, iki 100 Eur dydžio, ieškovės tėvams atliktų pavedimų, tuo pagrindu, kad tikėtina, jog šios sumos galėjo būti skirtos smulkiems pirkiniams pirkti ir šeimos poreikiams tenkinti, tačiau, ieškovės vertinimu, jei teismas būtų rašytinių įrodymų kontekste analizavęs ir smulkių pinigų sumų grąžinimo reikalavimo teisėtumą, būtų įsitikinęs atsakovo nesąžiningumu ir kitaip vertinęs ir likusią reikalavimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo dalį.

8.6. Ieškovės vertinimu, jei teismas būtų analizavęs rašytinius įrodymus, būtų nustatęs, kad 2020 m. spalio 7 d. A. S. buvo pervesta 100 Eur suma, tačiau 2020 m. spalio 19 d. A. S. pervedė ieškovei 50 Eur, 2020 m. lapkričio 8 d. – 200 Eur, 2021 m. balandžio 4 d. – 7 Eur. Visuose ieškovei atliktuose pavedimuose nurodyta „papildymas“. 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovė A. S. pervedė 100 Eur, pavedimo paskirtyje nurodyta – ,,mes su tavimi, laikykis, nuo mūsų šeimos“. Ieškovės vertinimu, net artimojo mirties atveju broliui nuo savo šeimos pervestas pinigines lėšas laikant ieškovės nepagrįstomis išlaidomis, matyti, kad jos nesumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, nes A. S. vėliau ieškovei pervedė 257 Eur, todėl 200 Eur suma atsakovui priteista nepagrįstai.

8.7. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek L. T. nurodė, kad pasiskolintos pinigų sumos buvo grąžintos šalių šeimai grynaisiais pinigais dalimis. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškintasi, kokios konkrečiai sumos buvo pasiskolintos ieškovės tėvų, o kurios sumos kaip tik buvo grąžinamos tėvams už anksčiau jų T. paskolintas pinigines lėšas. Tiek ieškovė, tiek liudytoja L. T. patvirtino, kad šeimos artimai bendravo.

8.8. Ieškovės teigimu, net skaičiuojant bendrai vienų kitiems pervestas sumas matyti, kad 2020 m. ieškovė L. T. pervedė 844 Eur ir 550 Eur A. T., iš viso – 1 394 Eur, L. T. pervedė ieškovei 436 Eur, 1 320 Eur ieškovė įnešė į savo banko sąskaitą grynaisiais pinigais, iš viso 1 756 Eur. 2021 m. 768 Eur pervesti L. T. ir 12 721 Eur A. T., L. T. ieškovei pervedė 540 Eur ir 6 705 Eur ieškovė įnešė į savo sąskaitą grynaisiais pinigais, iš viso 7 245 Eur. Didesnės pinigų sumos A. T. ieškovės buvo pervestos 2021 m. balandžio 30 d. – 3560 Eur, 2021 m. birželio 28 d. – 3 000 Eur, 2021 m. rugsėjo 27 d. – 5 811 Eur. Ieškovės teigimu, vertinant vien ieškovės į savo banko sąskaitą įneštas stambesnes pinigų sumas, matyti, kad vien stambiomis sumomis 2021 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais į ieškovės banko sąskaitą grynaisiais pinigais įmokėta 6 065 Eur suma. Nei ieškovė, nei atsakovas darbo užmokesčio grynaisiais pinigais negaudavo, todėl pagrįstai galima teigti, kad į banko sąskaitą įnešamos pinigų sumos buvo tėvų dalimis grąžinti pinigai.

8.9. Ieškovė nurodo, kad 2022 m. A. T. pervesti 257 Eur (neįskaitant 2022 m. lapkričio 5 d. jam pervestų 100 Eur, kuriuos 2022 m. lapkričio 4 d. pats buvo pervedęs ieškovei), L. T. – 637 Eur, iš viso 894 Eur; L. T. ieškovei pervedė 347 Eur ir 3 390 Eur ieškovė įnešė į savo banko sąskaitą grynaisiais pinigais, iš viso 3 737 Eur. Iš viso, įvertinus ieškovės 2020–2022 m. į savo banko sąskaitą grynaisiais pinigais įneštas pinigines lėšas ir L. T. ieškovei atliktus pavedimus, matyti, kad ieškovės banko sąskaita buvo papildyta bendra 12 738 Eur suma.

8.10. Ieškovės vertinimu, teismas visiškai neįvertino rašytinių įrodymų apie didelės dalies reikalaujamų grąžinti pinigų sumos įnešimą grynaisiais pinigais į ieškovės banko sąskaitą, neįvertino L. T. atliktų pavedimų. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad į ieškovės banko sąskaitą grąžinti pinigai buvo leidžiami išimtinai šeimos interesais – pervedami atsakovui N. T., perkamos prekės parduotuvėse, apmokamos paslaugos, todėl teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovui 7 306,50 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Atsiliepimas

8.11. Ieškovė pažymi, kad šalių šeima neturėjo tiek pajamų, kad atsakovas negalėtų pastebėti ir pasigesti, jog trūksta didelių pinigų sumų – 3 560 Eur, 3 000 Eur, 5 811 Eur, pervestų A. T.. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė buvo nurodžiusi, kad atsakovas, pasinaudodamas jos telefone esančia mobiliąją programėle, iš jos banko sąskaitos persivesdavo sau pinigus ir juos iškart panaudodavo lošimams „Top Sport“. Bylos nagrinėjimo metu paklausus atsakovo, ar jis prisijungdavo prie ieškovės banko sąskaitos, jis nurodė, kad taip, kai būdavo namie su jos „Smart-ID“ galėjo prisijungti. Ieškovės manymu, prisijungdamas atlikti pavedimų į savo banko sąskaitą, turėjo galimybę matyti, kokia pinigų suma yra banko sąskaitoje ir matyti ieškovės atliktus pavedimus. Jei ieškovė būtų netinkamai disponavusi šeimos pinigais, jis nebūtų iki pat santuokos faktinio iširimo vedęs savo darbo užmokesčio į ieškovės banko sąskaitą. Nurodo, kad atsakovas, teigdamas, jog ieškovė pinigus pervedė be jo žinios, nurodė, kad tais laikotarpiais, kai ieškovė pervedė tėvui dideles pinigų sumas, jo Lietuvoje nebuvo, jis buvo (duomenys neskelbtini). Teismui paklausus, kaip dažnai atsakovas lošia, jis atsakė, kad tuo metu, kai būna namie, nes nėra ką veikti, be to, (duomenys neskelbtini) nėra interneto. Ieškovė, remdamasi jos ir atsakovo banko sąskaitos išrašo duomenimis, nurodo, kad tais laikotarpiais, kai A. T. buvo pervestos 3 560 Eur, 3 000 Eur ir 5 811 Eur sumos, atsakovas pervedė pinigus „Top Sport“, t. y. buvo ne (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

8.12. Ieškovė nurodo, kad 2023 m. spalio 6 d. prieš teismo posėdį atsakovo atstovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, juo prašoma už advokato teisinę pagalbą priteisti 1 500 Eur – už konsultacijas, priešieškinio surašymą, atstovavimą teisme. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į baigiamosiose kalbose ieškovės atstovės nurodytus argumentus ir nepagrįstai atstovavimo išlaidas apskaičiavo nuo 1 500 Eur sumos, nepaisant to, kad atsakovo advokatė nėra pateikusi duomenų, jog 2023 m. gegužės mėnesį rengė atsakovui priešieškinį. Pažymi, kad atsakovo priešieškinis teismui buvo pateiktas 2023 m. gegužės 23 d., jį iš savo paskyros pateikė pats atsakovas, o advokatė prieigos prie civilinės bylos paprašė vėliau ir pateikė vėliau sudarytą atstovavimo sutartį.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas N. T. prašo pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pridėti prie bylos naują įrodymą – atsakovo (duomenys neskelbtini) knygelę. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

9.1. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų dėl piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai pažymi, kad ir ieškovės, ir liudytojos L. T. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, nenuoseklūs, byloje nėra jokių įrodymų apie pinigų grąžinimą, tai patvirtina banko sąskaitos išrašai, nors liudytoja L. T. ir teigė, jog pinigai buvo grąžinti grynaisiais.

9.2. Pažymi, kad reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą buvo suformuluotas atsakovo priešieškinyje, jis teismui buvo pateiktas dar 2023 m. gegužės 23 d. Priešieškinyje buvo nurodyta, kad kompensacijos suma ir ieškinio reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo gali keistis, kai bus pateiktas banko sąskaitos išrašas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neišsakė jokių prašymų dėl bylos atidėjimo, taip nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teisme, tai, atsakovo vertinimu, galėtų reikšti, kad ieškovė puikiai žinojo ir suprato atsakovo reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo. Kai į bylą buvo pateikti banko sąskaitų išrašai, dėl jų didelės apimties reikėjo laiko išanalizuoti visas ieškovės išlaidas, siekiant nustatyti visas nepagrįstas išlaidų sumas. Nurodo, kad apie atsakovo reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo ieškovė sužinojo dar 2023 m. gegužės mėnesį, ir jos teiginiai dėl patirto streso ir negalėjimo pasiruošti atsikirtimams į pareikštą reikalavimą neturi pagrindo. Be to, atsakovas nekeitė nei ieškinio dalyko, nei pagrindo, jis tik sumažino reikalavimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo sumą, kurią galėjo įrodyti, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus banko išrašus.

9.3. Atsakovo vertinimu, apeliantei nėra jokio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo rašytinius įrodymus, nes byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie galėjo pagrįsti paskolintų pinigų grąžinimo faktą.

9.4. Atsakovas pažymi, kad smulkios sumos iki 100 Eur pirmosios instancijos teismo buvo pripažintos kaip pagrįstos išlaidos šeimos poreikiams tenkinti ir taip buvo sumažintas atsakovo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo. Atsakovas prašė priteisti kompensaciją už laikotarpį nuo 2020 m. iki 2022 m. pabaigos, todėl apeliantės nurodomi 2023 m. sausio 23 d. pervedimai dėl 300 Eur ir 302 Eur sumų neturi reikšmės šiai bylai.

9.5. Atsakovo vertinimu, ieškovės įneštų į banko sąskaitą grynųjų pinigų negalima pripažinti ieškovės tėvų skolos grąžinimu, net sudėjus visas sumas, kurios buvo įneštos ir išimamos iš sąskaitos, neįskaitant smulkių sumų iki 100 Eur, kurios taip pat buvo išimamos iš sąskaitos. Atsakovo teigimu, iš ieškovės sąskaitų išrašų matyti, jog ji netgi už kelis eurus kainuojančius pirkinius atsiskaitydavo banko kortele, t. y. grynųjų pinigų jai nereikėjo. Atsakovo vertinimu, negalima paneigti to, jog apeliantė išsiimdavo iš bankomato grynuosius pinigus neva „juodajai dienai“, o vėliau, kai pinigų nebuvo banko sąskaitoje, juos įnešdavo atgal.

Šalies argumentai

9.6. Apeliantė bando suklaidinti teismą nurodydama, kad atsakovas pritarė pinigų pervedimui jos tėvams. Nurodo, kad apklausos metu atsakovas (2023 m. spalio 6 d. protokolo 1 val. 25–28 min.) buvo paklaustas ieškovės advokatės dėl jo galimybės prisijungti prie ieškovės banko sąskaitos. Atsakovas paaiškino, kad tokios galimybės neturėjo, kadangi buvo (duomenys neskelbtini), o patį klausimą suprato taip, kad jis turėjo galimybę vesti pinigus į ieškovės sąskaitą iš savo asmeninės banko sąskaitos. „Smart-ID“ programėlė įdiegta ieškovės telefone ir atlikti bet kokius veiksmus be jos asmeniško prisijungimo neįmanoma, o jeigu taip būtų, tai reikštų, kad ieškovė perdavė savo asmeninį telefoną su prisijungimais atsakovui, to realybėje niekada nebuvo. Atsakovo manymu, yra pagrindas prie atsiliepimo pateikti naujus įrodymus – atsakovo (duomenys neskelbtini) knygelę, iš jos aiškiai matosi, kad, pavyzdžiui, 2021 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. birželio 29 d., kai A. T. buvo pervesti 3 560 Eur ir 3 000 Eur, atsakovas buvo (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

9.7. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliantės argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodo, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl akivaizdu, kad jis negalėjo pats asmeniškai surašyti tokio sudėtingo procesinio dokumento. Be to, atsakovo advokatei reikėjo laiko susipažinti su bylos medžiaga, ji gana didelės apimties. Taip pat reikėjo laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui, surašyti procesinius dokumentus dėl papildomų dokumentų prijungimo, dėl reikalavimo sumažinimo, paruošti baigiamąją kalbą. Atsakovo advokatė dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose. Atsakovo vertinimu, jo advokatei sumokėta 1 500 Eur suma yra protinga ir neviršija nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

12. Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo dalies dėl 7 306,50 Eur piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo iš ieškovės atsakovui ir 847,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Dėl naujų įrodymų

13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę. Be to, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).

14. Ieškovė apeliaciniame skunde pateikė prašymą apeliacinės instancijos teisme priimti naujus rašytinius įrodymus – elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovės atstovės ir V. G. (V. G.) duomenis. Prašymą apeliantė motyvuoja tuo, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir už priešieškinio surašymą, buvo pateiktas tik prieš teismo posėdį, kuriame buvo sakomos baigiamosios kalbos, ir nebuvo galimybės spėti surinkti ir teismui pateikti nurodytus papildomus įrodymus apie tai, kad atsiliepimą ir priešieškinį parengė, ieškovės atstovei šiuos dokumentus siuntė ir dėl santuokos nutraukimo sąlygų derėjosi kitas asmuo. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą priimti ir prie bylos pridėti naują įrodymą – atsakovo (duomenys neskelbtini) knygelės kopiją. Atsakovas prašymą grindžia motyvais, kad būtinybė pateikti naują įrodymą iškilo dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, jog atsakovas žinojo apie tėvams pervedamus pinigus.

15. Nagrinėjamu atveju pridėti prie bylos naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme prašo abi šalys, prašymus motyvuoja vėliau iškilusia įrodymų pateikimo būtinybe. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį (ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių), į tai, kad su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiami įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais ir apeliaciniame skunde keliamais klausimais, į lygiateisiškumo principą, įvertinus tai, kad šalių pateiktų naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir siekiant teisingai nustatyti byloje reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą

16. Atsakovas N. T. byloje priešieškiniu, remdamasis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, reiškė reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 9 051 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Atsakovas šį priešieškinio reikalavimą grindė argumentais, kad ieškovė be atsakovo žinios ir sutikimo savo asmeniniams tikslams per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. nepagrįstai išleido 18 102 Eur ir šios lėšos nebuvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, t. y. pervesdavo pinigus atsakovui nežinant į ieškovės tėvų (A. ir L. T.) sąskaitas ir kitiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2023 m. sausio mėn. iš ieškovės sąskaitos J. Č., A. T., L. T. ir A. S. buvo pervestos įvairios pinigų sumos, iš viso 18 102 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie pervestas sumas, priimdamas skundžiamą sprendimą konstatavo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2023 m. sausio 1 d., nesant atsakovo sutikimo, ne šeimos poreikiams tenkinti išleido iš viso 14 613 Eur, bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ši suma buvo grąžinta, todėl konstatavo, kad ieškovė privalo kompensuoti atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – 1/2 dalį nurodytos sumos, t. y. 7 306,50 Eur.

18. Apeliaciniu skundu ieškovė A. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 7 306,50 Eur piniginės kompensacijos priteisimo atsakovui N. T. už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, prašo šią teismo sprendimo dalį panaikinti ir dėl jos priimti naują sprendimą – priešieškinio reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą atmesti.

19. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.109 straipsnyje reglamentuojamos prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto.

20. Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑146‑969/2018, 38 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑7/2006). Tai reiškia, kad atsakovas, pagrįsdamas savo reikalavimą, turėjo įrodyti, jog ginčo lėšas, kaip bendrą turtą, ieškovė panaudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu. Tokiu atveju ieškovei tenka procesinė pareiga pagrįsti, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).

22. Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (CPK 176, 185 straipsniai). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑378/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑426/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑67/2014; 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑281‑686/2016; kt.).

23. Apeliantė akcentuoja tai, kad atsakovo sudarytas nepagrįstų ieškovės išlaidų sąrašas buvo pateiktas teismui tik 2023 m. spalio 4 d., t. y. prieš 2023 m. spalio 5 d. posėdį, ir teigia, kad ieškovė, 2023 m. spalio 4 d. susipažinusi su naujai pateiktu pareiškimo priedu, dėl patirto streso, jog atsakovas reikalauja iš jos priteisti pinigus, kuriuos tėvai buvo skolinęsi tardamiesi su pačiu atsakovu ir jau grąžinę, nebeprisiminė konkrečių aplinkybių dėl pinigų grąžinimo, nebeprisiminė, ar turi pinigų grąžinimo įrodymų. Apeliantė, remdamasi CPK 141 straipsnio 2 dalimi, teigia, kad jei pareiškimo priedas butų pateiktas laiku ir ieškovė butų turėjusi 14 dienų terminą pasiruošti bylos nagrinėjimui, ji butų galėjusi prisiminti aplinkybes, turimus įrodymus ir liudytojus, girdėjusius su kuo buvo tariamasi dėl pinigų skolinimo ir mačiusius pinigų grąžinimą.

24. Šiuo aspektu, pirma, reikšminga įvertinti tai, kad atsakovo materialinis reikalavimas ieškovei dėl piniginės kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą buvo suformuluotas jau 2023 m. gegužės 23 d. pirmosios instancijos teismui patiektame atsakovo priešieškinyje. Atsakovo priešieškinyje nurodytas pirminis reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo sudarė 28 685,80 Eur, nurodant, kad reikalavimas gali keistis, kai ieškovė pateiks banko sąskaitos išrašą. Ieškovei byloje pateikus banko sąskaitos išrašus, 2023 m. rugsėjo 11 d. pateiktu pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo atsakovas, nurodydamas, kad išanalizavęs pateiktus banko išrašus, nustatė, jog gali įrodyti, kad ieškovė savo asmeniniams tikslams per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. nepagrįstai išleido 18 102 Eur, kurie nebuvo skirti šeimos poreikiams tenkinti, t. y. pervesdavo pinigus, jam nežinant, į savo tėvų A. ir L. T. sąskaitas ir kitiems asmenims, sumažino savo pradinį reikalavimą nuo 28 685,80 Eur iki 9 051 Eur sumos.

25. CPK 141 straipsnyje reglamentuojamas ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas. Pažymėtina, kad nors atsakovo pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo patikslinta priešieškiniu prašoma priteisti suma, šiuo atveju priešieškinio dalykas – ieškovei pareikštas materialinis teisinis reikalavimams priteisti tam tikrą pinigų sumą atsakovui už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – liko nepakitęs. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko, sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja ar sumažėja jų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020). Taigi ieškovei buvo žinoma apie atsakovo pareikštą priešieškinio reikalavimą, šio reikalavimo dydį ir tai, kokiu pagrindu jis reiškiamas.

26. Antra, apeliantė, apeliaciniame skunde remdamasi aplinkybe, kad tik 2023 m. spalio 4 d. susipažino su atsakovo naujai pateiktu pareiškimo priedu, nenurodo tokių aplinkybių, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji reiškė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo tuo pagrindu, kad ji nespėjo susipažinti su atsakovo pateiktais dokumentais. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantė nurodo argumentus, jog, turėdama daugiau laiko, ji butų galėjusi prisiminti aplinkybes, turimus įrodymus ir galimus liudytojus, tačiau apeliacinį skundą ieškovė iš esmės grindžia esama bylos medžiaga ir argumentais dėl byloje jau esančių rašytinų įrodymų, ieškovės ir atsakovo paaiškinimų bei liudytojos L. T. parodymų netinkamo vertinimo. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė duomenų apie kitus liudytojus, taip pat neteikė naujų įrodymų, susijusių su šiuo atsakovo priešieškinio reikalavimu.

27. Reikšminga pažymėti tai, kad nors atsakovas priešieškiniu teigė, jog ieškovė per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. nepagrįstai išleido 18 102 Eur ir šios lėšos nebuvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė, nesant atsakovo sutikimo, ne šeimos poreikiams tenkinti išleido iš viso 14 613 Eur ir šios lėšos išleistos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2023 m. sausio 1 d. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad J. Č. iš viso pervesta 2 000 Eur suma buvo panaudota ne ieškovės asmeniniams, o šeimos poreikiams tenkinti. Dėl šios aplinkybės ginčo apeliacine tvarka nekilo. Svarbu pažymėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ginčo laikotarpiu ieškovės tėvams buvo pervedamos ne tik stambios pinigų sumos, bet ir atliekami smulkūs mokėjimai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra tikėtina, jog išlaidos iki 100 Eur galėjo būti skirtos smulkiems pirkiniams pirkti ir šeimos poreikiams tenkinti. Taigi atsakovo byloje pateiktoje pervestų lėšų suvestinėje nurodytų ieškovės pervestų sumų, mažesnių nei 100 Eur, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįtraukė į nurodytą 14 613 Eur sumą. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesta dalis šio atsakovo priešieškinio reikalavimo.

28. Atsižvelgiant į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsakovo 2023 m. spalio 4 d. pateiktos ieškovės pervestų lėšų suvestinės duomenimis ir byloje esančių ieškovės banko sąskaitos išrašų duomenimis, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą 14 613 Eur sumą sudaro iš ieškovės banko sąskaitos atlikti lėšų pervedimai: 2020 m. birželio 25 d. L. T. pervesta 150 Eur; 2020 m. spalio 7 d. A. S. pervesta 100 Eur; 2020 m. spalio 14 d. L. T. pervesta 100 Eur; 2020 m. lapkričio 18 d. A. T. pervesta 400 Eur; 2020 m. gruodžio 3 d. A. T. pervesta 150 Eur; 2021 m. vasario 12 d. L. T. pervesta 350 Eur; 2021 m. balandžio 30 d. A. T. pervesta 3 560 Eur; 2021 m. gegužės 12 d. L. T. pervesta 122 Eur; 2021 m. birželio 28 d. A. T. pervesta 3 000 Eur; 2021 m. rugsėjo 27 d. A. T. pervesta 5 811 Eur; 2021 m. lapkričio 15 d. A. T. pervesta 350 Eur; 2021 m. lapkričio 15 d. L. T. pervesta 100 Eur; 2021 m. lapkričio 25 d. A. S. pervesta 100 Eur; 2022 m. vasario 10 d. A. T. pervesta 220 Eur; 2022 m. lapkričio 5 d. A. T. pervesta 100 Eur.

29. Apeliantė teigia, kad atsakovas nesąžiningai sudarė nepagrįstai pervestų lėšų suvestinę ir jos pagrindu reiškia reikalavimą ieškovei, o pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo esančius rašytinius įrodymus – banko sąskaitų išrašus ir neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, jog pinigai yra grąžinti. Apeliantė pažymi, kad tiek ieškovė, tiek liudytoja L. T. patvirtino, jog šeimos artimai bendravo. Apeliantė nurodo, kad atsakovas ignoravo banko sąskaitos išrašuose užfiksuotas tais pačiais laikotarpiais ieškovei jos motinos pervestas sumas ir suvestinėje nurodė tik ieškovės pervestas sumas. Apeliantė pažymi, kad į atsakovo pateiktą suvestinę įtrauktos ir piniginės sumos, kurias ieškovei prieš tai buvo pervedę patys L. T. ar A. T., ir nurodo, kad nebuvo aiškintasi, kokios konkrečiai sumos buvo pasiskolintos ieškovės tėvų, o kurios sumos kaip tik buvo grąžinamos tėvams už anksčiau jų šalių šeimai paskolintas pinigines lėšas.

30. Apeliaciniame skunde ieškovė pažymi, kad 2023 m. sausio 21 d. ieškovė pervedė L. T. 300 Eur, o L. T. tą pačią dieną pervedė ieškovei 302 Eur, bet 302 Eur suma įtraukta į atsakovo pateiktą suvestinę kaip nepagrįstai pervesta iš šeimos lėšų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime, įvertinus tai, jog šalys nuo 2023 m. sausio 1 d. nebegyveno kartu, nurodyta, jog po nurodytos datos patirtos išlaidos, pervedant ieškovės motinai pinigus, nevertintinos kaip bendro turto sumažėjimas, todėl neįtraukiamos apskaičiuojant atsakovui priteistinos kompensacijos dydį. Taigi, nors apeliantės nurodoma 302 Eur suma buvo įtraukta į atsakovo pateiktą ieškovės pervestų lėšų suvestinę, tačiau priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nustatant atsakovui priteistinos kompensacijos dydį, ši suma nebuvo įtraukta. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl nurodytos sumos nelaikytini turinčiais reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teistumui.

31. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad byloje esantys ieškovės banko sąskaitų išrašai pagrindžia ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog 2022 m. lapkričio 4 d. A. T. pervedė ieškovei A. T. 100 Eur, o tokią pačią 100 Eur sumą kitą dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 5 d., ieškovė pervedė A. T.. Įvertinus tai, kad sumos pervestos panašiu metu, tarp artimųjų giminaičių ir jų dydis tapatus, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios sumos yra pagrindas padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė grąžino A. T. jo pervestą sumą, todėl nėra pagrindo šio pervedimo pripažinti nepagrįstu bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimu.

32. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad iš ieškovės sąskaitos A. S. buvo pervesta iš viso 200 Eur suma (du kartus po 100 Eur). Ieškovė byloje nurodė, kad A. S. yra jos brolis, tačiau negalėjo nurodyti pinigų pervedimo tikslo. Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad iš ieškovės banko sąskaitos 2020 m. spalio 7 d. A. S. pervesta 100 Eur suma. Taip pat nustatyta, kad A. S. ieškovei 2020 m. spalio 19 d. pervedė 50 Eur, o 2020 m. lapkričio 18 d. pervedė 200 Eur. Apeliantė pažymi ir 2021 m. balandžio 7 d. A. S. ieškovei atliktą 7 Eur pervedimą, tačiau šis pervedimas atliktas jau po pusės metų nuo kitų nurodytų mokėjimų. Įvertinus tai, kad sumos pervestos tarp artimųjų giminaičių per beveik mėnesio laikotarpį, ieškovei pervesta ir stambesnė suma (200 Eur), teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad 2020 m. spalio 7 d. A. S. ieškovės pervesta 100 Eur suma jai buvo grąžinta, todėl nėra pagrindo šio pervedimo pripažinti nepagrįstu bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimu.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės akcentuojamą 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovės A. S. pervestos 100 Eur sumos paskirtį, susijusią su šeimos aplinkybėmis, tai, kad mokėjimo paskirtis nurodyta ir banko pavedime, vertina, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti šeimos aplinkybių nulemtą tokio pervedimo poreikį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo šio 100 Eur sumos pervedimo pripažinti nepagrįstu bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimu.

34. Apeliantė taip pat nurodo, kad 2022 m. gruodžio 19 d. ieškovė pervedė A. T. 27 Eur, o tą pačią dieną ieškovės motina L. T. pervedė ieškovei 50 Eur, taip pat 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovė pervedė L. T. 50 Eur, o ieškovės motina tą pačią dieną pervedė ieškovei 50 Eur. Apeliantė pažymi, kad, nepaisant nurodytų aplinkybių, 27 Eur ir 50 Eur sumos įtrauktos į atsakovo pateiktą suvestinę kaip pervestos nepagrįstai iš šeimos pinigų. Vertinant nurodytus apeliantės argumentus pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių gyvenimo ir bendravimo su ieškovės tėvais aplinkybes, pripažino esant labiau tikėtina, kad išlaidos iki 100 Eur galėjo būti skirtos smulkiems pirkiniams pirkti ir šeimos poreikiams tenkinti. Taigi apeliantės akcentuojamos 27 Eur ir 50 Eur sumos, nors ir nurodytos atsakovo pateiktoje ieškovės pervestų lėšų suvestinėje, tačiau nustatant atsakovui priteistinos kompensacijos dydį nebuvo įtrauktos.

35. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2021 m. pervedė A. T. didesnes sumas: 2021 m. balandžio 30 d. – 3 560 Eur, 2021 m. birželio 28 d. – 3 000 Eur, 2021 m. rugsėjo 27 d. – 5 811 Eur. Apeliantė laikosi esminės pozicijos, kad nurodytos lėšos buvo sugrąžintos.

Žemesnės instancijos teismas

36. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad konkrečių pinigų grąžinimo aplinkybių nei ieškovė, nei teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta ieškovės motina paaiškinti negalėjo. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė dėl tėvams atliktų pervedimų nurodė, kad dėl problemų darbe tėvas paprašė paskolinti pinigų, ieškovei atsakovas davė leidimą ir ji atliko pavedimus, o pinigai grąžinti grynaisiais „į rankas“, atsakovas tai matė. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaip liudytoja apklausta ieškovės motina L. T., duodama paaiškinimus dėl ieškovės 2021 m. pervestų trijų stambių sumų, nurodė, jog ieškovės tėvai lėšas skolinosi, lėšų reikėjo verslui, taip pat nurodė, kad ieškovė su atsakovu apie tai kalbėjo, o pinigai buvo iš karto (po vieno–dviejų mėnesių) grąžinami grynaisiais pinigais. Liudytoja L. T. nurodė, kad grąžino visus pinigus, tačiau negalėjo paaiškinti konkrečių visų pinigų grąžinimo aplinkybių, nurodė, kad prisimena tik paskutinį 1 000 Eur, ir teigė, kad sumą grąžino, kai šalių šeima ruošėsi pirkti spintą. Atsakovas byloje nurodė, kad apie lėšų pervedimus nežinojo, nurodė, kad ieškovės tėvui buvo davęs vieną sumą grynaisiais pinigais, kuri po metų buvo grąžinta, tuo metu ieškovei buvo nupirkta mašina; teigė, kad apie nė vieną pervedimą nežinojo, apie juos sužinojo tik iškėlus bylą teisme.

37. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino, kad pinigų sumos buvo išleistos be atsakovo sutikimo. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien atsakovo žodiniais paaiškinimais, konstatavo, jog pavedimai ieškovės tėvams buvo atliekami neturint jo sutikimo. Apeliantės teigimu šalių šeima neturėjo tokių didelių sumų, kad atsakovas negalėtų pastebėti ir pasigesti, jog trūksta didelių pinigų sumų – 3 560 Eur, 3 000 Eur, 5 811 Eur, ieškovės pervestų A. T..

38. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neigė, kad jam buvo žinoma apie lėšų pervedimus. Atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) knygelės duomenys patvirtina aplinkybes, kad 2021 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. birželio 29 d., kai A. T. buvo pervestos 3 560 Eur ir 3 000 Eur sumos, atsakovas buvo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) laikotarpis nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. liepos 1 d.). Atsakovo pateiktos (duomenys neskelbtini) knygelės duomenys apie tai, kad kitas atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d., patvirtina apeliantės teiginius, kad tuo metu, kai 2021 m. rugsėjo 27 d. A. T. buvo pervesta 5 811 Eur suma atsakovas nebuvo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

39. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu (iki 2023 m. sausio 1 d.) šalių šeima iš esmės pragyveno iš atsakovo uždirbtų pinigų, juos atsakovas pervesdavo į ieškovės banko sąskaitą. Šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad ieškovė pervesdavo pinigų atsakovui, juos atsakovas, būdamas Lietuvoje, naudodavo lošimams „Top Sport“. Apeliantė pažymi, kad atsiliepime į priešieškinį ji buvo nurodžiusi, jog atsakovas, pasinaudodamas jos telefone esančia mobiliąją programėle, iš jos banko sąskaitos persivesdavo sau pinigus ir juos iškart panaudodavo lošimams „Top Sport“, ir teigia, kad atsakovas, prisijungdamas atlikti pavedimų į savo banko sąskaitą, turėjo galimybę matyti, kokia pinigų suma yra banko sąskaitoje ir matyti ieškovės atliktus pavedimus. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas laikosi pozicijos, kad „Smart-ID“ programėlė įdiegta ieškovės telefone ir atlikti bet kokius veiksmus be jos asmeniško prisijungimo neįmanoma, o ieškovė savo asmeninio telefono su prisijungimais atsakovui neperduodavo.

40. Apeliantė, teigdama, kad apie stambių lėšų pervedimą atsakovui buvo žinoma, taip pat remiasi atsakovo banko sąskaitos išrašu, ir teigia, kad 2021 m. balandžio 25 d. – gegužės 1 d., 2021 m. birželio 25 d. ir 2021 m. birželio 29 d. bei 2021 m. rugsėjo 26 d. ir 2021 m. rugsėjo 28 d. atsakovas pervedė pinigus „Top Sport“, taigi nebuvo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje esantys atsakovo SEB banko sąskaitos išrašų 2021 m. ir 2022 m. laikotarpiais duomenys apie atsakovo lėšas, susijusias su pervedimais „Top Sport“, nepagrindžia apeliantės teiginių, kadangi apeliantės nurodomo pobūdžio duomenys užfiksuoti ne 2021 m., o 2022 m. Be to, kaip nustatyta anksčiau, atsakovo (duomenys neskelbtini) knygelės duomenys patvirtina aplinkybes, kad 2021 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. birželio 29 d., kai A. T. buvo pervestos 3 560 Eur ir 3 000 Eur sumos, atsakovas buvo (duomenys neskelbtini).

41. Įvertinus šalių paaiškinimus, tarp šalių susiklosčiusį naudojimosi piniginėmis lėšomis modelį ir duomenis, jog ir ieškovė pervesdavo atsakovui lėšas, taip pat duomenis, kad dalies lėšų pervedimo metu atsakovas buvo (duomenys neskelbtini), nesant kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovui buvo žinoma apie ieškovės atliktus lėšų pervedimus, vien apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, kad ginčo lėšos buvo pervestos atsakovui žinant ir esant atsakovo sutikimui.

42. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino rašytinių įrodymų apie pinigų sumų įnešimą grynaisiais pinigais į ieškovės banko sąskaitą, neįvertino L. T. ieškovei atliktų pavedimų. Apeliantės teigimu, iš viso, įvertinus ieškovės 2020–2022 m. į jos banko sąskaitą grynaisiais pinigais įneštas pinigines lėšas ir L. T. ieškovei atliktus pavedimus, matyti, kad ieškovės banko sąskaita buvo papildyta bendra 12 738 Eur suma. Apeliantė akcentuoja, kad nei ieškovė, nei atsakovas darbo užmokesčio grynaisiais pinigais negaudavo, todėl vertina, kad yra pakankamas pagrindas teigti, jog į banko sąskaitą įnešamos pinigų sumos buvo tėvų dalimis grąžinti pinigai.

43. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo argumentus, kad 2020 metais ieškovė iš savo banko sąskaitos grynaisiais pinigais 100 Eur ir didesnėmis sumomis išsiėmė 2 410 Eur; 2021 metais 100 Eur ir didesnėmis sumomis išsiėmė 2 280 Eur, o 2022 metais 100 Eur ir didesnėmis sumomis išgrynino iš banko sąskaitos 6 310 Eur ir papildomai į savo banko sąskaitą „Revolut“ banke 100 Eur ir didesnėmis sumomis pervedė 3 400 Eur. Atsakovas laikosi pozicijos, kad į ieškovės banko sąskaitą įneštų grynųjų pinigų negalima vertinti kaip apeliantės tėvų skolos grąžinimo. Atsakovo vertinimu, ieškovė už pirkinius atsiskaitydavo banko kortele, t. y. grynųjų pinigų jai nereikėjo, dėl to nepaneigta galimybė, kad apeliantė išsiimdavo iš bankomato grynuosius pinigus, o vėliau, kai pinigų nebuvo banko sąskaitoje, juos įnešdavo atgal.

44. Vertinant apeliantės argumentus, kad 2021 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais į ieškovės banko sąskaitą grynaisiais pinigais iš viso įmokėta 6 065 Eur suma, nustatyta, kad byloje esančių ieškovės banko sąskaitos išrašų duomenys patvirtina apeliantės nurodytas aplinkybes, jog į ieškovės banko sąskaitą 2021 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais grynaisiais pinigais įneštos stambios sumos: 2021 m. rugsėjo 4 d. – 1 000 Eur, 2021 m. rugsėjo 29 d. – 350 Eur, 2021 m. spalio 12 d. – 945 Eur, 2021 m. spalio 29 d. – 755 Eur, 2021 m. lapkričio 7 d. – 1 000 Eur, 2021 m. lapkričio 13 d. 1 005 Eur, 2021 m. gruodžio 10 d. – 1 010 Eur. Šiuo atveju teisėjų kolegija kartu įvertina ir aplinkybes, kad nurodytos sumos įneštos per kelis mėnesius, didesnėmis sumomis po kelis kartus į mėnesį. Šie duomenys taip pat atitinka liudytojos L. T. byloje duotus paaiškinimus apie tai, kad ieškovės tėvai pinigus skolinosi ir pinigai buvo pradėti grąžinti grynaisiais iš karto (po vieno–dviejų mėnesių). Pastebėtina ir tai, kad atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos 2020–2021 metais iš ieškovės banko sąskaitos grynaisiais pinigais išimtos sumos (2 410 Eur ir 2 280 Eur) yra gerokai mažesnės. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas vertinti, kad yra labiau tikėtina, jog apeliantės nurodoma per trumpą laikotarpį (2021 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais) į jos banko sąskaitą grynaisiais pinigais stambiomis sumomis įnešta 6 065 Eur suma buvo grąžinta ieškovės tėvų pasiskolinta suma. Nustačius pagrindą pripažinti, kad dalis ieškovės 2021 m. A. T. pervestų lėšų buvo grąžinta 2021 m., darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog šalių bendrosios jungtinės nuosavybė sumažėjo nurodyta 6 065 Eur suma.

45. Apeliaciniame skunde ieškovė akcentuoja apibendrintus duomenis apie 2020–2022 m. ieškovės A. T. pervestų sumų bendrą dydį, ieškovės ir L. T. tarpusavyje pervestų sumų bendrą dydį, ieškovės į savo banko sąskaitą įneštų grynųjų pinigų sumų bendrą dydį. Nagrinėjamu atveju reikšminga pažymėti tai, kad, kaip nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas įvertino ir nustatė, jog ieškovės išlaidos ir smulkūs pervedimai iki 100 Eur tikėtinai galėjo būti skirti šeimos poreikiams tenkinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, jog atsakovas suvestinėje nurodė tik ieškovės pervestas sumas ir neatsižvelgė į ieškovės motinos pervestas sumas, ir remdamasi tarp ieškovės ir jos tėvų vykusių abipusių pinigų pervedimų aplinkybėmis, nepateikė konkrečios detalizacijos, kurios kitos konkrečios ginčo sumos ir kuriuo metu, ieškovės teigimu, buvo pasiskolintos ir grąžintos ieškovės arba jos tėvų. Taigi apeliantė, turėdama procesinę pareigą įrodyti savo teiginius pagrindžiančias aplinkybes, remdamasi savo banko sąskaitos išrašais apie savo atliktus ir gautus mokėjimus, grynųjų pinigų įnešimą į jos banko sąskaitą, iš esmės remiasi apibendrintais argumentais ir akcentuoja tik kelis konkrečius pervedimus ir įneštas grynųjų pinigų sumas, tačiau konkrečių apskaičiavimų ir analizės dėl visos ginčo sumos nepateikė (CPK 178 straipsnis).

46. Apeliantė akcentuoja tai, kad 2022 m. L. T. ieškovei pervedė 347 Eur ir ieškovė 3 390 Eur įnešė į savo banko sąskaitą grynaisiais pinigais. Pažymėtina, kad ieškovės banko sąskaitos išrašų duomenys apie 2022 m. į ieškovės banko sąskaitą įnešamų grynųjų pinigų sumų dydį ir jų įnešimo periodiškumą, taip pat ir esantys duomenys apie 2022 m. iš ieškovės banko sąskaitos išimtas stambesnes pinigų sumas (pvz., 2022 m. sausio mėn. – 200 Eur, 150 Eur; vasario mėn. – 550 Eur; kovo mėn. – 730 Eur, 1 100 Eur ir kt.), priešingai nei minėtu 2021 m. rugsėjo–gruodžio mėn. laikotarpiu, nesudaro pakankamo pagrindo į banko sąskaitą įneštus grynuosius pinigus vertinti kaip apeliantės tėvų skolos grąžinimą.

47. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi apeliantės nurodytus duomenis ir argumentus, įvertinusi tai, kad nustatant atsakovui priteistinos kompensacijos dydį, nebuvo įtraukiamos ieškovės išlaidos iki 100 Eur, taip pat atsižvelgdama į tai, kad apeliantė, turėdama procesinę pareigą įrodyti savo teiginius pagrindžiančias aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus grindžia tik apibendrintais duomenimis ir duomenimis apie kelis konkrečius pervedimus, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog likusi ginčo suma buvo grąžinta ar panaudota šeimos poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis).

48. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2023 m. sausio 1 d., nesant atsakovo sutikimo, ne šeimos poreikiams tenkinti išleido iš viso mažesnę – 8 248 Eur (t. y. 14 613 Eur – 100 Eur – 200 Eur – 6 065 Eur) sumą ir nepateikė įrodymų, kad ši suma buvo grąžinta. Atsižvelgiant į tai ieškovė turi kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – 1/2 dalį šios sumos atsakovui, t. y. 4 124 Eur (8 248 Eur / 2).

Dėl atsakovo pirmosios instancijos patirtų teisme bylinėjimosi išlaidų

49. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 847,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsakovui priteisiamą advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą nepagrįstai apskaičiavo nuo 1 500 Eur sumos, nepaisant to, kad byloje nebuvo duomenų, jog atsakovo advokatė N. F. nėra pateikusi duomenų, jog 2023 m. gegužės mėnesį rengė atsakovui priešieškinį.

50. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

51. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017 32 punktą).

52. Nustatyta, kad atsakovo atstovės advokatės N. F. 2023 m. spalio 6 d. pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodoma, kad atsakovo išlaidas advokatės pagalbai apmokėti sudaro 1 500 Eur už konsultacijas, priešieškinio parengimą, atstovavimą teisme. Atsakovo patirtų 1 500 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti realumą patvirtina byloje pateiktas 2023 m. birželio 8 d. pinigų priėmimo kvitas.

53. Remiantis bylos duomenimis, advokatė N. F. byloje 2023 m. birželio 11 d. pateikė prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, kartu su šiuo prašymu pateikta tarp atsakovo ir advokatės N. F. 2023 m. birželio 8 d. sudaryta atstovavimo sutartis. Atsakovo priešieškinis teismui buvo pateiktas 2023 m. gegužės 23 d., jį per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) pateikė pats atsakovas. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie tai, kad dėl santuokos nutraukimo sąlygų derybas vykdė ir priešieškinį ieškovės atstovei, iki jo pateikimo teismui, išsiuntė kitas asmuo – V. G.. Atsižvelgiant į tai, apeliantė pagrįstai nurodo, kad nėra pagrindo vertinti, jog atsakovo patirtos 1 500 Eur išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti apima priešieškinio surašymą.

54. Apeliantė pažymi, kad suteiktos paslaugos nebuvo konkrečiai detalizuotos, dėl to negalima įvertinti to, ar atstovavimo teisme išlaidos, į 1 500 Eur sumą neįskaičiuojant priešieškinio surašymo, neviršija maksimalių dydžių. Vertinant šiuos apeliantės argumentus, sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovo advokatei reikėjo laiko susipažinti su bylos medžiaga ir po atsakovo priešieškinio pateikimo ieškovės pateiktais banko sąskaitos išrašais. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad atsakovui atstovaujanti advokatė byloje teikė atsakovui teisinę pagalbą – rengė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo ir kitus prašymus (prašymą atidėti teismo posėdį, prašymą pridėti prie bylos priedą, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo). Atsakovo atstovė taip pat dalyvavo teismo posėdžiuose (2023 m. liepos 26 d., 2023 m. spalio 5 d. 2023 m. spalio 6 d.), jų bendra trukmė sudarė apie 4 val. 27 min.

55. Pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo išlaidos patirtos 2023 m. birželio 8 d., t. y. 2023 m. II ketvirtį, užpraėjusio 2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1 900,3. Remiantis Rekomendacijų 8.16, 8.17 ir 8.19 papunkčiais, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 760,12 Eur (t. y. 1 900,3 x 0,4); už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 190,03 Eur (t. y. 1 900,3 x 0,1); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 190,03 Eur (t. y. 1 900,3 x 0,1),

56. Nagrinėjamu atveju advokatės teisinė pagalba byloje atsakovui byloje buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus rekomenduojamus maksimalius dydžius ir advokatės atsakovui byloje realiai suteiktų teisinių paslaugų apimtį, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo patirtos 1 500 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės. Pažymėtina tai, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į bylos procesinį rezultatą.

Dėl bylos procesinės baigties

57. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir netinkamai nustatė atsakovui iš ieškovės priteistinos kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą dydį, dėl to nustatytas pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tinkintini iš dalies. Apeliaciniu skundu apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis iš dalies keistina, sumažinant iš ieškovės atsakovui priteistą 7 306,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą iki 4 124 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

58. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

59. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, ir priteisdamas iš ieškovės atsakovui 847,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, vertino, kad patenkinta apie 40 procentų priešieškinio reikalavimų. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų, dėl to atitinkamai keistinas pirmosios instancijos teisme atsakovui iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis. Atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo patenkintas 45,56 proc. Atsižvelgiant į patenkintą kitų atsakovo priešieškinio reikalavimų dalį (patenkintas reikalavimas dėl turto padalijimo atsakovo nurodytu būdu, priteisiant automobilį ieškovei), vertintina, kad patenkinta 24,26 proc. priešieškinio reikalavimų. Taigi atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo suma sudaro 363,90 Eur (1 500 Eur x 24,26 proc.) (CPK 98 straipsnis).

60. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškovei apeliacinės instancijos teisme teikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ir nustačius 3 182,50 Eur (7 306,50 Eur – 4 124 Eur) mažesnį iš ieškovės atsakovui priteistos piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą dydį, vertintina, kad patenkinta 43,56 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

61. Atsižvelgiant į apeliaciniu skundu ginčijamą materialinio reikalavimo sumą (7 306,50 Eur), už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė atleista, sudarė 164 Eur (CPK 80 straipsnio 1, 4 ir 7 dalys). Atsižvelgiant į tenkintą ieškovės apeliacinio skundo dalį, valstybei iš atsakovo priteisiama 71,44 Eur (164 Eur x 43,56 proc.) žyminio mokesčio.

62. Remiantis byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 21 d. pažymos duomenimis, ieškovei apeliacinės instancijos teisme teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 140 Eur. Atsižvelgiant į tenkintą ieškovės apeliacinio skundo dalį, valstybei iš atsakovo priteisiama 60,98 Eur (140 Eur x 43,56 proc.) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš ieškovės A. T. atsakovui N. T. (N. T.) priteistos piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą sumą iki 4 124 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto dvidešimt keturių eurų).

Sumažinti iš ieškovės A. T. atsakovui N. T. priteistą bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, sumą iki 363,90 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 90 ct).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo N. T. 71,44 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 44 ct) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo N. T. 60,98 Eur (šešiasdešimt eurų 98 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėMilda Skersienė