Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei D. N. dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo K. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašo: 1) neterminuotai apriboti D. N. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus E. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) nustatyti E. N. gyvenamąją vietą su K. N.; 3) priteisti iš atsakovės D. N. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. N., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 152 Eur kas mėnesį iki E. N. pilnametystės. Nurodė, kad atsakovės D. N. šeima nuo 2017-03-16 dėl girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos bei sūnaus E, gim. (duomenys neskelbtini), nepriežiūros yra įrašyta į rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė yra socialiai pasyvi, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruota, gyvena pas sugyventinį. Taip pat ji netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas, yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus auklėjimo ir priežiūros. Teikta pagalba šeimai nepadėjo, ji nesiekia teigiamų pokyčių, neieško galimybės įsidarbinti, toliau veda netinkamą gyvenimo būdą, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. E laikinoji globa tęsiasi nuo 2017-08-21, todėl pareiškėja mano, jog atsakovė išnaudojo visas galimybes susigrąžinti sūnų į šeimą, tačiau tuo nepasinaudojo, toliau piktnaudžiavo alkoholiu ir savo gyvenimo būdo nekeitė.

Liudytoja A. G. parodė, jog ji yra socialinė darbuotoja dirbanti su atsakovės D. N. šeima. Papildomai paaiškino, kad ji su atsakove dirba nuo 2017 metų pavasario. Buvo siekiama, kad ji susirastų darbą, ieškotų galimybės, kad sūnus galėtų pas ją grįžti, tačiau su ja dirbti buvo sunku, nes ji nepripažįsta alkoholizmo problemos. Ji nedėjo jokių pastangų keisti gyvenimo būdo. Ji bendrauja su socialiniais darbuotojais, tačiau sunkiai vykdo įsipareigojimus. D palaiko ryšį su sūnumi telefonu, tačiau jį lankydavo labai retai. Kai atsakovė buvo registruota darbo biržoje ir gaudavo pašalpą, porą kartų prisidėjo prie E išlaikymo, pirko jos kartu maisto, daiktų.

Nepilnametis E. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam šiuo metu yra 16 metų. Jis mokosi Klaipėdos turizmo mokykloje, gyvena bendrabutyje, o savaitgaliais grįžta pas brolį. Su mama tik susiskambina telefonu. Jam nepatiko nuolatinis mamos kraustymasis, todėl jis paprašė brolio, kad jis jį pasiimtų. Mama labai daug vartoja alkoholio, į namus vedžiojosi asocialius asmenis. Su broliu jo santykiai yra geri, jis nori gyventi pas brolį. Mama jam gyvenant pas brolį niekuo nepadeda, brolis pilnai patenkina jo poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei D. N. gimė sūnus E. N.; vaiko gimimo įraše duomenų apie vaiko tėvą nėra. 2017 m. kovo 16 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovė įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos ir šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos. 2017 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nepilnamečiui E. N. nustatyta laikinoji globa, paskirtas laikinas rūpintojas E. N.. Pateiktos socialinio darbo su atsakovės šeima ataskaitos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2019 m. sausio 31 d. patvirtina, kad pagal atsakovei sudarytą pagalbos planą buvo aptarta situacija atsakovės šeimoje ir nustatyta, kad atsakovė visiškai neturi jokio noro tinkamai rūpintis sūnumi, nevykdo gautų rekomendacijų ir įsipareigojimų, nesiieško darbo, pagrindinės šeimos problemos – alkoholio vartojimas. Su D. N. nuolat buvo aptariamos pagrindinės šeimos problemos, ugdomi ir palaikomi kasdieniniai gyvenimo įgūdžiai, nepavykus viso to įgyvendinti, nutarta kreiptis su ieškiniu į teismą dėl motinos valdžios į sūnų E. N. apribojimo.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė neteista ir nebausta administracine tvarka. Atsakovė nedirba, nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2019 m. kovo 29 d. buvo registruota darbo biržoje.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002).

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir liudytojos parodymais, nustatyta, jog atsakovė savo nepilnamečiu sūnumi nesirūpina nuo 2017 metų, vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, kuri tęsiasi iki šiol. Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovė gyvena pas sugyventinį, nedirba, nuo atsakovės įtraukimo į socialinės rizikos asmenų, auginančių vaikus, sąrašą, vaiku nesidomi, su sūnumi bendrauja nereguliariai ir tik telefonu. Atsakovė yra visiškai abejinga savo, t. y. motinos, pareigoms, aktyvių veiksmų pakeisti gyvenimo būdą nededa, su socialiniais darbuotojais bendrauja, tačiau įpareigojimų nevykdo. Atsakovė savo elgesio bei gyvenimo būdo nekeičia ir byloje nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32-61).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė savo motinos valdžios nepilnamečio sūnaus atžvilgiu neįgyvendina, vaiko poreikiais nesidomi, savo gyvenimo būdo nekeičia ir pastangų tam nededa, yra abejinga savo šeimos problemoms, savo ruožtu aplaidumas ar abejingumas savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015), kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti atsakovės motinos valdžią į nepilnametį vaiką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžią į sūnų E. N., gim. (duomenys neskelbtini) (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). CPK 407 straipsnyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

2017 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu E. N. nustatyta laikinoji globa nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir jo rūpintoju paskirtas E. N.. Teismo posėdžio metu nepilnametis E. N. nurodė, kad po eilinio mamos persikraustymo jis išėjo gyventi pas brolį K. N.. Nurodė, jog mama D. N. retkarčiais jam paskambina, tačiau jo pasiekimais, sveikata nesidomi, neteikia jokio išlaikymo. Juo nuo 2017 m. liepos mėnesio rūpinasi brolis E, pas kurį jis gyvena. Jis pas brolį jaučiasi gerai ir saugiai, todėl pageidauja ir toliau pas jį gyventi.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, E. N. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinio laikinojo rūpintojo E. N. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą po 152 Eur kas mėnesį jos nepilnamečiui sūnui E. N., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės.

Apribojus tėvų valdžią, atsakovės pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovė yra veiksni, darbingo amžiaus, privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 straipsnis). Bylos duomenimis, atsakovė nedirba, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovės sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, ribojančias atsakovės galimybes susirasti savo gebėjimus ir išsilavinimą atitinkantį darbą (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovė turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų, teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui po 152 Eur kas mėnesį mokamų išmokų, atsakovė duomenų, patvirtinančių, jog negali ir / ar negalės vaikui teikti tokio dydžio išlaikymo, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ji nedirba ir negali teikti tokio išlaikymo sūnui laikytina nepagrįsta, nes tai, kad ji neieško darbo negali paneigti nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismo vertinimu, mažesnio, nei ieškovė prašo priteisti išlaikymo, priteisimas, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės D. N. nepilnamečio sūnaus E. N., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistina po 152 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. balandžio 18 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas laikinasis rūpintojas K. N. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimus dėl motinos valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 75 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktai).

Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 41 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovės valstybės naudai, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Iš viso iš atsakovės valstybės naudai už ieškinio reikalavimus priteistinas 116 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktai).

Kiti klausimai.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir vaiko globėjo paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametį sūnų E. N., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio E. N., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą K. N. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl jo rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės D. N. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 152 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio E. N., gim. (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti jo laikinąjį rūpintoją K. N..

Priteisti iš atsakovės D. N. 116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiui vaikui E. N. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.