Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-426-865/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-21
Bylos Nr.
T-426-865/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29003-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Nuteistasis
T. T.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-426-865/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29003-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Vitai Jurienei,dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,nuteistajam T. T.,Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovei R. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl nuteistajam T. T. (T. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. e1-2586-865/2023, T. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 3) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei draudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (duomenys neskelbtini) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo prašoma T. T. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Minėtame teikime nurodoma, kad Probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. Pastarasis, 2023 m. spalio 16 d., pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis, teismo paskirtais įpareigojimais bei atsakomybe už vengimą vykdyti minėtu procesiniu dokumentu paskirtus įpareigojimus (a. b. l. 14). Administracinių nusižengimų registro 2024 m. vasario 23 d. duomenimis administracine tvarka nebaustas (a. b. l. 24), nuo 2020 m. balandžio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (a. b. l. 18), taip pat dalyvavo (duomenys neskelbtini) programoje bei dalyvauja motyvaciniame interviu „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ (a. b. l. 21).

Tačiau T. T. priežiūros laikotarpiu nevykdė teismo paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. 2023 m. lapkričio 12 d. patikrinus alkotesteriu, nustatytas 1,99 prom. girtumas (a. b. l. 20), prižiūrimasis pateisinamų priežasčių nepateikė (a. b. l 15), jam pakartotinai išaiškinta laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos, atsakomybė už vengimą vykdyti laisvės apribojimo bausmę. Asmuo nurodė, kad laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas suprato, tačiau toliau nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, t. y. 2024 m. vasario 20 d., 01.20 val. naktinio patikrinimo metu buvo nerastas gyvenamojoje vietoje (a. b. l. 19). Taip pat, 2024 m. vasario 23 d. tikrinant Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų registrą, nustatyta, kad 2024 m. vasario 11 d. buvo pripažintas įtariamuoju įvykdęs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminio tyrimo duomenimis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,90 prom. girtumas, tyčia panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu (a. b. l. 24). 2024 m. vasario 23 d. atvyko į probacijos tarnybą, pateikė pasiaiškinimą, pripažino, kad vartojo alkoholį, taip pat nurodė , kad po ikiteisminio tyrimo pradėjimo dar keletą kartų vartojo alkoholį (a. b. l. 16).

Nuteistasis T. T. teismo posėdžio metu teikimo prašė netekinti. Pastarasis parodė, kad sirgęs (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), dirbantis, dirba (duomenys neskelbtini), visos problemos kyla dėl kivirčų su žmona.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti, nes asmuo kitų nusikalstamų veikų nepadaręs, turi darbą.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalį, teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

BK 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Sprendžiant laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą, teismas turi patikrinti, ar nuteistasis turėjo realią galimybę teismo paskirtus įpareigojimus įvykdyti, ar įpareigojimai neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, ar egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios juos įvykdyti. Teismas, svarstydamas laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo, taip pat turi patikrinti, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 1S-150-557/2017).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu, T. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 3) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei draudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (duomenys neskelbtini) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Probacijos tarnyba nuteistojo T. T. elgesį kontroliuoja nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. Pastarasis, 2023 m. spalio 16 d., pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis, teismo paskirtais įpareigojimais bei atsakomybe už vengimą vykdyti minėtu procesiniu sprendimu paskirtus įpareigojimus (a. b. l. 14). Minėtos aplinkybės pagrindu teismas daro išvadą, kad T. T. buvo žinoma jam taikomos probacijos tvarka, jam paskirti įpareigojimai, tenkanti pareiga jų laikytis ir gresianti atsakomybė už šių įpareigojimų nevykdymą, tačiau nepaisant minėtos aplinkybės nuteistasis padarė tam tikrų probacijos pažeidimų.

Nors iš Probacijos tarnybos teikimo ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis šiuo metu laikosi įpareigojimo dirbti, tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, T. T., nuo 2020 m. balandžio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (a. b. l. 18), o taip pat įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, nes pastarasis dalyvavo (duomenys neskelbtini) programoje bei dalyvauja motyvaciniame interviu „Elgesys-pokalbis- pasikeitimas“ (a. b. l. 21), tačiau pastarasis nevykdo kito jam paskirto įpareigojimo, o būtent – būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 12 d., T. T. patikrinus alkotesteriu, nustatytas 1,99 prom. girtumas (a. b. l. 20), o 2024 m. vasario 20 d., 01.20 val., naktinio patikrinimo metu buvo nerastas gyvenamojoje vietoje (a. b. l. 19). Taip pat konstatuotina ir tai, kad 2024 m. vasario 11 d. buvo pripažintas įtariamuoju įvykdęs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kai jam nustatytas 1,90 prom. girtumas (a. b. l. 24).

Nuteistasis minėto įpareigojimo bei draudimo nevykdymo fakto neneigė nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nei bendraujant su Probacijos tarnybos atstovais.

Nagrinėjant teikimą matyti, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimas išlieka viena iš T. T. gyvenimo rizikos veiksnių, tačiau tokio pobūdžio pažeidimas užfiksuotas vos kelis kartus, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pastarasis tokiu būdu vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę. Kaip minėta, nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys. Nagrinėjamu atveju matyti, kad alkoholio vartojimas nėra piktybinis, o sietinas su turima nuteistojo priklausomybe psichiką veikiančioms medžiagoms.

Šiame kontekste būtina pastebėti ir tai, kad nepriimtas nutarimas administracinio nusižengimas byloje bei pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, savaime nesudaro pagrindo teikimo tenkinimui, kadangi daugiau duomenų asmens byloje apie minėtus (ikiteisminius) tyrimus nėra.

Taigi, anksčiau aptartų duomenų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad nuteistasis T. T. per jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį darė tam tikrų teismo paskirtų įpareigojimų bei draudimo pažeidimus. Kita vertus, teismas, įvertinęs tiek nuteistojo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų turinį, tiek pastarojo asmens bylos ir Probacijos tarnybos teikimo duomenis, neturi pagrindo pripažinti, kad nuteistasis minėtų įpareigojimų neįvykdė piktybiškai.

Taip pat pabrėžtina ir tai, jog nuteistasis tinkamai įvykdė kitus jam teismo paskirtus įpareigojimus, o būtent – dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad pastarasis administracine tvarka baustas nebuvo.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad nuteistasis T. T. paskirtos laisvės apribojimo bausmės neįvykdė piktybiškai bei tikslingai pažeidinėjo jam paskirtų įpareigojimų ar draudimo reikalavimus. Tačiau taip pat negalima nesutikti ir su tuo, kad nuteistasis tinkamai nevykdė teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas (duomenys neskelbtini).

Kita vertus, šiame paskirtos bausmės vykdymo etape – kai probacijos terminas skirtų teismo paskirtų įpareigojimų vykdymui yra iki 2024 m. kovo 24 d., konstatuoti, kad nuteistajam paskirta bausmė buvo neefektyvi ir nepaveikė pastarojo elgesio teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu nuteistojo elgesys probacijos laikotarpiu nėra visiškai pavyzdingas, tačiau įvertinus nuteistojo paaiškinimus, pastangas, pastarojo asmens byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo T. T. skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į arešto bausmę. Pripažintina, kad Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, būtų neproporcinga valstybės reakcija į nuteistojo elgesį.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės pakeitimo griežtesne bausme klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.

Atsižvelgus į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį bei anksčiau nurodytą probacijos instituto esmę bei paskirtį, probacijos etapą, taip pat duomenų apie nuteistojo naujų nusikalstamų veikų padarymo nebuvimą, pripažintina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo T. T. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą. Nors T. T. elgesys probacijos laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas, tačiau matyti, kad jis dėjo pastangas pakeisti savo elgesį.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, Probacijos tarnybos teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl T. T. (T. T.) paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė