Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažmta kalta, padariusi nusikalstama veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteista 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažinta trečdaliu, ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų 1 mėnesio 10 dienų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, 4 dalimi, atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant E. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šiuos įpareigojimus - per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Civilinės ieškovės L. B. ieškinys tenkintas ir jos naudai solidariai iš nuteistųjų M. D., A. G. ir E. T. priteista 350 eurų.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. D. ir A. G. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), BK 214 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir BK 215 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), tačiau nuosprendis dėl šių nuteistųjų apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. T. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje su M. D., A. G. ir nenustatytu asmeniu, turėdama bendrą ketinimą apgaule pasisavinti svetimą turtą, 2017 m. birželio 17 d. apie 12.27 val. nenustatytam asmeniui paskambinus L. B. į namų laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius prokuratūros įgaliotu asmeniu bei įtikinus L. B., kad ji turi padirbtus pinigus, kuriuos privalo perduoti atvykusioms merginoms, tą pačią dieną M. D. nurodžius jai kartu su A. G. nueiti pas nukentėjusiąją bei apsimetus policijos pareigūnėmis paimti pinigus ir apie 14.00 val. M. D. automobiliu nuvežus ją bei A. G. prie L. B. buto (duomenys neskelbtini), ji su A. G. nuėjo į nukentėjusiosios butą ir iš L. B. apgaulės būdu paėmė 350 Eur, kuriuos perdavė M. D., kuris 200 Eur pasiliko sau, o 150 Eur perdavė nenustatytam asmeniui prie (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės Trečiojo skyriaus prokuroras Romanas Mackevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2018 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės eismo Kauno rūmų nuosprendį dalyje dėl E. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo 3 (trejiems) metams ir paskirti bausmę atlikti pataisos namuose, taip pat pripažinti E. T. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė bendrininkų grupėje ir būdama recidyviste. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais bei 4 dalimi, atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neįvertino bylos aplinkybių bei E. T. asmenybės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad E. T. jau du kartus buvo taikytas bausmės-vykdymo atidėjimas, tačiau ji ir toliau daro naujus nusikaltimus. E. T. 2015 m. birželio 12 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo buvo nuteista pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme ir pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas jai buvo atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. 2016 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ji taip pat buvo nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurią subendrinus su prieš tai minėtu nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 3 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu taip pat buvo atidėtas 3 metų laikotarpiui, tačiau E. T. ir vėl padarė naujas nusikalstamas veikas ir 2017 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteista pagal 259 straipsnio 1 dalį bei 2018 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Šiuo metu, Kauno apylinkės teisme taip pat yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje E. T. kaltinama padariusi analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (6 veikos) ir 182 straipsnio 3 dalyje. Dėl visų nusikalstamų veikų padarymo ji prisipažino visiškai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokuroro nuomone, bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmė atlikimo.

Skunde taip pat pabrėžiama, kad teismas, atidėdamas nuteistajai bausmės vykdymą, netinkamai įvertino tai, kad E. T. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kad ji bausta administracine tvarka net 14 kartų, nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos neatlygino.

Prokuroro nuomone, apylinkės teismas taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nepripažinęs E. T. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis to, kad ji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdama recidyviste. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas ir konstatavo, kad nuteistoji nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje, tačiau šios aplinkybės nepripažino jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad E. T., būdama teista už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdama pilnametė, teistumui už jį neišnykus ar nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 straipsnio nuostatas ji yra laikoma recidyviste, kas taip pat turėjo būti pripažinta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistosios E. T. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Skunde sutinkama su apylinkės teismo E. T. paskirta bausme, jos dydžiu, tačiau teigiama, jog teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo bei nepripažino jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis to, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyvistė ir veikdama bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie prokuroro skundo argumentai pagrįsti.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Visgi būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Aukščiausias teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.).

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajai E. T. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 4 mėnesiams, tačiau vadovaudamasis BK 75 straipsniu šios bausmės vykdymą atidėjo 3 metams ir paskyrė atitinkamas poveikio priemones nurodydamas, jog yra viena nuteistosios atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybė, dėl padarytos veikos pilnai prisipažino, gailisi, žada ateityje nebenusikalsti, pradėti dirbti ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, nori pati auginti savo 4 nepilnamečius vaikus ir kt. Šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo manymu, leidžia tikėtis, kad E. T. daugiau nebenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, suteikiant jai galimybę laisvėje, bet su probacijos tarnybų priežiūra koreguoti savo elgesį tinkama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad ji yra verta teismo jai parodyto pasitikėjimo. Tačiau teisėjų kolegija su tokias pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

Skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės be jokių abejonių yra svarbios sprendžiant nuteistajai E. T. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, tačiau ne mažiau svarbu yra tai, jog iš bylos duomenų matyti, kad E. T. praeityje yra teista 3 kartus, du iš jų už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Be to, bausta net 14 kartų administracine tvarka, tame tarpe ne kartą ir už narkotinių medžiagų vartojimą, vagystes iš parduotuvių, viešosios rimties trikdymą (t. 3, b. l. 39-48). Pabrėžtina ir tai, kad SODROS informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad E. T. iki nusikalstamų veikų padarymo dirbo, nors nuo 2016 m. liepos 22 d. buvo registruota darbo biržoje, tačiau išbraukta iš darbo paieškos sąrašų be teisės registruotis 6 mėnesius (t. 3, b. l. 133-134). Iš to darytina išvada, kad E. T. pelnosi ir iš neteisėtos veiklos. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad E. T. nuo 2014 m. yra įrašyta į (duomenys neskelbtini) apskrities priklausomybės ligų centro įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką E. T. padarė būdama apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui ir buvo pripažinta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad E. T. jau 2 kartus buvo suteiktas teismo pasitikėjimas ir bausmės vykdymas jai buvo atidėtas, tačiau bausmė vykdymo atidėjimo laikotarpiu ji ir toliau darė nusikalstamas veikas ir nepateisino jai rodomo pasitikėjimo.

Pažymėtina, kad ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą E. T. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. turėdama neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, kas rodo, kad ji yra recidyvistė. Tai turėjo būti pripažinta antra jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Todėl sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistosios E. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad ji BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, jog nuteistosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, o tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nėra išdėstyta jokių motyvų, kodėl nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažįstama tai, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ji padarė būdama recidyviste. BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos ir teismų praktika numato, kad ankstesnis teistumas yra kaltininką apibūdinanti aplinkybė, o asmuo, anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą (jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas), yra laikomas recidyvistu. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad E. T. 2017 m. birželio 17 d. įvykdytos nusikalstamos veikos metu buvo anksčiau teista už tokios pačios rūšies nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, 2016 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu. Minėtu nuosprendžiu nuteistajai buvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas 3 metams, kas rodo, kad E. T. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdama teista ir turėdama neišnykusį teistumą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo šią aplinkybę pripažinti nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir atsižvelgti į tai skirdamas jai bausmę. To nepadaręs pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas, pripažįstant E. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką 2017 m. birželio 17 d. ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino nuteistosios E. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad nusikalstamą veiką ji padarė bendrininkų grupėje (BPK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio apylinkės teismas konstatavo, kad E. T. veikdama bendrininkų grupėje su M. D. ir A. G. bei nenustatytu asmeniu apgaule kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, tačiau nuosprendyje nėra išdėstyta jokių motyvų, kodėl ši aplinkybė nebuvo pripažinta nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismas nustatė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, E. T. padarė veikdama bendrininkų grupėje, ir įvertinus nuteistųjų bei nukentėjusiosiso L. B. parodymus, teisėjų kolegija pripažįsta aplinkybę, kad nusikaltimas padarytas bendrininku grupe nuteistosios E. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas mano, jog šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimas ir pakartotinis poveikio priemonių, kurių nesilaikydama nuteistoji padarė naują nusikaltimą, taikymas nebūtų pakankamai efektyvi priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl tik realus nuteistajai E. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas padės sulaikyti nuteistąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Todėl, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas pripažįstant pirmiau paminėtas nuteistosios atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei naikinant nuosprendžio dalį, kuria nuteistajai E. T. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas bei buvo paskirtos atitinkamos poveikio priemonės, t. y. dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti E. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pripažinti E. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ji padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant ją per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. T. sulaikymo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.