Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-23 · Civilinė byla Nr. 2S-437-590/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-23
Bylos Nr.
2S-437-590/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32341-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Suinteresuotas asmuo
SĮ „Susisiekimo paslaugos“
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. 2S-437-590/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32341-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės V. M. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo (skolininko) V. O. (V. O.) skundas dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Proceso esmė

Pareiškėjas V. O. pateiktu skundu prašė panaikinti antstolės V. M. patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodė, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punktą, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Pasak pareiškėjo, toks teisinis reguliavimas reikšmingas skundžiamo patvarkymo požiūriu, kadangi skundžiamas patvarkymas nagrinėjamu atveju apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikiamų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Pareiškėjo teigimu, laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjo teigimu, šioje nutartyje konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Be to, pagal teismų formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-988-254/2016). Pareiškėjo pabrėžta, kad nagrinėjamu atveju pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms.Antstolė V. M. 2016-09-05 priimtu patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo nurodė, kad pareiškėjo nurodyta CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata galėtų būtų taikoma lėšoms, kurios liko skolininko iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Šiuo konkrečiu atveju, skolininkas negauna pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, CPK 668 straipsnio 1 dalies norma netaikoma. Pažymi, kad CPK ir SVI įtvirtintas teisinis reguliavimas įgalina antstolę išieškojimą nukreipti į visas skolininko banko sąskaitoje esančias lėšas, išskyrus tas, iš kurių išieškoti draudžia CPK 738-739 straipsniais, taip pat tas, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK 733 ir 736 straipsniuose nustatyta tvarka, o skolininkui suteikiama teisė disponuoti ne tik šiomis banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, bet ir grynųjų pinigų suma, neviršijančia vieno MMA. Nurodė, kad skolininko prašymas grąžinti išskaičiuotas asmenines pinigines lėšas nepagrįstas, kadangi antstolė iš laisvės atėmimo vietoje esančios skolininko sąskaitos nėra išskaičiavusi jokių piniginių lėšų. Suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos neatitinka CPK 739 straipsnyje nurodytų pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patenkino skundą dėl antstolės veiksmų ir panaikino antstolės 2016 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą Nr. B-27534 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Antstolė skundžiamu 2016 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu Nr. B-27534 areštavo skolininkui priklausančias lėšas (26,07 Eur skolą ir 100,46 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 126,53 Eur), esančias Alytaus pataisos namų sąskaitoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis kasacinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi (bylos numeris 3K-3-154-313/2016) pateiktais išaiškinimais, konstatavo, jog pareiškėjo lėšos kvalifikuotinos kaip kitos pajamos, todėl antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, turėjo vadovautis CPK 733-743 straipsnių normomis, reglamentuojančiomis išieškojimą iš pajamų, ir patvarkymu nurodyti CPK 736 straipsnio numatytus išskaitų ribojimus. Teismo nutartimi nurodoma, jog iš pinigų sumos, likusios po CPK 736 straipsnio numatytų išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tačiau tokioms lėšoms, likusioms po išskaitų, taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalies nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos. Antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą ir nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, nesivadovavo teisės normomis, reglamentuojančiomis išieškojimą iš pajamų, todėl egzistuoja pagrindas skundžiamam patvarkymui panaikinti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Antstolė V. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir palikti galioti 2016-08-09 patvarkymą Nr. B-27534 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad skundžiamą patvarkymą priėmė vadovaudamasis Sprendimo vykdymo instrukcija bei pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtintą šabloną. Pažymėjo, jog skolininkas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti skolų išieškojimo, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti sąskaitos arešto. CPK 668 straipsnio 1 dalis galėtų būti taikoma lėšoms, kurios liko skolininkui iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Pabrėžia, jog šiuo atveju skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016, CPK 668 straipsnio 1 dalies norma netaikoma. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0015/13/12799 ir Nr. 0015/14/02114 nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013-10-03 nutarimą Nr. 14203252 dėl 17,38 Eur baudos ir 2013-11-25 nutarimą Nr. 60006327 dėl 8,69 Eur baudos išieškojimo iš skolininko V. O. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Antstolė, vykdydama vykdomuosius dokumentus, 2016-08-09 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalauta kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 40 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolė 2016-08-09 taip pat priėmė skundžiamą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas (skolininkas) V. O. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės V. M. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, taip pat, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą joms tiek, kiek apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016-09-27 nutartimi tenkino pareiškėjo skundą, padarydamas išvadas, kad išieškojimas iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, kadangi antstolė, priimdama šį patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų – nenurodė, jog, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis). Su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiktina.Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų reglamentuojamas CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai). Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 736 straipsnio 1 dalyje procentinėmis išraiškomis numatyti išskaitymo dydžiai, atliekant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 739 straipsnyje numatytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.Sutiktina su antstolės teiginiais, kad pareiškėjas negauna CPK 739 straipsnyje numatytų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, ar kurioms privaloma taikyti iškaitų dydžių ribojimus, todėl, vadovaujantis teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, CPK 668 straipsnio 1 dalies norma šiuo atveju netaikoma ir antstolė neturėjo riboti pareiškėjo lėšų išskaitų dydžių pagal CPK 736 straipsnį. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal išieškojimą iš pareiškėjo turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, taip pat CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Kaip kasacinis teismas yra išaiškinęs, įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Šiuo atveju skundžiamo antstolės 2016-08-09 patvarkymo pagrindu buvo areštuota 126,53 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, t. y. visos lėšos, įplauksiančios į pareiškėjo sąskaitą nurodytai sumai. Šioje byloje nenustatyta, kad išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjui (skolininkui) priklausančią grynųjų pinigų sumą ar priklausytų kitai pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 straipsnį, o pareiškėjas pirmosios instancijos teismui kartu su skundu dėl antstolės veiksmų nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti duomenų, t. y. kad antstolės nukreiptos išieškoti lėšos priklausė tai pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjui šiuo atveju nėra taikoma CPK nustatyta išieškojimo iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų tvarka (t. y. išskaitų ribojimas), kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi pareiškėjas nedirba įkalinimo įstaigoje, taigi pajamų iš darbo teisinių santykių negauna. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas gavo ar gaus kitas darbo užmokesčiui prilygintas lėšas. CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas būtent išieškojimas iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų sumų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. CPK 735–739 str. numatytas išskaitų darymas iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų, numatytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Pareiškėjui priklausanti asmeninė sąskaita laisvės atėmimo vietoje nepatenka į CPK 735–739 str. nurodytų piniginių pajamų, išmokų, pašalpų sąrašą. Todėl šiuo metu antstolė turi teisę išieškojimą vykdyti visa apimtimi. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, kad antstolė nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų (CPK 733–743 str.), pagal kurias turėjo reikalauti iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti atitinkamai 70 proc. arba 50 proc. nuo skolininko pajamų dalies, kadangi nukreiptos išieškoti pareiškėjo lėšos, konstatuotina, jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, jos nėra darbo užmokestis ar jam prilygintos lėšos, ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į jas visas, t. y. šiuo atveju 126,53 Eur sumai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo proceso klausimus, bei priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl antstolės V. M. skundas tenkintinas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-27 nutartis naikintina ir pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas – antstolės V. M. 2016-08-09 patvarkymas Nr. B-27534 paliktinas galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti V. O. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų.

Teisėjas Vidas Stankevičius