- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- 2-297-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00794-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. B., E. P., uždarajai akcinei bendrovei „Norvegijos kontaktai“, uždarajai akcinei bendrovei „Viešbučių paslaugos“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 3-iasis notarų biuras
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir V. K. patikslintą ieškinį atsakovams A. B., E. P., uždarajai akcinei bendrovei „Norvegijos kontaktai“, uždarajai akcinei bendrovei „Viešbučių paslaugos“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto 3-iasis notarų biuras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-981-945/2019.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjai V. K. 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti – pateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio reikalavimus atitinkantį pareiškimą, duomenis apie žyminio mokesčio byloje sumokėjimą.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėja V. K. nenurodė sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimo. Iš pateikto pareiškimo negalima nustatyti, kokios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą procesui civilinėje byloje 2-981-945/2019 atnaujinti. Pareiškėja nenurodė konkretaus proceso atnaujinimo pagrindo, t. y. neįvardino, kuriuo iš CPK 366 straipsnyje nustatytų pagrindų procesui atnaujinti konkrečiai pareiškėja prašo atnaujinti procesą. Pareiškėja nenurodė proceso atnaujinimo motyvų, t. y. iš pareiškime nurodytų aplinkybių negalima nustatyti, kuo pareiškime nurodytos aplinkybės yra reikšmingos civilinės bylos procesui ir kodėl procesas civilinėje byloje turi būti atnaujintas. Pareiškėja nenurodė, kada sužinojo apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes. Teismas neturi galimybės nustatyti, ar nėra pažeisti CPK 368 straipsnyje nustatyti terminai pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, ar byloje yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio žyminis mokestis arba, ar yra sąlygos, dėl kurių pareiškėja gali būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pareiškėja prie prašymo atnaujinti procesą nepridėjo jokių įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Pareiškėja nepateikė procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų teismui ir suinteresuotiems asmenims, nes prašymo egzempliorius į bylą pateiktas tik vienas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-981-945/2019 laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 28 d. buvo gautas pareiškėjos V. K. prašymas terminą trūkumams pašalinti skaičiuoti nuo nutarties faktinės gavimo dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 27 d., kadangi pareiškėja teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį, kuria nustatyti pareiškimo trūkumai gavo tik 2019 m. lapkričio 27 d. iš V. K. Tam faktui patvirtinti pateikė V. K. raštą, kad nutartį dėl trūkumų pašalinimo gavo iš V. K. 2019 m. lapkričio 27 d.
6. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis pareiškėjai V. K. buvo įteikta asmeniškai 2019 m. lapkričio 14 d., todėl terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2019 m. lapkričio 28 d. (įskaitytinai). Taip pat, kad 2019 m. lapkričio 29 d. teisėjos rezoliucija pareiškėjos V. K. prašymas skaičiuoti terminą nuo 2019 m. lapkričio 28 d. netenkintas.
7. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad teismo nustatytu terminu pareiškėja nepašalino pareiškimo trūkumų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėja V. K. pateikusi atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir atstatyti pareiškėjai 14 dienų terminą trūkumams pašalinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja 2019 m. lapkričio 14 d. asmeniškai gavo Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį. Tvirtina, kad ji buvo išvykusi, todėl minėtą nutartį priėmė V. K. ir 2019 m. lapkričio 27 d. perdavė pareiškėjai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
11. CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Imperatyvūs reikalavimai procesinio dokumento formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiami reikalavimai, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.
12. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.
13. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas 14 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus pareiškimo trūkumus, t. y. nurodyti konkretų proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus kuo pareiškime nurodytos aplinkybės yra reikšmingos civilinės bylos procesui ir kodėl procesas civilinėje byloje turi būti atnaujintas, nurodyti kada pareiškėja sužinojo apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes. Be to, teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja turi sumokėti žyminį mokestį, ar nurodyti priežastys dėl kurių pareiškėja gali būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kt.
15. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis apeliantei buvo išsiųsta tą pačią dieną pareiškime nurodytu jos adresu. Iš į bylą grįžusios įteikimo pažymos matyti, kad nutartis buvo įteikta asmeniškai pareiškėjai V. K. bei joje uždėtas parašas.
16. Apeliantė skunde tvirtina, kad nutartis negalėjo jai būti įteikta asmeniškai, nes ji buvo išvykusi, o nutartį priėmė V. K. ir perdavė apeliantei 2019 m. lapkričio 27 d., jai grįžus namo. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ji realiai buvo išvykusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantis raštas, kurį pasirašė V. K. ir kuriame tvirtinama, kad 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį priėmė jis, neįrodo teismo nustatytų aplinkybių. Be to, pastebėtina ir tai, kad jeigu procesiniai dokumentai įteikiami ne pačiam adresatui, pažymoje būtina tai nurodyti (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju įrašo pažymoje, kad teismo nutartis buvo įteikta V. K., nėra, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados laikytinos teisingos.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė turėjo pareigą domėtis pareikšto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis), o priežasčių, dėl kurių objektyviai negalėjo įgyvendinti šios pareigos, nenurodė. Manytina, kad netgi tuo atveju, jei 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis būtų įteikta pareiškėjos šeimos nariui, jis galėtų pareiškėją informuoti telefonu ar kitomis priemonėmis apie gautus procesinius dokumentus.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad tai, jog pareiškėjos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo laikomas nepaduotu ir jai grąžintas, neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka, pašalinus kliūtis, trukdžiusias priimti pareiškimą.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi laikęs nepaduotu ir grąžinęs pareiškėjai pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.