Kauno apygardos teismo sprendimas, 2-981-945/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-08-08
Bylos Nr.: 2-981-945/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-794-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Bartninkas
Ieškovas: V. K.
Atsakovas: E. P., A. B., uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“, uždarajai akcinei bendrovei „Viešbučių paslaugos“
Trečiasis asmuo: Kauno miesto trečiajam notarų biurui
Advokatai: Erikas Pavlovičius, Simonas Baltrušaitis, Osvaldas Raščiukevičius, Kęstutis Jokimas, Donatas Jasaitis

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.1.2.4.1Niekiniai sandoriai
2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
2.1.2.6Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai

Civilinė byla Nr. 2-981-945/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-794-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1; 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.6 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,sekretoriaujant Robertai Janeliūnienei,dalyvaujant ieškovės V. K. atstovui advokato padėjėjui Erikui Pavlovičiui,ieškovui V. K., jo atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui,atsakovui E. P., jo atstovui advokatui Simonui Baltrušaičiui,atsakovei A. B., jos atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“ atstovui advokatui Donatui Jasaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir V. K. patikslintą ieškinį atsakovams A. B., E. P., uždarai akcinei bendrovei „Norvegijos kontaktai“, uždarajai akcinei bendrovei „Viešbučių paslaugos“, trečiajam asmeniui Kauno miesto trečiajam notarų biurui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė V. K. ieškiniu, kurio reikalavimus vėliau tikslino (1 t., b. l. 3–7; 2 t., b. l. 59–62), prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2015 m. lapkričio 20 d. preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. B. ir UAB „Viešbučių paslaugos“; 2) pripažinti negaliojančiu 2016 m. gegužės 19 d. susitarimą, sudarytą tarp A. B., UAB „Viešbučių verslas“ ir E. P.; 3) pripažinti 2016 m. birželio 8 d. pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. 3929, sudarytą tarp atsakovų A. B. ir E. P., apsimestiniu sandoriu ir laikyti ją pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovės A. B. ir ieškovės V. K.; 4) perkėlus ieškovei pirkėjo teises ir pareigas, priteisti atsakovui E. P. jo sumokėtą 210 000 Eur sumą už žemės sklypą; 5) pripažinti negaliojančia 2018 m. spalio 5 d. pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų E. P. ir UAB „Norvegijos kontaktai“; 6) taikyti restituciją ir atsakovo E. P. nuosavybėn grąžinti atsakovei UAB „Norvegijos kontaktai“ sutartimi perleistą turtą; 6) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas V. K. ieškiniu, kurio reikalavimus vėliau tikslino (3 t., b. l. 75–77; 4 t., b. l. 19–22), prašė 1) priteisti iš atsakovo E. P. 490 000 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 2) pripažinti 2018 m. spalio 5 d. pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir atsakovo E. P. nuosavybėn grąžinti atsakovei UAB „Norvegijos kontaktai“ sutartimi perleistą turtą; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui 2019 m. sausio 16 d. nutartimi (3 t., b. l. 199–200) civilines bylas pagal ieškovų ieškinius sujungus ir byloje iškilus klausimui dėl pareikštų reikalavimų tarpusavio santykio, ieškovai kelis kartus teikė teismui bendrą procesinį dokumentą (4 t., b. l. 35–36, 46–57, 67–72, 116–121).

4. Kadangi procesiniai dokumentai teismui buvo teikiami su trūkumais (4 t., b. l. 37–38, 59–61), teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, 2019 m. kovo 29 d. nutartimi (4 t., b. l. 132–136) išsprendė klausimą dėl bylos nagrinėjimo ribų. Teismas nurodė, kad byloje bus sprendžiamas ieškovų 2019 m. kovo 27 d. patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų pripažinti 2016 m. birželio 8 d. pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. 3929, sudarytą tarp atsakovų A. B. ir E. P., apsimestiniu sandoriu ir laikyti ją pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovės A. B. ir ieškovės V. K., perkėlus ieškovei pirkėjo teises ir pareigas, priteisti atsakovui E. P. jo sumokėtą 210 000 Eur sumą už žemės sklypą, o teismui šį reikalavimą atmetus, priteisti ieškovams iš atsakovo E. P. 490 000 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat pripažinti negaliojančia 2018 m. spalio 5 d. pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų E. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“, taikyti restituciją ir atsakovo E. P. nuosavybėn grąžinti atsakovei UAB „Norvegijos kontaktai“ sutartimi perleistą turtą pagrįstumo klausimas, o taip pat nagrinėjami ir V. K. 2018 m. gruodžio 18 d. patikslintu ieškiniu pareikšti reikalavimai pripažinti negaliojančia 2015 m. lapkričio 20 d. preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. B. ir UAB „Viešbučių paslaugos“ ir pripažinti negaliojančiu 2016 m. gegužės 19 d. susitarimą, sudarytą tarp A. B., UAB „Viešbučių verslas“ ir E. P., kurių bendrai pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovai nenurodė, tačiau net ir po teismo įpareigojimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka pozicijos dėl šių reikalavimų palaikymo, atsisakymo ar atsiėmimo teismui nepateikė.

Šalies argumentai

5. Ieškovai nurodė, kad jie yra sutuoktiniai. Ieškovai ketino įsigyti atsakovei A. B. priklausiusį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Iniciatyvą parduoti sklypą A. B. ir jos sūnus S. G. išreiškė dar 2010 m., ieškovui V. K. 2010 m. kovo 5 d. buvo išduotas įgaliojimas tvarkyti su sklypu susijusius klausimus su sąlyga, kad ieškovams bus suteikta galimybė sklypą įsigyti. V. K. vykdydamas susitarimą sutvarkė sklypo dokumentus. Atsakovė ir jos sūnus A. B. pakartotinai į ieškovus kreipėsi 2015 m. vasarą, buvo pasiektas susitarimas sklypą įsigyti už 200 000 Eur. 2015 m. lapkričio 20 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis tarp sklypo savininkės A. B. ir UAB „Viešbučių paslaugos“. Šią sutartį ieškovė V. K. prašo pripažinti negaliojančia dėl to, kad ją pirkėjo vardu pasirašė neįgaliotas asmuo V. G., kuris yra UAB „Viešbučių verslas“, bet ne UAB „Viešbučių paslaugos“, direktorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnis). 2016 m. gegužės 19 d. buvo sudarytas trišalis susitarimas, kuriuo atsakovė A. B., UAB „Viešbučių verslas“ ir atsakovas E. P. susitarė dėl pirkėjo teisių pagal preliminariąją sutartį perkėlimo E. P.. Ieškovė V. K. nurodė, kad UAB „Viešbučių verslas“ nebuvo preliminariosios sutarties šalimi, todėl negalėjo perleisti teisių pagal sutartį, kas lemia trišalio susitarimo neteisėtumą (CK 1.80 straipsnis). Net ir sudarius nurodytus sandorius ieškovai toliau vykdė veiksmus, susijusius su sklypo vertinimu, topo nuotraukos parengimu, sklypo padalijimo projekto įgyvendinimu. Kad UAB „Viešbučių paslaugos“ ir UAB „Viešbučių verslas“ vardu sandorius sudaręs V. G. neketino įsigyti žemės sklypo, patvirtina į bylą pateiktas jo rašytinis patvirtinimas. Tikslo įsigyti žemės sklypą neturėjo ir atsakovas E. P., kuris ieškovų prašymu investavo lėšas į jų projektą. Ieškovai buvo pasiekę susitarimą su atsakove A. B., kurį pažeisdama atsakovė 2016 m. birželio 8 d. sudarė su E. P. ginčijamą žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Net ir po šios sutarties sudarymo E. P. neatliko jokių veiksmų su sklypu, visus reikalus įgaliojo spręsti ieškovą V. K.. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti 2016 m. birželio 8 d. pirkimo pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir perkelti pirkėjo teises pagal sutartį ieškovei V. K. (CK 1.87 straipsnis). Ieškovė akcentavo apie jos teisių pažeidimą sužinojusi tik tada, kai Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1502-773/2018, kuria nutraukė bylos pagal tuo pačiu pagrindu pareikštą V. K. reikalavimą nagrinėjimą ieškovui atsisakius ieškinio. Kartu ieškovė V. K. nurodo, kad po pirminio ieškinio teismui pateikimo paaiškėjo, jog 2018 m. birželio 5 d. sutartimi žemės sklypą E. P., prieš tai jį padalinęs į 11 sklypų, pardavė atsakovei UAB „Norvegijos kontaktai“. Šis sandoris pripažintinas negaliojančiu kaip tariamas, sudarytas dėl akių (CK 1.86 straipsnis). Sklypai perleisti už įsigijimo kainą, už juos neatsiskaityta, sandoris sudarytas siekiant apsunkinti ieškovės teisių gynybą. Ieškovai taip pat nurodė, kad, tuo atveju, jeigu ieškovės V. K. pareikšti reikalavimai bus atmesti, turi būti sprendžiamas alternatyvus reikalavimas dėl civilinės atsakomybės atsakovui E. P. taikymo. E. P. po 2016 m. birželio 8 d. pirkimo pardavimo sutarties sudarymo sumokėjo tik dalį sklypo kainos (110 000 Eur), kitą dalį įsipareigojo sumokėti per metus, o finansavimu rūpinosi ieškovas V. K.. 2017 m. gegužės – birželio mėn. ieškovas sprendė klausimus dėl finansavimo savo ir savo šeimos narių vardu gavimo, teikė E. P. pasiūlymus, tačiau E. P. pradėjo ieškoti pretekstų, kodėl sklypo neperleisti ieškovui ir jo šeimai, eliminavo ieškovą iš sandorio ir neatsiskaitė už įdėtą darbą. Kadangi reali sklypo vertė sudaro 700 000 Eur, o sklypo kaina – 210 000 Eur, perimant sklypą ieškovams buvo padaryta 490 000 Eur nuostolių. Ieškovai buvo tikrieji sklypo pirkėjai, o atsakovas E. P. – tik investuotojas. Tenkinus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, šio reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovai nurodė reiškiantys reikalavimą pripažinti negaliojančia 2018 m. birželio 5 d. E. P. su UAB „Norvegijos kontaktai“ sudarytą sutartį, kad turtas būtų grąžintas E. P. ir galėtų būti naudojamas ieškovų turtiniams reikalavimams tenkinti (CK 6.66 straipsnis). Sandoris buvo sudarytas tuo metu, kai ieškovai turėjo reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu, jais pablogintas atsakovo mokumas, šio sandorio sudaryti atsakovas neprivalėjo. Šalių nesąžiningumą patvirtina faktas, kad sandoris buvo sudarytas ieškovei V. K. kreipusis į teismą dėl pirkėjo teisių perkėlimo, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimais į ieškinius ir jų patikslinimus (1 t., b. l. 117–121; 2 t., b. l. 117–121; 5 t., b. l. 32–36) atsakovė A. B. prašo bylą pagal ieškovės V. K. reikalavimus nutraukti ir skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsakovė nurodė, kad ieškovės V. K. pareikštas reikalavimas dėl 2016 m. birželio 8 d. pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra tapatus ieškovo V. K. ankstesnėje civilinėje byloje pareikštam reikalavimui, kurio šis atsisakė. Kadangi reikalavimą ieškovė reiškia jungtinės nuosavybės pagrindu, ieškinio pareiškimas vertintinas kaip pakartotinis kreipimasis į teismą, kurį draudžia įstatymai. Kartu atsakovė nurodo, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nei vienas iš ieškovų nebuvo ginčijamų sutartinių santykių šalimi. Atsakovė nieko nežinojo apie ieškovo V. K. susitarimus su V. G. ar atsakovu E. P., todėl jai negali būti reiškiamos jokios pretenzijos. Atsakovė taip pat akcentavo, kad ieškovei yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ji neturėtų galimybės įvykdyti prašomą priimti teismo sprendimą ir sumokėti E. P. 210 000 Eur. Už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą ieškovei taikytina bauda, kurios pusę atsakovė prašo priteisti jai.

7. Atsiliepimais į ieškinius ir jų patikslinimus (1 t., b. l. 132–134; 2 t., b. l. 108–111; 3 t., b. l. 142–145; 5 t., b. l. 14–19) atsakovas E. P. prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodo, kad ieškovės V. K. reikalavimas dėl 2016 m. birželio 8 d. pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra tapatus ieškovo V. K. ankstesnėje civilinėje byloje pareikštam reikalavimui, kurio šis atsisakė Nurodyta aplinkybė pripažintina pagrindu bylos dalį nutraukti. Be to, A. B. susitarimas dėl pagalbos parduodant žemės sklypą su UAB „Nekilnojamojo turto paslaugų centras“, kur dirbo ieškovas V. K., šia aplinkybe grindęs santykių su atsakove pradžios momentą, buvo nutrauktas 2010 m. pabaigoje. Ieškovai nebuvo nei preliminariosios sutarties, nei susitarimo dėl pirkėjo teisių perkėlimo, nei sutarties dėl sklypo pardavimo šalimi. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sklypo savininkei buvo žinoma apie ieškovo V. K. susitarimus su sklypą ketinusiais įsigyti UAB „Viešbučių verslas“ direktoriumi V. G. ar atsakovu E. P.. Į bylą pateikti V. G. patvirtinimai negali būti vertinami kaip kokiu nors būdu susiję su A. B. valia sudarant ginčo sandorius. Ieškovai ne tik nesudarė jokių sandorių su sklypo pardavėja, bet ir nesumokėjo jai sutarties kainos ar jos dalies. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta su UAB „Viešbučių verslas“, nuorodos į UAB „Viešbučių paslaugos“, kaip sutarties šalį, atsirado per klaidą. Dėl nurodytos priežasties preliminariąją sutartį ir pasirašė V. G., kaip UAB „Viešbučių verslas“ direktorius, būtent šios bendrovės vardu buvo sudarytas ir trišalis susitarimas dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Sudarant susitarimą nei A. B., nei E. P. apie jokius ieškovo V. K. su UAB „Viešbučių verslas“ sudarytus susitarimus nebuvo pranešta. Po 2016 m. birželio 8 d. sutarties sudarymo ieškovai žemės sklypo nevaldė, E. P. tik buvo išdavęs ieškovui V. K. 2016 m. birželio 20 d. įgaliojimą atsakovo vardu tvarkyti su žemės sklypu susijusius klausimus. Net iš paties įgaliojimo turinio akivaizdu, kad ieškovui nebuvo suteikta teisė disponuoti žemės sklypu (sudaryti sandorius dėl sklypo pardavimo). Atsakovas taip pat akcentavo, kad net ir po teismo įpareigojimo ieškovė V. K. nepateikė į bylą įrodymų, kurie leistų spręsti, jog ji ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo ar bylos nagrinėjimo metu turi galimybę sumokėti ieškinyje nurodytą sklypo kainą – 210 000 Eur. Ieškovės reikalavimų tenkinimas negalimas dar ir dėl to, kad atsakovas ginčijamu sandoriu įgytą turtą yra perleidęs sąžiningam įgijėjui – atsakovei UAB „Norvegijos kontaktai“. Turto perleidimo sandoris yra realiai įvykdytas, turtas perleistas, sutarties kaina sumokėta, naujasis savininkas įsigytuose žemės sklypuose vykdo ūkinę veiklą. Kaip tikrovės neatitinkantis vertintinas ieškinio argumentas, kad sandoris buvo sudarytas skubotai. Derybos tarp atsakovų dėl turto perleidimo truko apie pusę metų. Kaip nepagrįstas vertintinas ir byloje reiškiamas alternatyvus reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą. Ieškovai neįrodė jokių susitarimų su atsakovu E. P. fakto. Jeigu ieškovas buvo sudaręs susitarimą su UAB „Viešbučių verslas“, šiam juridiniam asmeniui jis ir turėtų reikšti pretenzijas. Ieškovo V. K. argumentai, kad ginčijami sandoriai buvo sudaromi įgyvendinant ieškovo projektą, yra nepagrįsti. Byloje nėra jokių įrodymų apie konkretų ieškovo įgyvendintą projektą, duomenų, kad projektas buvo finansuojamas ieškovo lėšomis. Atsakovas sklypą įsigijo ketindamas jį perparduoti tretiesiems asmenims. Net jeigu ieškovas ir ketino sklypą įsigyti pats, jis neturėjo tam lėšų. Atsakovas buvo išdavęs įgaliojimą ieškovui, kad šis už atlygį tvarkytų sklypo dokumentus, tačiau ir šio įsipareigojimo ieškovas iki galo neįvykdė. Jokiais įrodymais nepagrįsta ir ieškovų nurodoma nuostolių suma. Neturėdami reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu, ieškovai negali reikšti ir actio Pauliana ieškinio dėl atsakovų E. P. ir UAB „Norvegijos kontaktai“ sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsakovas teismui taip pat teikė prašymą skirti ieškovei V. K. baudą už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą, pusę baudos priteisiant atsakovui.

8. Atsiliepimais į ieškinius ir jų patikslinimus (1 t., b. l. 173–176; 4 t., b. l. 3–7; 5 t., b. l. 20–26, 174–175) atsakovė UAB „Norvegijos kontaktai“ prašo ieškinį atmesti, skirti ieškovams baudas už piktnaudžiavimą procesu, priteisti atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė akcentuoja ieškovų pozicijų nenuoseklumą tiek formuluojant ieškinio reikalavimus, tiek ir įvardijant reiškiamų reikalavimų pagrindą. Vienur ieškovai reiškiamus reikalavimus kildina iš susitarimų su atsakove A. B., kitur akcentuoja egzistavus susitarimui su atsakovu E. P.. Piktnaudžiavimą procesu patvirtina ir faktas, kad pradinį ieškinį byloje pareiškusi V. K. nurodė, jog jos teisės kyla iš sutuoktinių tarpusavio teises reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip bandydama apeiti ribojimą ieškinį pareikšti V. K., kuris tokio reikalavimo teisme jau buvo atsisakęs, tačiau kartu prašydama pirkėjų teises pagal apsimestiniu įvardijamą sandorį perkelti abiem ieškovams. Vėliau į bylą buvo pateikti duomenys apie ieškovų sudarytą povedybinę sutartį, kurioje numatytas asmeninės nuosavybės teisinis režimas, lydimi argumentų, kad ieškovė V. K. teises įgijo savarankiškais veiksmais, kartu nepateikiant jokių tokių veiksmų faktą patvirtinančių įrodymų. Bylos nagrinėjimas taip pat buvo vilkinamas reiškiant nesavalaikius prašymus, keičiant procesines pozicijas, teikiant vis naujus įrodymus. Reikalavimas pripažinti negaliojančia preliminariąją sutartį yra grindžiamas akivaizdžiu rašymo apsirikimu. Sutartinio santykio šalimi buvo UAB „Viešbučių verslas“, būtent ši bendrovė sutartyje įvardijama kaip pirkėjas, sutartyje pateikti šios įmonės rekvizitai, sutartis patvirtinta jos antspaudu, sutartį pasirašė įmonės direktorius. Vien faktas, kad sutarties tekste yra įvardinta kita V. G. priklausanti įmonė UAB „Viešbučių paslaugos“, nepaneigia nei sutarties sudarymo fakto, nei jos teisėtumo. Kartu pažymėtina, kad ieškinyje pareiškusi reikalavimą dėl preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškovė prieštarauja pati sau kitais ieškinio reikalavimais ginamas teises kildindama būtent iš šios sutarties. Kadangi preliminariąją sutartį sudarė UAB „Viešbučių verslas“, kaip nepagrįstas atmestinas ir ieškovės argumentas, kad ši įmonė trišaliu susitarimu negalėjo perleisti pirkėjo teisių. Reikalavimas pripažinti negaliojančia 2016 m. birželio 8 d. pirkimo pardavimo sutartį negali būti grindžiamas jungtinę sutuoktinių nuosavybę reglamentuojančiomis teisės normomis, kadangi ieškovas V. K., kaip privalomas bendrininkas, tapataus reikalavimo yra atsisakęs. Ieškovė V. K. į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ji kokias nors teises į žemės sklypą įgijo kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas. Be to, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad sudarant ginčijamą sandorį atsakovės A. B. tikroji valia buvo žemės sklypą parduoti ieškovui V. K.. Reikšminga ir tai, kad ginčijamu sandoriu įgytą turtą E. P. yra perleidęs sąžiningam įgijėjui – UAB „Norvegijos kontaktai“. Be to, ieškovė, kuriai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, neturi galimybių įvykdyti ieškinyje nurodytą įsipareigojimą sumokėti E. P. sutarties kainą – 210 000 Eur. Restitucija šiuo atveju negalima ir dėl to, kad nėra išlikęs ginčo dalykas. Po ginčijamos sutarties su atsakove A. B. sudarymo atsakovas E. P. žemės sklypą padalino į 11 mažesnių sklypų. Sandoris, kuriuo šie sklypai perleisti UAB „Norvegijos kontaktai“, negali būti pripažintas neteisėtu, kadangi E. P. realizavo jam priklausiusį turtą, sandoriu buvo sukurtos realios pasekmės, kadangi pirkėjas sumokėjo turto kainą ir įgyvendina nuosavybės teises į įsigytą turtą, be to, V. K. neįrodė teisių į sandoriu perleistą turtą. Be pagrindo byloje pareikštas ir actio Pauliana ieškinys, kadangi ieškovai neturi reikalavimo teisių atsakovo E. P. atžvilgiu, byloje pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, sutartimi nebuvo pažeistos ieškovų teisės, be to, ieškovai neįrodė UAB „Norvegijos kontaktai“ nesąžiningumo sudarant sutartį.

9. Atsiliepimais į ieškinius ir jų patikslinimus (2 t., b. l. 127–128; 5 t., b. l. 38, 51–52) atsakovė UAB „Viešbučių paslaugos“ nurodė, kad reikalavimai jos atžvilgiu reiškiami nepagrįstai, atsakovė nėra ginčijamų santykių šalis, todėl neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

10. Atsiliepimu į pradinį ieškovės ieškinį (1 t., b. l. 64) notarė V. V. nurodo, kad šalių ikisutartiniai santykiai jai nėra žinomi ir prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

11. Nors dėl byloje pareikštų reikalavimų pripažinti negaliojančiais 2015 m. lapkričio 20 d. preliminariąją sutartį ir 2016 m. gegužės 19 d. trišalį susitarimą į bylą atsakove buvo įtraukta UAB „Viešbučių verslas“, Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi (2 t., b. l. 136) byla šios atsakovės atžvilgiu nutraukta konstatavus, kad atsakovė yra likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš juridinių asmenų registro.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

12. Kaip matyti iš į bylą surinktų įrodymų, atsakovė A. B. jai priklausiusį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 2016 m. birželio 8 d. pirkimo pardavimo sutartimi (1 t., b. l. 20–32) perleido atsakovui E. P.. Po šio sandorio sudarymo sklypas buvo padalintas į vienuolika sklypų (1 t., b. l. 34–44), kurie 2018 m. spalio 5 d. pirkimo pardavimo sutartimi perleisti atsakovei UAB „Norvegijos kontaktai“ už 268 716,12 Eur sumą (1 t., b. l. 84–93; 2 t., b. l. 74–86).

13. Ginčydami nuosavybės teisių perleidimo teisėtumą ieškovai iniciavo teisminį procesą, kuriuo iš esmės siekia, kad nuosavybės teisės į turtą būtų perkeltos ieškovei V. K. arba ieškovams būtų priteistas nuostolių, susijusių su prarasta galimybe disponuoti turtu, atlyginimas.

Dėl 2015 m. lapkričio 20 d. preliminariosios sutarties galiojimo

14. Prieš atsakovams A. B. ir E. P. sudarant 2016 m. birželio 8 d. pirkimo pardavimo sutartį klostėsi su žemės sklypu susiję ikisutartiniai santykiai. 2015 m. lapkričio 20 d. buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis (1 t., b. l. 9–13). Ieškovė nurodo, kad ši sutartis yra negaliojanti CK 1.93 straipsnio pagrindu, kaip sudaryta nesilaikant CK 6.165 straipsnio 2 dalyje nustatytos rašytinės formos reikalavimo, kadangi sutarties šalimi nurodyta UAB „Viešbučių paslaugos“, o sutartį pasirašė UAB „Viešbučių verslas“ direktorius V. G.. Šį ieškovės argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą.

15. Kaip matyti iš ginčijamos sutarties turinio, UAB „Viešbučių paslaugos“, kaip sutarties šalis, įvardijama preambulėje ir rekvizitų dalyje, tačiau sutarties 1.2.8 punkte apibrėžiant pirkėjo sąvoką aiškiai nurodyta, kad sklypo pirkėju bus UAB „Viešbučių verslas“. Toks sutarties šalių susitarimas aiškiai parodo, kad sutartyje yra padarytas rašymo apsirikimas. Sprendžiant, kuri įmonė iš tikrųjų siekė sudaryti preliminariąją sutartį, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje apibrėžtomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reikšmingomis pripažintinos kelios aplinkybės. Pirma, sutarties preambulėje ir rezoliucinėje dalyje nurodyti papildomi duomenys (juridinio asmens kodas ir buveinės adresas) yra ne UAB „Viešbučių paslaugos“, bet UAB „Viešbučių verslas“. Antra, aplinkybę, kad sutartis buvo pasirašoma būtent UAB „Viešbučių verslas“ vardu, patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. G. (2019 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 val. 34 min. 40 sek. iki 4 val. 30 min. 10 sek.). Trečia, teismui teiktuose ieškiniuose akcentuojama, kad dėl sklypo įsigijimo ieškovas V. K. tarėsi būtent su UAB „Viešbučių verslas“ vadovu V. G., ši aplinkybė akcentuojama ir ieškovų į bylą teiktuose dokumentuose – 2015 m. lapkričio 20 d. pakvitavime (1 t., b. l. 15) bei 2015 m. gruodžio 2 d. patvirtinime (1 t., b. l. 14). Nurodytų aplinkybių visuma neleidžia abejoti tuo, kad tikroji sutarties šalių valia buvo sudaryti preliminariąją sutartį, pagal kurią sklypo pirkėju butų UAB „Viešbučių verslas“.

16. Kartu dėmesys atkreiptinas ir į ieškovų pozicijos teisminiame procese nenuoseklumą. Viena vertus, ieškovai įrodinėja, kad preliminariąją sutartį pasirašė UAB „Viešbučių verslas“, atstovaujama V. G., kuris vėliau patvirtino, kad tikrasis pirkėjas yra ieškovas V. K. (1 t., b. l. 14–15), nors jis nebuvo sudaręs rašytinės formos preliminarios sutarties. Ieškovai pažymi, kad susiklosčius tokiai situacijai nei pirkėjo teisės negalėjo būti perleistos, nei vėliau žemės sklypas negalėjo būti parduodamas atsakovui E. P.. Kita vertus, ieškovė siekia nuginčyti preliminariosios sutarties teisėtumą bei akcentuoja rašytinės formos reikalavimo laikymosi svarbą. Šie argumentai, skirtingai nei nurodoma ieškinyje, ne tik nepatvirtina ieškovų teisių į ginčo turtą, bet, priešingai, nesant CK 6.165 straipsnio 2 dalyje nustatytus formos reikalavimus atitinkančios preliminariosios sutarties, sudarytos tarp atsakovės A. B. ir ieškovų, paneigia ieškinio motyvą, kad atsakovė su ieškovais buvo sudariusi įpareigojantį susitarimą dėl sklypo perleidimo.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas taip pat pažymi, kad preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia nagrinėjamu atveju nesukurtų jokių teisinių pasekmių. Pirma, preliminariojoje sutartyje nurodytos jos šalys nereiškia viena kitai jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo. Antra, 2016 m. gegužės 19 d. buvo sudarytas dar vienas susitarimas, kuriuo tiek sklypo savininkė A. B., tiek ir sklypą vėliau įsigijęs E. P. aiškiai išreiškė valią dėl nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorio sudarymo ir jo sąlygų. Trečia, preliminariosios sutarties nebuvimas nesukurtų ieškovams jokių turtinių teisių, taip pat negalėtų būti vertinamas kaip kokiu nors būdu įtakojantis 2016 m. birželio 8 d. pirkimo pardavimo sutarties teisėtumą.

18. Apibendrindamas sprendimo 14–17 punktuose nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad tenkinti ieškovės V. K. reikalavimą dėl 2015 m. lapkričio 20 d. preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nėra pagrindo.

Dėl 2016 m. gegužės 19 d. trišalio susitarimo galiojimo

19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015 m. lapkričio 20 d. preliminarioji sutartis nebuvo įgyvendinta, kadangi 2016 m. gegužės 19 d. atsakovė A. B., UAB „Viešbučių verslas“ ir atsakovas E. P. sudarė trišalį susitarimą (1 t., b. l. 16), kuriuo pirkėjo teisės perkeltos atsakovui E. P., iki 2016 m. liepos 1 d. pratęstas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, taip pat susitarta, kad E. P. kompensuos UAB „Viešbučių verslas“ šios bendrovės vykdant preliminariąją sutartį turėtas 20 000 Eur išlaidas (avansą, įskaitomą į sutarties kainą).

20. Ieškovė V. K. byloje pareiškė reikalavimą pripažinti šią sutartį negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis), kadangi susitarimą dėl teisių perkėlimo pasirašė ne preliminariąją sutartį sudariusi UAB „Viešbučių paslaugos“, bet kitas juridinis asmuo – UAB „Viešbučių verslas“.

21. Šį ieškovės reikalavimą teismas atmeta kaip nepagrįstą. Kaip konstatuota sprendimo 15 punkte, būtent UAB „Viešbučių verslas“ buvo preliminariosios sutarties šalis, todėl aptariamo reikalavimo faktinis pagrindas vertintinas kaip neatitinkantis tikrovės. Kartu teismas pažymi, kad, net ir tuo atveju, jeigu UAB „Viešbučių verslas“ nebūtų buvusi tinkamu subjektu novacijos sandoriui (CK 6.141 straipsnis) sudaryti, rašytinės preliminariosios sutarties šalys pretenzijų dėl preliminariosios sutarties vykdymo nereiškė, trišaliame susitarime atsakovai A. B. ir A. P. aiškiai išreiškė savo valią, kurią įgyvendino sudarydami 2016 m. birželio 8 d. pirkimo pardavimo sutartį. Be to, kaip ir sprendimo 17 punkte aptartu atveju, trišalio susitarimo nebuvimas nesukurtų ieškovams jokių turtinių teisių, taip pat negalėtų būti vertinamas kaip kokiu nors būdu įtakojantis 2016 m. birželio 8 d. pirkimo pardavimo sutarties teisėtumą.

22. Apibendrindamas sprendimo 19–21 punktuose nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad tenkinti ieškovės V. K. reikalavimą dėl 2016 m. gegužės 19 d. trišalio susitarimo pripažinimo negaliojančiu nėra pagrindo.

Dėl 2016 m. birželio 8 d. sutarties

23. Ieškovė V. K. taip pat prašo 2016 m. birželio 8 d. pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. B. ir E. P., pripažinti apsimestiniu sandoriu ir laikyti ją pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovės A. B. ir ieškovės V. K., bei perkėlus ieškovei pirkėjo teises ir pareigas, priteisti atsakovui E. P. jo sumokėtą 210 000 Eur sumą už žemės sklypą (CK 1.87 straipsnis). Ieškovė nurodo, kad ji buvo tikroji sklypo pirkėja, atsakovas E. P. tik sutiko piniginėmis lėšomis padėti ieškovams įgyvendinti jų projektą, tačiau neturėjo ketinimo įsigyti žemės sklypą nuosavybėn.

24. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013, 2019 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 2019 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019).

25. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011, 2019 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019).

26. Įvertinęs į bylą surinktus įrodymus, teismas pažymi keletą reikalavimo dėl 2016 m. birželio 8 d. pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu pagrįstumo vertinimui reikšmingų aplinkybių. Kaip matyti iš į bylą pateiktos Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1502-773/2018, ieškovas V. K. tokio paties turinio reikalavimo atsisakė ankstesniame civiliniame procese. Nutraukus bylos nagrinėjimą, ieškovas V. K. prarado teisę teismine tvarka ginti savo interesus pakartotinai reikšdamas tapatų reikalavimą (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

27. Nors ieškovės V. K. pareikštas reikalavimas negali būti vertinamas kaip tapatus dėl pasikeitusio reikalavimą reiškiančio subjekto (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), dėl ko nebuvo tenkinti atsakovų procesiniuose dokumentuose teikti prašymai bylos dalį dėl aptariamo reikalavimo nutraukti, ši aplinkybė yra reikšminga vertinant reikalavimo pagrįstumą. Nors ieškovai yra sutuoktiniai (1 t., b. l. 8), ankstesniame procese į teismą su reikalavimu dėl pirkėjo teisių pagal ginčo sutartį perkėlimo kreipėsi tik V. K., reikalaudamas pirkėjo teises perkelti būtent jam, o ne abiem sutuoktiniams. Reikšdama pradinį ieškinį (1 t., b. l. 3–7) ieškovė V. K. neįrodinėjo pati atlikusi kokius nors veiksmus, kurie būtų sukūrę turtines teises jai, kaip civilinių santykių subjektui. Priešingai, ieškovė nurodė, kad susitarimą dėl sklypo pirkimo su atsakove A. B. buvo pasiekęs ieškovas V. K., akcentavo, jog jos teisės kyla iš CK 3.88 straipsnio, reglamentuojančio bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, net ir formuluodama reikalavimą prašė pirkėjo teises pagal ginčo sutartį perkelti tiek jai, tiek ir ieškovui V. K.. Atsakovams akcentavus tokios ieškovės pozicijos ydingumą dėl sprendimo 26 punkte nurodytų aplinkybių (draudimo ginti ieškovo V. K. teises teismine tvarka), V. K. informavo teismą, kad ieškovai yra sudarę vedybinę sutartį, kuria yra nustatytas kitoks, nei nurodyta įstatyme, sutuoktinių turto režimas, kiekvienas iš jų turtą valdo asmeninės nuosavybės teisėmis. Šiai aplinkybei pagrįsti į bylą buvo išreikalauti duomenys iš Vedybų sutarčių registro (5 t., b. l. 114–115; 6 t., b. l. 7–9), iš kurių matyti, kad ieškovo nurodyto turinio povedybinę sutartį ieškovai sudarė dar 2005 m. spalio 27 d. ir vėliau savo valdomo turto teisinio režimo nekeitė. Nuslėpdama nurodytą aplinkybę ieškovė V. K. savo reikalavimą teismui grindė tikrovės aiškiai neatitinkančiu faktiniu pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad ieškovė galėjo kokias nors teises į ginčo turtą įgyti kaip ieškovo V. K. sutuoktinė, nėra pagrindo, kadangi tarpusavio susitarimu kiekvienas iš ieškovų savo veiksmais galėjo įgyti tik asmenines turtines teises (CK 3.100 straipsnio 7 punktas, 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Kartu pabrėžtina, kad, kaip teisingai savo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovai, ieškinyje nėra įvardintas joks konkretus pačios V. K. atliktas veiksmas, su kuriuo ieškovė sietų jos, kaip savarankiško civilinių santykių subjekto, turtinių teisių atsiradimą. Tikslindama ieškinio reikalavimus ieškovė tenurodė, kad žemės sklypą buvo siekiama įsigyti šeimos interesais, ieškovė dalyvavo su žemės sklypo tvarkymu susijusiuose procesuose. Šioms aplinkybėms pagrįsti į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, išskyrus ieškovo V. K. paaiškinimus teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 50 min. 25 sek. iki 2 val. 33 min. 00 sek.). Tačiau ir teikdamas paaiškinimus ieškovas iš esmės įvardijo jo paties santykių su atsakove A. B., V. G. ir E. P. raidą bei atliktus su ginčo turto tvarkymu susijusius veiksmus, bendrais bruožais nurodydamas, kad procese dalyvavo ir ieškovė V. K., tačiau neįvardindamas jokių konkrečių ieškovės atliktų veiksmų. Teikdami paaiškinimus teismo posėdžiuose tiek atsakovė A. B. (2019 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 25 min. 15 sek. iki 2 val. 5 min. 40 sek.), tiek ir atsakovas E. P. (2019 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 30 min. 45 sek. iki 2 val. 13 min. 30 sek.) aiškiai nurodė V. K. nepažinoję, su ja jokių klausimų, susijusių su ginčo turtu, nesprendę. Aplinkybės, kad V. K. kažkokiu būdu dalyvavo ginčo santykiuose, nepatvirtino ir liudytojais byloje apklausti B. G. (2019 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 37 min. 45 sek. iki 3 val. 9 min. 00 sek.), A. B. (2019 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 val. 10 min. 40 sek. iki 3 val. 25 min. 10 sek.), V. P. (2019 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 val. 27 min. 20 sek. iki 3 val. 33 min. 20 sek.), V. G. (2019 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 val. 34 min. 40 sek. iki 4 val. 30 min. 20 sek.). Vien dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad ieškovė galėjo įgyti kokias nors teises į ginčo turtą, nėra pagrindo. Kad ieškovė nebuvo ginčo santykių dalyve, leidžia spręsti ir jos pačios ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog apie ginčo sandorį ieškovė sužinojo tik po to, kai buvo nutraukta civilinė byla pagal tokio paties turinio ieškovo V. K. reikalavimą.

29. Kaip nepagrįstas atmestinas ir ieškinio argumentas, kad ieškovo V. K. ar abiejų ieškovų ketinimai įsigyti žemės sklypą iš A. B. patvirtina 2016 m. birželio 8 d. sutartį pasirašiusių asmenų valios trūkumus. Tokią išvadą leidžia daryti šios aplinkybės:

29.1. Nors ieškovas V. K. nurodė su atsakove A. B. dėl sklypo pardavimo bendravęs nuo 2010 m., kaip matyti tiek iš ieškovo paaiškinimų (2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 50 min. 25 sek. iki 2 val. 33 min. 00 sek.), tiek ir iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (2 t., b. l. 122–125), atsakovė bendravo su ieškovu V. K. kaip su UAB „Nekilnojamojo turto paslaugų centras“ darbuotoju. Atsakovės su nurodyta bendrove sudarytos 2010 m. sausio 26 d. sutarties turinys atskleidžia, kad atsakovė siekė parduoti jai priklausantį žemės sklypą, o UAB „Nekilnojamojo turto paslaugų centras“ ėmėsi ieškoti klientų sklypui įsigyti. Kitaip tariant, ieškovas V. K. su atsakove bendravo kaip nekilnojamojo turto prekybos agentas. Be to, į bylą pateiktas UAB „Nekilnojamojo turto paslaugų centras“ raštas (2 t., b. l. 125) patvirtina, kad atstovavimo santykiai pagal 2010 m. sausio 26 d. sutartį nutrūko 2010 m. pabaigoje.

29.2. Tiek atsakovė A. B. teikdama paaiškinimus (2019 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 25 min. 15 sek. iki 2 val. 5 min. 40 sek.), tiek ir parodymus teikdamas liudytojas A. B. (2019 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 val. 10 min. 40 sek. iki 3 val. 25 min. 10 sek.) patvirtino, kad santykiai su ieškovu V. K. 2015 m. buvo atnaujinti kaip su nekilnojamojo turto prekybos agentu. Net jeigu ieškovas ar jo šeimos nariai ir tikėjosi patys įsigyti žemės sklypą, byloje nėra jokių duomenų nei apie tai, kad jie būtų su atsakove sudarę CK 6.165 straipsnio reikalavimus atitinkančią preliminariąją sutartį, ne apie tai, jog atsakovė A. B. kada nors būtų objektyviai išreiškusi valią turtą parduoti būtent ieškovams. Nurodytos aplinkybės leidžia atmesti kaip neįrodytą ieškinio argumentą, kad tarp atsakovės A. B. ir ieškovų buvo susiklostę sutartiniai santykiai, iš kurių kiltų atsakovės pareiga ginčo turtą parduoti ieškovams.

29.3. Sprendimo 29.2 punkte pateiktą išvadą patvirtina ir faktas, kad 2015 m. lapkričio 20 d. preliminariąją sutartį atsakovė A. B. pasirašė ne su ieškovais, bet su UAB „Viešbučių verslas“. Teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovas V. K. (2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 50 min. 25 sek. iki 2 val. 33 min. 00 sek.) ne tik patvirtino žinojęs apie atsakovės pasirašomą preliminariąją sutartį, pats pasiūlęs V. G. ją pasirašyti, bet ir nurodė siekęs, jog sutartyje būtų įvardinti du pirkėjai – UAB „Viešbučių verslas“ ir ieškovas V. K., tačiau atsakovė A. B. su tokia sutartimi nesutikusi (ieškovas į bylą pateikė ir atsakovės nepasirašytą tokios sutarties projektą; 5 t., b. l. 136–138). Šios aplinkybės aiškiai parodo, kad, net ir tuo atveju, jeigu tarp ieškovo ir V. G. egzistavo koks nors žodinis susitarimas dėl tolimesnių veiksmų, susijusių su ginčo turtu, kuriuos ieškovas įrodinėja į bylą pateiktais 2015 m. lapkričio 20 d. pakvitavimu bei 2015 m. gruodžio 12 d. patvirtinimu (1 t., b. l. 14–15), tokiais susitarimais, net jeigu jie ir egzistavo, negalėjo būti sukurtos jokios teisinės pareigos atsakovei A. B., nesant atsakovės sutikimo jie neatitiko ir CK 6.141 straipsnyje nustatytų reikalavimų novacijai, todėl nepanaikino UAB „Viešbučių verslas“ pareigos vykdyti 2015 m. lapkričio 20 d. preliminariąją sutartį.

29.4. Tiek atsakovai A. B. (2019 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 25 min. 15 sek. iki 2 val. 5 min. 40 sek.) ir E. P. (2019 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 30 min. 45 sek. iki 2 val. 13 min. 30 sek.), tiek ir liudytojas V. G. (2019 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 val. 34 min. 40 sek. iki 4 val. 30 min. 20 sek.) patvirtino, kad būtent dėl to, jog UAB „Viešbučių verslas“ neturėjo galimybės įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, artėjant sutarties įvykdymo terminui ir buvo sudarytas 2016 m. gegužės 19 d. trišalis susitarimas, kuriuo pirkėjo teisės perkeltos E. P.. Vertindamas šio sandorio sudarymą teismas pažymi, kad ieškovas V. K. įrodinėjo, jog būtent jis surado atsakovą E. P., kaip potencialų pirkėją, kuris galėtų pakeisti UAB „Viešbučių verslas“. Šis argumentas aiškiai parodo, kad pats ieškovas arba neketino, arba neturėjo galimybių perimti pirkėjo teisių. Kartu pabrėžtina, kad detaliai papasakojęs trišalio susitarimo pasirašymo aplinkybes (2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 50 min. 25 sek. iki 2 val. 33 min. 00 sek.) ieškovas aiškiai nurodė, jog jam buvo žinoma apie susitarimo pasirašymą V. G. priklausančiame viešbutyje, kad ir jis buvo atvykęs į viešbutį, tačiau prieš atvykstant atsakovei A. B. pasišalino siekdamas, jog atsakovė nežinotų apie jo dalyvavimą. Toks ieškovo paaiškinimas dar kartą patvirtina aplinkybę, kad atsakovė neketino žemės sklypo parduoti ieškovui, jog tikruoju sklypo pirkėju, su kuriuo susitarimą pasiekė A. B., buvo E. P..

29.5. Į bylą pateikti duomenys taip pat paneigia ieškinio argumentus, kad ieškovui V. K. nebuvo žinoma apie pagrindinės turto pirkimo pardavimo sutarties pasirašymą 2016 m. birželio 8 d. Kaip matyti iš 2015 m. lapkričio 20 d. preliminariosios sutarties 3.1.3 punkto, pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2016 m. gegužės 20 d., su galimybe terminą pratęsti iki 2016 m. liepos 1 d. Prieš pat pasibaigiant terminui 2016 m. gegužės 19 d. sudarytame trišaliame susitarime numatytas termino pratęsimas iki 2016 m. liepos 1 d. Ieškovo į bylą pateikta 2016 m. birželio 6 d. preliminarioji sutartis tarp atsakovų A. B. ir E. P. dėl gretimo žemės sklypo (5 t., b. l. 128) aiškiai parodo, kad ieškovui buvo žinoma ir apie susitarimą dėl sklypo, kuris galėtų būti sujungtas su ginčo sklypu. Be to, praėjus nedaug laiko po ginčijamos sutarties sudarymo, 2016 m. birželio 20 d. E. P., kaip žemės sklypo savininkas, išdavė įgaliojimą (1 t., b. l. 138) ieškovui V. K. tvarkyti ir valdyti žemės sklypą, atstovauti E. P., gauti visus reikalingus dokumentus ir vesti derybas, be teisės pasirašyti preliminariąją ar pirkimo pardavimo sutartis. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad apie sandorio sudarymą ieškovas žinojo ir jokių pretenzijų nereiškė.

29.6. Kaip minėta sprendimo 24–25 punktuose, sandoris gali būti pripažintas apsimestiniu pagal CK 1.87 straipsnį tik konstatavus sandorio šalių valios ydą, t. y. siekį sudaryti kitokį sandorį. Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė A. B. sudarydama ginčijamą sandorį iš tiesų siekė žemės sklypą perleisti ne pirkėju sutartyje nurodytam atsakovui E. P., bet ieškovui V. K. ar jo sutuoktinei. Atsakovės valia dėl sandorio sąlygų aiškiai išreikšta tiek įforminant ikisutartinius santykius, tiek ir pasirašant ginčijamą sutartį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė A. B. ieškovą ar jo šeimos narius būtų vertinusi kaip faktinius pirkėjus, reikalavusi, jog jie vykdytų 2016 m. birželio 8 d. sutartimi atsakovo E. P. prisiimtus įsipareigojimus. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovai būtų visiškai ar iš dalies vykdę sutartį, sumokėję pagal sutartį bent dalį turto kainos. Priešingai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 33, 135–137) patvirtina, kad sutarties kainą sumokėjo būtent atsakovas E. P..

29.7. Kaip nepagrįstas atmetamas ir ieškovo V. K. argumentas, kad ginčijamo sandorio neteisėtumą patvirtina į bylą pateikti ieškovo ir atsakovo E. P. elektroninio susirašinėjimo medžiaga (4 t., b. l. 146–190; 5 t., b. l. 144–149), garso įrašas (5 t., b. l. 60–63, 66) bei duomenys apie ieškovo vykdytus darbus (5 t., b. l. 116–118, 129–135, 139–143, 150–156, 159–168). Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų apie vykdytus projektavimo darbus (5 t., b. l. 116–118, 129–131, 159–168), darbai buvo užsakomi atsakovo vardu, ieškovas veikė tik kaip atsakovo įgaliotas atstovas.

29.8. Kad ieškovas veikė kaip atlygį už paslaugas gaunantis įgaliotinis, leidžia spręsti tiek ieškinio motyvas, jog nušalinęs ieškovą nuo sandorio atsakovas E. P. neatsiskaitė už atliktus darbus, tiek ir paties ieškovo į bylą pateikta elektroninio susirašinėjimo medžiaga (4 t., b. l. 146–190; 5 t., b. l. 144–149). Nors ieškovas, išimdamas iš konteksto atskiras frazes akcentavo teiginius apie lėšų investavimą, ieškovo įgyvendinamą projektą, susirašinėjimo turinys kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti atsakovo E. P. teismo posėdžio metu (2019 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 30 min. 45 sek. iki 2 val. 13 min. 30 sek.) išdėstytą poziciją, kad jo tikslas buvo per kiek įmanoma trumpesnį laiką sutvarkyti žemės sklypo dokumentus, sklypą padalinti į mažesnius sklypus ir šiuos pardavus uždirbti, o ieškovas pažadėjo jam padėti. Būtent tai ir užfiksuota ieškovo pateiktame garso įraše (5 t., b. l. 60–63, 66), kuriame, kaip teigia ieškovas, atsakovas pripažino pinigus investavęs siekdamas uždirbti parduodamas žemės sklypą brangiau. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos 2016 m. gegužės mėn. elektroninio susirašinėjimo medžiagos (4 t., b. l. 171, 173), ieškovas dar iki 2016 m. gegužės 19 d. trišalio susitarimo sudarymo pageidavo gauti iš atsakovo 30 000 Eur atlygį bei pažadėjo sutvarkyti visus formalumus, padėjo derinti su V. G. klausimus dėl trišalio susitarimo sudarymo. Atsakovo ieškovui persiųstas V. G. 2016 m. liepos 26 d. laiškas (5 t., b. l. 149) leidžia spręsti, kad ieškovas su atsakovu galėjo būti pasiekę susitarimą, jog perimdamas pirkėjo teises pagal 2015 m. gegužės 19 d. preliminariąją sutartį atsakovas E. P. perims ir ieškovo turtinę prievolę V. G. 30 000 Eur sumai, kurią vėlesniuose laiškuose galėjo įvardinti kaip suteiktą paskolą. 2016 m. birželio 5–6 d. laiškuose (4 t., b. l. 155–156) ieškovas prašo atsakovo pervesti pinigų, 2016 m. rugsėjo 2–4 d. ir 2016 m. spalio 5 d. laiškuose (4 t., b. l. 146, 162–165) vardija su darbais susijusias išlaidas, kurias turėtų apmokėti atsakovas E. P., bei nurodo, kad turėtų būti sumokėta ir ieškovui, 2016 m. lapkričio – gruodžio mėn. susirašinėjimuose prašo pinigų kitiems projektams vykdyti (4 t., b. l. 169–170).

29.9. Atsakovas E. P. taip pat nurodė, kad investavęs didelę pinigų sumą jis tikėjosi lėšas atgauti kaip įmanoma greičiau, galbūt net iki tol, kai reikės sumokėti visą sutarties kainą atsakovei A. B. (2019 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 30 min. 45 sek. iki 2 val. 13 min. 30 sek.). Atsakovas akcentavo, kad kai darbai pradėjo strigti, pirkėjų susidomėjimas nebuvo toks, kokio tikėtasi, ir bankas nedavė atsakovui finansavimo, atsakovas tegalvojo, kaip kuo greičiau susigrąžinti investuotus pinigus, o ieškovas pradėjo jam siūlyti įvairiausius projektus, kuriems trūko finansinio pagrindimo. Tokių pasiūlymų pavyzdžiai užfiksuoti 2017 m. gegužės – liepos mėn. susirašinėjimo medžiagoje (4 t., b. l. 147–154, 157–158, 166–167, 174–190; 5 t., b. l. 144–145, 150–156), kur ieškovas siekia įrodyti atsakovui, kad galima finansuoti nekilnojamojo turto plėtros projektą nepanaudojant jokių paties ieškovo lėšų, teikia investicinius projektus.

29.10. Ieškovo ketinimas nupirkti žemės sklypą užfiksuotas 2017 m. rugpjūčio 17 d. susirašinėjime (4 t., b. l. 161). Kai atsakovas E. P. sumokėjo atsakovei A. B. visą sutarties kainą, po sklypo įsigijimo buvo praėję daugiau nei metai ir nebuvo rastas joks atsakovą tenkinantis sprendimas dėl sklypo realizavimo bei atsakovas pradėjo reikšti ieškovui pretenzijas, ieškovas išreiškė ketinimą sklypą nupirkti. Kaip nurodė atsakovas E. P. teismo posėdžio metu (2019 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 30 min. 45 sek. iki 2 val. 13 min. 30 sek.), dėl tokių ieškovo ketinimų jam buvo kilę pagrįstų abejonių, kadangi ieškovas neturėjo lėšų sklypui įsigyti, dėl nuolatinių pažadų, kurių ieškovas neįvykdydavo, atsakovas prarado pasitikėjimą ieškovu. Atsakovas elektroniniame laiške nurodė neatsisakantis parduoti turtą, jeigu ieškovas iš karto sumokės visą turto kainą.

29.11. Sprendimo 29.7–29.10 punktuose nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad savo lėšomis įsigijęs nuosavybėn žemės sklypą atsakovas E. P. siekė su ieškovo pagalba padidinti sklypo vertę ir jį realizuodamas užsidirbti, o ieškovas siūlė atsakovui įvairius sklypo realizavimo būdus.

29.12. Kartu teismas pažymi, kad, nepriklausomai nuo to, koks susitarimas siejo ieškovą E. P. su atsakovu, nei viename į bylą pateiktame dokumente nėra užfiksuota, kad E. P. neketino sudarydamas sandorį su A. B. žemės sklypą įsigyti savo nuosavybėn.

30. Apibendrindamas sprendimo 24–29 punktuose aptartas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė V. K. neįvykdė jai tenkančios pareigos nuginčyti faktą, jog 2016 m. birželio 8 d. sutartimi jos šalimis nurodyti atsakovai A. B. ir E. P. išreiškė tikrąją savo valią, ieškovui V. K. ankstesnėje civilinėje byloje atsisakius reikalavimo dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir į bylą esant pateiktiems duomenims apie asmeninį ieškovų nuosavybės teisių režimą, neįrodė dalyvavusi ginčo santykiuose kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas. Nurodytos aplinkybės pripažintinos pagrindu aptariamam ieškinio reikalavimui atmesti.

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

31. Ieškovai taip pat nurodo reiškiantys byloje alternatyvų reikalavimą priteisti iš atsakovo E. P. žalos atlyginimą, kuris turėtų būti tenkinamas tuo atveju, jeigu būtų atmestas ieškovės V. K. reikalavimas perkelti jai pirkėjos teises pagal 2016 m. birželio 8 d. sutartį. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovų teisės buvo pažeistos tuo, jog atsakovas nepardavė ginčo žemės sklypo ieškovams, bet perleido jį atsakovei UAB „Norvegijos kontaktai“. Ieškovai nurodo, kad tikroji žemės sklypo vertė siekia 700 000 Eur, o jo įsigijimo kaina –210 000 Eur, bei šių sumų skirtumą (700 000 Eur – 210 000 Eur = 490 000 Eur) vertina kaip nuostolius.

32. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, nuostolių faktą ir neteisėtų veiksmų bei nuostolių priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, atsakovas turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

33. Nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovo veiksmai yra siejami su tuo, kad atsakovas neperleido ieškovams nuosavybės teisių į 2016 m. birželio 8 d. sutartimi su A. B. įgytą turtą. Vertindamas tokią ieškovų poziciją teismas pažymi šias reikšmingas aplinkybes:

33.1. Ieškovų motyvai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra apibendrinto pobūdžio, ne orientuoti į tai, ką atsakovas padarė ne taip, ar ko nepadarė, bet nukreipti į ieškovų pageidaujamą rezultatą. Kitaip tariant, ieškovai nenurodo, kaip atsakovas turėjo elgtis, tik akcentuoja, kad atsakovo elgesio rezultatu turėjo būti nuosavybės teisių į turtą perkėlimas ieškovams.

33.2. Kaip konstatuota sprendimo 26–30 punktuose, ieškovas V. K. teisės reikšti reikalavimą dėl jo pripažinimo žemės sklypo pirkėju pagal 2016 m. birželio 8 d. sutartį yra atsisakęs, o ieškovė V. K. neįrodė, kad tikrąja pirkėja pagal ginčijamą sandorį yra būtent ji. Šios išvados leidžia spręsti, kad E. P. 2016 m. birželio 8 d. tapo teisėtu žemės sklypo savininku.

33.3. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovai nebuvo sudarę su atsakovu E. P. CK 6.165 straipsnyje nustatytos formos reikalavimus atitinkančio sandorio dėl įsipareigojimo ateityje perleisti ieškovams nuosavybės teises į ginčo turtą. Nors ieškovai ir nurodo, kad egzistavo susitarimas, pagal kurį atsakovas nuosavybės teises į žemės sklypą turėjo perleisti ieškovui V. K. (ar abiem ieškovams), nei tokio susitarimo sudarymo aplinkybės, nei jo tikslus turinys nebuvo įvardinti. Kaip konstatuota sprendimo 29.8–29.10 punktuose, net ir po to, kai atsakovas E. P. įsigijo žemės sklypą, ieškovas siūlė atsakovui įvairius nekilnojamojo turto vystymo ar jo realizavimo projektus. Kartu pažymėtina, kad nei pagal vieną iš šių projektų ieškovas neketino naudoti asmeninių lėšų žemės sklypui įsigyti (ar, kaip jis pats nurodo, E. P. išlaidoms kompensuoti ir investicinei grąžai užtikrinti). Priešingai, kaip matyti iš ieškovo pasiūlymų atsakovui (4 t., b. l. 147–154, 157–158, 166–167, 174–190; 5 t., b. l. 144–145, 150–156), ieškovas siūlė sudaryti keletą nekilnojamojo turto sandorių, kurių pagrindu būtų imituojamos finansinės operacijos ir siekiama gauti paskolą iš banko tokiems sandoriams iš dalies finansuoti, arba perleisti teises į turtą ieškovui gavus šio įsipareigojimą už perleistas teises atsiskaityti vėliau. Be to, elektroninio susirašinėjimo metu ieškovas iš atsakovo nuolat prašydavo pinigų, akcentuodamas sunkią savo turtinę padėtį. Ieškovų finansinės galimybės įsigyti ginčo turtą kelia abejonių ir dėl to, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl sunkios turtinės padėties jiems abiem buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (1 t., b. l. 45–46; 3 t., b. l. 149–149a; 4 t., b. l. 85–86, 92). Be to, net ir po teismo įpareigojimo pateikti duomenis apie turtinę padėtį, kuri leistų įvykdyti įsipareigojimą sumokėti atsakovui E. P. 210 000 Eur sumą, į bylą tebuvo pateikta nieko neįpareigojanti su fiziniu asmeniu, kurio turtinė padėtis nežinoma, sudaryta preliminarioji paskolos sutartis (4 t., b. l. 122). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad ieškovai neįrodė ne tik susitarimo su atsakovu E. P. dėl žemės sklypo perleidimo ieškovams fakto ir turinio, bet ir savo galimybių įvykdyti tokį susitarimą realumo bei tokių įsipareigojimų įvykdymo savalaikiškumo.

33.4. Kartu pabrėžtina, kad į bylą pateikta elektroninio susirašinėjimo medžiaga (4 t., b. l. 146–190; 5 t., b. l. 144–149) atskleidžia, jog atsakovas E. P. aiškiai išreikšdavo ieškovui savo nepasitenkinimą dėl susiklosčiusios situacijos, dėl to, kad projekto įgyvendinimas užtruko, jog nepateikiami realūs ir objektyviais skaičiavimais pagrįsti susiklosčiusios situacijos sprendimo būdai. Atsakovas taip pat aiškiai nurodė ieškovui neatsisakantis parduoti žemės sklypą, jeigu šis už sklypą atsiskaitys iš karto. Prieš sudarydamas 2018 m. spalio 5 d. sutartį su atsakove UAB „Norvegijos kontaktai“ apie sklypų pardavimą atsakovas elektroniniu laišku informavo ieškovą (4 t., b. l. 159–160). Be to, ieškovas, atsakovui pradėjus reikšti pretenzijas, ėmėsi veiksmų, kuriais buvo kliudoma įgyvendinti sklypo padalijimo projektą – pateikė prašymą sustabdyti sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (5 t., b. l. 167), o vėliau ir siekė sunaikinti atliktų darbų aktą (5 t., b. l. 168).

34. Sprendimo 33 punkte nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad ieškovai neįrodė egzistavus atsakovo pareigai perleisti ieškovams nuosavybės teises į ginčo turtą, kurios pažeidimas galėtų būti pripažįstamas neteisėtu veiksmu, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga.

35. Konstatavus, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja ir kitos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Nurodytos aplinkybės pripažintinos pagrindu aptariamą ieškinio reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Atmetus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas priteisti ieškovams iš atsakovo E. P. procesines palūkanas.

Dėl 2018 m. spalio 5 d. sutarties galiojimo

36. Byloje taip pat reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančia 2018 m. spalio 5 d. pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų E. P. ir UAB „Norvegijos kontaktai“, ir taikyti restituciją – atsakovo E. P. nuosavybėn grąžinti atsakovei UAB „Norvegijos kontaktai“ sutartimi perleistą turtą. Šis reikalavimas reiškiamas dviem savarankiškais pagrindai. Ieškovė V. K. nurodo, kad sandoris yra tariamas, sudarytas dėl akių, siekiant apsunkinti ieškovės galimybes perimti turto pirkėjo teises (CK 1.86 straipsnis). Be to, ieškovai nurodo, kad egzistuoja sąlygos šį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, t. y. taikant actio Pauliana institutą.

Žemesnės instancijos teismas

37. Teismas pažymi, kad abu ieškinyje nurodyti pagrindai yra susiję priežastiniu ryšiu su alternatyviais byloje pareikštais teisiniais reikalavimais. Reikalavimas pripažinti sandorį tariamu galėtų būti tenkinamas tik prieš tai nustačius, kad tikroji pirkėja pagal 2016 m. birželio 8 d. sutartį buvo ieškovė V. K., kurios teisės buvo pažeistos apsimestiniame sandoryje turto pirkėju nurodytam atsakovui E. P. realizavus turtą. Šį reikalavimą atmetus nėra pagrindo spręsti, kad 2018 m. spalio 5 d. sandorio panaikinimas galėtų sukurti ieškovei kokias nors teises.

38. Reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu gali reikšti tik sandorį sudariusio asmens kreditorius. Dėl nurodytos priežasties šiuo pagrindu 2018 m. spalio 5 d. sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia tik tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškovų reikalavimą dėl civilinės atsakomybės atsakovo E. P. atžvilgiu taikymo. Šį reikalavimą atmetus nėra pagrindo spręsti, kad ieškovai yra atsakovo kreditoriai, kas paneigia sąlygų taikyti actio Pauliana institutą egzistavimą.

39. Savarankišku pagrindu aptariamam reikalavimui abiem teisiniais pagrindais atmesti pripažintina aplinkybė, kad ieškovai neįrodė atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ nesąžiningumo. Pagal CK 6.153 straipsnio nuostatas, sąžiningi tretieji asmenys, įgiję nuosavybės teises į turtą, šiuo pagrindu gali ginčyti reikalavimą dėl restitucijos taikymo CK 1.86 straipsnio pagrindu. Be to, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, actio Pauliana instituto pagrindu sandoriai gali būti pripažįstami negaliojančiais tik konstatavus jo šalių nesąžiningumą. Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ nesąžiningumas įrodinėjamas skubotu ginčo sandorio sudarymu. Šią ieškovų nurodomą aplinkybė paneigia į bylą surinkti duomenys, kad pradinę 50 000 Eur įmoką už įsigyjamą žemės sklypą UAB „Norvegijos kontaktai“ sumokėjo dar 2018 m. liepos 5 d. (5 t., b. l. 27), t. y. likus 3 mėn. iki ginčijamos sutarties sudarymo. Papildoma 50 000 Eur suma buvo sumokėta 2018 m. rugsėjo 11 d. (5 t., b. l. 29). Kartu pažymėtina, kad nurodytu laikotarpiu ieškovas V. K. jau buvo atsisakęs pretenzijų į žemės sklypą, dar nebuvo pareiškęs reikalavimo teismui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Taip pat į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad iki 2018 m. spalio 25 d. sutarties sudarymo atsakovams E. P. ar UAB „Norvegijos kontaktai“ buvo žinoma apie ieškovės V. K. kreipimąsi į teismą. Kaip tikrovės neatitinkantis vertintinas ir argumentas, kad sandoris buvo sudarytas galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Ieškovės V. K. reikalavimų įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės byloje nebuvo taikomos, o ieškovas V. K. sandorio sudarymo metu dar nebuvo pareiškęs ieškinio.

40. Tiek ginčo sutartyje, tiek ir atsakovo E. P. išrašytoje sąskaitoje (2 t., b. l. 72) nurodyta turto pardavimo kaina – 222 079,44 Eur plius PVM, vertintina kaip patvirtinanti atsakovo E. P. išdėstytą poziciją (2019 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 30 min. 45 sek. iki 2 val. 13 min. 30 sek.), kad atsakovas šiuo sandoriu tesiekė kuo greičiau susigrąžinti į sklypą investuotas lėšas, atsisakydamas planų iš aptariamo projekto uždirbti.

41. Kaip nepagrįstas atmestinas ir ieškovų argumentas, kad atsakovė UAB „Norvegijos kontaktai“ laikytina nesąžininga, kadangi neketina įgyvendinti savininko teisių. Atsakovė ne tik atliko sutarties kainos mokėjimus (abu atsakovai pripažino, kad atsakovė UAB „Norvegijos kontaktai“ pagal ginčo sutartį yra atsiskaičiusi), bet ir ėmėsi įgyvendinti savininko teises inicijuodama statybos darbus (1 t., b. l. 154–158; 2 t., b. l. 66–71; 3 t., b. l. 13–39; 4 t., b. l. 108–115). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat teikė prašymą dėl žymos registre apie iškeltą civilinę bylą panaikinimo (1 t., b. l. 83) akcentuodama, kad nurodytas įrašas riboja jos, kaip turto savininkės, teises.

42. Apibendrindamas sprendimo 37–41 punktuose nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad 2018 m. spalio 5 d. sutartimi perleisdamas atsakovei UAB „Norvegijos kontaktai“ nuosavybės teises į ginčo turtą atsakovas E. P. tinkamai įgyvendino savo, kaip turto savininko, teises, sandoriu buvo sukurtos realios teisinės pasekmės, sandorio šalys elgėsi sąžiningai, ieškovai neįrodė savo teisių į ginčo turtą pagrindo, todėl pripažinti sandorį tariamu arba negaliojančiu vadovaujantis actio Pauliana institutu nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Ieškinį atmetus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

44. Atsakovas E. P. byloje teikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones (3 t., b. l. 54–58), už kurį sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį (3 t., b. l. 59). Šis skundas buvo patenkintas Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-242-436/2019 (3 t., b. l. 185–189). Be to, atsakovas teikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (3 t., b. l. 138–139), už kurį taip pat sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį (3 t., b. l. 160). Šis prašymas buvo patenkintas Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi (3 t., b. l. 140–141). Teismas sprendžia, kad šių išlaidų atlyginimas atsakovui priteistinas iš ieškovų. Kadangi įstatyme nėra numatyti solidari proceso dalyvių pareiga atlyginti kitų dalyvaujančių byloje asmenų nagrinėjant bylą turėtas išlaidas, atsakovui E. P. jo turėtų išlaidų atlyginimas priteisiamas iš ieškovų lygiomis dalimis – po 38 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

45. Be to, atsakovė UAB „Norvegijos kontaktai“ pateikė duomenis apie 5 148,47 Eur atstovavimo išlaidas (4 t., b. l. 80–84; 5 t., b. l. 90–92). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių priteistinų dydžių. Atsakovė 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį teikė teismui prašymą dėl žymų registre naikinimo (1 t., b. l. 83), taip pat atsiliepimą į pradinį ieškovės V. K. ieškinį (1 t., b. l. 173–176) ir atsiliepimą į ieškovės V. K. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. lapkričio 2 d. nutarčių (2 t., b. l. 7–8), prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į patikslintą ieškovės V. K. ieškinį pateikti (2 t., b. l. 101). Maksimali atlygintinų išlaidų suma už šiuos veiksmus apskaičiuojama taip: (2,5 + 3*0,4) * 926,70 Eur = 3 428,79 Eur (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16 punktai). 2019 m. pirmąjį ketvirtį atsakovės atstovas pateikė atsiliepimą į ieškovės V. K. patikslintą ieškinį (4 t., b. l. 3–7), tris procesinius prašymus (4 t., b. l. 63, 73–74, 80), dalyvavo 2019 m. sausio 21 d. ir 2019 m. kovo 19 d. teismo posėdžiuose (4 t., b. l. 9–11, 93–95), kurių bendra trukmė viršijo 2 val. Maksimali atlygintinų išlaidų suma už šiuos veiksmus apskaičiuojama taip: (2,5 + 3 *0,4 + 2 * 0,1) * 935,70 Eur = 3 649,23 Eur (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktai). 2019 m. antrąjį ketvirtį atsakovės atstovas pateikė atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį (5 t., b. l. 20–26), vieną procesinį prašymą (5 t., b.l. 90), dalyvavo 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 7 d. teismo posėdžiuose (5 t., b. l. 41–45, 95–101), kurių bendra trukmė viršijo 8 val. Maksimali atlygintinų išlaidų suma už šiuos veiksmus apskaičiuojama taip: (2,5 + 1 *0,4 + 8 * 0,1) * 970,30 Eur = 3 590,11 Eur (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktai). 2019 m. trečiąjį ketvirtį atsakovės atstovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (5 t., b. l. 174–180), taip pat dalyvavo 2019 m. liepos 19 d. teismo posėdyje (6 t., b. l. 14–22), kurio trukmė viršijo 4 val. Maksimali atlygintinų išlaidų suma už šiuos veiksmus apskaičiuojama taip: (1 *0,4 + 4 * 0,1) * 1 262,70 Eur = 1 010,16 Eur (Rekomendacijų 7, 8.16, 8.19 punktai). Bendra maksimali atlygintinų išlaidų suma sudaro 11 678,29 Eur (3 428,79 Eur + 3 649,23 Eur + 3 590,11 Eur + 1 010,16 Eur). Kartu pažymėtina, kad faktinį išlaidų dydį lėmė tai, jog byloje išnagrinėti dviejuose savarankiškuose ieškiniuose reikšti reikalavimai, kurie buvo kelis kartus tikslinami, teismo posėdžių skaičių nulėmė nesavalaikiai ieškovų procesiniai prašymai. Pripažinęs atsakovės išlaidas pagrįstomis, teismas jų atlyginimą priteisia atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis – po 2 574,23 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

46. Byloje taip pat buvo gautas liudytojo A. B. prašymas atlyginti 268 Eur išlaidas, susijusias su dalyvavimu 2018 m. birželio 7 d. teismo posėdyje (5 t., b. l. 75–76). Teismas pažymi, kad liudytojas nurodė dėl dalyvavimo posėdyje praradęs 200 Eur darbinės veiklos pajamų, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Be to, liudytojas pateikė teismui išlaidas už lėktuvo bilietą patvirtinantį įrodymą (5 t., b. l. 76). Tačiau šiame dokumente nėra nurodyta, kad lėktuvo bilietas pirktas būtent liudytojo vardu. Be to, teismo posėdžio metu atsakovės A. B. atstovas nurodė, kad liudytojas turėtų būti apklausiamas nedarant posėdyje pertraukos, kadangi posėdžio dieną (2019 m. birželio 7 d.) jis išskrenda į Norvegiją (2019 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 val. 9 min. 30 sek. iki 3 val. 9 min. 45 sek.). Šią aplinkybę patvirtino ir pats liudytojas, kuris, teismui atkreipus dėmesį į tai, kad jo pateiktame dokumente nurodyta skrydžio data yra 2019 m. birželio 9 d., taip pat akcentavus būtinybę pateikti negautas pajamas patvirtinančius įrodymus, įsipareigojo teismui pateikti papildomus išlaidas patvirtinančius įrodymus (2019 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 val. 22 min. 45 sek. iki 3 val. 25 min. 15 sek.), tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Teismas sprendžia, kad iš liudytojo pateiktas prašymas nėra pagrįstas pakankamais išlaidų ar negautų pajamų faktą patvirtinančiais įrodymais, todėl šį prašymą tenkinti nėra pagrindo (CPK 89 straipsnis).

47. Kadangi ieškovams bylos nagrinėjimo metu buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (1 t., b. l. 45–46; 3 t., b. l. 149–149a; 4 t., b. l. 85–86, 92), teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš jų nepriteisiamos.

Dėl ieškovų procesinio elgesio vertinimo

48. Atsakovai E. P., A. B. ir UAB „Norvegijos kontaktai“ savo procesiniuose dokumentuose nurodė prašantys už piktnaudžiavimą procesu skirti ieškovams baudą, pusę šios baudos priteisiant atsakovams.

49. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali skirti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

50. Nagrinėjamu atveju reikšmingomis pripažintinos keletas aplinkybių:

50.1. Kai pareikšdama pradinį ieškinį ieškovė V. K. pareikalavo taikyti atsakovo E. P. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones (1 t., b. l. 3–7), teismas jau 2018 m. spalio 5 d. nutartimi (1 t., b. l. 48–49) ieškovei nurodė, kad jos reiškiamas reikalavimas pagal į bylą pateiktus duomenis yra preliminariai nepagrįstas. Nepaisydama nurodyto išaiškinimo, ieškovė teismui teikė dar šešis prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, už ką jai Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi paskirta 300 Eur bauda (4 t., b. l. 127–130).

50.2. Kartu bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, kad ieškovai piktnaudžiavo procesu teikdami teismui nesavalaikius prašymus. 2019 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu (4 t., b. l. 9–11) ieškovė buvo įpareigota aiškiai nurodyti savo poziciją dėl to, kaip teismas turėtų vertinti pradinio ieškinio reikalavimus, kurių patikslintame ieškinyje ieškovė nebenurodė. Šio trūkumo ieškovei nepašalinus, pakartotiniai įpareigojimai nustatyti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartimi (4 t., b. l. 37–38) bei 2019 m. kovo 6 d. nutartimi (4 t., b. l. 59–61). Ir šių įpareigojimų ieškovei neįvykdžius, klausimas dėl bylos nagrinėjimo ribų išspręstas Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi (4 t., b. l. 132–136). Tokiu būdu buvo užkirsta galimybė toliau keičiant ieškinio pagrindą ar dalyką neigiamai įtakoti bylos nagrinėjimo eigą.

50.3. Tas pats pasakytina ir apie ieškovo V. K. teiktus prašymus leisti pateikti į bylą papildomus įrodymus. Spręsdamas tokį 2019 m. kovo 19 d. posėdyje pateiktą prašymą teismas jį tenkino, išaiškindamas ieškovui, kad turi būti pateikti visi įrodymai, vėlesnis įrodymų teikimas gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu (4 t., b. l. 93–95). Dar kartą ieškovo pareiga procesinius prašymus teikti laiku išaiškinta tenkinant 2019 m. balandžio 24 d. posėdžio metu pateiktą prašymą leisti pateikti į bylą garso įrašus (5 t., b. l. 41–45) bei 2019 m. birželio 7 d. pateiktą prašymą leisti pateikti papildomus dokumentus (5 t., b. l. 95–101). Toks netinkamas ieškovo elgesys tapo pagrindu teismui atmesti ieškovo 2019 m. liepos 19 d. teismo posėdyje pateiktą prašymą dar kartą suteikti galimybę jam pateikti papildomus įrodymus (6 t., b. l. 14–22).

50.4. Kaip nepagrįstas ieškovų procesinis elgesys vertintinas ir įpareigojimo sumokėti užstatą liudytojo A. B. dalyvavimo teismo posėdyje išlaidoms atlyginti, nustatyto Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi (5 t., b. l. 77–78), nevykdymas. Ieškovams šio įpareigojimo neįvykdžius, o liudytojui atvykus į 2019 m. birželio 7 d. teismo posėdį bei iškilus klausimui dėl liudytojo apklausos, ieškovas V. K. įsipareigojo užstatą sumokėti (5 t., b. l. 95–101), tačiau ir šio įsipareigojimo neįvykdė. Kita vertus, teismas pažymi, kad toks ieškovo elgesys nesukūrė realių pasekmių, kadangi, kaip nurodyta sprendimo 46 punkte, liudytojui nepateikus pakankamų jo išlaidas patvirtinančių įrodymų, šių išlaidų atlyginimas jam nepriteistas.

50.5. Byloje taip pat buvo keliamas klausimas dėl ieškovės V. K. veiksmų reiškiant prašymą atidėti teismo posėdį dėl siekio pakeisti jai atstovaujančią antrinę teisinę pagalbą teikiančią advokatę. Toks prašymas teisme buvo užregistruotas besibaigiant 2019 m. birželio 7 d. posėdžiui. Nors tokio prašymo pateikimas galėjo būti susijęs su siekiu vilkinti bylos nagrinėjimą, teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl kitų priežasčių (būtinybės išreikalauti į bylą papildomus įrodymus) (5 t., b. l. 95–101), o ieškovei buvo išaiškinta, kad atstovavimu ji turi pasirūpinti laiku ir tinkamai. Būtent dėl to, kad atstovą susirado ir sutartį su juo sudarė 2019 m. liepos 16 d., likus trims dienoms iki teismo posėdžio (5 t., b. l. 169–170), Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartimi (5 t., b. l. 172–173) atmetė ieškovės atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, o atstovui į posėdį atvykus, atmetė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl pačios ieškovės ligos (6 t., b. l. 14–22). Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovė iki tol teismo posėdžiuose nedalyvavo, jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ieškovo E. P. advokato prašymu tik dėl to, kad ateityje nekiltų procesinių kliūčių nagrinėti bylą, šio prašymo minėtas advokatas 2019 m. liepos 19 d. teismo posėdžio metu atsisakė. Kartu pažymėtina, kad dėl aplinkybių, jog į 2019 m. liepos 19 d. teismo posėdį atvyko ne tik ieškovės V. K. atstovas pagal įstatymą, bet ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikianti advokatė, kas nulėmė papildomų išlaidų valstybei atsiradimą, bus pasisakoma byloje šiuo klausimu priimant atskirąją nutartį.

50.6. Kartu pabrėžtina, kad atsakovai neteikė teismui CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo dėl nuostolių, susijusių su nepagrįstais ieškovų veiksmais, atlyginimo priteisimo, o su procesu susijusių išlaidų atlyginimas jiems priteistas pagal į bylą pateiktus dokumentus.

51. Apibendrindamas sprendimo 50 punkte nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad nepagrįstas ieškovų procesinis elgesys civilinėje byloje buvo įvertintas CPK nustatytomis procesinėmis priemonėmis ir papildomai ieškovams CPK 95 straipsnio 2 dalies nurodytų priemonių teismas netaiko.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui E. P., (duomenys neskelbtini), iš ieškovų V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norvegijos kontaktai“, juridinio asmens kodas 300140852, iš ieškovų V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 2 574,23 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Marius Bartninkas