Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R. (A. R.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme,

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimas, 2014 m. vasario 27 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2024 m. vasario 21 d. apie 19.00 val., parduotuvėje „X“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vengdamas sulaikymo, panaudojo fizinį smurtą prieš tarnybines pareigas atliekantį UAB „B“ apsaugos darbuotoją, A. Š. ir tyčia vieną kartą spyrė A. Š. į kairę koją, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės girnelės lūžiu. Tokiu būdu A. R. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

Kaltinamasis A. R. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1 b.l. 165- 166). A. R. teisme nurodė, kad jį sulaikius parduotuvėje ir apsaugos darbuotojams padėjus jį tampyti, jis priešinosi. Jie susigrūmė ir tuo metu galėjo spirti apsaugos darbuotojui. Dėl savo veiksmų gailisi. Į parduotuvę atėjo neblaivus. Prieš tai, tą pačią dieną, iš šios parduotuvės buvo pagrobęs alkoholinių gėrimų. Pripažino (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinius ieškinius. Nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažino iš dalies. Prašė jam priteistų civilinių ieškinių mokėjimą išdėstyti dalimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Apklaustas įtariamuoju A. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2024 m. vasario 21 d. apie 19:00 val. jis atėjo į parduotuvę „X“ adresu (duomenys neskelbtini). Tik įėjus į prekybos salę, jam pažįstama parduotuvės apsaugos darbuotoja vardu D. (pavardės nežino) jį pakvietė į apsaugos kambariuką. Kai jis ten atėjo, D. nieko nepaaiškinusi papurškė jam į veidą dujų ir iškvietė papildomą apsaugą. Atvažiavo du „B“ apsaugos darbuotojai. Jis tuomet sėdėjo „užpurkštomis“ akimis. Jis paprašė į tualetą, tačiau jie pasakė, kad tualeto nėra. Pradėjo ant jo šaukti, liepė tai stovėti, tai sėdėti. Kiek atsimena, abu apsaugos darbuotojai pradėjo jį tampyti. Jis pradėjo priešintis ir grumtis. Priešindamasis rankomis ir kojomis galėjo koja pataikyti kažkokiam iš apsaugos darbuotojų, tačiau nematė ir nežinojo, kam ir kur pataikė, nes buvo su „užpurkštomis akimis“. Kad galėjo sužaloti kažkurį iš tų apsaugos darbuotojų tada nežinojo. Jeigu taip ir padarė, tai padarė netyčia, nes nieko sužaloti nenorėjo. Jeigu kažką sužalojo, tai jis labai dėl to gailisi, nori sužaloto asmens atsiprašyti (t.1 b.l. 165-166).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 21 d. dirbo parduotuvėje „X“, esančioje (duomenys neskelbtini). Darbo metu apie 18.50 val. minėtoje parduotuvėje buvo sulaikytas vaikinas, kuris tą pačią dieną, 2024 m. vasario 21 d. apie 17.47 val. pavogė prekes iš šios parduotuvės ir pasišalino. Sulaikytas vaikinas buvo pristatytas į apsaugos postą. Sulaikytas vaikinas iš matymo buvo pažįstamas, kadangi ne kartą buvo apsivogęs toje parduotuvėje. Tai A. R.. Sulaikytas asmuo elgėsi agresyviai. Jis vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, bandė pasišalinti iš apsaugos posto, todėl prieš jį teko panaudoti ašarines dujas. Kadangi iš apsaugos darbuotojų ji dirbo viena, todėl iškvietė į vietą papildomą apsaugos ekipažą. Tuo pačiu į įvykio vietą iškvietė ir policijos pagalbą. Pirmi į vietą atvažiavo apsaugos darbuotojai, o būtent A. Š. ir P. Š.. Sulaikytas A. R. toliau elgėsi agresyviai, bandė pasišalinti iš patalpų. Apsaugos darbuotojai A. Š. ir P. Š. žodžiais bandė nuraminti agresyviai nusiteikusį sulaikytą A. R., tačiau pastarasis jų nesiklausė, stumdėsi, keikėsi ir bandė pasišalinti iš patalpų. Tada A. Š. ir P. Š. bandė sulaikytajam A. R. uždėti antrankius, tačiau pastarasis stangrino rankas ir kitais būdais neleido būti surakintas. Tarp apsaugos darbuotojų bei sulaikytojo A. R. vyko grumtynės, kurių metu apsaugos darbuotojas A. Š. buvo nugriuvęs ant žemės. Nukritęs ant žemės, A. Š. pradėjo sakyti, kad jam skauda koją. Jis negalėjo atsikelti, sakė kad jam skauda kelio srityje. Dėl A. Š. patirto sužalojimo į įvykio vietą buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie vėliau nugabeno jį į ligoninę. Atvykusiems į įvykio vietą policijos ekipažo darbuotojams buvo perduotas sulaikytas A. R. (t.1 b.l. 56-57).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. 2024 m. vasario 21 d. apie 18.50 val., gavo iškvietimą, kad „X“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), sulaikytas agresyvus vagis. Apie 19.00 val., atvykus nurodytu adresu, šalia apsaugos darbuotojų kabineto buvo sulaikytas vagis, kuris jiems neprisistatė. Sulaikytas asmuo labai prašėsi lesti jam eiti namo, sakė, kad nieko blogo nepadarė. Paskui jis suagresyvėjo ir pradėjo konfliktuoti, bandė išeiti iš parduotuvės. Jie pasakė, kad bus uždėti antrankiai. Tuomet asmuo dar labiau suagresyvėjo, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, nesidavė, kad jam būtų uždėti antrankiai. Besipriešindamas sulaikytas asmuo savo koja, neprisimena su kuria, spyrė jam į kairę koją, dėl ko jis pajautė fizinį skausmą. Po smūgio jis nukrito savo kairės kojos keliu ant žemės ir pajautė didelį fizinį skausmą kairėje kojoje. Asmuo buvo sulaikytas ir paguldytas ant žemės. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę apžiūrai, dėl šios traumos (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam buvo nustatytas kairės kojos kelio girnelės lūžis (t.1 b.l. 24-25). Atsakydamas į teismo proceso dalyvių užduotus klausimus nukentėjusysis paaiškino, kad ir šiuo metu yra nedarbingas. Jam sunku vaikščioti, ypač lipti laiptais, sunku įsėsti į automobilį. Jam buvo taikomas ne vienas reabilitacinis gydymas, tačiau situacija nepagerėjo, todėl galimai teks daryti antrą operaciją. Prašė patenkinti jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Specialisto išvadoje Nr. 779/2024 (01) nurodyta, kad A. Š. nustatytas girnelės lūžis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas yra nespecifinis, todėl galėjo būti padarytas tiek ir pačiam griūnant, tiek ir suduodant smūgius kietu buku daiktu (t.1 b.l. 73-75).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. Š. parodė, kad 2024 m. vasario 21 d. jis dirbo saugos tarnybos ekipaže „O“. Apie 18.50 val. gavo užduotį vykti į iškvietimą (duomenys neskelbtini), į prekybos centrą „X“, kur buvo paspaustas nešiojamas pavojaus mygtukas. Kartu su juo į šį objektą vyko „B“ ekipažas Nr. 7, apsaugos darbuotojas A. Š.. Atvykus nurodytu adresu, prekybos centro „X“ administracijos patalpose apsaugos darbuotoja buvo sulaikiusi vyrą. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Su kolega stovėjo ir laukė policijos. Visą laiką sulaikytas vyras pristodavo prie jų, sakydamas: „Aš einu namo“. Už poros minučių sakydavo: „Aš noriu į tualetą“. Vyras visą laiką buvo neramus, labai arti prieidavo prie jų. Jam buvo paaiškinta, kad atsitrauktų saugiu atstumu ir ramiai lauktų policijos. Sulaikytas vyras nuolat pristodavo prie jo kolegos A. Š., kalbėjo pakeltu tonu, provokuodavo jį. Visa agresija truko apie valandą. Staiga sulaikytas vyras arti priėjo prie jo kolegos A. Š., pradėjo mosikuoti rankomis ir galimai pastūmė kolegą. Dėl visų saugumo prieš vyrą buvo panaudota fizinė jėga, jis buvo pargriautas ant žemės. Grumtynių metu pastebėjo, kad kolega A. Š. laikosi už savo kairės kojos. Jis paprašė kolegos pagalbos, bet šis atsakė, kad negali jam padėti, nes jam labai skauda koją. Vyras labai priešinosi aktyviais veiksmais, ant grindų jie buvo dviese, buvo panaudotos spec. priemonės - ašarinės dujos. Galiausiai vyras buvo sulaikytas ir jam buvo uždėtos spec. priemonės - antrankiai, jie toliau laukė policijos (t.1 b.l. 53-54).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai iš parduotuvės „X“, esančios (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašai spalvoti. Jie peržiūrimi „Windows Media Player“ programėle. Pirmas vaizdo įrašas 75,5 MB apimties. Įraše fiksuojama data 2024-02-21, laikas nuo 20.05 val. iki 20.21 val. ir užrašas „Camera 02“. Vaizdo įraše matyti prekybos salės lentynos su įvairiomis prekėmis. Matosi vyriškis, apsirengęs juodais drabužiais ir dėvintis ryškiai žalios spalvos liemenę. Vyriškis fiksuojamas, kai vaikštinėja toje pačioje vietoje. 20.12 val. vaizdo įraše matosi, kad vyriškį kažkas pastumia ir netrukus ekrane pasirodo vaikinas, apsirengęs juodos spalvos striukę, kuris bando praeiti šalia stovinčio vyriškio su žalios spalvos liemene. Vyriškis pastumia vaikiną iš filmavimo zonos ribų, o 20.13 val. vaizdo įraše matyti, kad vyriškis, dėvintis žalios spalvos liemenę, sėdi ant grindų ir laikosi rankomis už savo kojos kelio srityje. Vaizdo įraše 20.14 val. matyti, kad vyriškis su žalios spalvos liemene atsistoja nuo grindų ir šlubuodamas viena koja stovi maždaug toje pačioje vietoje iki pat vaizdo įrašo pabaigos. Antras vaizdo įrašas yra 103 MB apimties. Įraše fiksuojama data 2024-02-21 ir laikas nuo 20.04 iki 20.21 val. ir užrašas „Camera 12“. Vaizdo įraše matyti prekybos salės lentynos su įvairiomis prekėmis. Taip pat vaizdo įraše matosi vyriškis, apsirengęs juodais drabužiais ir dėvintis ryškiai žalios spalvos liemenę. Vyriškis fiksuojamas, kai vaikštinėja toje pačioje vietoje, kalba telefonu arba stovi toje pačioje vietoje. Kiti asmenys šalia vyriškio vaizdo įraše nėra fiksuojami. Trečias vaizdo įrašas yra 82,8 MB apimties. Įraše fiksuojama data 2024-02-21, laikas nuo 20.04 val. iki 20.21 val. ir užrašas „Camera 15“. Vaizdo įraše matyti prekybos salės lentynos su įvairiomis prekėmis. Vaizdo įraše 20.13 val. ekrano viršuje trumpai yra fiksuojamas asmuo su žalios spalvos liemene ir kiti asmenys, tačiau asmenų veido bruožų ir jų daromų veiksmų nesimato (t.1 b.l. 79-82).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti 2024 m. vasario 21 d. UAB „B“ apsaugos darbuotojų „Body“ kamerų vaizdo įrašai (įvykis iš parduotuvės „X“, (duomenys neskelbtini)). Trys vaizdo įrašai apžiūrimi per „VLC media player“ leistuvą. Vaizdo įrašai yra spalvoti, su garsu. Apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „Body įrašas (duomenys neskelbtini) įvykis“. Atidarius vaizdo įrašą, dešinės pusės apačioje matoma data 2024-01-30 ir laikas 23:34:45 val. Vaizdo įrašo trukmė 15:00 min. Vaizdas fiksuoja parduotuvės „X“ tarnybinių patalpų vaizdą. Vaizdo įraše matomi asmuo Nr. 1 (tamsiaplaukis vyras, apsirengęs juodos spalvos striukę su gobtuvu), apsaugos darbuotojai Nr. 2 ir Nr. 3, parduotuvės darbuotoja. Vaizdo įrašo metu, asmenys laikotarpiais bendrauja rusų kalba. Matyti, kaip asmuo Nr. 1 sako apsaugos darbuotojui Nr. 2, jog jis nori namo ir vis bando prasibrauti pro stovintį apsaugos darbuotoją Nr. 2, tačiau apsaugos darbuotojas Nr. 2 to padaryti neleidžia. Tuomet asmuo Nr. 1 pradeda prašyti parduotuvės darbuotojos, jog ši jam leistų išeiti į tualetą. Jeigu parduotuvės darbuotoja neleis jam to padaryti, asmuo Nr. 1 grasina, jog šlapinsis čia. Asmuo Nr. 1 viso vaizdo įrašo metu ir toliau bando savavališkai išeiti į tualetą, nors apsaugos darbuotojai ir parduotuvės darbuotoja to daryti neleido. Asmuo Nr. 1 nuolatos prašo apsaugos darbuotojų, jog šie jį paleistų, bando prasibrauti pro apsaugos darbuotojus. Tuomet vaizdo įrašo 11:30 min. matyti, kaip stovintis apsaugos darbuotojas Nr. 2 po asmens Nr. 1 prašymų paleisti jį, pastumia asmenį Nr. 1 ir šis nukrenta. Asmeniui Nr. 1 atsistojus, jis toliau bando praeiti pro apsaugos darbuotoją ir pasišalinti. Todėl apsaugos darbuotojai atlieka sulaikymo veiksmus, vyksta grumtynės, kurių metu filmuojama taip, kad nesimato, koks asmuo kokius veiksmus atlieka, girdėti, kaip asmuo Nr. 1 rėkia necenzūrinius žodžius. Pasibaigus grumtynėms, matosi, kad asmuo Nr. 1 guli ant grindų, taip pat ant grindų guli apsaugos darbuotojas Nr. 2. Po to apsaugos darbuotojas Nr. 3 bando uždėti antrankius asmeniui Nr. 1, bet pastarasis nesiduoda, priešinasi, vėl įvyksta grumtynės, po to matosi, kad apsaugos darbuotojas Nr. 3 laiko atsiklaupusį asmenį Nr. 1 prispaudęs už kaklo iš nugaros. Vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „RG7_2@2024022120101310“. Atidarius vaizdo įrašą, dešinės pusės apačioje yra matoma data 2024-02-21 ir laikas 20:10:12 val. Vaizdo įrašo trukmė 05:00 min. Vaizdas fiksuoja parduotuvės „X“ tarnybinių patalpų vaizdą. Vaizdo įrašas yra analogiškai aprašytas „Body įrašas (duomenys neskelbtini) įvykis“ vaizdo įrašui, kadangi įvykio vietoje dalyvauja du apsaugos darbuotojai su dviem kūno kameromis. Papildomai sužinoma, jog apsaugos darbuotojas Nr. 2, asmens Nr. 1 sulaikymo metu sužalotas, sužeistas jo kojos kelias, jis guli, po to sėdi ant grindų.

Apžiūrimas trečiasis vaizdo įrašas pavadinimu „RG7_2@2024022120151310“. Atidarius vaizdo įrašą, dešinės pusės apačioje yra matoma data 2024-02-21 ir laikas 20:15:12 val. Vaizdo įrašo trukmė 05:00 min. Vaizdas fiksuoja parduotuvės „X“ tarnybinių patalpų vaizdą. Vaizdo įrašas yra analogiškai aprašytas „Body įrašas (duomenys neskelbtini) įvykis“ vaizdo įrašui, kadangi įvykio vietoje dalyvauja du apsaugos darbuotojai su dviem kūno kameromis. Papildomai sužinoma, jog sužeistas apsaugos darbuotojas Nr. 2 paprašo kolegų pastiprinimo. Kai apsaugos darbuotojas Nr. 3, sulaikantis asmenį Nr. 1 prašo jam padėti, tai apsaugos darbuotojas Nr. 2 atsako, kad negali padėti, nes negali paeiti. Taip pat, girdėti, kaip asmuo Nr. 1 parduotuvės darbuotojų prašo pieno, jog galėtų akis praskalauti nuo apsaugos darbuotojo papurkštų ašarinių dujų (t.1 b.l. 84-85).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų 2024 m. vasario 21 d. mobiliųjų vaizdo fiksavimo priemonių - kūno kamerų vaizdo įrašai. Du vaizdo įrašai apžiūrimi per „VLC media player“ leistuvą. Vaizdo įrašai yra spalvoti, su garsu.

Apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240221-202738UTC+0200“. Vaizdo įrašo pavadinime yra matoma data 2024-02-21 ir laikas 20:27:38 val. Vaizdo įrašo trukmė 11:58 min. Vaizdas fiksuoja „X“ parduotuvės vidaus vaizdus. Pareigūnams atvykus į parduotuvę ir nuėjus link tarnybinių patalpų, yra matomi apsaugos darbuotojai, medikai. Pasak apsaugos darbuotojų, gulintis sulaikytas asmuo (toliau – asmuo Nr. 1) juos provokavo, dėl ko ir buvo sulaikytas. Asmens Nr. 1 sulaikymo metu nukentėjo vienas iš apsaugos darbuotojų (pasak medikų, galimai plyšo meniskas). Girdėti, kaip sulaikytas asmuo Nr. 1 teigia, jog elgėsi neadekvačiai, tačiau jo veiksmai neturėjo įtakos apsaugos darbuotojo traumai. Asmuo Nr. 1 nurodo, jog kaltas yra apsaugos darbuotojas, kadangi pirmas bandė jį sulaikyti. Asmuo Nr. 1 atsiprašinėja ir prašo paleisti jį namo. Pareigūnė užfiksuoja apsaugos darbuotojo asmens duomenis. Tuo metu sužeistas apsaugos darbuotojas yra išvežamas medikų tikslesniam sužalojimo nustatymui. Toliau asmeniui Nr. 1 yra atsegami antrankiai. Asmeniui Nr. 1 apsirengus, pareigūnai veda asmenį Nr. 1 link išėjimo.

Apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240221-211139UTC+0200“. Vaizdo įrašo pavadinime yra nurodyta data 2024-02-21 ir laikas 21:11:39 val. Vaizdo įrašo trukmė 06:40 min. Vaizdas fiksuoja pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdus. Vaizdo įraše matyti, kaip asmeniui Nr. 1 yra atliekamas blaivumo patikrinimas. Patikrinimo metu asmeniui Nr. 1 nustatytas 1,49 promilių girtumas. Patikrinus asmens Nr. 1 blaivumą, jam yra įteikiamas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Asmuo Nr. 1 taip pat išreiškia nepasitenkinimą dėl parduotuvės apsaugos darbuotojos atliekamo darbo (t.1 b.l. 86-87).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto kvalifikuojamasis požymis konstatuojamas tada, kai žmogaus sveikata tyčiniais kaltininko veiksmais nesunkiai sutrikdoma dėl tarnybos pareigų vykdymo, kai tyčiniu nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje ar siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Tarnybos pareigų vykdymu laikomi asmens veiksmai, susiję su jo profesija, valstybės tarnyba arba darbo sutartis su valstybės, savivaldybės, privačia ar kitokia nustatyta tvarka registruota įstaiga, įmone ar organizacija nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos ar su verslininku, kurio veikla neprieštarauja įstatymams. Šis kvalifikuojantis požymis atsiranda tada, kai žmogui nesunkiai sutrikdoma sveikata dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo kerštaujant už tokią veiklą praeityje, kai nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje bei kai nesunkiai sutrikdoma sveikata siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Visais atvejais nusikaltimo priežastis yra nukentėjusio piliečio ar tarnybos pareigų vykdymas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasakyta, kad tarnybos pareigų vykdymas – tai ne tik valstybės tarnautojų veikla, bet ir kiekvieno asmens, vykdančio tarnybos pareigas, išplaukiančias iš įstatymų, kitų teisės aktų, tarnybinių nuostatų, pareiginių instrukcijų, darbo sutarties ir pan., valstybinėje, visuomeninėje ar privačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, veikla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-942/2016).

Be kaltinamojo A. R. visiško kaltės pripažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiojo A. Š., liudytojų D. K., P. Š. parodymai, specialisto išvados duomenys, kuriuose konstatuota nukentėjusiajam A. Š. padaryti kūno sužalojimai, parduotuvės „X“ stebėjimo kamerų, policijos pareigūnų ir apsaugos darbuotojų (Body) kamerų įrašai ir kita baudžiamosios bylos rašytinė medžiaga.

Ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog kaltinamasis A. R. būdamas sulaikytas parduotuvėje „X“, adresu (duomenys neskelbtini), už smulkios vagystės įvykdymą bei pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykus apsaugos darbuotojams A. Š. bei P. Š., siekdamas pasišalinti iš parduotuvės iki atvyks policijos darbuotojai, atsisakė vykdyti apsaugos darbuotojų reikalavimus, su jais susigrūmė ir savo veiksmais sužalojo apsaugos darbuotojo A. Š. koją. Kaltinamasis pripažino, kad suprato jog nukentėjusysis A. Š. yra apsaugos darbuotojas ir atlieka jam pavestas pareigas. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis nesunkiai sutrikdė A. Š. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (apysunkis smurtinis nusikaltimas, padarytas prieš kito asmens kūno neliečiamumą jam vykdant pavestas tarnybines pareigas), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

A. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis praeityje teistas, teistumai išnykę (t.1 b.l. 119). Kaltinamasis baustas administracine tvarka (t.1 b.l.145), neseniai pradėjo dirbti pagal individualios veiklos verslo liudijimą. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, darytina išvada, jog A. R. turi būti skiriama BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto sankcijoje numatyta išimtinė laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje nurodytą vidurkį. Tačiau teismas A. R. atžvilgiu taiko BK 75 straipsnio 2 dalį ir atideda jam paskirtos bausmės vykdymą. Taikydamas kaltinamojo atžvilgiu BK 75 straipsnį teismas įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, yra ne vien tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei nuteistųjų elgesį prižiūrinčių institucijų galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kaltinamajam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. R. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jį pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas, A. R. atžvilgiu taikydamas BK 75 straipsnio 2 dalį, jam paskiria įpareigojimus.

A. R. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pateikė 1 436,49 eurų civilinį ieškinį (t.1 b.l. 34) dėl nukentėjusiojo A. Š. gydymo išlaidų priteisimo ir prašymą priteisti 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kaltinamasis A. R. pripažino jam teikiamą ieškinį ir sutiko jį atlyginti. Įvertinus byloje esančius duomenis (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas pilnai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius šioje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 2 001,38 eurų nedarbingumo pašalpos išmokėjimo nukentėjusiajam A. Š. (t. 1 b.l. 114-115). Kaltinamasis A. R. pripažino jam teikiamą ieškinį ir sutiko jį atlyginti. Įvertinus byloje esančius duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys tenkinamas pilnai.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2024 m. balandžio 25 d. nukentėjusysis A. Š. pateikė civilinį ieškinį dėl 3000 eurų moralinės žalos atlyginimo ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu (t.1 b.l. 34). Dalyvaudamas teismo posėdyje nukentėjusysis palaikė savo ieškininius reikalavimus. Nurodė, kad iki šiol yra nedarbingas. Jam buvo taikoma eilė reabilitacinių procedūrų, tačiau situacija negerėja. Sužalota koja faktiškai nesilanksto. Jam sunku lipti laiptais, sėsti į automobilį bei vaikščioti. Nuo patirto krūvio koja sutinsta. Jis faktiškai negali dirbti fizinio darbo stovėdamas. Neteko galimybės aktyviai sportuoti bei gyventi. Sutriko jam įprastas gyvenimo ritmas, laukia dar viena operacija. Jis patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Nerimauja dėl patirtos traumos gydymo ir tolimesnių prognozių.

Teismas A. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė jam sveikatą. Nukentėjusysis jautė ir dabar dar jaučia fizinį skausmą, nes gydymas nebaigtas, taip pat patyrė moralinius išgyvenimus. Nukentėjusiojo reikalavimas iš kaltinamojo jam priteisti piniginę išmoką neturtinei žalai atlyginti yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jo reikalaujama priteisti 3000 Eur suma yra per didelė ir neproporcinga padarytam nusikaltimui, todėl teismas ją mažina iki 1000 Eur dydžio ir šią sumą priteisia iš kaltinamojo. Sumažindamas civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį (apysunkis nusikaltimas), kaltinamojo gaunamas pajamas, nes A. R. nurodė, kad tik kelios dienos, kaip jis pradėjo dirbti. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi protingumo ir teisingumo principais bei teismų praktika tokios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu prašė iš jo priteistų neturtinės žalos ir valstybės institucijų patirtų išlaidų atlyginimo sumų mokėjimą išdėstyti dalimis. BPK 113 straipsnyje įtvirtinta, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimas BPK normomis nereglamentuojamas, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2004, Nr. 3K-7-61/2011). Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio nuostatų taikymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kartu pažymėtina ir tai, kad nustatant kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas, turi būti nustatyta itin sunki nuteistojo turtinė padėtis, taip pat byloje turėtų būti ir duomenų, kad ji ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinės bylose Nr. 2A-92-370/2021, e2-49-302/2021).

Kaltinamasis A. R. iš esmės nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, iš kurių būtų galima spręsti apie jos sunkumą. Jis yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus asmuo. Pagal Sodros duomenis matyti, kad jis pradėjo vykdyti individualią veiklą nuo 2024 m. rugsėjo 12 d.. Kita vertus prieš tai trejus metus nuo 2021 m. apskritai nedirbo. Sodros duomenimis jo darbo santykiai būdavo labai trumpalaikiai ir nepastovūs, todėl nėra garantijos, kad jo individuali veikla truks stabiliai ilgą laikotarpį, duomenų apie jo pajamas iš šios veiklos, turimą turtą kaltinamasis nėra pateikęs. Antstolių informacinės sistemos duomenimis jo atžvilgiu vykdoma virš 25 piniginių išieškojimų. Šiuo atveju vertintina ir tai, kad tokia neapibrėžta padėtis nesikeisdama gali trukti pakankamai ilgą laiką, taip ribodama nukentėjusiojo ir valstybės institucijų galimybes gauti priteistos žalos ir išlaidų atlyginimą. Šiame kontekste, vertinant interesų pusiausvyrą ir civilinių santykių subjektų lygiateisiškumą, kaltinamojo finansiniai interesai būtų nepagrįstai iškelti aukščiau nukentėjusiojo finansinių interesų, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Kadangi nėra pateikta duomenų apie A. R. finansinę padėtį, negalima garantuoti kad mokėjimo išdėstymas realiai užtikrins nuosprendžio dėl priteistų sumų įvykdymą, todėl A. R. prašymas dėl priteistų sumų mokėjimo išdėstymo netenkinamas.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo byloje

(duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį A. R. sudaro 206,25 Eur ir prašė jas priteisti iš kaltinamojo.

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad šioje byloje advokatas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, įvertinus BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sąlygą (nemoka valstybinės kalbos), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. R. atmestinas.

Kiti klausimai.

Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sulaikytas. Jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1 b.l.176-177). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Byloje esanti CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. (A. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, A. R. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, toliau tęsti darbą, o jo netekus nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią A. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. R. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

A. Š. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. R. jam priteisti 1000 eurų.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti šiai institucijai iš A. R. 1 436,49 eurų nukentėjusiojo A. Š. gydymo išlaidų ir 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti šiai institucijai iš A. R. 2001,38 eurų.

A. R. prašymo dėl priteistų neturtinės žalos ir valstybės institucijų patirtų nukentėjusiojo gydymo ir nedarbingumo išmokos išlaidų mokėjimo išdėstymo netenkinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. R. atmesti.

CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti A. R., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.