Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2S-640-163/2016

Teisėja Kristina Domarkienė (Proceso Nr. 2-06-3-14164-2015-5)

2016 m. balandžio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą suinteresuotiems asmenims LUAB „Rusnės tvenkiniai“, antstolei Santai Selezniovienei dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. P. kreipėsi į antstolę su skundu, prašydamas panaikinti 2015-10-28 pakartotinį patvarkymą Nr. S1-28394 dėl Klaipėdos apygardos teismo vykdomojo rašto Nr. 2-453-479/2013 vykdymo ir vykdomąją bylą Nr. 00184/15/01018 nutraukti. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015-07-17 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-453-479/2013, kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 00184/15/01018. Pažymėjo, kad nurodytas vykdomasis raštas prieštarauja aukštesnės instancijos – Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-24 įsiteisėjusiai nutarčiai. Atsižvelgiant į tai 2015-10-28 pakartotinis patvarkymas Nr. S1-28394 turi būti panaikintas ir vykdomoji byla Nr. 00184/15/01018 turi būti nutraukta.

Antstolė Santa Selezniovienė 2015-11-06 patvarkymu Nr. S1-28955 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą dėl antstolio veiksmų su vykdomąja byla perdavė teismui. Nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0184/15/01018, pradėtą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-17 vykdomąjį raštą Nr. 2-453-479/2013. Antstolė pažymėjo, kad pareiškėjas turėtų kreiptis ne į antstolę su skundu, o į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu spręsti vykdomojo dokumento išdavimo pagrįstumo klausimą. Nurodė, kad vykdomasis dokumentas Nr. 2-453-479/2013 yra nepanaikintas – jis yra galiojantis, vykdomojo dokumento reikalavimai yra privalomi jame nurodytiems asmenims ir antstolė jį vykdys įstatymo nustatyta tvarka, o pareiškėjo skundas yra vertinamas kaip siekis užvilkinti vykdymo procesą. Atkreipė dėmesį į tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0184/15/01018 esanti medžiaga patvirtina, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti vykdomosios bylos vykdymą. Be to, nurodė, kad pareiškėjas skunde cituoja įvairius teismo sprendimu, kelia reikalavimus išieškotojui, nurodo įvairias aplinkybes, trukdančias įvykdyti vykdomojo dokumento reikalavimus, tačiau šie argumentai yra teisiškai nereikšmingi, kadangi nepaneigia pagrindinės pareiškėjo pareigos vykdyti jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Teismas nutartyje nustatė, kad 2015-07-17 vykdomasis raštas Nr. 2-453-479/2013 yra išduotas Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutarties Nr. 2-453-479/2013 pagrindu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014-09-24 nutartimi Nr. 1606/2014 išsprendė atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl 2014-06-10 nutarties Nr. 2-453-479/2013, skundo netenkino, skundžiamą nutartį paliko nepakeistą, nutartis įsiteisėjo, jos pagrindu buvo išduotas ir pateiktas vykdyti vykdomasis raštas Nr. 2-453-479/2013. Nustačiusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolė priėmė 2015-07-20 patvarkymą S1-20300 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuris kartu su 2015-07-21 patvarkymu S1-20450 dėl Klaipėdos apygardos teismo vykdomojo rašto Nr. 2-453-479/2013 vykdymo registruota pašto siunta buvo išsiųstas R. P. ir įteiktas asmeniškai 2015-07-24. Pareiškėjui nevykdant patvarkymo, antstolė priėmė pakartotinius patvarkymų, tačiau pareiškėjas vengė juos vykdyti, kas yra akivaizdus pareiškėjo neveikimas bei piktnaudžiavimas savo teisėmis. Teismas pažymėjo, kad antstolis imasi veiksmų, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas (LRCPK 634 str. 2 d.). Taigi teismas padarė išvadą, kad antstolė teisėtai bei pagrįstai priėmė 2015-10-28 patvarkymą Nr. S-28394 dėl Klaipėdos apygardos teismo vykdomojo rašto Nr. 2-453-479/2013 vykdymo. Dėl pareiškėjo prašymo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 00184/15/01018, teismas nurodė, kad vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai yra nustatyti LRCPK 629 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas padarė išvadą, kad šioje byloje tokio pagrindo nėra. Taip pat teismas, vadovaudamasis LRCPK 95 straipsnio 1 dalimi, paskyrė pareiškėjui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos išieškant UAB „Rusnės tvenkiniai“ naudai, kadangi pareiškėjas teikia tapačius skundus, tais pačiais motyvais dėl antstolio veiksmų jau ketvirtą kartą.

Antstolė pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, juo prašo palikto pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pareiškėjas nepagristai teigia, jog vykdomojo dokumento negali vykdyti antstolė S. Selezniovienė, kadangi Šilutė nėra antstolės S. Selezniovienės aptarnaujama teritorija. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-26 įsakymu Nr. 7P-26 „Dėl Santos Selezniovienės skyrimo antstolė“ Santa Selezniovienė paskirta antstolė Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Šilutės rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-04-14 išduotas liudijimas Nr. 000184 patvirtina antstolės Santos Selezniovienės teisę vykdyti antstolio veiklą jai paskirtoje veiklos teritorijoje nuo 2014-04-15. Taip pat antstolė nesutinka su apelianto išreikšta pozicija, kad pareiškėjas 2015-12-21 perdavimo-priėmimo aktu perdavė fiziniam asmeniui G. Š. Bendrovės visą turtą, dokumentus, antspaudą ir nuorašą registruotu laišku išsiuntė antstolių A. S. Selezniovų kontorai. Taigi vykdomosios bylos, susijusios su fizinio asmens R. P. prievolėmis juridiniam asmeniui - LUAB „Rusnės tvenkiniai“, turėtų būti nutrauktinos. Tačiau vykdomojoje byloje yra pateiktas ne tik pareiškėjo nurodytas 2015-12- 21 perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo pareiškėjas vadovaujasi, bet ir kitas išieškotojos pateiktas dokumentas (2016-01-31 pranešimas dėl R. P. veiksmų - priedas Nr. 3), kuriame rašoma, kad R. P. neįvykdė Teismo sprendimo. Be to antstolė nurodo, kad skunde turi būti aiškiai ir suprantamai suformuluotas skundo dalykas (ko prašoma) ir pagrindas (kodėl, kokiomis aplinkybėmis, faktais ir įvykiais remiantis prašoma). Tuo tarpu pareiškėjas kaltina antstolę sistemiškais neteisėtais veiksmais, tačiau iš skundo turinio sudėtinga suprasti, kokioje vykdomojoje ar teisme nagrinėtoje byloje tie veiksmais atlikti, kokie konkrečiai tai veiksmai, ar ir kaip susiję su vykdomu išieškojimu vykdomojoje byloje Nr. 00184/15/01018. Pareiškėjo pateikti abstraktūs antstolės ir teismo veiksmų visumos vertinimai nepakankami tinkamai atskleisti skundo faktinį pagrindą. Dėl šios priežasties antstolė nepasisako dėl kitų pareiškėjo atskirojo skundo argumentų. Kartu pažymėtina, jog teismas pagrįstai paskyrė baudą pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Sutiktina su skundo teiginiu, jog asmenys turi konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kreipiantis į teismą neturėtų būti piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, t. y. neturėtų būti teikiami aiškiai nepagrįsti skundai bei sąmoningai ir nepagrįstai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl antstolės veiksmų. Apeliantas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų su prašymu panaikinti pakartotinį patvarkymą dėl vykdomojo rašto vykdymo ir nutraukti vykdomąją bylą. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-17 vykdomąjį raštą Nr. 2-453-479/2013, kuriame nurodyta, jog teismas nusprendė įpareigoti atsakovą R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), Šilutėje, per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turtą pagal balansą ir visus dokumentus likvidatorei G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. Vykdomasis raštas išduotas Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-453-479/2013 pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas klaidingai ir savaip interpretuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-24 nutartyje Nr. 2-1606/2014 nurodytas šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Skirtingai negu teigia, apeliantas, minėtoje nutartyje konstatuota, jog Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi tenkino ieškovo Žuvininkystės tarnybos, patikėjimo teise valdančios valstybei priklausančias 49,49 proc. LUAB „Rusnės tvenkiniai“ akcijų, prašymą dėl likvidatoriaus pakeitimo ir atstatydino iš LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatoriaus pareigų J. J., o G. Š. paskyrė naująja LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatore. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-2066/2013), Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį paliko nepakeistą. 2014 m. gegužės 13 d. LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatorė G. Š. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą įpareigoti R. P. perduoti įmonės antspaudą, dokumentus ir turtą likvidatorei G. Š.. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1606/2014 konkrečiai nurodyta, jog vienintele įmonės LUAB „Rusnės tvenkiniai“ teisėta likvidatore yra G. Š., o ne jis, kaip nurodo apeliantas. Pabrėžtina ir tai, jog minėtoje nutartyje konstatuota, jog R. P., ne tik eilę metų nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų, bet įvairiais veiksmais vilkina teisminius procesus, dėl ko LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidavimo procedūra vyksta jau dešimt metų, yra baustas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Analogiškos išvados buvo prieita Klaipėdos apygardos teismo nutartyse priimtose civ. b. Nr. 2S-221-163/2016, 2S-1819-460/2015.

Apeliantas nurodo, kad antstolė nesilaikė civiliniame procese nustatytos tvarkos vykdymo procese ir priėmė patvarkymą dėl neįsiteisėjus teismo procesiniams sprendimui dėl kurio buvo išduotas vykdomasis raštas.

Nagrinėjamu atveju 2015-07-17 vykdomasis raštas Nr. 2-453-479/2013 yra išduotas Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutarties Nr. 2-453-479/2013 pagrindu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014-09-24 nutartimi Nr. 1606/2014 išsprendė atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl 2014-06-10 nutarties Nr. 2-453-479/2013, skundo netenkino, skundžiamą nutartį paliko nepakeistą, nutartis įsiteisėjo, jos pagrindu buvo išduotas ir pateiktas vykdyti vykdomasis raštas Nr. 2-453-479/2013. Nustačiusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolė priėmė 2015-07-20 patvarkymą S1-20300 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuris kartu su 2015-07-21 patvarkymu S1-20450 dėl Klaipėdos apygardos teismo vykdomojo rašto Nr. 2-453-479/2013 vykdymo registruota pašto siunta buvo išsiųstas R. P. ir įteiktas asmeniškai 2015-07-24. Pareiškėjui nevykdant patvarkymo, antstolė priėmė pakartotinius patvarkymų, tačiau pareiškėjas vengė juos vykdyti, kas yra akivaizdus pareiškėjo neveikimas bei piktnaudžiavimas savo teisėmis. Pažymėtina, kad antstolis imasi veiksmų, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas (LRCPK 634 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė teisėtai bei pagrįstai priėmė 2015-10-28 patvarkymą Nr. S-28394 dėl Klaipėdos apygardos teismo vykdomojo rašto Nr. 2-453-479/2013 vykdymo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė nepažeidė vykdymo proceso tvarkos ir pagrįstai bei teisėtai vykdo išieškojimą.

Apeliantas taip pat nurodo, kad skolininko gyvenamoji vieta yra Šilutėje, todėl vykdomoji byla turi būti perduota vykdyti pagal vykdymo proceso asmenų buveinės ir gyvenamąją vietą.

Antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjas nepagristai teigia, jog vykdomojo dokumento negali vykdyti antstolė S. Selezniovienė, kadangi Šilutė nėra antstolės S. Selezniovienės aptarnaujama teritorija. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-26 įsakymu Nr. 7P-26 „Dėl Santos Selezniovienės skyrimo antstolė“ Santa Selezniovienė paskirta antstolė Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Šilutės rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-04-14 išduotas liudijimas Nr. 000184 patvirtina antstolės Santos Selezniovienės teisę vykdyti antstolio veiklą jai paskirtoje veiklos teritorijoje nuo 2014-04-15.

Sutiktina su šiuo antstolės argumentu. LRCPK 590 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Šilutėje, (duomenys neskelbtini), taigi antstolė Santa Selezniovienė teisėtai atlieka vykdymo veiksmus pareiškėjo vykdomojoje byloje, kadangi Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Šilutės rajonų apylinkių teismų veiklos teritorija ir minėtos antstolės veiklos teritorija (tai patvirtina ir www.antstoliurumai.lt antstolių kontorų sąrašas pagal veiklos teritorijas.

Apeliantas nurodo, kad 2015-12-21 priėmimo-perdavimo aktu perdavė G. Š. visą bendrovės turtą, dokumentus, antspaudą ir nuorašą registruotu laišką išsiuntė antstolių kontorai, t.y. įvykdė vykdomąjį dokumentą, todėl vykdomoji byla yra baigta ir turi būti nutraukta.

Antstolė nesutinka su apelianto išreikšta pozicija, kad pareiškėjas 2015-12-21 perdavimo-priėmimo aktu perdavė fiziniam asmeniui G. Š. Bendrovės visą turtą, dokumentus, antspaudą ir nuorašą registruotu laišku išsiuntė antstolių A. S. Selezniovų kontorai. Taigi vykdomosios bylos, susijusios su fizinio asmens R. P. prievolėmis juridiniam asmeniui - LUAB „Rusnės tvenkiniai“, turėtų būti nutrauktinos. Tačiau vykdomojoje byloje yra pateiktas ne tik pareiškėjo nurodytas 2015-12- 21 perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo pareiškėjas vadovaujasi, bet ir kitas išieškotojos pateiktas dokumentas (2016-01-31 pranešimas dėl R. P. veiksmų - priedas Nr. 3), kuriame rašoma, kad R. P. neįvykdė Teismo sprendimo.

LRCPK 629 ir 631 straipsniuose numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada vykdomoji byla gali būti nutraukiama ir vykdomasis raštas grąžintas išieškotojui. Šios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei vienas iš LRCPK 629 ir 631 straipsniuose numatytų vykdomosios bylos nutraukimo/vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindų, akivaizdu, jog pareiškėjo pateiktas skundas dėl vykdomosios bylos nutraukimo negali būti tenkinamas. Šioje byloje matyti, kad sprendimas byloje nėra įvykdytas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų pagrindu.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nebuvo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-25 nutarties nagrinėjimo objektas, kadangi skundas nagrinėtinas dėl antstolio veiksmų, nesusijusių su klausimais dėl LUAB „Rusnės tvenkiniai likvidoriaus ir LUAB „Rusnės tvenkiniai“ visuotinio akcininkų susirinkimo rezultatais.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apelianto nurodytų atskirojo skundo argumentų pagrindu (LR CPK 337 str. 1 d.1 p.).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu paskyrimo pirmosios instancijos teisme

Pareiškėjas skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi asmenys turi konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Antstolė atsiliepime nurodo, kad teismas pagrįstai paskyrė baudą pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Asmenys turi konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kreipiantis į teismą neturėtų būti piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, t. y. neturėtų būti teikiami aiškiai nepagrįsti skundai bei sąmoningai ir nepagrįstai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Pažymėtina, kad pareiškėjas jau ne pirmą kartą civilinėse bylose susijusiose su LUAB „Rusnės tvenkiniai“ reiškia nepagrįstus reikalavimus ir nurodo žinomai neteisingus faktus ir argumentus. Teismai nagrinėję bylą yra jau ne kartą pasisakę šiuo klausimu ir apeliantų argumentus įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra atmetę. Nepaisant to, apeliantas vis vien reiškia šiuos deklaratyvius argumentus ir reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio mėn. 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-660/2013 yra pripažinęs, kad apeliantas piktnaudžiavo procesu ir paskyrė 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą taip pat konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2066/2013 ir ieškovams paskyrė po 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas yra reiškiamas vėl tais pačiais motyvais kaip ir skundas dėl antstolio veiksmų ir kuriuos pirmos instancijos teismas pripažino kaip piktnaudžiavimu procesu iš esmės reiškia, kad pareiškėjas tokius skundus teikia siekiant tik užvilkinti procesą. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį nepakeistą.