- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- e2A-343-381/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00604-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TVIRTA“
- Atsakovas
- Kėdainių rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „VIAPROJEKTAS“
- Kategorijos
- 2.5.35Viešas konkursas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TVIRTA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2253-658/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TVIRTA“ ieškinį atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „VIAPROJEKTAS“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „TVIRTA“ (toliau – ir UAB „TVIRTA“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai prašydama panaikinti atsakovės viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. liepos 16 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą dėl neatitikimo supaprastinto atviro konkurso „Kėdainių r., Pelėdnagių sen., Labūnavos k. Bučiūnų ir Serbinų gatvių rekonstravimas“ (toliau – konkursas) pirkimo sąlygų reikalavimams; 2015 m. liepos 27 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją; įpareigoti atsakovę tęsti viešojo pirkimo procedūras bei iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymo atitikimą pirkimo sąlygų reikalavimams. Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė jos pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų 8.5 punkte numatytam reikalavimui pateikti orientacines pirkimo objekto lokalines sąmatas, kadangi šis reikalavimas prieštarauja pirkimo dokumentų Priede Nr. 4 Statybos darbų rangos sutarties 4.3 punkte numatytoms nuostatoms, kad sutartyje nustatoma fiksuota kaina, kurią užsakovas įsipareigoja sumokėti rangovui už visus pagal sutartį atliktus darbus, taip pat neatitinka Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) numatyto skaidrumo principo. Remiantis ginčo pirkimo dokumentų sąlygomis, detali lokalinė sąmata turėjo būti projekto viena iš sudedamųjų dalių. Nagrinėjamu atveju lokalinė sąmata buvo paruošta kaip to reikalavo perkančioji organizacija, atsižvelgiant į pirkimo dokumentų 11 punkte nurodytus duomenis apie gatvės ir lietaus kanalizacijos ilgius. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčo pirkimo dokumentų sąlygas pirma turi būti atlikti projektavimo darbai ir tik projekto pagrindu atliekami statybos darbai, todėl labiau tikėtina situacija, jog detali lokalinė sąmata, paruošta projektavimo stadijoje, neatitiks detalios sąmatos, paruoštos su pasiūlymu. Šiuo atveju kiltų klausimas pagal kurią sąmatą turi būti atliekami darbai (teisėtai gali būti atliekami tik pagal projekte esančią sąmatą) bei ar iš viso pirkimas teisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „TVIRTA“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų 8.5 punkto reikalavimų, nes jos pateikta lokalinė sąmata buvo parengta ne pagal Statybos techninio reglamento STR1.05.05:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelę „Lokalinė sąmata“, kurioje turėjo būti nurodyti konstrukciniai elementai, sustambintos darbų rūšys, detalizuoti darbai. Reikalavimas pateikti lokalines sąmatas buvo aiškus ir nedviprasmiškas, todėl ieškovė, kaip profesionalus pirkimo santykių teisinis subjektas, galėjo ir turėjo suprasti šį reikalavimą. Pagal ieškovės pateiktą sąmatą nėra galimybės pirkimo dokumentų nustatyta tvarka įvertinti, taip pat patikrinti atskirų objekto statybos darbų ir galutinės statybos darbų kainos pagrįstumo. Be to, pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą, sudarius rangos darbų sutartį, nebūtų galimybės apskaičiuoti įkainio konkretaus papildomo arba atsisakomo darbo bei per mėnesį atliekamų sudedamųjų darbų kiekių ir kainų, kaip tai nurodyta pirkimo dokumentų 8.5 punkte. Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta kitokios formos ar reikalavimo lokalinių sąmatų sudarymui, nei nustatyta teisės aktuose, todėl teikdama netinkamai parengtą lokalinę sąmatą, ieškovė veikė išimtinai savo rizika. Ieškovė, manydama, kad pirkimo dokumentų sąlygos yra nesąžiningos, neskaidrios, prieštaraujančios viena kitai, iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nepasinaudojo VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybe reikšti pretenziją dėl 8.5 punkte numatytos pirkimo sąlygos, vadinasi su šia sąlyga sutiko. Ieškovės pateikta lokalinė sąmata turi esminių trūkumų, todėl ji negali būti naudojama taip, kaip tiesiogiai nurodyta pirkimo dokumentuose.
Trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „VIAPROJEKTAS“ (toliau – ir UAB „VIAPROJEKTAS“) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
Teismas, pasisakydamas dėl bylos nagrinėjimo ribų, nurodė, kad perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pateiktą pasiūlymą neteisėtumas grindžiamas dviem argumentais, tai yra, kad 1) pirkimo dokumentų 8.5 punktas yra neteisėtas, kadangi prieštarauja kitoms pirkimo dokumentų sąlygoms, neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo principo, be to, detali lokalinė sąmata, paruošta projektavimo stadijoje, galimai neatitiktų detalios sąmatos, paruoštos su pasiūlymu; 2) perkančioji organizacija netinkamai pritaikė pirkimo dokumentų 8.5 punkto nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas neatitinka šio pirkimo dokumentų reikalavimo.
Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovė per VPĮ nustatytą penkių dienų terminą perkančiajai organizacijai įstatymo reikalavimus atitinkančios pretenzijos dėl pirkimo dokumentų 8.5 punkto galimo prieštaravimo VPĮ ar jo nesuderinamumo su kitomis ginčo pirkimo dokumentų sąlygomis nepateikė, kad ieškovės nurodyti perkančiosios organizacijos ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindai ieškovei buvo žinomi iš anksto, teismas sprendė, jog ieškovė norėdama nuginčyti pirkimo dokumentų 8.5 punkte nustatytą reikalavimą, turėjo visas galimybes laiku (t. y. nepažeisdama VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų) pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai ir tinkamai įvykdyti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą dėl pirkimo dokumentų 8.5 punkto, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.
Teismas sprendė, kad vieno iš viešojo pirkimo dalyvių veiksmai, kai susipažinus su viešojo pirkimo sąlygomis ir nusprendus dalyvauti konkurse, tik vėliau, t. y. perkančiajai organizacijai atmetus dalyvio pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų, esant faktinei situacijai, kuomet visų kitų dalyvių pasiūlymai atmesti dėl per didelės kainos, nusprendžiama ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pirkimo dokumentų sąlygos neteisėtumo, negali būti laikomi sąžiningu tiekėjo pažeistų teisių ar interesų gynimo modeliu.
Nagrinėjamo klausimo kontekste teismas pažymėjo, kad negalima tokia situacija, kuomet bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažinus pirkimo sąlygą neteisėta, viešasis pirkimas būtų vykdomas toliau. Toks pirkimas privalo būti nutraukiamas, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas.
Įvertinęs tai, kad ieškovė nors ir įrodinėja ginčo pirkimo dokumentų sąlygų neteisėtumą, tačiau reiškia reikalavimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų ir tuo pačiu prašo tęsti viešojo pirkimo procedūras, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju neturi teisinio pagrindo ex officio vertinti 8.5 punkte įtvirtintos sąlygos teisėtumą, nes dėl šios sąlygos reikalavimo pateikti nustatytos formos sąmatą visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, žmonių sveikata, aplinkosauga ir pan.).
Spręsdamas klausimą dėl ieškovės pateikto pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentų 8.5 punkte nustatytam reikalavimui, teismas nurodė, kad pagal perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus su pasiūlymu dalyvis privalėjo pateikti orientacinę pirkimo objekto lokalinę sąmatą, parengtą pagal formą, nustatytą Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“, kuri bus naudojama tik tiekėjo pasiūlymo kainos pagrįstumui nustatyti, konkretaus papildomo arba atsisakomo darbo pagal pirkimo sutartį įkainiui apskaičiuoti bei per mėnesį atliekamų darbų kiekių ir kainų tikslesniam apskaičiavimui.
Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nenurodyta konstrukcinių elementų, sustambintų darbų rūšių, detalizuotų darbų, kaip to reikalaujama pagal Statybos reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“ nustatytą formą. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas atmetė ieškovės argumentus, kad jos pateikta sąmata atitiko perkančiosios organizacijos reikalavimus. Aplinkybes, kad ieškovės pateiktoje sąmatoje buvo atkartoti pirkimo dokumentų 11 punkte nurodyti gatvių pavadinimai ir jų ilgiai, teismas vertino kaip nesudarančias pagrindo išvadai, jog pateiktas pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentų reikalavimus, kuomet pirkimo dokumentuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kokia forma privalo būti sudaroma orientacinė pirkimo objekto lokalinė sąmata.
Teismas atmetė, kaip nepagrįstus, ieškovės dublike nurodytus argumentus, kad perkančioji organizacija nepaaiškino, kas yra konkretūs konstrukciniai elementai, kiek jų yra, apie kokias konkrečias ir sustambintas darbų rūšis yra kalbama, padaręs išvadą, jog nesant nei vienos iš sąmatoje turėjusių būti sąmatos sudedamųjų dalių, nėra poreikio detalizuoti visas jos sudėtines dalis, kurios turėjo būti įtrauktos į sąmatą, tikslu pagrįsti ieškovės parengtos sąmatos neatitikimą Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“ nustatytai formai.
Įvertinęs aplinkybes, kad ginčo viešuoju pirkimu įsigyti darbai turės būti atliekami 2015-2017 metais (Rangos sutarties 7.1-7.2 p.), kad darbų grupių (etapų) fiksuotos kainos gali būti sumokėtos rangovui dalimis atsižvelgiant į faktiškai atliktą to darbo grupės (etapo) dalį, kad tikrinant dalinai atlikto darbo grupės (etapo) apimtį, turi būti įvertinta, kokia veiklos sąraše numatyto darbo grupės (etapo) dalis procentais yra faktiškai atlikta bei apie tai pranešta rangovui, kad atliekant šį skaičiavimą bus naudojamos perkamo objekto orientacinės lokalinės sąmatos, teismas sprendė, jog pirkimo dokumentų 8.5 punkto reikalavimas dėl perkamo objekto orientacinės lokalinės sąmatos sudarymo pagal pirkimo dokumentuose nustatytą formą bei jos įtraukimo į pasiūlymo sudėtį negali būti laikomas vien formaliu reikalavimu, neturinčiu esminės reikšmės viešuoju pirkimu įsigytų darbų vykdymo kontrolei bei apmokėjimo už atliktus darbus tvarkai.
Remdamasis šia padaryta išvada teismas konstatavo, kad reikalavimas pateikti lokalinę sąmatą, sudarytą pagal Statybos reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“ nustatytą formą yra pirkimo sąlygose pasiūlymo turiniui nustatytas reikalavimas, privalomas visiems pirkime dalyvaujantiems ir pirkimo sutartį siekiantiems sudaryti tiekėjams be išimties ir jo nevykdymą perkančioji organizacija pagrįstai įvertino kaip pasiūlymo neatitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams.
Teismas sprendė, kad ieškinyje nepagrįstai remiamasi VPĮ 40 straipsniu, nes šiame straipsnyje yra reglamentuojama neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo tvarka, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovės pasiūlymas buvo atmestas ne dėl to, kad ji pasiūlė neįprastai mažą kainą ar perkančiajai organizacijai paprašius nepagrindė siūlomos kainos, tačiau dėl to, kad jos pateiktas pasiūlymas neatitiko vieno iš pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų – nebuvo pateikta sąmata, atitinkanti Statybos reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“ nustatytos formos.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju leidus ieškovei toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, nepaisant to, kad jos pasiūlymo viena iš sudėtinių dalių – lokalinė sąmata neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, de facto reikštų pirkimo sąlygų pakeitimą, kuris savo ruožtu sąlygotų skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principų pažeidimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė UAB „TVIRTA“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nesivadovavo perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos išaiškinimu, kuriame perkančioji organizacija, atsakydama į klausimą dėl pirkimo dokumentų 8.5 punkto taikymo, nurodė, jog orientaciniai darbų kiekiai yra pateikti pirkimo dokumentų 11 punkte, taip pat pažymėjo, kad tiesiogiai nelygins pateiktų sąmatų, o vertins tik bendrą pasiūlymo kainą.
2. Teismas, neturėdamas įrodymų bei neišsiaiškinęs, kokie konkretūs darbai laikytini konstrukciniais elementais, kas yra sustambintos darbų rūšys ir detalizuoti darbai, nepagrįstai padarė išvadą, jog šie elementai apskritai nebuvo įtraukti į ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą. Sąmatų sudarymas yra rekomendacinio pobūdžio ir kiekvienas atskiras juridinis asmuo, jei nėra užduotyje aiškiai konkretizuota, pasirenka sąmatos detalumą asmeniškai, priklausomai nuo pateiktos užduoties apimties ir detalumo, kainodaros ir įmonės politikos. Vien tai, kad kiti tiekėjai pateikė savo sąmatuose daugiau duomenų, nei prašoma pagal pirkimo dokumentų sąlygas ir techninę užduotį, nereiškia, jog tai pat privalo pateikti ir likusieji dalyviai.
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad pagal ieškovės parengtą lokalinę sąmatą perkančioji organizacija neturi galimybės nustatyta tvarka įvertinti ir patikrinti atskirų objekto statybos darbų ir galutinės statybos darbų kainos pagrįstumo. Tokia išvada padaryta tinkamai neįvertinus byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių, taip pat neatskleidus skirtumo tarp viešojo pirkimo – pardavimo sutarties kainos apskaičiavimo būdų (fiksuotos kainos ir kainodaros taisyklių nustatymas). Nagrinėjamu atveju pasirinkta fiksuotos kainos kainodaros taisyklė, kas reiškia, jog vertinama tik pasiūlymo kaina.
4. Remiantis Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 1 punkto nuostatomis su pasiūlymu pateikta sąmata yra tik pagrindas parengti projektą, kuris yra vienas iš pirkimo dalių, o pateiktos su pasiūlymu sąmatos pagrindiniai duomenys turi sutapti su techninio projekto dalies sąmata.
Atsiliepimas
A. K. rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Tiekėjo UAB „TVIRTA“ pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimams ne dėl to, kad jame nebuvo nurodyta dalis kokių nors konstrukcinių elementų ar sustambintų darbų rūšių, bet todėl, jog ši informacija apskritai lokalinėje sąmatoje nebuvo nurodyta. Esant tokiai situacijai, nei perkančioji organizacija, nei teismas neturėjo pareigos aiškinti ir detalizuoti visas lokalinės sąmatos sudėtines dalis.
2. Apeliacinio skundo argumentai dėl tariamo sąmatos rekomendacinio pobūdžio, nepagrįsti, nes pirkimo sąlygų 8.5 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai numatytas reikalavimas, kad lokalinės sąmatos turi būti parengtos pagal formą, numatytą Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pagal ieškovės parengtą lokalinę sąmatą perkančioji organizacija neturi galimybės nustatyta tvarka įvertinti ir patikrinti atskirų objekto statybos darbų kainos pagrįstumo, taip pat negali patikrinti ir galutinės statybos darbų kainos pagrįstumo.
4. Tai, kad pirkimo sąlygose numatyta, jog pasirinkta fiksuoto įkainio kainodara, nereiškia, kad pasiūlymo atitikimas kitiems pirkimo sąlygų reikalavimams turėtų būti ignoruojamas ar kad mažiausios kainos pasiūlymas neva atleidžia pirkimo dalyvį nuo pareigos tų reikalavimų laikytis, nes prioritetas turėtų būti teikiamas skaidrumo ir lygiateisiškumo principams.
Šalies argumentai
5. Ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje yra nurodyta tik tai, kad atitinkamo ilgio konkrečių gatvių bei jų nuotekų tinklų rangos darbai kainuos tam tikras sumas, tuo tarpu atsisakant atskiro darbo arba mažinant apimtis gali keistis ne tik rekonstruojamų gatvių bei nuotekų tinklų ilgiai, bet ir pločiai, taip pat tam tikro konkretaus rangos darbo atsisakymas nebūtinai reiškia tik atitinkamų išmatavimų pokyčius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija (atsakovė) Kėdainių rajono savivaldybės administracija vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Kėdainių r., Pelėdnagių sen., Labūnavos k. Bučiūnų ir Serbinų gatvių rekonstravimas“ (pirkimo Nr. 164885). Apie vykdomą pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS) buvo paskelbta 2015 m. birželio 22 d. Pasiūlymus viešajame pirkime pateikė keturi tiekėjai: ūkio subjektų grupė UAB „TVIRTA“ (ieškovė) ir UAB „VIAPROJEKTAS“ (trečiasis asmuo), UAB „Ukmergės keliai“, UAB „Lietuvos kelių statyba“, AB „Kauno tiltai“. 2015 m. liepos 2 d. tiekėjas UAB „TVIRTA“ kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti pirkimo dokumentų 8.5 punkto nuostatas. Perkančioji organizacija 2015 m. liepos 7 d. pranešimu išaiškino, kad orientaciniai darbų kiekiai yra pateikti pirkimo dokumentų 11 punkte ir pirkimo dokumentų 6 priede; perkančioji organizacija tiesiogiai nelygins pateiktų sąmatų, o vertins tik bendrą pasiūlymo kainą. Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. liepos 16 d. posėdžio metu buvo nutarta pripažinti tiekėjų UAB „TVIRTA“, UAB „Ukmergės keliai“, UAB „Lietuvos kelių statyba“, AB „Kauno tiltai“ pateiktas minimalių kvalifikacijos reikalavimų atitikties deklaracijas atitinkančiomis pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus; pripažinti tiekėjų UAB „Ukmergės keliai“, UAB „Lietuvos kelių statyba“, AB „Kauno tiltai“ pasiūlymus atitinkančiais pirkimo dokumentų reikalavimus; atmesti UAB „TVIRTA“ pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir pirkimo sąlygų 56.2 punkto pagrindu (neatitikus pirkimo dokumentų 8.5 punkto reikalavimų); atmesti UAB „Ukmergės keliai“, UAB „Lietuvos kelių statyba“, AB „Kauno tiltai“ pasiūlymus VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir pirkimo sąlygų 56.3 punkto pagrindu (tiekėjų pasiūlytos kainos yra per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos). Tiekėjas UAB „TVIRTA“, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti jo pateiktą pasiūlymą, 2015 m. liepos 21 d. pateikė pretenziją, kurioje prašė panaikinti sprendimą dėl jo pasiūlymo atmetimo bei grąžinti pasiūlymą į pirkimą. Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi pretenziją, 2015 m. liepos 27 d. sprendimu atmetė tiekėjo UAB „TVIRTA“ pretenziją. Tiekėjas UAB „TVIRTA“, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti jo pretenziją, 2015 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu. Duomenų, kad kiti viešajame konkurse dalyvavę tiekėjai, kurių pasiūlymai buvo atmesti, kreipėsi į teismą su ieškiniais dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, byloje ir LITEKO informacinėje sistemoje nėra.
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo UAB „TVIRTA“, kuris atitiko minimalius kvalifikacinius reikalavimus, pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų 8.5 punkte nustatyto reikalavimo (pateikti orientacinę pirkimo objekto lokalinę sąmatą, parengtą pagal formą, nustatytą Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“), teisėtumo. Apeliacijos ribos sutampa su bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribomis.
Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitikimą šiuose dokumentuose nustatytiems reikalavimams
Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek teikėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą (Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas). Turiningasis vertinimas atliekamas laikantis, inter alia aktualių teisės normų dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai, Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).
Dėl viešųjų pirkimų peržiūros procedūros laikymosi ir jos reikšmės šalių ginčui
Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančiosios organizacijos įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai – kokybinės atrankos kriterijai (2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva Nr. 2004/18) 45–50 straipsniai), reiškiantys, kad juos atitinkantiems tiekėjams leidžiama toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose varžantis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tik pagal šiuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiūlymo įvertinimo. Šie reikalavimai suformuluojami pozityviąja arba negatyviąja prasmėmis, t. y. tiekėjai privalo atitikti tam tikrus kriterijus (pvz., techninį pajėgumą) arba tam tikrų kriterijų neatitikti (pvz., neturėti teistumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „TVIRTA“, atstovaujanti ūkio subjektų grupei, atitiko perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, tačiau perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų 2015 m. liepos 16 d. sprendimu jos pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitikimo pirkimo dokumentų 8.5 punkte nustatytam reikalavimui, t. y. pateikus lokalinę sąmatą, parengtą ne pagal Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelę „Lokalinė sąmata“, kaip tai buvo reikalaujama pirkimo dokumentų 8.5 punkte. Ieškovė, nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, prašo pripažinti jį neteisėtu bei panaikinti, taip pat panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pretenzijos atmetimo. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė aplinkybėmis, kad pirkimo dokumentų 8.5 punkte numatyta sąlyga yra neteisėta, kadangi prieštarauja kitoms pirkimo dokumentų sąlygoms bei neatitinka VPĮ įtvirtintam skaidrumo principo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad viešojo pirkimo metu ieškovė per įstatyme nustatytą terminą perkančiajai organizacijai nepateikė pretenzijos dėl pirkimo sąlygų 8.5 punkto galimo prieštaravimo VPĮ nuostatoms ar nesuderinamumo su kitomis pirkimo sąlygomis, sprendė, kad nagrinėjamu atveju neturi teisinio pagrindo ex officio vertinti pirkimo dokumentų 8.5 punkte įtvirtintos sąlygos teisėtumą, nes dėl šios sąlygos reikalavimo nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, žmonių sveikata, aplinkosauga ir pan.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje šalių nesutarimas kilo dėl ginčo pirkimo sąlygos 8.5 punkto taikymo, o ne šios sąlygos teisėtumo. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiekėjas UAB „TVIRTA“ savo 2015 m. liepos 21 d. pretenzijoje perkančiajai organizacijai iš esmės kėlė klausimą dėl pirkimo dokumentuose reikalaujamos pateikti lokalinės sąmatos privalomos formos, numatytos Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“, tačiau nekėlė klausimo dėl pirkimo dokumentų 8.5 punkte numatyto reikalavimo teisėtumo. Nors ieškinyje (ir kituose procesiniuose dokumentuose) ieškovė pabrėžė ginčo pirkimo sąlygos lingvistinį aiškinimą ir jo reikšmę, tačiau iš esmės nenurodė ir neginčijo aplinkybės, kad dėl galimai neaiškaus reikalavimo negalėjo pateikti tinkamo pasiūlymo ar netinkamai suprato pirkimo dokumentų 8.5 punktą ir dėl to nepateikė pirkimo dokumentuose nustatytos formos ir turinio lokalinės sąmatos. Kaip matyti iš pirkimo dokumentų 8.5 punkto, jame ne tik expressis verbis įtvirtintas teisės aktas – Statybos techninis reglamentas STR1.05.06:2010, tačiau ir numatyta nuoroda į konkrečią STR 1.05.05:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo lentelę, taip pat nurodyta informacija kokiam tikslui prašoma pateikti būtent tokios formos lokalinę sąmatą (orientacinės pirkimo objekto lokalinės sąmatos bus naudojamos tiekėjo pasiūlymo kainos pagrįstumui nustatyti, konkretaus papildomo arba atsisakomo darbo pagal pirkimo sutartį įkainiui apskaičiuoti bei per mėnesį atliekamų darbų kiekių ir kainų tikslesniam apskaičiavimui). Taigi, nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentų 8.5 punkte numatytas reikalavimas pateikti konkrečios formos lokalinę sąmatą išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl turėjo būti tinkamai suprastas ne tik ieškovės, kurios įmonė vykdo statybos ir rekonstrukcijos darbus, bet ir kitų pasiūlymus pateikusių tiekėjų. Aplinkybę, kad ieškovė tinkamai suprato pirkimo dokumentų 8.5 punkte įtvirtintą reikalavimą, patvirtina ir tai, jog perkančiajai organizacijai 2015 m. liepos 7 d. pateikus ieškovei išaiškinimą dėl pirkimo sąlygų 8.5 punkto taikymo, ieškovė šio klausimo daugiau nekėlė, gavusi šios pirkimo sąlygos išaiškinimą pretenzijos dėl jos galimo neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo perkančiajai organizacijai nepateikė. Pabrėžtina, jog perkančioji organizacija 2015 m. liepos 7 d. rašte dar kartą atkreipė ieškovės dėmesį, jog pagal pirkimo dokumentų 8.5 punktą būtina pateikti lokalinę sąmatą Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“ nustatytos formos bei nurodė tokio reikalavimo pagrindą bei tikslą.
Dėl tiekėjų tinkamos teisių gynybos įgyvendinimo kvestionuojant pirkimo sąlygas kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, šioje srityje suformuota praktika yra aiški ir nuosekli, todėl nagrinėjamoje nutartyje detaliai nepristatinėtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015). Nurodytos praktikos kontekste akivaizdu, kad ieškovė netinkamai įgyvendino galimai pažeistas savo teises dėl ginčo pirkimo sąlygos teisėtumo, nes nei susipažinusi su pirkimo reikalavimais, nei tada, kai jos pasiūlymas buvo atmestas, aiškiai ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje neiškėlė ginčijamos nuostatos teisėtumo klausimo, o pastarosios taikymo pagrįstumas teisėjų kolegijai abejonių nekelia.
Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl peržiūros procedūros, kurios objektas – pirkimo sąlygų teisėtumas, tinkamo laikymosi, pažymima, kad, be pirmiau nurodytoje praktikoje įtvirtintų aiškinimų, susijusių su ikiteisminės ginčo stadijos reikalavimais (pretenzijos pateikimo tvarka, terminai ir kt.), neatmetamos ir išimtinės situacijos, kai dalyvis (-iai) turi objektyvią galimybę suprasti pirkimo sąlygas tik tada, kai, įvertinusi pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikė išsamią informaciją apie savo sprendimo motyvus; šios situacijos vertintinos giežtai (siaurai), įvertinus tam tikras konkretaus ginčo aplinkybes, atsižvelgiant į deramai informuoto ir įprastai rūpestingo konkurso dalyvio standartą (Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas eVigilo, ECLI:EU:C:2015:166).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių ginčo aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad jų nesutarimas galėtų būti priskirtas tokiai išimtinei situacijai. Kaip jau buvo pažymėta, pirma, ginčo pirkimo dokumentų 8.5 punkto turinys įprastai rūpestingam ir informuotam dalyviui buvo (turėjo būti) aiškus, be to, antra, ieškovė pirkimo dokumentų 8.5 punkto ikiteisminėje ginčo stadijoje nekvestionavo.
Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo ex officio vertinti pirkimo dokumentų 8.5 punkte įtvirtintos sąlygos teisėtumą viešojo intereso užtikrinimui, todėl toliau pasisako dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, vertinant tiekėjo UAB „TVIRTA“ pasiūlymo atitikimą pirkimo dokumentų 8.5 punkte nustatytam reikalavimui, teisėtumo.
Dėl tiekėjo UAB „TVIRTA“ pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentų 8.5 punkte nustatytam reikalavimui
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „TVIRTA“, vykdydama perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentų 8.5 punkte numatytą reikalavimą, pateikė perkančiajai organizacijai lokalinę sąmatą, į kurią perkėlė pirkimo dokumentų 11 punkte perkančiosios organizacijos nurodytą informaciją apie bendrus orientacinius darbų kiekius (1.1 – „Bučiūnų g. rekonstrukcija“, 2.2 – „Serbinų g. rekonstrukcija“, 3.3 – „Lietaus nuotekų tinklai (abiejų gatvių)“) bei nurodė šių darbų vieneto ir bendras kainas. Jokių darbų ir išlaidų aprašymų – konstrukcinių elementų, sustambintų darbų rūšių ar detalizuotų darbų, kaip tai reikalaujama Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“, pateiktoje su pasiūlymu lokalinėje sąmatoje ieškovė nenurodė, taip pat nepateikė paaiškinimų, kodėl šie duomenys nepateikiami. Perkančioji organizacija, įvertinusi ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytus duomenis, padarė išvadą, kad remiantis vien šiais pateiktais duomenimis nėra galimybės pirkimo dokumentų nustatyta tvarka patikrinti ieškovės pasiūlymo kainos pagrįstumo, konkretaus papildomo arba atsisakomo darbo pagal pirkimo sutartį (jei prireiks) įkainį apskaičiuoti bei atlikti per mėnesį įvykdytų darbų kiekių ir kainų tikslesnį apskaičiavimą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste sprendė, kad reikalavimas pateikti lokalinę sąmatą, sudarytą pagal Statybos reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“ nustatytą formą yra pirkimo sąlygose pasiūlymo turiniui nustatytas reikalavimas, privalomas visiems pirkime dalyvaujantiems ir pirkimo sutartį siekiantiems sudaryti tiekėjams be išimties ir jo nevykdymą perkančioji organizacija pagrįstai įvertino kaip pasiūlymo neatitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams.
Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumo, atkreipia dėmesį į tai, kad pirkimo dokumentų 8.5 punkte expressis verbis nurodyto Statybos reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“ aiškiai nurodyta, kad aprašant darbus ir išlaidas turi būti nurodyti konstrukciniai elementai, sustambintos darbų rūšys ir detalizuoti darbai, todėl vien šios informacijos buvimas privalomoje formoje, teisėjų kolegijos vertinimu, suponavo išvadą, kad turi būti pateikta ne tik informacija apie orientacinius darbų kiekius ir jų vieneto bei bendrą kainą, bet ir kiti reikalaujami duomenys. Be to, kaip matyti iš ieškovo procesiniuose dokumentuose minimų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintų rekomendacijų dėl statinio statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo, jų 10.13 punkte lokalinė sąmata apibūdinama kaip investicijų poreikis statinio statybai, detalizuotas pagal statybos darbus. Šių rekomendacijų 1 punkte apibūdintas jų taikymo tikslas – apskaičiuoti ir iš anksto numatyti ekonomiškai pagrįstas statinių projektinių sprendinių parengimo, realizavimo, statinių statybos vykdymo, projekto valdymo ir kitas išlaidas bei, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, rangos sutarties sudarymo prielaidas, baigiamuosius statybos sutarties rezultatus, atsiskaitymo už atliktus darbus būdus, planuoti bendrą investicijų poreikį arba suformuoti tikslinę statybos kainą (ribines biudžeto ribas). Šios aplinkybės bei minėtų rekomendacijų nuostatos ieškovei, kurios įmonė, kaip jau buvo minėta, turi patirties vykdant statybos ir rekonstrukcijos darbus, buvo žinomos, nes remdamasi rekomendacijų nuostatomis ji grindė aplinkybes, kad jos pateikta lokalinė sąmata atitinka perkančiosios organizacijos pateiktą užduotį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai dėl jos pateiktos lokalinės sąmatos atitikimo perkančiosios organizacijos pateiktai užduočiai, nepagrįsti, kadangi pirkimo dokumentų 8.5 punkte aiškiai nurodyta reikalaujamos pateikti lokalinės sąmatos privaloma forma bei pateikta informacija, kokiu tikslu turi būti pateiktas būtent tokios formos dokumentas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose jokios informacijos apie tai, kad lokalinėje sąmatoje nurodomos statybos darbų skaičiuojamosios kainos apskaičiavimo detalumas priklausys nuo perkančiosios organizacijos pateiktos užduoties, nėra nurodyta. Be to, šio klausimo ieškovė nekėlė kreipdamasi į perkančiąją organizaciją su prašymu išaiškinti pirkimo dokumentų 8.5 punkto nuostatų taikymą. Ieškovės teiginys, kad jos pateiktoje lokalinėje sąmatoje statybos darbų skaičiuojamosios kainos apskaičiavimas nurodytas pakankamai detaliai, akivaizdžiai neatitinka aplinkybės, kad jos pateiktoje sąmatoje visiškai nedetalizuoti perkančiosios organizacijos perkami rekonstravimo darbai, o tik nurodyti jų pavadinimai, kas apsunkina perkančiajai organizacijai galimybę įvertinti, kaip nurodyta pirkimo dokumentų 8.5 punkte, tiekėjo pasiūlymo kainos pagrįstumą, apskaičiuoti konkretaus papildomo arba atsisakomo darbo įkainius bei per mėnesį atliekamų darbų kiekius ir kainas, taigi ir atitinkamai planuoti bendrą investicijų poreikį. Ieškovei, kaip savo srities profesionalui, nepateikus lokalinėje sąmatoje jokios reikalaujamos informacijos apie statybos darbų detalizavimą, jos procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, kad perkančioji organizacija nepaaiškino, ką reiškia reikalaujamos lokalinės sąmatos formoje nurodyti konstrukciniai elementai, sustambintos darbų rūšys ir detalizuoti darbai, laikytini neįtikinamais ir nepagrįstais, todėl nesudarančiais pagrindo priešingoms išvadoms. Juo labiau, kaip minėta, šių klausimų ieškovė taip pat nekėlė teikdama perkančiajai organizacijai prašymą dėl pirkimo dokumentų 8.5 punkto taikymo išaiškinimo, be to, statybų įmonei, turinčiai patirties vykdant projektavimo ir statybos darbus, tokio pobūdžio terminologijos taikymas turėtų būti įprastas.
Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentais, kad perkančiosios organizacijos nustatytas reikalavimas pateikti nustatytos formos lokalinę sąmatą yra rekomendacinio pobūdžio, nes kiekvienas tiekėjas, jei nėra užduotyje aiškiai konkretizuota, pasirenka sąmatos detalumą asmeniškai, priklausomai nuo pateiktos užduoties apimties, kainodaros ir įmonės politikos. Kaip jau buvo minėta, pirkimo dokumentų 8.5 punkte buvo įtvirtinta privaloma sąlyga visiems tiekėjams pateikti orientacinių darbų lokalinę sąmatą, kurios forma turėjo atitikti Statybos reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“ numatytą lokalinės sąmatos sandarą. Jokių išlygų šioje pirkimo dokumentų sąlygoje numatyta nebuvo, todėl, priešingai, nei teigia apeliantė, vien tai, kad tiekėjai rengdami lokalinę sąmatą gali pasirinkti atitinkamą statybos darbų detalumą, neatleidžia jų nuo pareigos laikytis perkančiosios organizacijos nustatytos privalomos lokalinės sąmatos formos arba pateikti kitą dokumentą, kuriame būtų pateikta pakankamai informacijos tiekėjo pasiūlymo kainos pagrįstumo nustatymui, konkretaus papildomo arba atsisakomo darbo pagal pirkimo sutartį įkainiui apskaičiuoti bei per mėnesį atliekamų darbų kiekių ir kainų tikslesniam apskaičiavimui.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip nepagrįstus, apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl jos pateiktos sąmatos atitikimo pirkimo dokumentų 8.5 punkto reikalavimams, nesivadovavo perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos išaiškinimu dėl pirkimo sąlygų 8.5 punkto taikymo. Kaip matyti iš perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 7 d. pirkimo dokumentų 8.5 punkto išaiškinimo, jame pateikiama informacija apie vykdomo viešojo pirkimo orientacinius darbų kiekius, taip pat pakartotinai teikiama informacija apie tai, kad kartu su dalyvio pasiūlymu turi būti pateikta nustatytos formos orientacinė pirkimo objekto lokalinė sąmata, kuri bus naudojama tiekėjo pasiūlymo kainos pagrįstumui nustatyti, konkretaus papildomo arba atsisakomo darbo pagal pirkimo sutartį įkainiui apskaičiuoti bei per mėnesį atliekamų darbų kiekių ir kainų tikslesniam apskaičiavimui. Nurodytame perkančiosios organizacijos išaiškinime jokios informacijos apie tai, kad reikalaujamos formos lokalinėje sąmatoje prašomi pateikti duomenys apie konstrukcinius elementus, sustambintas darbų rūšis ir detalizuotus darbus bei jų kainos apskaičiavimą, prilyginami pirkimo dokumentų 11 punkte numatytiems orientaciniams darbų kiekiams, nėra numatyta. Be to, tuo atveju, jeigu tokie duomenys ir būtų numatyti, tai sudarytų teisinį pagrindą spręsti klausimą dėl tokių pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo. Šios išvados nepaneigia apeliantės argumentai, kad vykdomame pirkime buvo pasirinkta fiksuotos kainos kainodaros taisyklė, kas reiškia, jog turi būti vertinama tik pasiūlymo kaina. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintų Viešojo pirkimo - pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 9 punktą, fiksuota viešojo pirkimo kaina nustatoma, kai perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų ar daiktų kiekį ir pateikdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio. Nurodytos nuostatos, priešingai, nei tvirtina apeliantė, patvirtina, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentų 8.5 punkte numatytas reikalavimas tiesiogiai siejamas su perkančiosios organizacijos pasirinkta fiksuoto įkainio kainodara. Taigi, aplinkybė, jog pirkimo sąlygose yra pasirinkta fiksuoto įkainio kainodara, nereiškia, kad pasiūlymo atitikimas kitiems pirkimo sąlygų reikalavimams turėtų būti ignoruojamas ar kad mažiausios kainos pasiūlymas neva atleidžia pirkimo dalyvį nuo pareigos tų reikalavimų laikytis, nes prioritetas turėtų būti teikiamas skaidrumo ir lygiateisiškumo principams.
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pirkimo dokumentų 8.5 punkte numatytas reikalavimas negali būti laikomas formaliu, neturinčiu esminės reikšmės viešuoju pirkimu įsigytų darbų vykdymo kontrolei bei apmokėjimo už atliktus darbus tvarkai. Kaip matyti iš pirkimo dokumentų 4.4 punkto, apmokėjimo už tinkamai pagal sutartį atliktus darbus (etapus) sumai nustatyti turi būti taikomos veiklos sąraše ir jo prieduose nurodytos fiksuotos darbų grupių (etapų) kainos; veiklos sąraše nurodytos darbų grupių (etapų) fiksuotos kainos gali būti sumokėtos rangovui dalimis atsižvelgiant į faktiškai atliktą to darbo grupės (etapo) dalį, 4.5. punkte nustatyta tvarka; tokiu atveju, rangovo prašymu, užsakovo atstovas - statinio statybos techninis prižiūrėtojas, patikrindamas dalinai atlikto darbo grupės (etapo) apimtį, turi įvertinti, kokia veiklos sąraše numatyto darbo grupės (etapo) dalis procentais yra faktiškai atlikta ir pranešti rangovui; atliekant šį skaičiavimą bus naudojamos perkamo objekto orientacinės lokalinės sąmatos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant detalios informacijos apie perkančiosios organizacijos perkamus statybos darbus, apsunkinama perkančiosios organizacijos galimybė įvertinti tiekėjo siūlomos kainos pagrįstumą, kontroliuoti sutarties vykdymą bei atitinkamai apskaičiuoti atliktų darbų kainą ir tinkamai atsiskaityti su tiekėju. Nesant šios informacijos, sudaromos ir prielaidos galimai neskaidriam viešojo pirkimo lėšų panaudojimui bei viešųjų pirkimų principų pažeidimui. Tai reiškia, jog pirkimo dokumentų 8.5 punkte išdėstytas reikalavimas nėra savitikslis. Akcentuotina, jog šios viešojo pirkimo sąlygos esmę sudaro ne tiek reikalavimas pateikti lokalinę sąmatą būtinai pagal Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“ nustatytą formą, kiek reikalavimas atskleisti šioje formoje nurodytą privalomą turinį – statybos darbų konstrukcinius elementus, sustambintas darbų rūšis, detalizuotus darbus bei jų kainą, t. y. pagrįsti galutinę siūlomą statybos darbų kainą. Kaip konstatuota anksčiau, su pasiūlymu pateiktoje lokalinėje sąmatoje ieškovė apskritai jokių darbų – konstrukcinių elementų, sustambintų darbų rūšių ar detalizuotų darbų – aprašymų bei jų įkainių nenurodė, o tik perkėlė pirkimo dokumentų 11 punkte perkančiosios organizacijos nurodytą informaciją apie bendrus orientacinius darbų kiekius (1.1 – „Bučiūnų g. rekonstrukcija“, 2.2 – „Serbinų g. rekonstrukcija“, 3.3 – „Lietaus nuotekų tinklai (abiejų gatvių)“) bei nurodė šių darbų vieneto ir bendras kainas. Pagal tokią ieškovės parengtą lokalinę sąmatą perkančioji organizacija neturėjo galimybės nustatyta tvarka įvertinti ir patikrinti atskirų objekto statybos darbų kainos pagrįstumo, taip pat ir galutinės statybos darbų kainos pagrįstumo (VPĮ 40 straipsnis). Todėl pirkimo dokumentų 8.5 punkte numatytos sąlygos taikymas bei ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo vertinimas atitinka viešųjų pirkimų turininguosius tikslus bei nepažeidžia viešųjų pirkimų principų.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešuosius pirkimus, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismui atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ir jį pagrindžiančius įrodymus 1 609,30 Eur sumai.
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes.
Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovės prašomos priteisti 1 609,30 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą viršija sumą, gaunamą pritaikius minėtą koeficientą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į rekomendacijose numatytus būtinus kriterijus, sprendžia, jog protingas ir pagrįstas apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų dydis, kurį turėtų atlyginti ieškovė atsakovei, yra 1 000 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TVIRTA“ (juridinio asmens kodas 300583424) atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188768545) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.