Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės - uždarosios akcinės bendrovės „Tvirta“ ieškinį atsakovei - Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Viaprojektai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bei panaikinti atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos priimtą sprendimą (2015-07-17 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Darbų viešųjų pirkimų komisijos raštas Nr. VPS-333), kuriuo buvo nuspręsta atmesti ieškovės pasiūlymą dėl neatitikimo supaprastinto atviro konkurso „Kėdainių r., Pelėdnagių sen., Labūnavos k. Bučiūnų ir Serbinų gatvių rekonstravimas“ (toliau – konkursas) sąlygų reikalavimams;

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). Pasisakant dėl pirmosios ieškovės argumentų grupės (ginčo sąlygos teisėtumo) pažymėtina, jog pagal VPĮ 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Tačiau aptariamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Naudojimasis šia teise yra būtina kreipimosi teisminės gynybos prielaida – pretenzijos pateikimas perkančiajai organizacijai yra privaloma išankstinė ginčo ne teisme nagrinėjimo stadija. VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus. Nagrinėjamu atveju pirkimas buvo vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, todėl pretenzijai, kuria yra ginčijamos pirkimo sąlygos, pateikti taikytinas 5 darbo dienų nuo konkurso sąlygų paskelbimo terminas. Byloje nustatyta, kad apie ginčo pirkimą buvo paskelbta 2015 m. birželio 22 d., todėl 5 darbo dienų terminas Konkurso sąlygų ginčijimui skaičiuotinas nuo 2015 m. birželio 22 d. Per nustatytą terminą ieškovė perkančiajai organizacijai įstatymo reikalavimus atitinkančios pretenzijos dėl konkurso sąlygų 8.5 punkto galimo prieštaravimo Viešųjų pirkimų įstatymui ar jos nesuderinamumo su kitomis ginčo konkurso sąlygomis nepateikė. Kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti dokumentai patvirtina, kad dar pačioje pirkimo pradžioje, t.y. 2015-07-02 ieškovė kėlė klausimą dėl konkurso sąlygų 8.5 punkto pagrįstumo, t.y. kreipėsi į perkančiąją organizaciją teigdama, jog pirkime nėra pateikti orientaciniai darbų kiekiai ir visi galimi projekto sprendiniai, todėl pateikiant perkančiosios organizacijos reikalaujamo pobūdžio sąmatą kiekvienas tiekėjas ją gali parengti visiškai skirtingą dėl ko perkančioji organizacija negalės tiesiogiai palyginti pasiūlymų, o tokia lokalinė sąmata galės būti parengta tik atliktus projektavimą ir prašė šią sąlygą panaikinti (atsiliepimo į ieškinį 1 priedas, ieškovės paklausimo perkančiajai organizacijai 1 punktas). Perkančiajai organizacijai pateikus atsakymą, jog orientaciniai darbų kiekiai yra pateikti supaprastinto atviro konkurso sąlygų 11 punkte, ir supaprastinto atviro konkurso sąlygų 6 priede, perkančioji organizacija tiesiogiai nelygins pateiktų sąmatų, o vertins tik bendrą pasiūlymo kainą bei paaiškinus, kad pagal konkurso sąlygų 8.5 punktą kartu su pasiūlymu turi būti pateiktos orientacinės pirkimo objekto lokalinės sąmatos, parengtos pagal pirkimo dokumentuose nurodytą formą (atsiliepimo į ieškinį 2 priedas, 1 psl.), t.y. nepanaikinus ginčo sąlygos ir tiekėjui paaiškinus kur yra nurodyti orientaciniai darbų kiekiai, ieškovė pretenzijos dėl šios sąlygos galimo neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo perkančiajai organizacijai nepateikė. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškinyje dėstomi perkančiosios organizacijos priimto sprendimo galimo neteisėtumo pagrindai, susiję su ieškovės nurodomų pirkimo dokumentų 8.5 punkte nustatytų reikalavimų neteisėtumu, ieškovei buvo žinomi iš anksto. Pažymėtina, jog tiekėjai turi pareigą ginti pažeistus interesus operatyviai. Be to, pažeistų teisių gynyba neišvengiamai daro įtaką konkursą laimėjusio tiekėjo interesams ir pačios visuomenės suinteresuotumui patenkinti tam tikrus poreikius sudaromos sutarties vykdymu. O šie poreikiai turi būti derinami, nesuabsoliutinant vieno tiekėjo interesų gynybos. Teismo vertinimu, tokie vieno iš viešojo pirkimo dalyvių veiksmai, kai susipažinus su viešojo pirkimo sąlygomis ir nusprendus dalyvauti konkurse, tik vėliau, t.y. perkančiajai organizacijai atmetus dalyvio pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų, esant faktinei situacijai kuomet visų kitų dalyvių pasiūlymai atmesti dėl per didelės kainos, nusprendžiama ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą įrodinėjant pirkimo dokumentų sąlygos neteisėtumą, negali būti laikomi sąžiningu tiekėjo pažeistų teisių ar interesų gynimo modeliu. Teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovė siekdama nuginčyti konkurso sąlygų 8.5 punkte nustatytą reikalavimą, turėjo visas galimybes laiku (t. y. nepažeisdama VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų) pareikšti pretenziją atsakovei ir tinkamai įvykdyti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą dėl konkurso sąlygų 8.5 punkto. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas), teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, bylos Nr. 3K-3-436/2011). Nagrinėjamo klausimo kontekste teismas taip pat pažymi, jog negalima tokia situacija kuomet bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažinus sąlygą neteisėta viešasis pirkimas būtų vykdomas toliau. Toks pirkimas privalo būti nutraukiamas, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Tuo tarpu ieškovė, nors ir įrodinėja ginčo sąlygos neteisėtumą, tačiau reiškia reikalavimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų ir tuo pačiu prašo tęsti viešojo pirkimo procedūras. Teismas taip pat neturi teisinio pagrindo ex officio vertinti 8.5 punkte įtvirtintos sąlygos teisėtumą. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Sprendimas ginti viešąjį interesą gali būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Šie pagrindai aiškinami ir taikomi siaurai bei apima tik tam tikras išskirtines situacijas. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Dėl pirkimo dokumentų 8.5 punkte įtvirtinto reikalavimo pateikti nustatytos formos sąmatą visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, žmonių sveikata, aplinkosauga ir pan.). Todėl nėra pagrindo pripažinti akivaizdaus šios konkurso sąlygos prieštaravimo imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo normos bei būtinumo teismui ex officio vertinti šios sąlygos teisėtumą viešojo intereso užtikrinimui. Vien faktas, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių, nesuponuoja teismo pareigos visais atvejais veikti ex officio. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog teismas neturi teisinio pagrindo vertinti pirkimo dokumentų 8.5 punkto teisėtumo, todėl spręsdamas tarp šalių ginčą vertina ne tai ar ši pirkimo sąlyga yra pagrįsta ir teisėta, tačiau ar perkančioji organizacija tinkamai pritaikė šią sąlygą ir ar pagrįstai sprendė, jog ieškovės pateiktas pasiūlymas neatitinka šioje sąlygoje nustatytų reikalavimų.

Ginčo esmė: sprendžiant kilusį ginčą analizuotina ar UAB „Tvirta“ pateiktas pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentų 8.5 punkte nustatytus reikalavimus, t.y. ar ieškovės su pasiūlymu pateikta sąmata yra parengta pagal formą, nustatytą Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“.

Pirkimo dokumentų 8 punktas nustato sudėtines dalyvio pasiūlymo dalis. Pagal konkurso sąlygų 8.5 punktą kartu su pasiūlymu dalyvis privalo pateikti orientacinę pirkimo objekto lokalinę sąmatą, parengtą pagal formą, nustatytą Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“ (aktuali redakcija) (orientacinės pirkimo objekto lokalinės sąmatos bus naudojamos tik tiekėjo pasiūlymo kainos pagrįstumui nustatyti, konkretaus papildomo arba atsisakomo darbo pagal pirkimo sutartį įkainiui apskaičiuoti bei per mėnesį atliekamų darbų kiekių ir kainų tikslesniam apskaičiavimui). Pagal Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“ nustatytą formą lokalinėje sąmatoje turi būti nurodyti konstrukciniai elementai, sustambintos darbų rūšys, detalizuoti darbai, jų kiekis bei kaina. Iš byloje esančio ieškovės pasiūlymo matyti, kad ieškovė lokalinėje sąmatoje nurodė „Bučiūnų g. rekonstrukcija 534 m., Serbinų g. rekonstrukcija 442 m.; Lietaus nuotekų tinklai (abiejų gatvių) bei kainą (ieškinio priedas „pasiūlymas_kėdainių r.sav._labūnavos k. bučiūnų ir serbentų g. rekonstrukcija“, 11 psl.). Akivaizdu, jog pateiktoje lokalinėje sąmatoje, nėra nurodyta nei konstrukcinių elementų, nei sustambintų darbų rūšių, nei detalizuotų darbų kaip to reikalaujama pagal Statybos reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“ nustatytą formą. Todėl ieškovės argumentas, jog sąmata buvo paruošta kaip to reikalavo perkančioji organizacija, atmestinas kaip nepagrįstas. Vien tai, kad sąmatoje buvo atkartoti pirkimo dokumentų 11 punkte nurodyti gatvių pavadinimai ir jų ilgiai dar nesudaro pagrindo teigti, jog pateiktas pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus, kuomet pirkimo dokumentuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta kokia forma privalo būti sudaroma orientacinė pirkimo objekto lokalinė sąmata. Nesutikdama su perkančiosios organizacijos išvada, jog jos pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, ieškovė dublike teigia, jog atsakovė neatsakė kas gi yra tie konkretūs „konstrukciniai elementai“, kiek jų yra, apie kokias konkrečias ir kiek sustambintas „darbų rūšis“ yra kalbama, kurios nėra numatytos sąmatoje. Vertinant šį ieškovės argumentą pažymėtina, jog šiuo atveju perkančioji organizacija ieškovės pasiūlymą pripažino neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų ne dėl to, kad jos pateiktoje sąmatoje nebuvo nurodyta kažkokia dalis konstrukcinių elementų ar dalis sustambintų darbų rūšių, detalizuotų darbų ir pan., o todėl, jog šie elementai apskritai nebuvo įtraukti į ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktą lokalinę sąmatą. Nesant nei vienos iš sąmatoje turėjusių būti sąmatos sudedamųjų dalių, nėra poreikio detalizuoti, t.y. išvardinti visas sudėtines dalis, kurios turėjo būti įtrauktos į sąmatą, tikslu pagrįsti ieškovės parengtos sąmatos neatitikimą Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“ nustatytai formai. Toks detalizavimas įgytų prasmę tik tokiu atveju, jeigu būtų kilęs ginčas dėl to, kad tiekėjas į pagal pirkimo dokumentuose reikalautą formą, perkančiosios organizacijos vertinimu, būtų įtraukęs ne visus būtinus darbus ar konstrukcinius elementus.

Tiek pačiuose pirkimo dokumentuose tiek perkančiosios organizacijos teikėjams pateiktuose atsakymuose į paklausimus buvo aiškiai nurodyta kokiu tikslu pirkimo dokumentuose yra nustatytas reikalavimas pateikti lokalinę sąmatą pagal Statybos reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“ nustatytą formą – tiekėjo pasiūlymo kainos pagrįstumui nustatyti, konkretaus papildomo arba atsisakomo darbo pagal pirkimo sutartį įkainiui apskaičiuoti bei per mėnesį atliekamų darbų kiekių ir kainų tikslesniam apskaičiavimui. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog viešuoju pirkimu siekiami įsigyti darbai turės būti atliekami 2015-2017 metais (Rangos sutarties 7.1-7.2 p.). Rangos sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad darbų grupių (etapų) fiksuotos kainos gali būti sumokėtos Rangovui dalimis atsižvelgiant į faktiškai atliktą to Darbo grupės (etapo) dalį. Tokiu atveju, Rangovo prašymu, Užsakovo atstovas - Statinio statybos techninis prižiūrėtojas, patikrindamas dalinai atlikto Darbo grupės (etapo) apimtį, turi įvertinti, kokia Veiklos sąraše numatyto Darbo grupės (etapo) dalis procentais yra faktiškai atlikta ir pranešti Rangovui. Atliekant šį skaičiavimą bus naudojamos perkamo objekto orientacinės lokalinės sąmatos. Esant šioms aplinkybėms pirkimo dokumentų 8.5 punkto reikalavimas dėl perkamo objekto orientacinės lokalinės sąmatos sudarymo pagal pirkimo dokumentuose nustatą formą bei jos įtraukimo į pasiūlymo sudėtį negali būti laikomas vien formaliu reikalavimu, neturinčiu esminės reikšmės viešuoju pirkimu įsigytų darbų vykdymo kontrolei bei apmokėjimo už atliktus darbus tvarkai. Reikalavimas pateikti lokalinę sąmatą, sudarytą pagal Statybos reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“ nustatytą formą yra Konkurso sąlygose pasiūlymo turiniui nustatytas reikalavimas, privalomas visiems pirkime dalyvaujantiems ir pirkimo sutartį siekiantiems sudaryti tiekėjams be išimties ir jo nevykdymą perkančioji organizacija pagrįstai įvertino kaip pasiūlymo neatitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Ieškinyje nepagrįstai remiamasi VPĮ 40 straipsniu. Šiame straipsnyje yra reglamentuojama neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovės pasiūlymas buvo atmestas ne dėl to, kad ji pasiūlė neįprastai mažą kainą ar perkančiajai organizacijai paprašius nepagrindė siūlomos kainos, tačiau dėl to, kad jos pateiktas pasiūlymas neatitiko vieno iš pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų – buvo pateikta sąmata neatitinkanti Statybos reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 4 lentelėje „Lokalinė sąmata“ nustatytos formos. Perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, visiems tiekėjams turi sudaryti vienodas sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Vienas iš skaidrumo viešuosiuose pirkimuose principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis, todėl Konkurso sąlygų neatitinkančio pasiūlymo neatmetimas būtų neteisėtas. Kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai. Kadangi būtent viešai paskelbtomis pirkimo sąlygomis suinteresuoti ūkio subjektai remiasi priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, priešingai, atsisakyti dalyvauti tam tikroje pirkimo procedūroje. Nagrinėjamu atveju leidus ieškovei toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, nepaisant to, kad jos pasiūlymo viena iš sudėtinių dalių – lokalinė sąmata neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų de facto tai reikštų pirkimo sąlygų pakeitimą, kuris savo ruožtu sąlygotų skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principų pažeidimą.

Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir ginčo viešojo pirkimo sąlygų 56.2 punkte, pagal kurį komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą buvo neteisėtas ir/ar nepagrįstas.

Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą ieškiniui atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą priteisti 1936,96 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kartu su patirtas išlaidas patvirtinančiais įrodymais (DOK-35662). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų išlaidų dydžių, laikomos pagrįstomis ir protingomis, todėl visiškai priteisiamos iš bylą pralaimėjusios ieškovės (CPK 93 str., 98 str.).

Teismui 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atidėjus procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, 2015 m. spalio 12 d. ieškovės atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-37963). Kadangi šis prašymas pateiktas pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, jis sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalimi bei 75 straipsnio 1 dalimi, atsisakytinas priimti ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Teismas vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais, 423⁹ straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei- Kėdainių rajono savivaldybės administracijai (kodas 188768545) iš ieškovės- uždarosios akcinės bendrovės „Tvirta“ (kodas 300583424) 1936,96 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 96 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Ieškovės- uždarosios akcinės bendrovės „Tvirta“ atstovo advokato Dariaus Krukonio prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.