- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- e2-1129-1080/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Baradinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Foros Global
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Dartekus“
- Advokatai
- Arnas Paliukėnas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Foros Global ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dartekus“ dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB Foros Global kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB “Dartekus”, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 15 198,90 Eur nuostolių (žalos) atlyginimo, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki reikalavimo visiško įvykdymo momento ir bylinėjimosi išlaidas ieškovų naudai.
2. Nurodė, kad šalys 2021-01-18 sudarė Miško rangos darbų sutartį, kuria ieškovė užsakė sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) atlikti stataus miško kirtimo ir traukimo rangos darbus, tuo tarpu atsakovė įsipareigojo užsakytus darbus atlikti laiku ir tinkamai. Atsakovė atlikdama darbus sugadino privažiavimo kelią prie žemės sklypo ir tai pripažino, įsipareigojo jį sutvarkyti, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė. Ieškovė įspėjo atsakovę, jog nesutvarkius kelio, pati imsis veiksmų, kad kelias būtų sutvarkytas, o išlaidas už kelio sutvarkymą turės atlyginti atsakovė. Atsakovė kelio neremontavo, todėl ieškovė pasirašė sutartį su MB „Mogida“ dėl žvyro ir betono luitų vežimo ant kelio, užsakė traktorių ir krautuvą žvyro ir luitų atvežimui ant kelio. Ieškovė taip pat pasirašė sutartį su UAB „Deivitra“ dėl žvyro ir atsijų/akmens girgždo mišinio pristatymo ant kelio ir ekskavatoriaus nuomos. Iš viso ieškovė patyrė 16 052,55 Eur išlaidų kelio sutvarkymui. Pagal Miško rangos darbų sutartį ieškovė atsakovei už atliktus darbus liko skolinga 853,65 Eur, kurią 2021-06-16 pranešimu apie įskaitymą įskaitė į atsakovo mokėtiną 16 052,55 Eur sumą. Atlikus įskaitymą, atsakovės ieškovei mokėtina suma yra 15 198,90 Eur. Ieškovės teigimu, egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.
3. Teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, spręsti klausimą dėl į bylą ieškovės pateikto garso įrašo panaudojimo leistinumo.
4. Nurodė, kad ieškovė pateikė Miško rangos darbų sutarties redakciją, su kurios turiniu atsakovė niekada nėra sutikusi, tokiam sutarties turiniui nėra pritarusi, tokio sutarties turinio nėra pasirašiusi. Šalys tarėsi dėl visai kitokios sutarties redakcijos, ką įrodo atsakovės turima sutarties redakcija, kurioje nėra sutarties 6.1.4 punkto. Atsakovė nepasirašė rangos darbų sutarties ir nepradėjo darbų iki to momento, kol šalys žodžiu nesusitarė dėl abiem šalims tinkamų sutarties sąlygų. Atsakovės manymu, ieškovės sutarties pabaigoje prie rangovo esantis parašas yra klastotė, kadangi tai nėra nei atsakovės direktoriaus J. J., nei įgalioto asmens F. J. parašas.
5. Teigia, kad ieškovės pateiktas garso įrašas negali būti leistina įrodinėjimo priemonė, kadangi jis neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, o klausimas dėl jo panaudojimo turėtų būti sprendžiamas vienareikšmiškai – pripažinti, kad toks įrodymas neatitinka leistinumo reikalavimų. Pažymi, kad iš paties garso įrašo turinio galima daryti išvadą, jog apie telefoninio garso įrašo darymą nebuvo informuota atsakovė, todėl juo galėjo būti pažeistos atsakovės asmens teisės į privatų gyvenimą, todėl garso įrašo įrodomoji vertė ne tik kelia pagrįstų abejonių, bet iš esmės yra niekinė. Jei teismas remtųsi garso įrašu, jis turėtų būti vertinamas kaip nepatikimas, nes neatitinka garso įrašo vientisumo reikalavimų. Ieškovė nepateikė pokalbio įrašymo priemonių charakteristikų, aprašymų ir pan. Nėra aišku, kokia technine priemone jis yra padarytas, kada jis atliktas, pokalbyje dalyvaujančių asmenų kalba yra nenuosekli, nėra aišku apie kokį kelią yra kalbama.
6. Atsakovė papildomai pažymi, kad tarp šalių susitarimo, kuriuo atsakovė įsipareigotų sutvarkyti ieškinyje nurodomą kelio atkarpą, nebuvo. Įvertintina, kad ieškovės laiške nurodomas terminas kelio sutvarkymo darbams atlikti yra neprotingas, juolab, kad kovo 27-28 dienos buvo nedarbo dienos. Atsakovei kelia abejones ieškovės pateiktos sutartys ir PVM sąskaitos faktūros, iš kurių ieškovė kildina savo nuostolius, o būtent, ar ieškovės išlaidos tikrai ieškinyje nurodomo kelio sutvarkymui, o ne kokiam nors kitam kelio sutvarkymui.
7. Ieškovė pateikė dubliką, atsakovė tripliką, kuriuose šalys palaikė savo argumentus ir reikalavimus.
Šalies argumentai
8. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad sutartį su ieškove sudarė atsakovės atstovas D. J. susitikimo, įvykusio Viados degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) metu. Atsakovė nenurodo, dėl kokių konkrečiai šalys sąlygų sutarė žodžiu. Susitarimas dėl kelio taisymo ir neturėjo būti sudarytas raštu. Atsakovė atlikdama darbus sugadino privažiavimo kelią prie žemės sklypo ir jo nesutaisė, nors žadėjo. Atsakovės prievolė atlyginti nuostolius kyla iš delikto. Ieškovė apmokėjo MB „Mogida“ ir UAB „Deivitra“ PVM sąskaitas faktūras, todėl atsakovė privalo atlyginti šias išlaidas.
Atsiliepimas
9. Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad su ieškove nepasirašė rašytinės rangos darbų sutarties, o pradėjo darbus tik tada, kai šalys žodžiu sutarė dėl abiem šalims tinkamų sutarties sąlygų ir atsakomybių. Atsakovė nežadėjo ieškovei, jog sutvarkys ieškinyje nurodomą kelio atkarpą. Atsakovės teigimu, sutartyje esantis parašas yra suklastotas, kadangi tai nėra nei atsakovės direktoriaus, nei atstovo parašas. Ieškovė nepateikė papildomai įrodymų, ar tikrai ant kelio reikėjo papildomai dėti atsijų/akmens žvirgždo bei betono luitus, nes atsakovė toje vietoje apskritai kelio nematė.
10. Liudytojas E. B. teismo posėdžio, įvykusio 2022 m. lapkričio 25 d., metu paliudijo, kad nuo 2020 m. iki 2021/2022 m. dirbo UAB Foros Global vadybininku. UAB „Dartekus“ samdė kaip rangovą (duomenys neskelbtini) miško ruošos darbams atlikti – kirtimas, traukimas. Atliekant darbus liudytojas bendravo su D. Paliudijo, kad pats liudytojas derino sutarties projektą su D., pradinius sutarties variantus siuntė jam elektroniniu paštu, toliau bendravo telefonu, aptarė visas sąlygas, susitarė susitikti Viados degalinėje, liudytojas iš anksto paruošė sutartį. Prieš pasirašant sutartį liudytojas aprodė objektą, paaiškino, kuriuo keliu traukti medieną, kur sandėliuoti, tada sugrįžo į automobilį, parodė sutartį, sutarė dėl kainos, D. sutartį pasirašė ir išsiskirstė. Teigė, jog sutarė, kad darbus pradės po trijų dienų, kol įšalę visi keliai, tačiau traukimo darbai nurodytu laikotarpiu nebuvo pradėti. Paliudijo, kad medieną traukti pradėjo, kai prasidėjo atšilimas ir tuomet sugadino kelią, o ne tada, kai buvo šalta. Nurodė, kad aprodant objektą buvo žiema, daug sniego, tačiau buvo keliukas, kuris buvo kažkiek nužvyruotas, prižiūrimas ir šienaujamas, buvo automobilio provėžos. Atsakovei atlikus darbus, kelio provėžos buvo virš metro, kelias buvo nepravažiuojamas. Dėl sugadinto kelio remonto kalbėjo telefonu su D. ir su V. Paliudijo, kad atstatinėjo keliuką, kad jis būtų pravažiuojamas, ir tai darė, kol buvo šalta, nelaukiant atlydžio.
11. Liudytojas V. P. teismo posėdžio, įvykusio 2022 m. lapkričio 25 d., metu paliudijo, kad turi ilgametę patirtį remontuojant, tiesiant kelius. Teigė, kad UAB Foros Global samdė liudytoją tvarkyti/atstatyti kelią, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad paskambino sodybos savininkas, prašydamas pažiūrėti kaip atstatyti kelią. Kai atvažiavo prie kelio, buvo atlydis, kelio vietoje buvo didelės provėžos. Paliudijo, kad keliui remontuoti reikėjo daug betono laužo, skaldos, nes jis buvo smarkiai apgadintas. Nurodė, kad iki sugadinimo kelio nematė, tačiau dažnai pravažiuodavo šoninius kelius, todėl žino, kad tai buvo pravažiuojamas keliukas, sunkvežimis pravažiuodavo. Liudytojas teigė, kad ant sugadinto kelio nevežė brangios produkcijos, stengėsi minimaliai suremontuoti, sodybos savininkas pats asmeniškai papildomai vežėsi savo produkciją keliui remontuoti. Paliudijo, kad prieš pradedant remontuoti kelią matė, kad buvo atvarytas buldozeris kelio remontui.
12. Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė savo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
13. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė UAB „Dartekus“ atliko stataus miško kirtimo ir traukimo darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Atliekant miško kirtimo ir traukimo darbus buvo sugadintas privažiavimo kelias prie Žemės sklypo. Ieškovė pareiškė atsakovei pretenziją dėl sugadinto kelio ir prašė jį suremontuoti, tačiau atsakovė kelio neremontavo.
Dėl sutarties sudarymo
14. Ieškovė teigia, kad su atsakove 2021 m. sausio 18 d. sudarė Miško rangos darbų sutartį Nr. 6594 (toliau – Sutartis). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad tuo atveju, jei teismas laikys, kad Sutartis nėra sudaryta, tai žala, kurią atsakovė privalo atlyginti, kyla iš delikto.
15. Tuo tarpu atsakovė atsikirsdama nurodo, kad Sutarties su ieškove nesudarė, sutartyje atsakovės parašas yra suklastotas, darbus atliko žodinio susitarimo pagrindu, kuriuo įsipareigojimo sutvarkyti kelią nebuvo.
16. Atsakovės teiginiai, kad atsakovės atstovo parašas ant Sutarties yra klastotė, yra atmestini, kadangi šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų, bylos nagrinėjimo metu skirti ekspertizės neprašė. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Sutarties autentiškumą turi įrodinėti jį teikiantis asmuo, t.y. ieškovė (teismo posėdžio garso įrašo 20 min. 50 sek. - 21 min. 33 sek.). Civiliniame procese galioja bendroji taisyklė – įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, tačiau pabrėžtina, jog tai savaime neeliminuoja kitos šalies pareigos įrodyti savo atsikirtimuose nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Laikytina, kad atsakovė šios pareigos teisminio nagrinėjimo metu nesilaikė. Be to argumentai, kad Sutartyje esantis atsakovės atstovo parašas yra klastotė, yra nuginčyti ir bylos medžiaga, o būtent: iš pateiktos į bylą Sutarties turinio matyti, kad sutarties paskutiniame lape yra rangovo (atsakovės atstovo) parašas. Aplinkybę, jog Sutartį pasirašė atsakovės atstovas patvirtino ir liudytoju apklaustas E. B., kuris taip pat paaiškino, jog nepasirašius sutarties įmonė negalėtų atsiskaityti su atsakove. Aplinkybę, kad didžiąja dalimi su atsakove buvo atsiskaityta patvirtino ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas D. J. Teismas nenustatė šio liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi ir ieškovei palankių parodymų davimu, liudytojas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus. Galiausiai, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad miško rangos darbus atliko sutaręs žodžiu, tačiau negalėjo tiksliai paaiškinti dėl kurių tarpusavio įsipareigojimų šalys susitarė žodžiu, kas taip pat leidžia abejoti atsakovės teiginiais, kad jokios Sutarties su ieškove ji nepasirašė. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad net ir nesant rašytinės tarpusavio sutarties, atsakovui pripažįstant, kad su ieškove sudarė žodinę sutartį dėl miško rangos darbų atlikimo, šiuos darbus atliko, ieškovė iš dalies už juos atsiskaitė, laikytina, kad buvo suderinta šalių valia sukurti tarpusavio santykius, kuri yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiant lemiamos reikšmės valios išraiškos formai.
17. Taigi laikytina, kad priešingai nei teigia atsakovė, šalis siejo tarpusavio sudaryta ir pasirašyta Sutartis, kurios pagrindu atsakovė atliko miško kirtimo ir traukimo rangos darbus, todėl atsakovės atstovo argumentai dėl sutartis negalėjo buvo pasirašyta iš atsakovės pusės, o ant Sutarties atsakovės atstovo parašas yra klastotė, laikytini nepagrįstais, todėl atmestinais.
Dėl atsakovės pareigos atlyginti nuostolius
18. Ieškovė teigia, kad atsakovė sugadino privažiavimo kelią prie Žemės sklypo, todėl privalėjo jį suremontuoti, o atsakovei to nepadarius per nustatytą terminą, ieškovė pati suremontavo kelią ir dėl to patirtus nuostolius prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir teigia, kad įrodymų, kad buvo kelias ir kad jį sugadino atsakovė, nepateikta, todėl žala iš delikto nekilo. Pažymėjo, kad atsakovė niekada nežadėjo kelio suremontuoti.
19. Byloje ieškovė nurodė sugadinto kelio koordinates, pateikė žemėlapį, kuriame yra ginčo kelias. Taip pat iš ieškovės į bylą pateiktų fotonuotraukas matyti, kad Žemės sklype matosi techninių transporto priemonių padarytos provėžos. Liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad ant kelio buvo provėžos, kurių gylis siekė 40 cm – 1,20 m. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas D. J. paaiškino, kad fotonuotraukose yra ta vieta, kuriuo važiavo transporto priemonės ir kirtimo metu sandėliuota mediena. Atsakovė neginčijo, kad kelio provėžų nesutvarkė ir kelią remontavo ieškovės samdyti asmenys. Į bylą taip pat pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad ant kelio yra betono dalys, kitos statybinės medžiagos, ant dalies kelio atkarpos matyti buldozerio vikšrų žymės.
20. Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. SN3-173 nurodoma, kad kelio atkarpa, esanti (duomenys neskelbtini) buvo stipriai sugadinta, gyventojui S. P. buvo neįmanoma juo pravažiuoti iki savo namų, jį reikėjo skubiai tvarkyti, kelią sugadino UAB „Dartekus“, atlikdama miško rangos darbus sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal UAB Foros Global užsakymą; kelio sutvarkymo darbais rūpinosi UAB Foros Global.
21. Teismas kritiškai vertina atsakovės atstovų argumentus, kad Žemės sklype atliekant miško rangos darbus jokio kelio nebuvo, kadangi šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Atsakovės atstovas D. J. teismo posėdžio metu tvirtino, kad nebuvo nei asfaltuoto, nei žvyruoto kelio, o buvo pieva, tačiau šiuos argumentus paneigia teismo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai, kurie paliudijo, kad buvo pravažiuojamas keliukas, kuriuo taip pat važinėjo ir sodybos savininkas, pravažiuoti keliuku galėjo ir sunkvežimis. Abejoti atsakovės teiginiais apie kelio nebuvimą leidžia ir tai, kad, kaip pats atstovas nurodė posėdžio metu, iki miško ėjo pėsčiomis, nes buvo apsnigta, atsakovė smulkiau nedetalizavo, kokiu būdu nustatė, jog prie Žemės sklypo nebuvo privažiavimo kelio.
22. Atsižvelgiant į nurodyta, įvertinus nustatytas faktinės aplinkybės, liudytojų parodymus, ištyrus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Žemės sklype, kuriame atsakovė atliko miško rangos darbus, yra pravažiuojamas kelias, o ne pieva.
23. Sutartyje tiesiogiai nėra įtvirtinta atsakovės pareiga remontuoti ar atstatyti sugadintą kelią. Ieškinio reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo iš esmės prašoma atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu skolininko elgesys yra neteisėtas. Neteisėtumas civilinėje teisėje suprantamas plačiai – tai tiek sutarties pažeidimas, tiek konkrečios teisės normos, tiek bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.256, 6.263 straipsniai). Elgesys teisėtas ar ne atsakoma analizuojant elgesį asmens, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi bendrąja prasme žala – tai nukentėjusiojo turtinio ar kitokio intereso pažeidimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, tarp žalą padariusio asmens veiksmų ir žalos turi būti nustatytas teisinis priežastinis ryšys, kurio nustatymas susideda iš dviejų stadijų – pirma nustatomas faktinis priežastinis ryšys, t. y. aplinkybė, kad be atsakovo veiksmo žala nebūtų atsiradusi, antrojoje stadijoje nustatoma, ar faktinė žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo veiksmų. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus, ar žalos padarymo metu atsakovas galėjo ir turėjo numatyti tokios žalos atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015; kt.).
24. Pirmiau nustatytos aplinkybės tvirtina, kad atsakovė naudojosi privažiavimo keliu prie Žemės sklypo ir jį sugadino. Tai reiškia, kad nustatytas neteisėtas atsakovės elgesys apgadinant privažiavimo kelią. Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kuriais ji atlikdama Sutartyje numatytus miško rangos darbus sugadino privažiavimo kelią prie Žemės sklypo, ieškovė patyrė 16 052,55 Eur žalą, kurią sudaro betono ir žvyro atvežimas ant kelio, traktoriaus ir krautuvo nuoma, žvyro ir atsijų/akmens žvirgždo mišinio pristatymas ant kelio, ekskavatoriaus nuoma. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovei jos patirtus nuostolius (CPK 178, 185 straipsniai).
25. Vadovaujantis CK 6.249 straipsniu dėl kitos šalies kaltės galimai atsiradusios materialinės žalos, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, faktas ir dydis kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įrodinėjamas ir jų pagrįstumas vertinamas pagal juos patyrusios ir teigiančios šalies pateiktus įrodymus bei individualaus ginčo faktines aplinkybes.
26. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad suremontuoto kelio medžiagos ir atlikti darbai buvo nereikalingi, pertekliniai, per brangūs, ar, kad suremontuoto kelio darbų kaina, neatitinka rinkos kainų. Teismo posėdžio metu liudytojai paliudijo, kad ieškovė kelią siekė suremontuoti kol nebuvo atšilusi žemė, esant įšalui, kelio remontui nebuvo naudojamos brangios medžiagos, buvo atliekami būtiniausi kelio atstatymo/remonto darbai.
27. Atmestini atsakovės atstovo teiginiai apie ieškovės sąžiningumą, nustatant atsakovei per trumpą terminą suremontuoti kelią, kadangi atsakovė nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl termino pratęsimo, manydama, kad jis yra nesąžiningas, per trumpas ar kt., t.y. termino pagrįstumo klausimą atsakovė iškėlė tik teisminio nagrinėjimo metu.
28. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė, siekdama suremontuoti kelią 2021 m. kovo 30 d. sudarė sutartį su MB „Mogida“ dėl žvyro ir betono laitų atvežimo iki kelio. MB „Mogida“ ieškovei pateikė PVM sąskaitą – faktūrą Serija SP Nr. 02, kurios suma yra 2 013,51 Eur, kurią ieškovė apmokėjo 2021 m. balandžio 8 d. Ieškovė taip pat 2021 m. balandžio 2 d. sudarė sutartį su UAB „Deivitra“ dėl žvyro ir atsijų/akmens žvirgždo mišinio pristatymo ant kelio ir ekskavatoriaus nuomą. UAB „Deivitra“ ieškovei pateikė sekančias PVM sąskaitas – faktūras: 2021 m. balandžio 9 d. Nr. DVTR 0000616 – 5 290,73 Eur, 2021 m. balandžio 14 d. Nr. DVTR 0000617 – 2 429,08 Eur, 2021 m. balandžio 15 d. Nr. DVTR 0000618 - 2 728,55 Eur, 2021 m. balandžio 20 d. Nr. DVTR 0000619 – 3 590,68 Eur, iš viso mokėtina suma 14 039,04 Eur, kurias ieškovė apmokėjo 2021 m. balandžio 14 d., 2021 m. balandžio 23 d. , 2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. gegužės 7 d., 2021 m. gegužės 31 d.
29. Ieškovė nurodė, to neneigė ir atsakovė, kad pagal Sutartį ieškovė atsakovei liko skolinga 853,65 Eur, kuriuos 2021 m. birželio 16 d. įskaitė į atsakovės mokėtiną 16 052,55 Eur sumą (CK 6.130 straipsnis). Atsakovė neginčijo įskaitymo ir jo sąlygų. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas negalėjo tiksliai nurodyti ir neginčijo ieškovės skolos dydžio atsakovei. Taigi atlikus įskaitymą, atsakovės mokėtina suma ieškovei yra 15 198,90 Eur.
30. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti 15 198,90 Eur dydžio nuostolius laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinu.
31. Atsakovės atsovo argumentai, kad iš pateiktų sąskaitų nėra aišku, ar medžiagos buvo naudojamos ginčo keliui, laikytinos prielaidomis, neparemtos jokiais įrodymais. Priešingai, kad apie tai, kuris kelias buvo remontuojamas, jo lokacija ir kokiomis medžiagomis patvirtino byloje apklausti liudytojai bei šią aplinkybą tvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos, (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. rugsėjo 16 d. raštas.
32. Byloje taip pat yra pateiktas garso įrašas, kuriuo ieškovė grindžia atsakovės pripažinimą dėl apgadinto kelio ir ketinimo jį atstatyti. Atsakovė teigia, kad garso įrašas nėra leistina įrodinėjimo priemonė, kadangi apie garso įrašo darymą nebuvo informuota atsakovė, todėl tokiu įrašu pažeidžiamos atsakovės asmens teisės į privatų gyvenimą, taip pat jis nėra vientisas, ieškovė nepateikė garso įrašo įrenginio charakteristikų, aprašymų, garso įraše nėra aišku, apie kokį kelią yra kalbama.
33. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).
34. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas D. J. nei patvirtino, nei paneigė, kad garso įraše girdimas jo balsas. Liudytojas E. B. nurodė, kad išklausius garso įrašą, jame girdimas jo balsas ir, kaip paaiškino, manė, jog kalbėjo su D., teigė, kad kito įrašo ar pokalbio dėl kelio remonto tarp asmenų nebuvo. Tiek atsakovė, tiek liudytojas E. B. paliudijo, kad dėl miško rangos darbų ir dėl sugadinto kelio bendravo tik telefonu. Teismo vertinimu, toks įrodymas negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, jog atsakovė pripažino savo prievolę sumontuoti kelią. Teismas vertindamas garso įrašą, atkreipia dėmesį, kad iš tiesų garso įraše nėra aptariama kelio lokacija, nenustatyta įrašo padarymo data, iš pokalbio garso įraše esančios informacijos negalima atskleisti detaliai atsakovės atstovo tapatybės, todėl garso įrašas laikytinas nepatikimu ir teismas juo nesiremia.
Dėl proceisnių palūkanų priteisimo
35. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 alimi, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
36. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
37. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad ji patyrė 2 302,20 Eur bylinėjimosi išlaidų: 342 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 1 960,20 Eur už teisinę pagalbą. Įvertinus procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, patirtos bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB Foros Global, j. a. k. 304832129, iš atsakovės UAB „Dartekus“, j.a.k. 304771758, 15 198,90 Eur (penkiolika tūkstančių vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus ir 90 ct) nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 198,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021-06-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 302,20 Eur (du tūkstančius tris šimtus du eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.