Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2025-02-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-823-1232/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-25
Bylos Nr.
e2YT-823-1232/2025
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01969-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Venckevičienė
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Rasa Malinauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-823-1232/2025Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01969-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.5; 3.4.6.2; 3.2.6.1; (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 25 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,sekretoriaujant Jolitai Matulienei,dalyvaujant pareiškėjui V. K., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimu teismo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. po savo motinos M. S., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina M. S.. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis M. S. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus: 3.2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir 6.1000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). M. S. testamento sudariusi nebuvo. Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarės Astos Banienės pažyma Nr. S-93 patvirtina, kad paveldėjimo byla į M. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą nėra vedama. VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruota M. S. palikimo priėmimo faktų.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad iš karto po motinos mirties pradėjo jos turtą valdyti kaip savo nuosavybę. Motina M. S. iki pat savo mirties gyveno su savo sutuoktiniu B. G. S. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) seniūnijos archyve saugomos Ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis yra įregistruotas, kaip priklausantis M. S. ūkiui. Tačiau, šis gyvenamasis namas nuosavybės teise nei pareiškėjo motinai, nei jos sutuoktiniui niekada nepriklausė, jis buvo jo motinos tetos O. M.. Pareiškėjo motina savo vardu registruoto gyvenamojo būsto neturėjo. Mirus motinai, jos sutuoktinis B. G. S. sirgo vėžiu, buvo labai silpnos sveikatos, didesnę laiko dalį iki savo mirties praleido gydymo įstaigose, jis į savo sutuoktinės M. S. palikimą nepretendavo. B. G. S. turėjo savo tėviškę, todėl sutiko, kad visas pareiškėjo motinos palikimas atitektų jam, kaip vyriausiajam jos sūnui, juolab, kad bendro nekilnojamojo turto gyvendami santuokoje įsigiję nebuvo. Pareiškėjo brolis J. K. taip pat neprieštaravo, kad visas M. S. palikimas atitektų pareiškėjui. Pareiškėjas pasiėmė motinos turėtas rankų darbo austas lovatieses, linines drobes bei kitus asmeninius daiktus, kuriuos parsivežė pas save į namus. Mirus motinai pareiškėjas jos nekilnojamąjį turtą priėmė faktiniu valdymu. Motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės į miško plotą ir į ariamos žemės plotą, t. y. į du atskirus plotus. Pareiškėjas nuo pat nuosavybės grąžinimo rūpinosi motinos miško plotu, kiekvienais metais pavasarį išvalydavo mišką nuo sausuolių bei savivarčių medžių. Yra išvalęs mišką nuo menkaverčių krūmynų bei į jų vietą prisodinęs medžių, kurie jau yra užaugę brandžiais medžiais. Taip pat iš šio miško yra išsipjovęs rąstų, pasigaminęs lentų, kuriomis remontavo savo namus. Kadangi motina, jai atkūrus nuosavybės teises buvo sulaukusi pensinio amžiaus, jokių žemės mokesčių nemokėjo. Pareiškėjas pasigaminti miške malkų leisdavo ir savo broliui J. K., jis jam padėdavo prižiūrėti mišką, nes paveldėtas ariamos žemės sklypas buvo arčiau jo gyvenamosios vietos, todėl juo leido naudotis broliui, kuris pareiškėjui už tai užaugindavo bulvių, daržovių, taip pat, už tai, kad naudojosi žeme, užaugindavo pareiškėjui į metus po kiaulę. Tarp pareiškėjo ir brolio J. K., jokių pykčių ar ginčų, kad motinos visą žemę bei mišką paveldės pareiškėjas, niekada nebuvo. Tokio ginčo nebuvo ir iki pat brolio mirties (duomenys neskelbtini). Broliui mirus, pareiškėjas ariamos žemės plotu žodine sutartimi leido naudotis ūkininkui A. S.. Savo motinos M. S. palikimą, pareiškėjas pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir motinai priklausantį mišką, ariamą žemę bei jos asmeninius daiktus, pradėjo valdyti kaip savo. Kitų asmenų, priėmusių M. S. palikimą nėra, pareiškėjo brolis iki pat savo mirties į notarą dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė, aktyvių veiksmų dėl jos palikimo priėmimo neatliko.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad motina turėjo žemės – miško žemės ir dirbamos žemės. Namas, kuriame motina gyveno iki mirties jai nuosavybės teise nepriklausė. Po motinos mirties jis pasiėmė likusias motinos staltieses, bei brolio padedamas rūpinosi žeme. Į notarą dėl palikimo po motinos mirties nesikreipė, nes nežinojo, kad tai turi padaryti. Iki šiol rūpinasi žeme, esančia (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pagal žodinį susitarimą žeme naudojasi ūkininkas A. S.. Už žemę mokesčius, kol buvo gyvi tėvai, mokėjo tėvai, o paskui pareiškėjas su broliu dalimis. Jis rūpinosi motinos laidotuvėmis, prižiūri ir tvarko motinos kapus (2025 m. vasario 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 51 s. – 11 min. 45 s.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Rasa Malinauskienė prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir teismui įsitikintus, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, jie neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. VĮ turto banko atstovas į posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepime prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą M. S. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl pareiškėjo V. K. pareiškimo neginčija, prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepime prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė sprendimą priimti teismo nuožiūra, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-98/2011; Nr. 3K-3-552/2010; Nr. 3K-3-388/2010; Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis dėl M. S. palikimo priėmimo atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio CK nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra M. S. sūnus (el. b. l. 10–11). M. S. buvo susilaukusi dviejų vaikų: V. K., J. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9–11). M. S. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8). Paveldėjimo byla po M. S. mirties nebuvo užvesta (el. b. l. 22). Palikėja savo vardu turėjo nuosavybės teise įregistruota nekilnojamąjį turtą: 3.2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir 6.1000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15–19).

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas (kaip, kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjos daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą nekilnojamajame turte po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame turte, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po M. S. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko. Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, jog po motinos mirties jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei vienas iš dviejų jos vaikų, pretenzijų pareiškėjui dėl to, kad jis vienas pradėjo faktiškai valdyti mamos turtą, jo brolis J. K. jam nereiškė, prie turto išlaikymo neprisidėjo. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad pareiškėjas po motinos M. S. mirties rūpinosi motinos turtu – žeme. Jis kiekvienais metais pavasarį išvalydavo mišką nuo sausuolių bei savivarčių medžių, menkaverčių krūmynų bei į jų vietą prisodino medžių, kurie jau yra užaugę brandžiais medžiais. Taip pat iš šio miško yra išsipjovęs rąstų, pasigaminęs lentų, kuriomis remontavo savo namus. Pasigaminti miške malkų leisdavo ir savo broliui J. K., kuris pareiškėjui padėdavo prižiūrėti mišką. Kadangi pareiškėjo paveldėtas ariamos žemės sklypas buvo arčiau jo brolio gyvenamosios vietos, tai juo leido naudotis broliui, o brolis pareiškėjui už tai užaugindavo bulvių, daržovių. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino byloje apklaustos liudytojos D. M. ir V. Ž.. Liudytoja D. M. patvirtino, kad su pareiškėju buvo kaimynai, pareiškėjo motina M. S. turėjo du vaikus J. ir V.. Po M. S. mirties jos likusiu turtu – žeme prie namų, (duomenys neskelbtini), ir mišku rūpinosi jos vaikai. M. S. palaidojo vaikai, sūnus J. jau miręs (2025 m. vasario 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 21 s. – 17 min. 12 s.). Liudytoja V. Ž. patvirtino, kad su pareiškėju yra kaimynai, jo motina M. S. mirė (duomenys neskelbtini), ją palaidojo vaikai V.s ir J.. M. S. turėjo du vaikus, jos sūnus J. mirė (duomenys neskelbtini). M. S. buvo audėja, turėjo staltiesių, gyveno savo tetos namuose, kurie sudegė. M. S. turėjo žemės ir miško (duomenys neskelbtini). Likusia žeme rūpinasi M. S. sūnus V., kadangi J. jau nebėra. Pareiškėjas ir jo brolis sutarė gražiai, M. S. sutuoktinis jos mirties dieną buvo silpnos sveikatos (2025 m. vasario 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 51 s. – 21 min. 03 s.). Suinteresuoti asmenys palikimo priėmimo fakto po palikėjos mirties neginčija, įrodymų, kad patys pretenduotų į palikėjos palikimo dalį, nėra.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl M. S. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Vilma Venckevičienė