Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-30 · Civilinė byla Nr. e2S-262-934/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-30Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
e2S-262-934/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36892-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
Lietuvos muzikų sąjungos
Atsakovas
Asociacijai LATGA
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-262-934/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36892-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.2.5; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos muzikų sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-43594-600/2019, kuria atsisakyta priimti ieškovės Lietuvos muzikų sąjungos ieškinį atsakovei Asociacijai LATGA dėl kūrinių panaudojimo licencinės sutarties sąlygų nustatymo.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Asociacijai LATGA, kuriuo prašė nustatyti ieškinyje nurodytas kūrinių naudojimo tarp LATGA ir LMS licencinės sutarties sąlygas bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad nuo to laiko, kai atsakovė LATGA perėmė kolektyvinio autorių teisių administravimo funkcijas, tarp šalių de facto vyko derybos dėl licencinės sutarties sąlygų (tarifų už Lietuvos muzikų sąjungos leidyboje panaudojamus kūrinius) nustatymo, tačiau šalims nesusitarus, LATGA vienašališkai nustačiusi ieškovei mokėtinų autorinių mokesčių tarifus, kreipėsi su reikalavimu į teismą (civilinė byla Nr.e2-32374-868/2019). Šioje byloje teismui atsisakius priimti Lietuvos muzikų sąjungos priešieškinį, Lietuvos muzikų sąjunga, gindama savo pažeistas subjektines teises, pateikė atskirą ieškinį. Lietuvos muzikų sąjungos subjektinių teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad pagal LATGA vienašališkai nustatomus tarifus LMS vykdoma nekomercinė muzikos įrašų leidyba turėtų būti sustabdyta, tuo pačiu būtų sustabdyta Lietuvos muzikų sąjungos įstatuose numatyta ir vykdoma Lietuvos muzikinės kultūros sklaida ir edukacija. Tokia situacija ne tik neproporcingai apribotų Lietuvos muzikų sąjungos veiklą, tačiau prieštarautų ir viešajam interesui. Kita vertus LATGA vienašališkai nustatyti autorinių mokesčių tarifai yra ydingi, nes nėra pagrįsti ekonomine logika, kaip antai, atsakovė nustato „minimalią didmeninę“ ir „minimalią mažmeninę“ kainą ir šiuos tarifus taiko ieškovei, nors puikiai supranta, kad Lietuvos muzikų sąjunga neužsiima didmenine prekyba kaip tokia apskritai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-27 nutartimi atsisakė priimti ieškovės Lietuvos muzikų sąjungos ieškinį atsakovei Asociacijai LATGA dėl kūrinių panaudojimo licencinės sutarties sąlygų nustatymo.

3. Teismas nustatė, kad ieškiniu ieškovė siekia, kad teismine tvarka būtų nustatytos sutarties, taikytinos ginčo šalims, esminės sąlygos pagal ieškovės pasiūlytas sąlygas. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kolektyvinio administravimo organizacijos, kolektyvinio administravimo organizacijų nariai, teisių turėtojai ar naudotojai visus ginčus, kilusius dėl šiame Įstatyme nustatytų kolektyvinio administravimo nuostatų taikymo, įskaitant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ginčus dėl kolektyviai administruojamų daugiateritorių licencijų, gali perduoti spręsti Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijai. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą bei atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šalims nesudarius sutarties dėl atlyginimo dydžio, atsakovė LATGA kreipėsi teismą dėl autorinio atlyginimo priteisimo, bei atsižvelgęs į aukščiau nurodytą reglamentavimą, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas (nustatyti šalims sutarties sąlygas pagal ieškovės siūlomas sąlygas) nenagrinėtinas teisme, nes nebuvo laikytasi tokio reikalavimo sprendimui įstatymu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Be to, ieškovei nesutinkant su atsakovės kitoje byloje jai reiškiamais reikalavimais dėl autorinio atlyginimo priteisimo, ji turi teisę ginčyti autorinio atlyginimo dydį, jo apskaičiavimo metodiką ir pan., bet ne nesilaikant įstatymu nustatytos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos kreiptis į teismą ir siekti nustatyti kitai ginčo šaliai ieškovės pageidaujamas sutarties sąlygas.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė Lietuvos muzikų sąjunga prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmos instancijos teismui.

5. Atskirajame skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 72³⁰ straipsnio 1 dalies normos lingvistinė, loginė bei sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymo leidėjas, į įstatymo normos formuluotę įrašydamas frazę „gali perduoti“, autorių teisių ir gretutinių teisių teisinių santykių subjektams suteikė dispozityvią teisę kreiptis į nurodytą ginčų nagrinėjimo subjektą, tačiau nenustatė pareigos kreiptis į tokį subjektą. Kitaip tariant, teisinių santykių subjektai pagal įstatymą gali laisvai pasirinkti savo teisių ir teisėtų interesų gynybos būdą.

6. Apeliantės vertinimu, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas viršijo savo diskrecijos teisę, nes teismai neturi teisės suinteresuotam asmeniui nustatyti daugiau procesinių pareigų, nei tiesiogiai nustatyta įstatyme. Procesiniuose įstatymuose suinteresuotiems asmenims nustatytos procesinės pareigos negali būti aiškinamos plečiamai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutarties, kuria atsisakė priimti ieškovės Lietuvos muzikų sąjungos ieškinį atsakovei Asociacijai LATGA dėl kūrinių panaudojimo licencinės sutarties sąlygų nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. Byloje nustatyta, kad ieškovė Lietuvos muzikų sąjunga kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Asociacijai LATGA, kuriuo prašė nustatyti ieškinyje nurodytas kūrinių naudojimo tarp LATGA ir LMS licencinės sutarties sąlygas bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieškinį, nurodydamas, jog ieškovė nesilaikė įstatymu nustatytos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos.

9. Atskirajame skunde ieškovė nurodė, jog Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalies norma, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, subjektams suteikia dispozityvią teisę kreiptis į nurodytą ginčų nagrinėjimo subjektą, tačiau nenustato pareigos kreiptis į tokį subjektą. Apeliantės vertinimu, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ieškovei nustatyti daugiau procesinių pareigų, nei tiesiogiai nustatyta įstatyme. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais apeliantės argumentais.

10. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka; šia tvarka nepasinaudojus, teismas ieškinį atsisako priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017 ir kt.).

12. Pažymėtina tai, jog teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma bei turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas nevertina pateikto ieškinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

13. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į ginčo šalis ir ginčo pobūdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog taikytinos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatos (toliau – ATGTĮ). Atsisakydamas priimti ieškovės Lietuvos muzikų sąjungos ieškinį, teismas rėmėsi ATGTĮ 72³⁰ straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad kolektyvinio administravimo organizacijos, kolektyvinio administravimo organizacijų nariai, teisių turėtojai ar naudotojai visus ginčus, kilusius dėl šiame Įstatyme nustatytų kolektyvinio administravimo nuostatų taikymo, įskaitant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ginčus dėl kolektyviai administruojamų daugiateritorių licencijų, gali perduoti spręsti Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėto straipsnio lingvistinis aiškinimas patvirtina, jog kolektyvinio administravimo subjektams yra suteikiama teisė, o ne pareiga kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijai, t. y. įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė tokių ginčų nagrinėjimo tvarka. Be to, ATGTĮ 72²⁹ straipsnis nustato, jog kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų ginčai, susiję su taikomomis ar siūlomomis kolektyvinio administravimo organizacijų licencijų teikimo sąlygomis, licencinių sutarčių pažeidimais, ir kiti ginčai, kilę dėl šiame Įstatyme nustatytų kolektyvinio administravimo nuostatų taikymo, sprendžiami teisme. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

14. Tuo pačiu teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nevertintinas klausimas, ar pateiktas ieškinys, atsižvelgiant į jo pagrindą ir dalyką, gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi tai nėra apeliacijos objektas.

15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantės (ieškovės) atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės Lietuvos muzikų sąjungos atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovės Lietuvos muzikų sąjungos ieškinį atsakovei Asociacijai LATGA dėl kūrinių panaudojimo licencinės sutarties sąlygų nustatymo, panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza