- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-907-794/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36892-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- Lietuvos muzikų sąjungos
- Atsakovas
- Asociacijai LATGA
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) Lietuvos muzikų sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7679-909/2020 pagal ieškovės Lietuvos muzikų sąjungos ieškinį atsakovei Asociacijai LATGA dėl kūrinių panaudojimo licencinės sutarties sąlygų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos muzikų sąjunga (toliau - LMS) pareiškė ieškinį atsakovei Asociacijai LATGA (toliau – LATGA) dėl kūrinių panaudojimo licencinės sutarties sąlygų nustatymo ir prašo teismo nustatyti kūrinių naudojimo ieškovės ir atsakovės licencinės sutarties esmines sąlygas jos nurodytu būdu; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji yra meno kūrėjų asociacija, nepelno siekiantis subjektas, įsteigtas ir veikiantis pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą bei Asociacijų įstatymą. Atsakovė LATGA nuo 2015 m. perėmė NCB filialo Lietuvoje kolektyvinio autorių teisių administravimo funkcijas, ir nuo to laiko tarp šalių de facto vyko derybos dėl licencinės sutarties sąlygų, t. y. tarifų už LMS leidyboje panaudojamus kūrinius nustatymo, tačiau šalims nesusitarus, LATGA vienašališkai nustatė ieškovei mokėtinų autorinių mokesčių tarifus, kreipėsi su reikalavimu į teismą ir buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-32374-868/2019 (bylos numeris po perkėlimo į kitus metus Nr. e2-1406-868/2020). Minėtoje byloje teismui atsisakius priimti ieškovės priešieškinį, LMS, gindama savo pažeistas subjektines teises, teikė atskirą ieškinį šioje civilinėje byloje.
Šalies argumentai
2. Ieškovės teigimu, LMS subjektinių teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad pagal LATGA vienašališkai nustatomus tarifus LMS vykdoma nekomercinė muzikos įrašų leidyba turėtų būti sustabdyta, tuo pačiu būtų sustabdyta LMS įstatuose numatyta ir vykdoma Lietuvos muzikinės kultūros sklaida ir edukacija. Tokia situacija, ieškovės nuomone, ne tik neproporcingai apribotų LMS veiklą, tačiau prieštarautų ir viešajam interesui. Kita vertus, LATGA vienašališkai nustatyti autorinių mokesčių tarifai, kaip ieškovė nurodo, yra ydingi, kadangi nėra pagrįsti ekonomine logika, kaip atsakovė nustato „minimalią didmeninę“ ir „minimalią mažmeninę“ kainą ir šiuos tarifus taiko ieškovei, nors, kad LMS neužsiima didmenine prekyba kaip tokia apskritai, ieškovės žiniomis, atsakovė supranta. Nepaisant to, LATGA šias nuostatas taiko ir toms laikmenoms, kurios apskritai neparduodamos, o neatlygintinai platinamos akademinės muzikos kultūros sklaidos ir edukacijos tikslais.
3. Ieškovė, remdamasis Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 72¹² straipsnio 1 dalimi ir 72¹³ straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad įstatymo leidėjas nenustatė imperatyvo autorių teisių objektų naudotojams prisijungti prie ieškovės parengtos standartinės licencinės sutarties. Ieškovės manymu, licencinės sutarties sąlygos gali būti nustatytos suderinta šalių, t. y. autorių teisių kolektyvinio administravimo subjekto – LATGA ir autorių teisių naudotojo LMS valia, atsižvelgiant į šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir autorių teisių naudotojo veiklos pobūdį. Priešingas šios normos aiškinimas suponuotų vienos teisinių santykių šalies diskriminaciją, turint omenyje, kad tarp LATGA ir LMS, kaip dviejų asociacijų, nėra ir negali būti kokio nors pavaldumo santykių. Atsakovė, ieškovės manymu, turėtų pagrįsti ir įrodyti, kad jos vienašališkai nustatomi tarifai atitinka LMS naudojamų objektų prekyboje ekonominę vertę ir šios asociacijos veiklą apskritai. Ieškovė taipogi atkreipia dėmesį į ATGTĮ nuostatų sisteminio santykio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnio 1 dalį, kuriame įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui principas ir paaiškina, kad įstatymo leidėjas nenustato tiesioginio imperatyvo autorių teisių naudotojams prisijungti prie licencinės sutarties, tačiau sistemiškai aiškinant ATGTĮ normas, ieškovė daro išvadą, kad įstatymo leidėjas tam tikrai autorių teisių naudotojų grupei, t. y. retransliuotojams, suteikė daugiau derybinių galių ir privilegijų nei kitoms autorių teisių naudotojų grupėms, pavyzdžiui, garso įrašų ar literatūros leidėjams. Toks teisinis reguliavimas suponuoja LMS, kaip asociacijos, užsiimančios muzikos įrašų leidyba, diskriminaciją kitų autorių teisių naudotojų (retransliuotųjų) atžvilgiu. Numatytas ir ieškovės nurodytas teisinis reguliavimas, LMS įsitikinimu, prieštarauja Konstitucijai ta apimtimi, kad įstatymų leidėjas suteikė tam tikrai autorių teisių naudotojų grupei išskirtines sąlygas ir daugiau derybinių galių, nei kitoms analogiškoms grupėms. LMS manymu, ATGTĮ nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja ir Konstitucijai, kurioje įtvirtinta, kad Valstybė remia kultūrą, ta apimtimi, kad ATGTĮ nėra aiškiai apibrėžtos išimtys ir lengvatos nekomercinei, kultūros sklaidos, edukacijos tikslais vykdomai įrašų leidybai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys susideda iš ieškovės interpretacijos apie tariamą jos subjektinių teisių pažeidimą ir atkreipia dėmesį, kad ATGTĮ 72¹³ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kolektyvinio administravimo organizacija, teikdama naudotojams licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir administruodama kolektyviai administruojamų pajamų surinkimą ir išieškojimą, taiko pagal ATGTĮ 72 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas patvirtintus atlyginimų tarifus ir galimas jų nuolaidas, išskyrus ATGTĮ numatytais atvejais. Taigi, pats įstatymas numato atsakovo pareigą, sprendžiant autorinio atlyginimo sumokėjimo ar išieškojimo klausimus, vadovautis teisės aktų nustatyta tvarka LATGA patvirtintais tarifais. Atsakovė pasisakė dėl ieškovės paminėtos civilinės bylos Nr. e2-1406-868/2020, kuri buvo iškelta dėl ieškovės neteisėto, o kartu ir nesąžiningo elgesio, t. y. prieš prasidedant ieškovės susirašinėjimui su atsakove, tiek ir ilgą laiką po to, kai šis susirašinėjimas nutrūko, ieškovė, neinformuodama atsakovės, užsiėmė muzikos albumų su juose įrašytais LATGA repertuaro kūriniais leidyba. Ne vėliau kaip 2017 m. vasario mėnesio pradžioje, LSM pradėjo muzikos albumus viešai skelbti internete, sudarydama galutiniams vartotojams galimybę juos parsisiųsti. Apie ieškovės vykdytus autorių teisių pažeidimus atsakovė sužinojo iš trečiųjų asmenų. Atsakovė pažymi, kad, remiantis ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalimi, 73 straipsniu, 86 straipsniu, įvertinus aktualų teisinį reglamentavimą, taip pat jau ne kartą akcentuotą faktą, ieškovė LATGA repertuaro kūrinius naudojo neteisėtai, t. y. nesudariusi su LATGA licencinės sutarties, kurioje būtų įtvirtinti kitokie, nei de facto – pagal LATGA tarybos patvirtintus tarifus pritaikyti, autorinio atlyginimo dydžiai, atsakovės teigimu, visi ieškinio teiginiai, kvestionuojant LATGA tarifų taikymą ginčo situacijoje yra teisiškai nepagrįsti bei absoliučiai jokio ieškovės teisių pažeidimo nepagrindžia.
5. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, jog autorinio atlyginimo nustatymas pagal LATGA Tarybos patvirtintus tarifus neva lemtų LSM nekomercinės muzikos įrašų leidybos veiklos sustabdymą ir pastarojo teiginio nepagrindžia absoliučiai jokiais įrodymais. LMS iš valstybės biudžeto gauna nuolatinį finansavimą, vien nuo 2014 m. iki 2018 m. laikotarpiu valstybės skirta pinigų suma, t. y. ieškovės įstatuose numatytos veiklos vykdymui, viršija pusės milijono eurų ribą. Tuo tarpu, LATGA prašytas sumokėti, o vėliau – priteisti pagal civilinėje byloje Nr. e2-1406-868/2020 pareikštą ieškinį, autorinis atlyginimas, kuris buvo apskaičiuotas vadovaujantis LATGA Tarybos patvirtintais tarifais, nesiekia net 1 procento dydžio iš valstybės ieškovės gautų lėšų sumos. Atsakovė atsiliepime akcentuoja, kad pagal bendrąsias ATGTĮ normas bei sąlygas, nagrinėjamo ginčo atveju aktualių LATGA Tarybos patvirtintų LATGA autorinio atlyginimo už viešą muzikos kūrinių atlikimą tarifų 21 skyriaus 21.1 punkte „Kūrinių atgaminimas laikmenose ir jų platinimas“ numatyta, kad autorinis atlyginimas atitinkamam laikmenos tipui skaičiuojamas pagal tarifą, tam tikrą formulę. Jeigu nepateikiama didmeninė ir/ar mažmeninė kainos arba jos yra mažesnės, nei nurodytos lentelėje, taikomos minimalios didmeninė ir/ar mažmeninė kainos. Todėl atsakovė nurodo, kad autorinis atlyginimas privalo būti mokamas ne tik už laikmenų, kuriose įrašyti LATGA atstovaujamų teisių turėtojų kūriniai, platinimą, bet ir už patį šių kūrinių atgaminimą (laikmenose). Taip pat LATGA Taryba, tvirtindama autorinio atlyginimo tarifus kūrinių atgaminimui laikmenose, numatė minimalius dydžius, kurie taikytini tais atvejais, kuomet laikmenos (CD, DVD, VINYL ir kt.) nėra platinamos (tik atgaminamos) bei platinamos neatlygintinai (nepateikiant didmeninės/mažmeninės kainos) ir/ar platinamos už mažesnes, nei tarifuose nurodytos, kainas. Atsakovė pažymi, jog aptartos tarifų nuostatos buvo patvirtintos laikantis visų, t. y. tiek ATGTĮ, tiek bendrosiose sąlygose numatytų, kriterijų, taip pat užtikrinant minimalius LATGA atstovaujamų teisių turėtojų interesus, derinant juos su kūrinių naudotojų interesais.
6. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės akcentuojama LMS nekomercinė veikla, yra remiama nuolatiniu finansavimu valstybės biudžeto lėšomis. Tuo tarpu, papildomų privilegijų ieškovei suteikimas autorių teisių turėtojų sąskaita, t. y. sumažinant LATGA nustatytą bei nekomercinės veiklos atveju taikomą minimalų autorinio atlyginimo tarifą, reikštų: 1) neabejotiną ATGTĮ nuostatų bei autorių teisių pažeidimą, t. y. LMS interesai, susiję su kultūros sklaida, negali būti iškeliami aukščiau už autorių interesus; 2) ieškovės protegavimą, išskirtinių sąlygų sudarymą, kitų nekomercine veikla užsiimančių subjektų atžvilgiu. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė nuolat akcentuoja nekomercinę savo veiklą bei neatlygintinį laikmenų, kuriose įrašyti LATGA repertuaro muzikos kūriniai, platinimą, šiuo aspektu LMS sąmoningai nutyli faktą, jog LATGA užsiima ir atlygintine muzikos albumų platinimo veikla, t. y. tiek CD/DVD laikmenų forma, tiek muzikos albumų paskelbimu internete. Ši veikla, kuri vykdoma be LATGA licencijos – neteisėtai, buvo konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus 2020 m. kovo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1406-868/2020. Atsakovė patikina, kad licencinės sutartys tarp kūrinių naudotojų bei kolektyvinio administravimo organizacijų gali būti sudaromos prisijungimo būdu, taip pat gali būti pasirašomos, įvykus šalių deryboms bei jų metu sulygus dėl atitinkamų licencijavimo sąlygų.
7. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad licencinė sutartis tarp ginčo šalių dėl kūrinių atgaminimo bei platinimo laikmenose nebuvo bei nėra sudaryta, todėl joks esamų sutartinių santykių modifikavimas teismo tvarka, atsakovės teigimu, nėra galimas. Byloje ieškovės pareikštas reikalavimas, laikytinas nesukeliančiu jokių materialiųjų teisinių padarinių, net ir nustačius ieškovės įvardijamas – ieškinio dalyką sudarančias, licencinės sutarties sąlygas, toks teismo sprendimas jokių teisinių padarinių ginčo šalims nesukurtų, kadangi atsakovė sutarties pagal pastarąsias sąlygas su ieškove pasirašyti neprivalo.
Atsiliepimas
8. Ieškovė dublike nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, kadangi atsakovė klaidina teismą teigdama, jog LMS gauna valstybės finansavimą. LMS niekada negavo, negauna ir abejotina, kad ateityje ar kada gaus nuolatinį finansavimą iš valstybės biudžeto, nes nuolatinį finansavimą savo veiklai gauna tik valstybės įstaigos savo etatinių darbuotojų ir pastatų bei ūkio reikmių išlaikymui, o LMS yra asociacija ir finansavimą gauna ne nuolatinį, o tik konkretiems kultūros ir meno projektams, už kuriuos atsiskaito finansavimą skyrusiam subjektui. Ieškove nesutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovė nutylėjo tą aplinkybę, kad LMS 2016 metais atsakovei sumokėjo 500 Eur dydžio mokestį už LATGA repertuaro muzikos įrašų leidybą, tačiau atsakovė šį mokestį atsisakė priimti, gautas lėšas gražindama ieškovei. Todėl tokiomis aplinkybėmis atsakovė neturi pagrindo pasisakyti apie ieškovės nesąžiningumą, o klausimas tik gali kilti, ar atsakovė ir jos valdymo organai nepiktnaudžiauja teise ir atsakovei įstatymu suteiktomis išskirtinėmis kolektyvinio administravimo teisėmis, vienašališkai nustatant tarifus. Ieškovė akcentuoja, kad jos prašomus nustatyti tarifus grindžia labai konkrečiais ir realiai egzistuojančiais ekonominiais rodikliais – gamintojo nustatyta ir sudaryta gaminio savikaina bei gaminio tiražu, kas atsispindi finansiniuose dokumentuose. Ieškovė nesutinka su tuo, kaip atsakovė vertina šalių susirašinėjimą ir mano, kad atsakovė, teigdama, kad siūlė ieškovei tartis dėl jai aktualių licencijos sąlygų, paprasčiausiai mėgina suklaidinti teismą ir įteigti mintį apie tariamą ieškovės nesąžiningumą. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad nė viename iš teismui pateiktų elektroninių laiškų nėra jokio konkretaus atsakovės pasiūlymo dėl aktualių tarifų.
9. Atsakovė triplike nurodo, kad kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikdama byloje LMS finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas, rašytiniais įrodymais pagrindė aplinkybę, jog ieškovė kiekvienais metais iš valstybės biudžeto gauna atitinkamą finansavimą bei tuo pačiu atsikirto į ieškinyje išdėstytą poziciją, jog autorinio atlyginimo nustatymas pagal LATGA Tarybos patvirtintus tarifus neva lemtų LMS nekomercinės muzikos įrašų leidybos veiklos sustabdymą. Taigi, atsakovė remiantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) įtvirtintomis normomis, ieškovė, atsikirsdama į LATGA atsiliepimo į ieškinį argumentus, grindžiamus LMS finansinės atskaitomybės dokumentais, t. y. teigdama, jog šiuose dokumentuose užfiksuotos sumos buvo naudojamos įvairiems projektams, o muzikos įrašų leidybai likdavo tik nedidelė jų dalis, privalo tokią savo poziciją įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, ieškovė jokių aptariamą savo poziciją patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl dublike išdėstytais LMS teiginiais nėra pagrindo vadovautis. Teisės aktai jokių išlygų tokiems kūrinių naudotojams, kaip LMS, autorių teisių objektų naudojimo srityje nenumato, t. y. jokio teisinio pagrindo sudaryti ieškovei išimtines sąlygas esamu atveju nėra. Atsakovė nurodo, jog esamo ginčo situacijoje būtina atkreipti dėmesį į tai, kad licencija muzikos įrašų leidybai yra suteikiama kiekvienam konkrečiam kūrinių panaudojimo atvejui. Tai reiškia, jog, skirtingai nei nurodo ieškovė, LMS 2015 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. balandžio 29 d. laikotarpiu, t. y. jau po NCB filialo Lietuvoje veiklos pasibaigimo, išleidus keletą atskirų muzikos albumų (įvairiose laikmenose) bei teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipus šiuo klausimu į LATGA, atsakovė apie ieškovės ketinimą naudoti LATGA repertuaro muzikos kūrinius nežinojo ir negalėjo žinoti. Tuo tarpu, pati aplinkybė, jog ieškovė pakankamai ilgą laiką pažeidinėjo autorių teises bei teisės aktų nuostatas, nuslėpdamas šį faktą nuo LATGA, jokio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus nesudaro.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį dėl kūrinių panaudojimo licencinės sutarties sąlygų nustatymo atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
11. Teismas vertino, kad ieškovė LATGA repertuaro kūrinius naudojo neteisėtai, t. y. nesudariusi su atsakove licencinės sutarties, kurioje būtų įtvirtinti kitokie, nei pagal LATGA Tarybos patvirtintus tarifus pritaikyti, autorinio atlyginimo dydžiai, todėl konstatavo, kad ieškovei kvestionuojant LATGA tarifų taikymą ginčo situacijoje, apskaičiuojant iš LMS išieškotiną autorinį atlyginimą, yra nepagrįsti bei ieškovės teisių pažeidimo nepagrindžia. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad licencinės sutartys tarp kūrinių naudotojų bei kolektyvinio administravimo organizacijų sudaromos prisijungimo būdu pagal kolektyvinio administravimo organizacijos nustatytas standartines sąlygas, tačiau gali būti pasirašomos, įvykus šalių deryboms bei jų metu sulygus dėl atitinkamų licencijavimo sąlygų (ATGTĮ 72¹² straipsnio 5 dalis). Tarp šalių vykę susirašinėjimai patvirtina faktą, jog LATGA ne tik sutiko, bet ir pati pasiūlė ieškovei susitarti dėl jai aktualių licencijos sąlygų, tačiau LMS neieškojo šalims priimtino kompromiso ir tęsė nuo 2015 metų pradėtą neteisėtą kūrinių naudojimo veiklą. Teismas laikė, kad LATGA, teikdama kūrinių naudotojams licencijas, taiko LATGA Tarybos patvirtintus atlyginimų tarifus ir galimas jų nuolaidas. Tarifai tvirtinami vadovaujantis LATGA visuotinio narių susirinkimo nustatytomis sąlygomis. Aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtina LATGA pareigą suteikti kūrinių naudotojams jų prašomą licenciją ne bet kokiomis sąlygomis o, būtent tomis, kurios nustatytos pagal licencijų teikimo tvarkos apraše numatytą tvarką, t. y. pareiga atsakovei sudaryti licencinę sutartį pagal kūrinių naudotojo reikalaujamas sąlygas įstatyme nėra įtvirtinta (ATGTĮ 72¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas, 72¹² straipsnio 3 dalis).
12. Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas susideda iš prašymo teismo nustatyti neterminuotos licencinės sutarties dėl teisės nekomerciniais tikslais (nesiekiant pelno) išleisti ir platinti muzikos kūrinių įrašus ieškovės nurodytu būdu, tačiau teismas vertino, kad toks ieškinio reikalavimas suponuoja ieškovės siekį pakeisti jai nurodytų mokesčių tarifų, taikytinų ateityje, kadangi formuluodama reikalavimą dalyje dėl sutarties nuostatų galiojimo, ieškovė nurodė, kad sutartis pagal jos pasiūlytas sąlygas galiotų neribotą laiką, tačiau nėra detalizuota, nuo kada. Visgi teismas nurodė, jog tokia sutartis gali būti sudaroma tik šalių suderinta valia bei paminėtinas ATGTĮ 72¹² straipsnio 1 dalis, papildo, jog licencinės sutartys paprastai yra sudaromos prisijungimo būdu. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, teikdama tokį reikalavimą, ne tik pažeidžia imperatyviai nustatytas teises normas, tačiau ir neapibrėžė prašomo reikalavimo esmės. Teismas vertino, kad toks ieškinio reikalavimas suteiktų LMS pranašumą kitų asociacijų atžvilgiu, kadangi pagal LATGA nuostatus bei ATGTĮ įstatymo normas, LMS norėdama gauti licenciją turėjo tokią sutartį sudaryti prisijungimo būdu, o ne vienašališkai nustatydama sutarties sąlygas ir teikdama jas teismui siekiant įpareigoti kitą šalį jų laikytis. Teismas taip pat vertino, kad LMS interesai, susiję su kultūros sklaida, negali būti iškeliami aukščiau už autorių interesus, ieškovės išskirtinių sąlygų sudarymą kitų nekomercine veikla, kadangi LMS nėra vienintelis juridinis asmuo, kuris vykdo nekomercinę veiklą, susijusią su autorių teisių objektų naudojimu, atkūrimu laikmenose, todėl išskirtinių sąlygų ieškovei sudarymas, nesant tam pagrįsto objektyvaus pagrindo, suponuotų ieškovės akcentuojamų konstitucinių principų pažeidimą bei fundamentalių įstatymo normų nesilaikymą, pažeistų kitų LATGA atstovaujamų teisių turėtojų interesus ir reikštų ATGTĮ 67 straipsnio įtvirtintos LATGA pareigos veikti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesais pažeidimą bei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principo nesilaikymą.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinys negali sukurti jokių materialinių padarinių, t. y. pati ieškovė patvirtina aplinkybę, jog pareikštu ieškiniu įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove licencinę sutartį nereikalauja. Todėl net ir nustačius ieškovės reikalaujamas licencinės sutarties sąlygas, toks teismo sprendimas teisinių padarinių ginčo šalims nesukurtų, nes atsakovė sutarties pagal pastarąsias sąlygas su ieškove pasirašyti neprivalėtų. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas neapima sudarytos sutarties papildymo, sutartis tarp šalių apskritai nėra sudaryta, kas reikštų, kad nepasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. nėra modifikuojamos asmens subjektinės teisės ar pareigos, todėl teismas sprendė, kad ieškinį tenkinti šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) Lietuvos muzikų sąjunga prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą prašant išaiškinti, ar ATGTĮ nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 42 straipsnio 2 daliai ta apimtimi, kuria nenustatytas specialus teisinis reguliavimas autorių teisių objektų naudotojams, vykdantiems valstybės konstituciškai remiamą kultūros sklaidą ir edukaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantės teigimu, iš byloje esančio šalių susirašinėjimo kaip tik matyti, kad iniciatyvą susitarti labiau rodė būtent ieškovė, kuri net gera valia atsakovei buvo pervedusi avansinį 500 Eur dydžio mokėjimą už kūrinių naudojimo licenciją. Nepaisant to, kad atsakovė šias lėšas ieškovei grąžino, vertinant šalių elgesį, ši aplinkybė teismo vertinimuose negali būti nutylima, priešingu atveju sprendime esantis teismo vertinimas tampa deklaratyviu ir nepagrįstu bei galimai šališku, aplinkybes aiškinant akivaizdžiai atsakovės naudai.
14.2. Tai, kad įstatyme atsakovei nėra nustatyta pareiga sudaryti sutartį kūrinių naudotojo prašomomis sąlygomis, dar nereiškia, kad kūrinių naudotojas negali teismo prašyti tokias sąlygas nustatyti tuo atveju, jeigu nepavyksta susitarti su kolektyvinio administravimo subjektu (atsakove). Teismas konstatavo, kad Tarifai nustatomi LATGA valdymo organo valiniu sprendimu ir tuo pagrindu teismas padarė išvadą, kad įstatyme nėra įtvirtinta pareiga atsakovei sudaryti sutartį pagal kūrinių naudotojo reikalaujamas sąlygas. Tačiau tokia išvada ir ATGTĮ 72¹ straipsnio 2 dalies 3 punkto bei 72¹² straipsnio 3 dalies nuostatos dar nereiškia, kad ieškovė apskritai neturi teisės kreiptis į teismą dėl LATGA valdymo organų nustatytų tarifų dydžio nustatymo, kurie ir sudaro esmines licencinės sutarties sąlygas, dėl kurių kilo ginčas, ir nereiškia, kad teismas tokiu atveju sprendimu negalėtų nustatyti tokių sąlygų. ATGTĮ 72²⁹ straipsnyje numatyta, kad kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų ginčai, susiję su taikomomis ar siūlomomis kolektyvinio administravimo organizacijų licencijų teikimo sąlygomis, licencinių sutarčių pažeidimais, ir kiti ginčai, kilę dėl šiame įstatyme nustatytų kolektyvinio administravimo nuostatų taikymo, sprendžiami teisme. Ieškovė pažymi, kad ji nėra LATGA, kaip juridinio asmens dalyvis ir jokių kitų galimybių ginti savo teises nuo LATGA valdymo organų sprendimais nustatomų Tarifų, neturi.
14.3. Teismas, būdamas nešališkas ir objektyvus, turėtų vertinti, ar atsakovė LATGA pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad jos valdymo organo nustatyti Tarifai atitinka minėtoje įstatymo normoje nustatytus kriterijus, bei atitinkamai šiuo klausimu teismas turėtų paskirstyti įrodinėjimo naštą. Nors ieškovė ir kėlė šį klausimą bylos nagrinėjimo metu, teismo vertinimo tai nesulaukė, todėl negalima pripažinti, kad teismas objektyviai ir nešališkai išnagrinėjo bylą.
14.4. CK 6.156 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Nagrinėjamu atveju ir teismas pripažino, kad ieškovė turi pareigą sudaryti su atsakove licencinę sutartį, o tai reiškia, kad nagrinėjamam atvejui kaip tik ir taikoma minėtos CK 6.156 straipsnio 2 dalies normos išlyga. Kita vertus, sistemiškai aiškinant ir vertinant ATGTĮ 72¹² straipsnio 1 dalies nuostatas, galima daryti išvadą, kad įstatymo leidėjas nenustatė imperatyvo licencinę sutartį sudaryti tik prisijungimo būdu.
14.5. Ieškovė nurodo, jog teismas, atmesdamas ieškinį motyvavo tuo, kad tarp šalių nėra sudaryta sutartis ir šalių nesaisto kiti sutartiniai santykiai. Ieškovės vertinimu, minėta teismo išvada nepagrįsta, nes prieštarauja ir ankstesnėms teismo išvadoms, kadangi teismas jau konstatavo, kad ieškovė turi įstatyminę pareigą sudaryti su atsakove licencinę sutartį ir kad, teismo vertinimu, atsakovė jau nustatė nekvestionuotinus Tarifus ir būtent prie tokios sutarties ieškovė turi prisijungti. Tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl sutarties sąlygų, o tai laikytina ikisutartiniais šalių santykiais, kurie sukuria šalims tam tikras teises ir pareigas. Minėta ir aplinkybė apie atsakovei pervestą 500 Eur avansinį mokėjimą, kurį atsakovė ieškovei grąžino.
14.6. Ieškovė akcentuoja, kad nei bylos nagrinėjimo metu, nei bet kuriomis kitomis aplinkybėmis nekvestionavo autorių teisės gauti autorinį atlyginimą, juolab, kad ir LMS narių tarpe yra autorių, todėl bet kokie teismo svarstymai sprendime apie tariamas grėsmes autorių teisėms (jei būtų tenkintas ieškovės reikalavimas) neturi pagrindo.
14.7. Ieškovė pažymėjo, kad įrašų leidybą vykdo išskirtinai nesiekiant pelno, o vykdant kultūros edukaciją ir Lietuvos meno kūrėjų (tiek atlikėjų, tiek kompozitorių) kūrybos sklaidą bei populiarinimą, todėl tokia veikla yra konstituciškai remiama valstybės pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir tai laikytina viešu interesu. Tačiau ATGTĮ toks autorių teisių naudojimo būdas nėra išskirtas, todėl ieškovė mano, kad tokia situacija laikytina legislatyvine omisija, kuri turėtų būti užpildyta. ATGTĮ 22-26 straipsniuose tokia situacija taip pat nėra aptarta, o nesant aiškaus teisinio reguliavimo, neįmanoma pasiekti autorių, visuomenės ir autorių teisių naudotojų interesų pusiausvyros. Todėl šiuo aspektu turėtų pasisakyti ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas).
14.8. Jei teismui nebuvo aiškus ieškovės reikalavimas, teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, taikyti ieškinio trūkumų šalinimo procesinį institutą (CPK 138 straipsnis), tačiau teismas priėmė ieškinį nagrinėjimui. Tuo atveju, jei teismas jau išnagrinėjęs bylą prieina tokios išvados, kad ieškinio reikalavimas suformuluotas netinkamai, tokiu atveju teismas privalo ieškinį palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalis 11 punkto pagrindu, kitu atveju yra pagrindas laikyti, kad teismas tokiomis aplinkybėmis ir argumentais atmesdamas ieškinį, nepagrįstai užkirto kelią ieškovei į jos teisių gynimą ir apribojo ieškovės teisę į teisingą teismą.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Asociacija LATGA prašo apeliantės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7679-909/2020 atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą – palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Vien ta aplinkybė, jog teismas, priimdamas procesinį sprendimą byloje, konkrečiai nepasisakė dėl kurio nors šalies į bylą teikto įrodymo, nereiškia, kad pastarasis įrodymas nebuvo įvertintas. Pati aplinkybė, kad teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neišdėstė atskirų argumentų dėl apeliaciniame skunde minimo įrodymo, pagrindžiančio faktą, jog ieškovė atsakovei 2016 metais pervedė 500,00 Eur sumą (kuri ieškovei buvo grąžinta kaip gauta be teisinio pagrindo), jokių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nesuponuoja. Byloje surinktų įrodymų visuma, skirtingai nei aiškinama apeliaciniame skunde, patvirtina, būtent, atsakovės, bet ne ieškovės iniciatyvą taikiai išspręsti licencijos, būtinos muzikos kūrinių naudojimui, suteikimo klausimą. Atsakovė pažymi, kad vienašališkas 500,00 Eur sumos pervedimas į atsakovės sąskaitą patvirtina ne ieškovės geranorišką siekį teisėtai naudoti muzikos kūrinius/susitarti dėl licencijos sąlygų, bet priešingai, - cinišką ieškovės požiūrį tiek į teisės aktų reikalavimus, tiek į LATGA atstovaujamų autorių teisių turėtojų teises.
15.2. Atsakovė su ieškove nėra ir niekada nebuvo sudariusi jokių susitarimų dėl licencinės sutarties sudarymo ieškinyje nurodytomis sąlygomis, taip pat tokios pareigos, t. y. prievolės išduoti licenciją pagal ieškovės nustatytas sąlygas, atsakovei nenumato ir įstatymas. Įvertinus tai, teismas teisinių galių įpareigoti atsakovę sudaryti ieškovės reikalaujamą licencinę sutartį (įtvirtinančią apeliantės vienašališkai suformuluotas sąlygas) neturi. Taigi, ieškovės pareikštas reikalavimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir laikytinas negalinčiu sukelti absoliučiai jokių materialinių teisinių padarinių, t. y. net ir nustačius apeliantės įvardytas – ieškinio dalyką sudarančias, licencinės sutarties sąlygas, toks teismo sprendimas jokių padarinių ginčo šalims nesukurtų, kadangi atsakovė sutarties pagal pastarąsias sąlygas su ieškove pasirašyti neprivalo.
15.3. Šiuo atveju ieškovė, bet ne atsakovė privalėjo įrodyti tas aplinkybes, kurios sudarė pačios ieškovės apibrėžtas ginčo ribas, t. y. leistinais (objektyviais) įrodymais pagrįsti faktą, kad LATGA Tarybos patvirtinti autorinio atlyginimo, mokėtino už atsakovės repertuaro muzikos kūrinių, tarifai neatitinka teisės aktuose (ATGTĮ) įtvirtintų kriterijų bei tokiu būdu, neva, pažeidžia ieškovės interesus. Su tuo susijusių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė ir savo deklaratyvių ieškinio teiginių niekaip nepagrindė.
15.4. Atsakovė, kaip ir visos kitos kolektyvinio administravimo asociacijos, atskirus autorius jungia savanoriškumo pagrindu. Nei ATGTĮ, nei joks kitas norminis teisės aktas atsakovei išskirtinių teisių/sąlygų veikti nagrinėjamai bylai aktualioje kolektyvinio autorių teisių administravimo srityje, lyginant su kitomis kolektyvinio administravimo organizacijomis, nenumato. Priešingai nei aiškina apeliantė, šioje situacijoje ne kūrinių naudotojams nustatyti vienodi autorinio atlyginimo tarifai (už tokį patį kūrinių naudojimo būdą), kurie įtraukiami į standartines atsakovės sudaromų licencinių sutarčių sąlygas, o, būtent, ieškovės nesąžiningas siekis mokėti mažesnį autorinį atlyginimą, lyginant jį su tuo, kuris apskaičiuojamas kitiems subjektams, reikštų apeliaciniame skunde minimą dvigubų standartų taikymą. Ieškovei nustačius mažesnius autorinio atlyginimo tarifus (lyginant su tais, kurie patvirtinti LATGA Tarybos teisės aktų nustatyta tvarka) būtų pažeidžiami ne tik kitų kūrinių naudotojų, veikiančių toje pačioje srityje, bet ir pačių autorių teisių turėtojų interesai, t. y. apeliaciniame skunde išdėstytos ieškovės pozicijos pripažinimas pagrįsta, reikštų, ieškovės interesų iškėlimą aukščiau už teisėtus autorių interesus. Be to, ieškovė pareikštu ieškiniu reikalauja nustatyti ne tik apeliaciniame skunde akcentuojamus autorinio atlyginimo dydžius (tarifus), bet ir vienašališkai apibrėžti absoliučiai visas kitas licencinės sutarties sąlygas. Toks reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir tokiomis ieškovė reikalaujamomis sąlygomis atsakovė kūrinių naudojimo licencijos suteikti negali. Tai reikštų ATGTĮ 67 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos atsakovės pareigos pažeidimą.
15.5. CK 6.156 straipsnio 6 dalies aiškinimas ieškovės nurodytu būdu yra teisiškai ydingas, kadangi jis teisinių pasekmių civilinių teisių subjektams sukurti negali, t. y. nesudarytos sutarties sąlygų nustatymas (nesant asmenų prievolės tokią sutartį sudaryti), jokio materialinio teisinio rezultato nelemia/nesukuria.
15.6. Atsakovės teigimu, ilgą laiką (daugiau kaip ketverius metus) trukęs sąmoningas vengimas sudaryti licencinę sutartį (derėtis dėl tokios sutarties sąlygų) bei kūrinių naudojimas, nemokant už tai autorių teisių turėtojams priklausančio autorinio atlyginimo, paneigia bet kokias apeliacinio skundo interpretacijas apie tariamą ieškovės sąžiningumą. Iš valstybės biudžeto didelį bei pastovų finansavimą kultūros sklaidai gaunantis subjektas (ieškovė), kuri užuot panaudojusi pastarąsias lėšas atsiskaitymui su savo veikloje naudojamų muzikos kūrinių autoriais, vykdo tęstinį autorių teisių pažeidimą, jokiais būdais negali būti laikoma turinčiu teisę gauti papildomų privilegijų kitų kūrinių naudotojų atžvilgiu.
15.7. Apeliantės pareikštas ieškinys formaliai atitiko jai keliamus turinio reikalavimus, todėl palikti jį nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismui nebuvo teisinio pagrindo. Visgi, ieškinyje išdėstytų reikalavimų nepagrįstumas sudarė pakankamą pagrindą pastarąjį ieškinį atmesti. Netgi, tuo atveju, jeigu byla būtų pasibaigusi apeliantės minimu būdu (palikus ieškinį nenagrinėtą), teismo procesinis sprendimas priteisti atsakovei iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, vis tiek būtų teisėtas – paliktinas galioti, kadangi minimos išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
15.8. Šiuo atveju apeliantė ne tik nepateikė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apeliaciniame skunde išdėstytą klausimą konstitucinės justicijos byloje, bet ir laikosi visiškai nepagrįstos pozicijos dėl teisės spragos (legislatyvinės omisijos) egzistavimo, kadangi: 1) nei Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis, nei Konstitucinio Teismo jurisprudencija nesuponuoja įstatymų leidėjo pareigos remti kultūrą, būtent, ieškovės nurodomu būdu - ATGTĮ eksplicitiškai įtvirtinant specialų (išskirtinį) reglamentavimą, skirtą konkrečiai tokiems subjektams, kaip apeliantė; 2) skirtingai nei teigia ieškovė, ATGTĮ normomis yra atsižvelgta į paramą kultūrai bei edukacijai (pavyzdžiui, ATGTĮ 4 skirsnis numato autorių turtinių teisių ribojimus, be viso kito, susijusius su mokymo, mokslinių tyrimų, taip pat meno tikslais, taip pat ATGTĮ nustato ir atskaitymus kolektyviai administruojamų teisių turėtojų kultūros paslaugų reikmėms ir t.t.); 3) ATGTĮ normos (72¹³ straipsnio 2 dalis) nustato kriterijus, į kuriuos kolektyvinio administravimo organizacijos atsižvelgia, priimdamos sprendimus dėl taikytinų tarifų; 4) ieškovės keliamas klausimas nėra grindžiamas jokiais teisiniais argumentais, t. y. jis formuluojamas išimtinai ekonominiais ieškovės siekiais. Pažymėjo, prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ieškovė buvo pareiškusi ir anksčiau – tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1406-868/2020, tiek Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-1426-864/2020.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmasis ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas vyko 2016 m. balandžio 13 d., kuriame nurodyta, jog atsakovė turi informacijos apie tai, kad ieškovė nelicencijavo atsakovei priklausančio kūrinio, kuris nuo 2015 m. liepos mėnesio yra administruojamas muzikos kūrinių atgaminimo teisės laikmenose. Atsakovė LATGA, kreipdamasi į ieškovę LMS, prašė užpildyti kartu su elektroniniu paštu pateiktą paraišką, jog galėtų sužinoti, ar LMS panaudotame albume buvo LATGA atstovaujamų autorių kūrinių. Ieškovė atsakė į šį LATGA elektroninį laišką nurodydama, kad LMS laukia susitikimo su LATGA, kurio metu būtų aptartos planuojamos sudaryti sutarties sąlygos ir šių sąlygų tikslinimas. Paaiškino, jog ieškovė yra atlikusi avansinius mokėjimus už kūrinių leidybą. Nurodė, kad ieškovė kūrinius leidžia dideliu tiražu ne pardavimui, o meno sklaidai, t. y. viešinimui, informacijai ir kt. kartu su meno ir mokslo leidiniu „Muzikos barai“. Ieškovė laiške paminėjo, jog nori derinti sutarties sąlygas, kadangi ankščiau sudaryta jau seniai turėtų būti negaliojanti ir patikslino, kad ieškovė išleido ne tik atsakovės minimus CD, bet ir gerokai daugiau. Patikino, kad LMS leidyba yra ne komercinė, o atliekama iš atlikėjų lėšų.
20. 2016 m. balandžio 15 d. vyko tolimesni susirašinėjimai elektroniniu paštu tarp šalių, kuriuose LATGA į ankščiau vykusius susirašinėjimus atsakė, kad atsakovė niekada nebuvo derinusi albumų licencijavimo klausimo su ieškove, kadangi LATGA muzikos kūrinių atgaminimo teisę iš NBC Lietuva perėmė tik nuo 2015 m. liepos mėnesio, tuo pačiu jokių paminėtų ieškovės avansinių mokėjimų nėra gavusi. Atsakovė paaiškino, jog supranta, kad LMS albumus leidžia ne pardavimui, tačiau kūrinių panaudojimo faktas išlieka ir tai neatima iš autoriaus teisės gauti jam priklausantį autorinį atlyginimą. Nurodė, kad licencijuojant albumus yra skaičiuojama tik už atstovaujamus ir dar ginamus autorius, todėl nustatant sumą, reikia gauti konkrečius kūrinius su autoriais ir tam reikia užpildyti LATGA paraišką. LMS į šį atsakovės laišką atsakė, kad ji bandė surasti LATGA internetiniuose tinklalapiuose informacijos apie leidinių atgaminimo tvarką, taipogi 2014 m. konsultavosi su LATGA atstovais, kurių metu LMS iškėlė klausimą dėl atskaitos apskaičiuojant CK vieneto savikainą, t. y. 9 Lt. Konsultacijos metu ieškovė buvo sutarusi, kad su LMS bus atnaujinta sutartis atsižvelgiant į ieškovės pateiktas pastabas. Nurodė, kad nuo 2014 m. iki 2015 m. ieškovė atsakovei pervedinėjo lėšas pagal atsakovės nurodytą sąskaitą, o tai patvirtinti, ieškovė prie susirašinėjimo atsakovei pridėjo banko mokėjimo išrašus. Ieškovė skatino su atsakove atnaujinti sutartį, pasirašant abipusiu sutarimu. Atsakovė atsakė į šį ieškovės laišką pažymėdama, kad sutarties šablonas ieškovei buvo nusiųstas bei netinkamus punktus atsakovė sutinka derinti ir rasti šalims priimtiną sprendimą. 2016 m. gegužės 18 d. ieškovė atsakė į atsakovės 2016 m. balandžio 15 d. elektroninį laišką nurodydama, kad susitikimas dėl sutarties sudarymo yra būtinas, kadangi kai kurie sutarties punktai ieškovės atžvilgiu netenkina, todėl reikia būsimos sutarties punktus derinti bendru sutarimu.
21. Ieškovė 2016 m. spalio 6 d. atsakovei išsiuntė dar vieną elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad atsakovės pasiūlytose sutartyse skaičiuodavo ne gamybą, o CD pardavimo kaštus, o ieškovė didžiąją dalį CD išplatina kaip edukacinę priemonę, viešinančią kūrėjus bei atlikėjus. Ieškovė laiške dėstė, kad nori derinti sutarties sąlygas, skatindama atsakovę atsižvelgti į tai, kad ieškovės kolekcijos dalį sudaro atlikėjų lėšomis išleisti CD.
22. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro apie ieškovės LMS veiklos rezultatų ataskaitas matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nurodyta kokias pajamas gauna ieškovė iš savo vykdomos veiklos ir koks yra grynasis veiklos rezultatas pagal pateiktą laikotarpį. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, kad LMS iš valstybės biudžeto gauna nuolatinį finansavimą: 1) 2014 metais sudariusį 80 370 Eur; 2) 2015 metais – 146 768 Eur; 3) 2016 metais – 133 650 Eur; 4) 2017 metais – 126 390 Eur; 5) 2018 metais – 110 700 Eur.
23. Bylos nagrinėjimo metu prie šios bylos buvo prijungta civilinės bylos Nr. e2-1406-686/2020 (apeliacinės instancijos numeris e2A-1426-864/2020) medžiaga. Šioje civilinėje byloje LATGA ieškiniu prašė iš LMS priteisti 6 113,04 Eur autorinio atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies ir nuspręsta priteisti iš LMS 2 897,23 Eur autorinio atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 581,19 Eur bylinėjimosi išlaidų LATGA naudai, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pirmosios instancijos sprendimą pakeitė ir priteisė iš LMS 5 794,46 Eur autorinio atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas LATGA naudai. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad LMS, vykdydama veiklą, t. y. išleisdama ir platindama CD ir DVD su LATGA repertuaro kūriniais, žinojo apie įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į LATGA dėl licencinės sutarties sudarymo.
24. Ieškovės teigimu, šalims nesusitarus dėl licencinės sutarties sąlygų, LATGA vienašališkai nustatė LMS mokėtino autorinio atlyginimo tarifus. Ieškovė savo subjektinių teisių pažeidimą grindė tuo, kad pagal LATGA vienašališkai nustatomus tarifus LMS vykdoma nekomercinė muzikos įrašų leidyba turėtų būti sustabdyta, tuo pačiu būtų sustabdyta ieškovės įstatuose numatyta ir vykdoma kultūros sklaida ir edukacija. Atsakovės LATGA vienašališkai nustatyti autorinio atlyginimo tarifai, ieškovės požiūriu yra ydingi, todėl prašo teismo nustatyti kūrinių naudojimo ieškovės ir atsakovės licencinės sutarties esmines sąlygas jos nurodytu būdu.
Dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą
25. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą prašant išaiškinti, ar ATGTĮ nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 42 straipsnio 2 daliai ta apimtimi, kuria nenustatytas specialus teisinis reguliavimas autorių teisių objektų naudotojams, vykdantiems valstybės konstituciškai remiamą kultūros sklaidą ir edukaciją. Pažymėjo, kad įrašų leidybą vykdo išskirtinai nesiekiant pelno, o vykdant kultūros edukaciją ir Lietuvos meno kūrėjų (tiek atlikėjų, tiek kompozitorių) kūrybos sklaidą bei populiarinimą, todėl tokia veikla yra konstituciškai remiama valstybės pagal Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir tai laikytina viešu interesu. Tačiau ATGTĮ toks autorių teisių naudojimo būdas nėra išskirtas, todėl ieškovė mano, kad tokia situacija laikytina legislatyvine omisija, kuri turėtų būti užpildyta.
26. CPK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Minėta teisė siejama su teismo pagrįstomis abejonėmis to įstatymo ar jo dalies konstitucingumu.
27. Jeigu įstatymas ar kitas teisės aktas ginčijamas dėl jame, pareiškėjo nuomone, esančios teisės spragos – legislatyvinės omisijos, būtina pateikti argumentus, pagrindžiančius tai, kad nenustatytasis teisinis reguliavimas pagal Konstituciją (arba kitą aukštesnės galios teisės aktą, kurio atžvilgiu ginčijama atitiktis) turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje).
28. Taigi, ieškovė prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą teigia, kad nesant atitinkamo reguliavimo ATGTĮ autorių teisių objektų naudotojams, vykdantiems valstybės konstituciškai remiamą kultūros sklaidą ir edukaciją, sukuriama ieškovei prielaida vienašališkai nustatyti autorinio atlyginimo tarifus, neatitinkančius tokių subjektų veiklos pobūdžio.
29. Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga, tačiau tai nereiškia, kad šiuo atveju ATGTĮ turėtų būti nustatytos atskiros (naujos) normos tokioms asociacijoms kaip ieškovė, vien dėl to, kad jos vykdo kultūros sklaidą ir edukaciją, nes tokiu būdu būtų pažeistos autorių ir gretutinių teisių teisė gauti autorinius atlyginimus. Vien dėl to, kad ieškovės statusas yra asociacija, tai nesuteikia jai jokių privilegijų bei dėl to negali būti pažeisti autorių ir gretutinių teisių turėtojų turtiniai interesai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės minimą teisės normą, t. y. Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalį, reikia aiškinti ne atsietai nuo viso ATGTĮ turinio, kaip tą daro ieškovė, o kartu su kitomis šio įstatymo nuostatomis, pavyzdžiui, ATGTĮ 4 skirsnio nuostatomis, 72¹³ straipsnio 2 dalimi. Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovės keliamas klausimas formuluojamas išimtinai ekonominiais ieškovės siekiais. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti minėto ieškovės prašymo.
Dėl kūrinių panaudojimo licencinės sutarties sąlygų nustatymo
30. ATGTĮ nustato autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises); atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises); duomenų bazių gamintojų teises (sui generis teises); autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą, taip pat sui generis teisių įgyvendinimą ir gynimą (ATGTĮ 1 straipsnio 1 dalis).
31. Remiantis ATGTĮ 72¹³ straipsnio 1 dalimi, kolektyvinio administravimo organizacija, teikdama naudotojams licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir administruodama kolektyviai administruojamų pajamų surinkimą ir išieškojimą, taiko pagal šio įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas patvirtintus atlyginimų tarifus ir galimas jų nuolaidas (išskyrus šio įstatymo numatytais atvejais patvirtintus kompensacinių atlyginimų tarifus, taip pat atlyginimų tarifus, taikomus privalomo kolektyvinio administravimo srityse).
32. Iš ATGTĮ 72¹³ straipsnio nuostatos matyti, kad pats įstatymas numato asociacijos, šiuo atveju atsakovės LATGA, pareigą, sprendžiant autorinio atlyginimo sumokėjimo ar išieškojimo klausimus, vadovautis teisės aktų nustatyta tvarka, LATGA patvirtintais tarifais. ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalimi nustatoma, kad autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. ATGTĮ 73 straipsnyje nustatyta, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės. ATGTĮ 86 straipsnio 2 dalimi išieškomų kolektyvinio administravimo pajamų dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo organizacijos taikomais atlyginimo tarifais.
33. Ieškovės teigimu, tai, kad įstatyme atsakovei nėra nustatyta pareiga sudaryti sutartį kūrinių naudotojo prašomomis sąlygomis, dar nereiškia, kad kūrinių naudotojas (ieškovė) negali teismo prašyti tokias sąlygas nustatyti tuo atveju, jeigu nepavyksta susitarti su kolektyvinio administravimo subjektu (atsakove). Ieškovė pažymi, kad ji nėra LATGA, kaip juridinio asmens dalyvis ir jokių kitų galimybių ginti savo teises nuo LATGA valdymo organų sprendimais nustatomų Tarifų, neturi.
34. Byloje nustatyta, kad ieškovė nebuvo sudariusi su atsakove licencinės sutarties, kurioje būtų įtvirtinti kitokie, nei pagal LATGA Tarybos patvirtintus tarifus pritaikyti, autorinio atlyginimo dydžiai. Nors ieškovė gera valia atsakovei buvo pervedusi avansinį 500 Eur dydžio mokėjimą už kūrinių naudojimo licenciją, tačiau šias lėšas atsakovė jai grąžino, kaip gautas, be teisinio pagrindo, todėl minėtos sumos pervedimas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Be to, šalių susirašinėjimas dėl sutarties sąlygų, savaime vienareikšmiškai nepatvirtina šalių ikisutartinių santykių, byloje nėra duomenų, kad šalių susirašinėjimas sukūrė joms tam tikras teises ir pareigas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. balandžio 29 d., neturint tam privalomos licencijos, ieškovė neteisėtai naudojo ir tęsė LATGA kūrinių naudojimąsi. Iš teismui pateiktų elektroninių laiškų, kuriuose vyko susirašinėjimas tarp šalių, matyti, jog atsakovė aptiko pažeidimą, kreipėsi į ieškovę dėl sutarties sudarymo bei paraiškos užpildymo, tačiau ieškovė nebuvo aktyvi siekiant pašalinti pažeidimą ir sudaryti atitinkamą sutartį užpildant paraišką, jog LMS naudojami kūriniai atitiktų ir LATGA interesus. Taip pat iš byloje esančių šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė ne tik sutiko, bet ir pati pasiūlė ieškovei susitarti dėl jai aktualių licencijos sąlygų, tačiau ieškovė neieškojo šalims priimtino kompromiso ir tęsė nuo 2015 metų pradėtą neteisėtą kūrinių naudojimo veiklą.
35. 2017 m. balandžio 27 d. LATGA visuotinio narių susirinkimo patvirtinto licencijų teikimo ir atlyginimo mokėjimo tvarkos aprašo VI dalies nuostatose, 31 punkte numatyta, kad LATGA pasilieka teisę atsisakyti vykdyti derybas, jeigu kūrinių naudotojas netinkamai vykdė ankstesnių licencinių sutarčių sąlygas ar naudojo LATGA repertuarą be licencijos. Taigi, atsakovė LATGA, teikdama kūrinių naudotojams licencijas, taiko LATGA Tarybos patvirtintus atlyginimų tarifus ir galimas jų nuolaidas. Tarifai tvirtinami vadovaujantis LATGA visuotinio narių susirinkimo nustatytomis sąlygomis.
36. Pažymėtina, kad CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-706/2017).
37. Ieškovė nurodo, kad ji turi pareigą sudaryti su atsakove licencinę sutartį ir nagrinėjamam atvejui taikoma CK 6.156 straipsnio 2 dalies išlyga, t. y. draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtina atsakovės LATGA pareigą suteikti kūrinių naudotojams jų prašomą licenciją ne bet kokiomis sąlygomis, o būtent tomis, kurios nustatytos pagal licencijų teikimo tvarkos apraše numatytą tvarką, t. y. pareiga atsakovei sudaryti licencinę sutartį pagal kūrinių naudotojo reikalaujamas sąlygas įstatyme nėra įtvirtinta (ATGTĮ 72¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas, 72¹² straipsnio 3 dalis). Kaip jau aukščiau minėta, vien tai, kad ieškovė naudojo atsakovės LATGA repertuarą be licencijos, atsakovei išlieka teisė atsisakyti vykdyti derybas su ieškove. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad licencinė sutartis gali būti sudaroma tik šalių suderinta valia bei tai, kad šiuo atveju atsakovė turi teisę atsisakyti vykdyti sutarties sąlygų derybas su ieškove, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas negali įpareigoti atsakovę sudaryti ieškovės reikalaujamą licencinę sutartį, kurios sąlygos yra suformuluotos vienašališkai ieškovės. Taigi, apeliacinės instancijos sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad licencinės sutartys tarp kūrinių naudotojų bei kolektyvinio administravimo organizacijų sudaromos prisijungimo būdu pagal kolektyvinio administravimo organizacijos nustatytas standartines sąlygas arba gali būti pasirašomos, įvykus šalių deryboms bei jų metu sulygus dėl atitinkamų licencijavimo sąlygų (ATGTĮ 72¹² straipsnio 5 dalis).
38. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.156 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija.
39. Kaip jau buvo minėta, tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis bei jų nesaistė kiti sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. bylos duomenimis, ieškovės reikalavimas neapima sudarytos sutarties papildymo, sutartis tarp šalių apskritai nėra sudaryta. Pažymėtina, kad CK 6.156 straipsnio normos taikomos tik tuomet, kai tarp šalių jau yra egzistuojantis teisinis santykis, t. y. straipsnis taikytinas esant sudarytai sutarčiai ir šalims papildant sutartį bendru sutarimu arba taikiai nesutarus, teismas sutartyje esančias spragas ištaiso tenkindamas abiejų šalių interesus. Taigi, ieškovės ieškinys negali sukurti jokių materialinių padarinių, t. y. ieškovė pareikštu ieškiniu įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove licencinę sutartį nereikalauja. Todėl apeliacijos instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog net ir nustačius ieškovės reikalaujamas licencinės sutarties sąlygas, toks teismo sprendimas teisinių padarinių ginčo šalims nesukurtų, nes atsakovė sutarties pagal pastarąsias sąlygas su ieškove pasirašyti neprivalėtų (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CK 6.156 straipsnio 6 dalis).
40. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė LATGA turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad jos valdymo organo nustatyti Tarifai atitinka nustatytus kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 ir kt.). Taigi priešingai nei teigia ieškovė, šiuo atveju ieškovė, bet ne atsakovė privalėjo įrodyti tas aplinkybes, kad LATGA Tarybos patvirtinti autorinio atlyginimo, mokėtino už atsakovės repertuaro muzikos kūrinių, tarifai neatitinka teisės aktuose (ATGTĮ) įtvirtintų kriterijų.
41. Pažymėtina, kad apeliantės pareikštas ieškinys formaliai atitiko jai keliamus turinio reikalavimus. Tai pripažino ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2S-490-580/2020, iškeltą pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria šį ieškovės ieškinį buvo atsisakyta priimti nagrinėti, todėl priešingai nei teigia apeliantė, palikti ieškinį nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismui nebuvo teisinio pagrindo.
42. Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl pagrįstai sprendė, kad ir nustačius ieškovės reikalaujamas licencinės sutarties sąlygas, toks teismo sprendimas teisinių padarinių ginčo šalims nesukurtų, nes atsakovė sutarties pagal ieškovės vienašališkai suformuluotas sąlygas su ieškove pasirašyti neprivalėtų. Kadangi ieškovės reikalavimas neapima sudarytos sutarties papildymo, sutartis tarp šalių apskritai nėra sudaryta, todėl nėra pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. nėra modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) asmens subjektinės teisės ar pareigos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinį tenkinti nėra teisinio pagrindo (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CK 6.156 straipsnio 6 dalis).
43. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
45. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
46. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.
47. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apeliantės LMS atsakovei LATGA 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
48. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės Lietuvos muzikų sąjungos atsakovei Asociacijai LATGA 726,00 Eur (septyni šimtai dvidešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.