- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-26
- Bylos Nr.
- eI3-2166-809/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07750-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros
- Kategorijos
- 29.8Paraiškų administravimas
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovams advokato padėjėjui G. Z. ir advokatui F. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA, Agentūra) 2023-06-26 sprendimą Nr. IT01 (dokumento registracijos Nr. 2023/3-35-169) (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) įgyvendino projektą „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kaišiadorių rajone“, projekto kodas Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-05-0008 (toliau – ir Projektas) pagal pareiškėjos ir Agentūros sudarytą projekto sutartį (toliau – ir Projekto sutartis). 2023-06-26 pareiškėja gavo CPVA sprendimą Nr. IT01, kuriuo CPVA, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) 311 punktu, 7 priedo 6, 10 punktais, Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 1.1 papunkčiu, 2.1 lentelės 17 punktu pritaikė 25 proc. (70 661,51 Eur) finansinę korekciją, t. y. dėl to, kad pareiškėja pirkimo sutartį sudarė su tiekėju, kuris nepateikė pirkimo sąlygose numatyto tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo, nors turėjo tokio tiekėjo pasiūlymą atmesti.
Pažymi, kad įgyvendindama Projektą atliko supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Projekto ,,Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kaišiadorių rajone“ BVGN statybos darbai“ (toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas 2021-09-29, Pirkimo Nr. 5588343. Pirkimą laimėjusiu buvo pripažintas tiekėjo UAB „Vilungės statyba“ (toliau – Tiekėjas) pateiktas pasiūlymas. 2021-12-02 Pareiškėja pasirašė sutartį Nr. VPE-135 (toliau – ir Pirkimo sutartis) su Tiekėju. Pradinė Sutarties vertė – 252 058,03 Eur su PVM, Pirkimo sutarties vertė po pakeitimų – 282 646,05 Eur su PVM. 2021-12-10 Tiekėjas, įgyvendindamas Pirkimo sąlygų 98 punkto reikalavimą ir Pirkimo sutarties VIII skyriaus „Sutarties įvykdymo užtikrinimas“ reikalavimus, pateikė laidavimo draudimo raštą Nr. 751673671 (toliau – Laidavimo draudimo raštas), kuriame buvo nurodytos šios esminės sąlygos: „Šiuo laidavimo draudimo raštu Draudikas įsipareigoja, Naudos gavėjui tinkamai vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus, atlyginti Naudos gavėjui jo patirtų tiesioginių nuostolių dydį, gavęs jo raštišką pagrįstą reikalavimą, dėl Draudėjo prisiimtų Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, neviršijant 25 205,80 Eur draudimo sumos, tokiomis Draudėjo įsipareigojimų vykdymo sąlygomis: “; „ Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai “; „ Šis laidavimo draudimo raštas įsigalioja 2021 m. gruodžio mėn. 10 d. ir galioja iki 2023 m. sausio mėn. 9 d.“ 2022-01-06 Pareiškėja per CVP IS atsakovei pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. 2022-03-22, CPVA, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, priėmė sprendimą, kad Pirkimas atliktas tinkamai ir pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, nenustatė. 2023-04-19 CPVA el. paštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti Pirkimo sąlygas atitinkantį Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, kadangi, CPVA manymu, 2023-04-27 Pareiškėja el. paštu pateikė sutarties sąlygų vykdymo garantiją, išduotą AB SEB (toliau – Garantija) ir laiške nurodė: „Sveiki, reaguodama į balandžio 19 d. iš CPVA gautas pastabas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į UAB ,,Vilungės statyba” su prašymu pateikti tinkamą garantą. Sulaukėme UAB ,,Vilungės statyba” atsakymo su pridedamu dokumentu. Teikiame sutarties sąlygų vykdymo garantiją. Informuokite apie tolimesnių procedūrų eigą. Iš anksto dėkoju”. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog Garantijoje buvo nurodytos šios esminės sąlygos: 12.1. „2. AB SEB bankas, adresas Konstitucijos pr. 24, LT-08105 Vilnius, Lietuva, (toliau – Bankas) šioje Garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai įsipareigoja sumokėti Garantijos gavėjui ne daugiau kaip 25 300,00 Eur per 7 (septynias) darbo dienas, gavęs raštišką Garantijos sąlygas atitinkantį Garantijos gavėjo reikalavimą mokėti (originalą), kuriame nurodytas Garantijos Nr.IGP2304240066794 ir yra patvirtinta, kad Klientas neįvykdė Sutarties sąlygų (įskaitant tiesioginius ir netiesioginius nuostolius) bei nurodyta, kokių Sutarties sąlygų Klientas neįvykdė. Garantijos gavėjas neprivalo pagrįsti savo reikalavimų“; 12.2. „6. Ši Garantija galioja iki 2023 m. balandžio 26 d.“ 2023-04-28, CPVA, vadovaudamasi PAFT 295 punkto nuostatomis, atliko pakartotinį Pirkimo vertinimą: „Vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėja skelbimo apie Pirkimą III dalies „Teisinė, ekonominė, finansinė ir techninė informacija“ 2.2) punkte „Sutarties vykdymo sąlygos“ nustatė sutarties įvykdymo užtikrinimo sąlygą: „Sutarties įvykdymo užtikrinimą Rangovas privalo pateikti Užsakovui ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo. Jei Rangovas per šį laikotarpį Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad Rangovas atsisakė sudaryti Sutartį. Užtikrinimo suma ne mažiau kaip 10 proc. nuo Sutarties kainos. Sutarties įvykdymo užtikrinimas įsigalioja banko ar kredito unijos garantijos arba draudimo bendrovės laidavimo rašto išdavimo dieną ir turi galioti 1 mėnesį ilgiau nei Sutartyje numatytas Darbų atlikimo terminas“. Pirkimo sąlygų 3 priede pateiktame sutarties projekte (toliau – Sutarties projektas) „Viešojo supaprastinto skelbiamo pirkimo projekto „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kaišiadorių rajone“ BVGN rangos darbų“ pareiškėja nustatė šias sąlygas: - 26 p.: „Sutarties įsigaliojimas – Sutartis įsigalioja Sutarties Šalims pasirašius Sutartį ir Rangovui pateikus tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Sutartis galioja iki visiško Sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo bet ne ilgiau kaip 22 mėn.“; - 49 punktas: “Užtikrinimo suma ne mažiau kaip 10 proc. nuo Sutarties kainos, nurodytos Sutarties 59 punkte, t. y. 252 058,03 Eur [du šimtai penkiasdešimt du tūkstančiai penkiasdešimt aštuoni Eur ir 3 ct] “. 50 punktas: „Sutarties įvykdymo užtikrinimu garantuojama, kad Užsakovui bus atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl to, kad Rangovas neįvykdė visų sutartinių įsipareigojimų ar vykdė juos netinkamai“. CPVA, įvertinusi Laidavimo draudimo raštą ir Laidavimo draudimo rašto pratęsimus (2022-08-09 atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. 815480864, 2022-12-30 atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. 853343137), nustatė, kad Laidavimo draudimo raštuose yra nustatytos Pirkimo dokumentų nuostatų neatitinkančios sąlygos: „1) „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal sutartį įvykdytų statybos darbų sumai“. Pažymėjo, kad minėta sąlyga neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, kadangi Pirkimo dokumentuose aiškiai nustatyta, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas visą sutarties galiojimo laikotarpį turi būti ne mažesnis kaip 10 procentų nuo Sutarties kainos ir nėra nustatytos išimties, kad laiduojama suma gali mažėti proporcingai draudėjo pagal sutartį įvykdytų statybos darbų sumai. 2) „Šiuo laidavimo draudimo raštu Draudikas įsipareigoja, Naudos gavėjui tinkamai vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus, atlyginti Naudos gavėjui jo patirtų tiesioginių nuostolių dydį, gavęs jo raštišką pagrįstą reikalavimą, dėl Draudėjo prisiimtų Sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo “. Pažymi, kad minėta sąlyga neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, kadangi Pirkimo dokumentų 3 priede „Viešojo supaprastinto skelbiamo pirkimo projekto „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kaišiadorių rajone“ aiškiai nustatyta, jog draudimo bendrovė įsipareigoja atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl to, kad Rangovas neįvykdė visų sutartinių įsipareigojimų ar vykdė juos netinkamai ir nėra nustatytos išimties, kad draudikas atsakytų tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 d. nurodyta: „Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka“. Atsižvelgiant į tai, CPVA padarė išvadą, kad Tiekėjo pateiktuose Laidavimo draudimo raštuose nurodyta nuostata, kad draudikas atsako tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą, kai Pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai reikalautas visų nuostolių atlyginimas, yra neatitinkanti Pirkimo dokumentų reikalavimų. 2023-05-04 CPVA pranešimu Nr. PR001 informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą ir pasiūlė per 5 d. d. nuo pranešimo gavimo dienos pateikti papildomus paaiškinimus. 2023-05-11 Pareiškėja pranešimu Nr. PR002 pateikė papildomus paaiškinimus. CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą, priėmė skundžiamą 2023-06-26 sprendimą. CPVA sprendime buvo nurodyta, jog, vadovaujantis PAFT 311 punkto, 7 priedo 6, 10 punkto, Gairių 1.1 papunkčiu, 2.1 lentelės 17 punktu turi būti taikoma 25 proc. pataisos norma nuo Pirkimo sutarties vertės, kadangi: Laidavimo draudimo raštai neatitiko Pirkimo sąlygų ir Pirkimo sutarties nuostatų reikalavimų, nes Tiekėjo pateiktuose Laidavimo draudimo raštuose nurodyta nuostata, kad draudikas atsako tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą; 17.2. pareiškėjos vėliau pateikta Garantija su patikslintomis nuostatomis įsigaliojo 2023-04-25, todėl neapėmė laikotarpio nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo; pagal VPĮ 86 straipsnio 2 dalį ir Pirkimo sutarties projekto 26, 49, 50 punktų nuostatas, nepateiktus Pirkimo sąlygose reikalautus sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus, pareiškėja privalėjo laikyti, kad Tiekėjas atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį, tokį Tiekėjo pasiūlymą atmesti bei siūlyti sudaryti Pirkimo sutartį su kitu eilėje esančiu tiekėju, t. y. UAB „Eskavaras“.
Pareiškėja nesutinka, jog ji yra padariusi CPVA sprendime nurodytą pažeidimą, dėl to laikosi pozicijos, kad CPVA sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, dėl to neteisėtas ir naikintinas. CPVA sprendime yra nurodyta, jog finansinė korekcija yra taikoma, nes pareiškėjos veiksmai atitinka Gairių 2.1 lentelės 17 punkto nustatytą pažeidimo sudėtį. Pareiškėjos nuomone, toks finansinės korekcijos taikymo pagrindas iš viso neegzistuoja – Gairėse nėra 2.1 lentelės 17 punkto. Taip pat vertinant CPVA sprendime išdėstytą motyvaciją, galima daryti tikėtiną prielaidą, jog CPVA vis dėl to siekė taikyti finansinę korekciją pareiškėjai ne Gairių 2.1 lentelės 17 punkto pagrindu (kuris neegzistuoja), o Gairių 2.2 lentelės 17 punkto pagrindu, kuriame yra nustatyta pažeidimo rūšis „Derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu“.
Pažymi, jog Gairių 2.2 lentelės 17 p. nurodyta pažeidimo sudėtis, atsižvelgiant į šios sudėties taikymo pagrindus – Direktyvos 18 straipsnio 1 dalį, 56 straipsnio 3 dalį – gali būti nustatoma tik tuo atveju, jeigu atitinkama perkančioji organizacija atliko pažeidimus, susijusius su tiekėjų pasiūlymų vertinimo, tiekėjų kvalifikacinės atrankos, tiekėjų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams, tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimu, neįprastai mažos kainos, alternatyvių pasiūlymų ir kt. reikalavimais. Kitaip tariant, Gairių 2.2 lentelės 17 p. nustatyta sudėtis yra siejama su atitinkamo pirkimo procedūromis, kai jau yra gauti tiekėjų pateikti pasiūlymai ir atliekamas šių pasiūlymų vertinimas, siekiant nustatyti naudingiausią pasiūlymą pateikusį tiekėją. Šiuo atveju, vadovaujantis CPVA sprendimo skyriuose „Įtarimą sukėlusios aplinkybės“ bei „Pažeidimo tyrimas“ ir šio Skundo I skyriuje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėja nėra (ne)atlikusi jokių veiksmų, kurie bet kokia apimtimi galėtų būti siejami su Gairių 2.2 lentelės 17 punkto nuostatos teisiniame pagrinde išdėstytų Direktyvos nuostatų pažeidimu. CPVA sprendime nurodyti Pareiškėjos (ne)atlikti veiksmai, kurių pagrindu CPVA pritaikė Pareiškėjos įsitikinimu nepagrįstą ir neteisėtą finansinę korekciją, galėtų būti siejami išskirtinai su Pirkimo sutarties vykdymo, o ne su Pirkimo procedūrų vykdymo stadija. Dėl šių priežasčių, pareiškėja laikosi pozicijos, jog CPVA sprendime nurodyto pažeidimo iš viso nėra atlikusi. Tačiau jeigu teismas laikytųsi pozicijos, jog pareiškėja pažeidimą atliko, šis privalėtų būti kvalifikuojamas formaliu ir nesuderinamu su finansinių korekcijų taikymo tikslais. Pareiškėjos nuomone, CPVA sprendime nurodyto pažeidimo formalumą įrodo aplinkybė, jog CPVA buvo atlikusi paskesnę Pirkimo patikros procedūrą ir 2022-03-22 Pareiškėją informavo, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, nenustatė. Šiuo Pareiškėja nori atkreipti dėmesį, jog pareiškėja sutartį su Tiekėju sudarė 2021-12-02, o 2021-12-10 Tiekėjas pateikė Laidavimo draudimo raštą. Tai reiškia, jog CPVA atliktos paskesnės Pirkimo patikros metu CPVA sprendime kvestionuojamas Laidavimo draudimo raštas jau buvo pateiktas pareiškėjai, CPVA galėjo nustatyti šio menamą neatitiktį Sutarties reikalavimams, tačiau to nepadarė. CPVA sprendime nurodyto pažeidimo formalumą įrodo ir tai, jog, priešingai nei bando teigti CVPA, šis „pažeidimas“ negalėjo nulemti Tiekėjo pasiūlymo atmetimo ar Tiekėjo pakeitimo kitu tiekėju, kurio pasiūlymas jų eilėje užėmė antrąją vietą
Atkreipia dėmesį, kad Sutarties 50 punkte buvo nustatyta, kad Tiekėjas per 7 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo privalo pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą. Pagal šį Sutarties punktą laikoma, jog Tiekėjas atsisako sudaryti Sutartį tik tuo atveju, jeigu sutarties įvykdymo užtikrinimas nėra pateikiamas iš viso. Situacijos, kuomet pareiškėjas pateikia netinkamo turinio sutarties įvykdymo užtikrinimą ši Sutarties nuostata nereguliuoja. Pirkimo sąlygų 100 punkte buvo nustatyta, jog Sutartis privalo būti sudaryta nedelsiant. Tačiau reikalavimų, kurie numatytų per kiek laiko Sutartis privalo įsigalioti, Pirkimo sąlygose nustatyta nebuvo. Pirkimo sąlygų 94 punkte buvo nustatyti atvejai, kada pareiškėja turėjo teisę siūlyti Sutartį sudaryti kitam tiekėjui ir visi šie atvejai buvo siejami su Tiekėjo atsisakymu ją sudaryti. Pagal aptariamą Pirkimo sąlygų punkto nuostatą, dalyvis atsisakyti sudaryti sutartį galėjo šiais būdais: (i) apie tai pranešdamas raštu (Tiekėjas nepranešė Pareiškėjai, jog atsisako sudaryti Sutartį); (ii) nepasirašydamas sutarties per nustatytą terminą (šioje Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, ar Tiekėjas spėjo pasirašyti Sutartį per pareiškėjos nustatytą terminą); (iii) atsisakydamas sudaryti Sutartį VPĮ ir Pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis (pavyzdžiui, nepratęsia pasiūlymo galiojimo termino). Šiuo atveju, Tiekėjas neatliko jokių veiksmų, kurių pagrindu pareiškėja būtų galėjusi spręsti, jog Tiekėjas atsisako sudaryti Sutartį. Tuo metu galiojusios VPĮ redakcijos 86 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti atvejai, kada perkančiosios organizacijos turėjo teisę sudaryti sutartį su kitu („antrąją vietą užėmusiu“) tiekėju. Pagrindai iš esmės nesiskyrė nuo Pirkimo sąlygų 94 punkte pateiktų. Atkreipia dėmesį į tai, jog tuometinė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies redakcija aiškiai numatė, jog tik atitinkamam tiekėjui nepateikus sutarties įvykdymo užtikrinimo, atitinkama perkančioji organizacija turi teisę sudaryti sutartį su „antruoju“ tiekėju, t. y. redakcija nenumatė, jog tuo atveju, jeigu atitinkamas tiekėjas pateikia sutarties įvykdymo užtikrinimą, tačiau jo turinys nėra tinkamas, tai savaime suteikia teisę atitinkamai perkančiajai organizacijai su laimėjusiu tiekėju nesudaryti sutarties. Taigi, netinkamo turinio sutarties įvykdymo užtikinimo pateikimas negalėjo lemti Tiekėjo pateikto pasiūlymo atmetimo ar suponuoti Tiekėjo atsisakymo sudaryti sutartį. Pažymi, kad CPVA sprendime nurodyto pažeidimo formalumą įrodo ir tai, jog Sutarties įvykdymo užtikrinimas gali būti koreguojamas Sutarties vykdymo metu. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog, vadovaujantis Sutarties 49 punkto nuostata, Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi būti koreguojamas, jeigu keičiasi Sutarties kaina, yra pratęsiamas darbų atlikimo terminas arba darbai yra sustabdomi, arba tiekėjas vėluoja užbaigti darbus. Juo labiau, CPVA savo elgesiu pati patvirtino, jog Sutarties įvykdymo užtikrinimas gali būti keičiamas, šalinant šio neatitiktis, kadangi 2023-04-19 CPVA el. paštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti Pirkimo sąlygas atitinkantį Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Pareiškėja pateikė naują Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą – Garantiją, kuri apėmė visas Pirkimo sąlygų ir Sutarties keliamas sąlygas. CPVA sprendime nurodyto pažeidimo formalumą įrodo ir tai, jog Pirkimo procedūrų metu įtaka tiekėjų konkurencijai negalėjo būti padaryta dėl CPVA sprendime nurodyto ir neva pareiškėjos atlikto pažeidimo. Vadovaujantis Pirkimo sąlygų 87 punktu laimėjęs pasiūlymas buvo nustatytas vadovaujantis tik kainos kriterijumi. Sutarties įvykdymo užtikrinimo sąlygos nebuvo pasiūlymų vertinimo objektu, dėl ko Tiekėjas būtų galėjęs gauti daugiau ekonominio naudingumo balų. Dėl to sutarties įvykdymo užtikrinimo turinys negalėjo turėti tiesioginės įtakos pasiūlymų vertinimo etape. CPVA sprendime nurodyto pažeidimo formalumą įrodo ir tai, jog Tiekėjas Sutartį, kuri buvo užtikrinta Laidavimo draudimo raštu, Garantija, delspinigiais ir draudimu, įvykdė tinkamai. Tiekėjas Sutartyje nustatytus darbus atliko ir juos perdavė pareiškėjai. Kitaip tariant, buvo pasiektas Sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas – sutartis įvykdyta tinkamai, Tiekėjo profesionalumo ir kompetencijos dėka neatsirado jokių nuostolių, Sutartis nebuvo nutraukta. CPVA sprendime nurodyto pažeidimo formalumą pareiškėja įrodinėja ir teismų praktika.
Šalies argumentai
Pareiškėja laikosi pozicijos, jog CPVA sprendime nurodyto pažeidimo iš viso nėra padariusi, o tuo atveju, jeigu teismas spręstų priešingai – pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas formaliu ir finansinė korekcija negalėtų būti taikytina, kadangi tai prieštarautų finansinių korekcijų taikymo tikslams. Tačiau, jeigu vis dėl to teismas spręstų, kad pareiškėja CPVA sprendime nurodytą pažeidimą atliko ir šis negali būti laikytinas formaliu, pareiškėjos įsitikinimu, CPVA sprendimu pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga ir turi būti sumažinta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą įvykdė supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Projekto ,,Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kaišiadorių rajone“ BVGN statybos darbai“ (Pirkimas). Pareiškėja su Pirkime laimėjusiu dalyviu UAB „Vilungės statyba“ 2021-12-02 pasirašė sutartį Nr. VPE-135 (Pirkimo sutartį). Pradinė Sutarties vertė – 252 058,03 Eur su PVM. Pareiškėja 2022-07-29 pasirašė Pirkimo sutarties pakeitimą, kurio pagrindu pasikeitė Pirkimo sutarties vertė – 282 646,05 Eur su PVM. Sutarties vertė, finansuojama Projekto lėšomis – 282 646,05 Eur su PVM. Pareiškėja 2022-01-06 per CVP IS pateikė CPVA Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. CPVA, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, 2022-03-21 priėmė sprendimą, kad Pirkimas atliktas tinkamai. Vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 ,,Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PAFT), 295 punkto nuostatomis, 2023-04-28 CPVA atliko pakartotinį Pirkimo vertinimą. Pakartotinio Pirkimo vertinimo metu nustatyta, kad Perkančioji organizacija skelbimo apie Pirkimą III d. 2.2 papunktyje aiškiai ir konkrečiai apibrėžė, jog: „Sutarties įvykdymo užtikrinimą Rangovas privalo pateikti Užsakovui ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo. Jei Rangovas per šį laikotarpį Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad Rangovas atsisakė sudaryti Sutartį. Užtikrinimo suma ne mažiau kaip 10 proc. nuo Sutarties kainos. Sutarties įvykdymo užtikrinimas įsigalioja banko ar kredito unijos garantijos arba draudimo bendrovės laidavimo rašto išdavimo dieną ir turi galioti 1 mėnesį ilgiau nei Sutartyje numatytas Darbų atlikimo terminas“. Pirkimo sąlygų 3 priede pateiktame Sutarties projekte „Viešojo supaprastinto skelbiamo pirkimo projekto „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kaišiadorių rajone“ BVGN rangos darbų“ (toliau – Sutarties projektas) ir atitinkamai Pirkimo sutartyje, Pareiškėjas nustatė šias sąlygas: 26 punkte Sutarties įsigaliojimas – Sutartis įsigalioja Sutarties Šalims pasirašius Sutartį ir Rangovui pateikus tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Sutartis galioja iki visiško Sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo bet ne ilgiau kaip 22 mėn.; 49 punkte Sutarties įvykdymo užtikrinimą Rangovas privalo pateikti Užsakovui ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo. Jei Rangovas per šį laikotarpį Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad Rangovas atsisakė sudaryti Sutartį. Užtikrinimo suma ne mažiau kaip 10 proc. nuo Sutarties kainos, nurodytos Sutarties 59 punkte, t. y. 252 058,03 Eur [du šimtai penkiasdešimt du tūkstančiai penkiasdešimt aštuoni Eur ir 3 ct]; 50 punkte Sutarties įvykdymo užtikrinimu garantuojama, kad Užsakovui bus atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl to, kad Rangovas neįvykdė visų sutartinių įsipareigojimų ar vykdė juos netinkamai. Įvertinus Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą - 2021-12-10 Atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. 751673671 ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumentus - 2022-08-09 Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 815480864, 2022-12-30 Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 853343137 (toliau visi kartu – Atlikimo laidavimo draudimo raštai) buvo nustatyta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentuose, nustatytos sekančios Pirkimo dokumentų nuostatų neatitinkančios sąlygos. Nustatyta, kad „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal sutartį įvykdytų statybos darbų sumai“. Pažymi, kad minėta sąlyga neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, kadangi Pirkimo dokumentuose aiškiai nustatyta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas visą Sutarties galiojimo laikotarpį turi būti ne mažesnis kaip 10 procentų nuo Sutarties kainos ir nėra nustatytos išimties, kad laiduojama suma gali mažėti proporcingai draudėjo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai. Laidavimo draudimo raštu Draudikas įsipareigojo naudos gavėjui tinkamai vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus, atlyginti Naudos gavėjui jo patirtų tiesioginių nuostolių dydį, gavęs jo raštišką pagrįstą reikalavimą, dėl Draudėjo prisiimtų Sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo <...>“. Nurodo, kad ši Sutarties įvykdymo užtikrinimo sąlyga neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, kadangi Sutarties projekto ir atitinkamai Sutarties 50 punkte aiškiai nustatyta, jog draudimo bendrovė privalo įsipareigoti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl to, kad tiekėjas neįvykdė visų sutartinių įsipareigojimų ar vykdė juos netinkamai ir nėra nustatytos išimties, kad draudikas atsakytų tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą. Taigi, Pirkimo laimėtojo pateiktuose Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentuose nurodyta nuostata, kad draudikas atsako tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą, kai Pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai reikalautas visų nuostolių atlyginimas, yra neatitinkanti Pirkimo dokumentų reikalavimų. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į Sutarties projekto ir atitinkamai Pirkimo sutarties 26 punktą, kuriame apibrėžta, kad Sutartis įsigalioja, kai Pirkimo laimėtojas pateikia tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą, daro išvadą, kad Perkančioji organizacija, priėmusi Pirkimo sąlygų nuostatų neatitinkančius, t. y. netinkamus Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus, tame tarpe ir Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų pratęsimus, nesilaikė savo pačios Pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų Sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl sudarant Pirkimo sutartį galimai pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines Pirkimo sąlygas, todėl įtarta, kad vykdant Pirkimą galimai buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti skaidrumo ir nediskriminavimo, lygiateisiškumo principai. Tuo pagrindu buvo užregistruotas 2023-04-28 įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01. Atsakovė, įvertinusi Sutarties sąlygas bei faktines Pirkimo vykdymo aplinkybes, Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, VPĮ nuostatas, teismų praktiką, sprendė, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Nustačiusi pažeidimą, vadovaujantis PAFT 7 priedo 6 p., kuriame nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą pritaikė 25 proc. finansinę korekciją (70 661.51 Eur) nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui (282 646,05 Eur).
Nurodo, kad pareiškėja Sutarties įvykdymo užtikrinimo atitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams įrodinėja kartu su atsakymu dėl įtariamo pažeidimo, pateiktu dokumentu - AB SEB banko 2023-04-25 Sutarties sąlygų vykdymo garantija Nr. IGP2304240066794, kuri galiojo iki 2023-04-26, t. y. vieną dieną. Sutartis buvo pasirašyta 2021-12-02, kurios 49 punkte buvo aiškiai ir konkrečiai apibrėžta, kad Pirkimo sąlygas atitinkantis Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo, taigi Pirkimo sutartis turėjo įsigalioti 2021-12-13. Šiuo atveju Sutartis neįsigaliojo, nes Pirkimo laimėtojas nepateikė Sutarties sąlygų atitinkančio Sutarties įvykdymo užtikrinimo. Darbų perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas 2023-04-24, todėl AB SEB banko 2023-04-25 Sutarties sąlygų vykdymo garantija Nr. IGP2304240066794 buvo pateikta po Pirkimo sutarties įgyvendinimo, t. y. pareiškėjai patvirtinus, kad Pirkimo sutartimi perkami darbai yra atlikti tinkamai. Taigi, Sutarties įvykdymo užtikrinimo taikymo sąlygos neegzistavo. Be to, vertinant AB SEB banko 2023-04-25 Sutarties sąlygų vykdymo garantijoje Nr. IGP2304240066794 nustatytas sąlygas, matyti, kad garantija buvo užtikrintas ne visas Pirkimo objektas, bet tik jo dalis, nes minėtame dokumente nurodyta, kad UAB „Volungės statyba“ 2021-12-02 su Garantijos gavėju sudarė sutartį Nr. VPE135 dėl kadastrinių matavimų bylos parengimo, statybos užbaigimo akto ir kitų dokumentų, reikalingų darbų užbaigimui parengimo paslaugų teikimo. Todėl buvo vertinama, kad AB SEB banko 2023-04-25 Sutarties sąlygų vykdymo garantija Nr. IGP2304240066794 neatitiko aiškių ir konkrečių Pirkimo sąlygų reikalavimų, keliamų Sutarties įgyvendinimo užtikrinimui. Taigi, darytina išvada, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentuose apibrėžta Sutarties įvykdymo užtikrinimo sąlyga „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai“ ir ,,Šiuo laidavimo draudimo raštu Draudikas įsipareigoja, Naudos gavėjui tinkamai vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus, atlyginti Naudos gavėjui jo patirtų tiesioginių nuostolių dydį, gavęs jo raštišką pagrįstą reikalavimą, dėl Draudėjo prisiimtų Sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo <...>“ neatitinka Sutarties projekto ir atitinkamai Sutarties 49 punkto, įpareigojančio, jog Sutarties įvykdymo užtikrinimas turėjo būti ne mažesnis nei 10 proc. nuo Sutarties kainos bei Sutarties projekto ir atitinkamai Sutarties 50 punkto, įpareigojančio garantuoti, kad „Užsakovui bus atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl to, kad Rangovas neįvykdė visų sutartinių įsipareigojimų ar vykdė juos netinkamai“.
Pabrėžia, kad pagal VPĮ 42 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Ši nuostata yra imperatyvus įpareigojimas, taigi perkančioji organizacija neturi diskrecijos teisės laisvai spręsti, ar reikalauti iš pirkimą laimėjusio dalyvio sutarties įvykdymo užtikrinimo, ar ne.
Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Pirkimo laimėtojo netinkamas Sutarties įgyvendinimo užtikrinimo pateikimas gali būti pateisinamas tuo, jog Sutarties įgyvendinimas Pirkimo Sutartyje buvo užtikrintas kitomis Sutarties įgyvendinimo užtikrinimo priemonėmis t. y. delspinigiais ir Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Perkančiosios organizacijos gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą, todėl Pirkimo sutartyje numatyti kiti Sutarties įvykdymo užtikrinimo būdai, negali pateisinti netinkamų Atlikimo laidavimo draudimo raštų pateikimą, kuris aiškiai ir konkrečiai Pirkimo sąlygose buvo apibrėžtas kaip privaloma priemonė, kurios nepateikimas Pirkimo sąlygose apibrėžtas kaip sukeliantis neigiamas teisines pasekmes. Atkreipia dėmesį, kad Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 46 straipsnis, o pagal šio straipsnio 2 dalį draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais. Taigi, privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, kuris kaip minėta, yra privalomas pagal Statybos įstatymą, nėra lygiavertis Sutarties įvykdymo užtikrinimui, kuris yra privalomas pagal VPĮ nuostatas, tuo labiau, kad jo sąlygos buvo aiškiai nustatytos Pirkimo dokumentuose.
Pažymi, kad vertinant Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus buvo nustatyta, kad jie neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, t. y. Pirkimo laimėtojo pateiktais Atlikimo laidavimo draudimo raštais buvo apribota draudimo bendrovės, išdavusios Laidavimo draudimo liudijimus, atsakomybė įsipareigojimų verte, nuostolių rūšimi. Kitaip tariant, Atlikimo laidavimo draudimo raštais Perkančiosios organizacijos galimybės gauti prievolės įvykdymo užtikrinimą buvo labiau apsunkintos – priklausė nuo užtikrinamos prievolės įvykdymo apimties, nuo atsiradusių nuostolių rūšies ir kt.
Nesutinka, kad padarytas pažeidimas mažareikšmis. Atsakovės vertinimu, pareiškėja, priėmusi Pirkimo sąlygų neatitinkančius Atlikimo laidavimo draudimo raštus, pažeidė lygiateisiškumo (vienodo požiūrio) principą, t. y. ignoruodamas savo paties reikalavimus sudarė išskirtines sąlygas vienam Pirkimo dalyviui - UAB „Vilungės statyba“ sudaryti Sutartį kitomis sąlygomis, nei buvo išviešinta. Potencialūs tiekėjai, rengdami pasiūlymus ir nustatydami pasiūlymo kainą, vertino visus Perkančiosios organizacijos viešai paskelbtus reikalavimus, tarp jų ir būsimos sutarties įvykdymo užtikrinimui keliamus reikalavimus: užtikrinimo vertei, galimas rizikas ir iš jų išplaukiančius neigiamus padarinius, jų poveikį pasiūlymo kainai ir pan. Taigi, pareiškėja, Pirkimą laimėjusio dalyvio naudai pakeisdama aiškiai ir konkrečiai Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, keliamus Sutarties įvykdymo užtikrinimui, neabejotinai pažeidė kitų potencialių tiekėjų ir Pirkimo dalyvių teisėtą lūkestį į skaidrų ir lygiateisį Pirkimo procedūrų vykdymą ir dalyvavimą jame, o tai negali būti laikoma formaliu ar mažareikšmiu nukrypimu nuo viešųjų pirkimų reguliavimo, kuris kaip nustatyta, yra imperatyvaus pobūdžio. Remiantis VPĮ 86 straipsnio 2 dalimi Perkančioji organizacija privalėjo laikyti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis UAB „Vilungės statyba“ atsisakė sudaryti Sutartį ir Sutartis neįsigaliojo, ir siūlyti sudaryti Sutartį kitam pasiūlymų eilėje esančiam dalyviui. Taigi, remiantis aiškiomis ir konkrečiomis Pirkimo sąlygų nuostatomis, Pirkimo laimėtoju galėjo būti paskelbtas kitas Pirkimo dalyvis, todėl toks nepagrįstas ir neteisėtas Sutarties projekto sąlygų faktinis modifikavimas, yra laikomas esminiu.
Dėl argumento, kad Pirkimo sutarties įsigaliojimui buvo pakankama vien tik pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, netikrinant, ar jo nuostatos atitinka Pirkimo sąlygose apibrėžtus aiškius ir konkrečius reikalavimus, pažymi, kad tokia pareiškėjos pozicija neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų, kuriuose teismas, spręsdamas dėl sutarties įsigaliojimo, kai pačioje sutartyje yra numatyta sąlyga, kad sutartis įsigalios tik pateikus sutarties įvykdymo užtikrinimą, pasisakė, jog „Akivaizdu, kad pirmiau minėtos nuostatos dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo imperatyvios bei be išlygų įpareigojančios ieškovę tinkamai jas vykdyti. Ieškovei laiku nepateikus Sutarties įvykdymo užtikrinimo, kilo neigiami padariniai – atsakovė laikė, kad paslaugos teikėjas atsisakė sudaryti Sutartį, t. y. Sutartis neįsigaliojo (Sutarties 4.1 ir 9.1 papunkčiai). Taigi, remiantis aptartu, daro išvadą, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai, tarp kurių ir reikalavimai sutarties įvykdymo užtikrinimui, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl jų privalo laikytis visi pirkime dalyvaujantys asmenys: tiek tiekėjai, tiek ir pati perkančioji organizacija. Pastarajai nustačius reikalavimą, jog tiekėjas, pasirašęs sutartį, privalo pateikti sutarties įvykdymą patvirtinantį dokumentą, kuris privalo būti pateiktas per nustatytą terminą ir atitikti nustatytąsias sąlygas, ir šio reikalavimo įvykdymą susiejusi su sutarties įsigaliojimu, vėliau negali ignoruoti šių reikalavimų ir privalo elgtis taip, kaip yra pati nustačiusi. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nors Sutartis ir buvo pasirašyta, tačiau de jure ji neįsigaliojo, nes nebuvo išpildyta jos įsigaliojimui būtina sąlyga, todėl Perkančioji organizacija privalėjo laikyti, kad UAB „Vilungės statyba“ atsisakė sudaryti Sutartį ir siūlyti kitam dalyviui, kuris buvo antras pasiūlymų eilėje, sudaryti Pirkimo sutartį, taip, kaip numatyta VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje ir Pirkimo sąlygų 94 punkte.
Nesutiko su skundo argumentais, kad pažeidimas yra susijęs su Pirkimo sutarties vykdymu, o ne su Pirkimo procedūromis. Pažymi, kad vertinant aplinkybę, kad buvo pateiktas aiškių ir konkrečių Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkantis Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantys dokumentai, todėl, remiantis teisinius reglamentavimu, daro išvadą, kad nustatytas pažeidimas buvo atliktas Pirkimo procedūroms nepasibaigus. Vertinant atsakovės veiksmų objektyvumą pareiškėjos atžvilgiu bei taikytos finansinės korekcijos proporcingumą, nurodo, kad finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovė nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes. Kaip nurodyta Sprendime, Pirkimą laimėjusiam dalyviui pateikus Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkančius Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus, Perkančioji organizacija privalėjo reikalauti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis pateiktų Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, o pastarajam to nepadarius pasirašyta Sutartis neįsigaliojo. Tuo tarpu Perkančiajai organizacijai tokius dokumentus priėmus, pareiškėja, sudarydama Sutartį, pakeitė savo pačios patvirtintas ir paskelbtas Pirkimo sąlygas. Perkančioji organizacija privalėjo laikyti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis UAB „Vilungės statyba“ atsisakė sudaryti Sutartį ir Sutartis neįsigaliojo, ir siūlyti sudaryti Sutartį kitam pasiūlymų eilėje esančiam dalyviui.
Dėl teiginių, kad CPVA neatsižvelgė, jog Laidavimo draudimo liudijimas buvo pateiktas, jog dėl Atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodytos nuostatos (dėl laiduojamos sumos proporcingo mažėjimo) niekam nebuvo padaryta jokia žala ir niekam nekilo jokių neigiamų pasekmių, pažymi, kad 2013-12-17 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – Reglamentas) 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, kad pažeidimas, tai (1) bet koks įgyvendinant ES investicijų fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas (2) dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai (3) nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui. Pareiškėja pažeidė Pirkimo metu galiojusį VPĮ reguliavimą, kuriuo yra įgyvendinama direktyva, t. y. ES teisės aktas. Taigi šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad yra tenkinamas pirmasis pažeidimo požymis, nurodytas Reglamento 2 straipsnio 36 punkte, jog yra pažeistas nacionalinis teisės aktas, kuris įgyvendina ES reguliavimą. Taip pat pažeidimas buvo padarytas netinkamu pareiškėjos veikimu, t. y. pareiškėja, priimdama Pirkimo sąlygų neatitinkančius Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus, sudarė išskirtines sąlygas Pirkimą laimėjusiam dalyviui ir tokiu būdu pažeidė imperatyvias VPĮ nuostatas – VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo principus. Taip pat pareiškėjos padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ES lėšų panaudojimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2023-06-26 sprendimo Nr. IT01 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kaišiadorių rajone“ Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-05-0008 (Projektas), įvykdė supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Projekto ,,Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kaišiadorių rajone“ BVGN statybos darbai“ (Pirkimas).
Konkursą laimėjo UAB „Vilungės statyba“, su kuriuo pareiškėja 2021-12-02 pasirašė Pirkimo sutartį Nr. VPE-135. Pradinė Sutarties vertė – 252 058,03 Eur su PVM. Pareiškėja 2022-07-29 pasirašė Pirkimo sutarties pakeitimą, kurio pagrindu pasikeitė Pirkimo sutarties vertė – 282 646,05 Eur su PVM. Sutarties vertė, finansuojama Projekto lėšomis – 282 646,05 Eur su PVM.
Pareiškėja 2022-01-06 per CVP IS pateikė CPVA Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. CPVA, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, 2022-03-21 priėmė sprendimą, kad Pirkimas atliktas tinkamai. Vadovaudamasi PAFT 295 punkto nuostatomis, CPVA 2023-04-28 atliko pakartotinį Pirkimo vertinimą.
Pakartotinio Pirkimo vertinimo metu buvo nustatyta, kad Perkančioji organizacija Skelbimo apie Pirkimą III dalies 2.2 papunktyje buvo nurodžiusi, jog „Sutarties įvykdymo užtikrinimą Rangovas privalo pateikti Užsakovui ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo. Jei Rangovas per šį laikotarpį Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad Rangovas atsisakė sudaryti Sutartį. Užtikrinimo suma ne mažiau kaip 10 proc. nuo Sutarties kainos. Sutarties įvykdymo užtikrinimas įsigalioja banko ar kredito unijos garantijos arba draudimo bendrovės laidavimo rašto išdavimo dieną ir turi galioti 1 mėnesį ilgiau nei Sutartyje numatytas Darbų atlikimo terminas“. Pirkimo sąlygų 3 priede pateiktame Sutarties projekte „Viešojo supaprastinto skelbiamo pirkimo projekto „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kaišiadorių rajone“ BVGN rangos darbų“ (Sutarties projektas) ir atitinkamai Pirkimo sutartyje pareiškėja nustatė sekančias sąlygas: 26 p. Sutarties įsigaliojimas – Sutartis įsigalioja Sutarties Šalims pasirašius Sutartį ir Rangovui pateikus tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Sutartis galioja iki visiško Sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo bet ne ilgiau kaip 22 mėn.; 49 p. Sutarties įvykdymo užtikrinimą Rangovas privalo pateikti Užsakovui ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo. Jei Rangovas per šį laikotarpį Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad Rangovas atsisakė sudaryti Sutartį. Užtikrinimo suma ne mažiau kaip 10 proc. nuo Sutarties kainos, nurodytos Sutarties 59 punkte, t. y. 252 058,03 Eur [du šimtai penkiasdešimt du tūkstančiai penkiasdešimt aštuoni Eur ir 3 ct]; 50 p. Sutarties įvykdymo užtikrinimu garantuojama, kad Užsakovui bus atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl to, kad Rangovas neįvykdė visų sutartinių įsipareigojimų ar vykdė juos netinkamai.
CPVA įvertinusi Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą – 2021-12-10 Atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. 751673671 ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumentus – 2022-08-09 Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 815480864, 2022-12-30 Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 853343137 (Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentai arba Atlikimo laidavimo draudimo raštai) nustatė, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentuose nustatytos Pirkimo dokumentų nuostatų neatitinkančios sąlygos. Atsakovė nustatė, kad pagal pateiktus dokumentus, laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal sutartį įvykdytų statybos darbų sumai. CPVA vertinimu, minėta sąlyga neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, kadangi Pirkimo dokumentuose nustatyta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas visą Sutarties galiojimo laikotarpį turi būti ne mažesnis kaip 10 procentų nuo Sutarties kainos ir nėra nustatytos išimties, kad laiduojama suma gali mažėti proporcingai draudėjo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai.
Taip pat nustatyta, kad laidavimo draudimo raštu Draudikas įsipareigoja, Naudos gavėjui tinkamai vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus, atlyginti Naudos gavėjui jo patirtų tiesioginių nuostolių dydį, gavęs jo raštišką pagrįstą reikalavimą, dėl Draudėjo prisiimtų Sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo <...>“. Ši nuostata taip pat įvertinta kaip neteisėta, nes Sutarties projekto ir atitinkamai Sutarties 50 punkte aiškiai nustatyta, jog draudimo bendrovė privalo įsipareigoti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl to, kad tiekėjas neįvykdė visų sutartinių įsipareigojimų ar vykdė juos netinkamai ir nėra nustatytos išimties, kad draudikas atsakytų tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą. Atsakovė įvertino, kad Pirkimo laimėtojo pateiktuose Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentuose nurodyta nuostata, kad draudikas atsako tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą, kai Pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai reikalautas visų nuostolių atlyginimas, yra neatitinkanti Pirkimo dokumentų reikalavimų.
Apibendrinusi atsakovė įvertino, kad remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į Sutarties projekto ir atitinkamai Pirkimo sutarties 26 punktą, kuriame apibrėžta, kad Sutartis įsigalioja, kai Pirkimo laimėtojas pateikia tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą, Perkančioji organizacija, priėmusi Pirkimo sąlygų nuostatų neatitinkančius, t. y. netinkamus Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus, tame tarpe ir Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų pratęsimus, nesilaikė savo pačios Pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų Sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl sudarant Pirkimo sutartį galimai pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines Pirkimo sąlygas. Tuo pagrindu buvo įtarta, kad vykdant Pirkimą galimai buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti skaidrumo ir nediskriminavimo, lygiateisiškumo principai.
Projekte buvo užregistruotas 2023-04-28 įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01. Pažeidimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentai neatitinka visų Pirkimo dokumentuose aiškiai ir konkrečiai Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui nustatytų būtinųjų sąlygų, t. y. Skelbimo apie Pirkimą III dalies 2.2 papunkčio bei Sutarties projekto ir atitinkamai Sutarties 26, 49, 50 punktuose apibrėžtų reikalavimų.
Nustačiusi pažeidimą atsakovė, vadovaudamasi 2019 m. Gairių 2.2 lentelės (Sprendime per rašymo apsirikimą nurodyta „2.1 lentelės“) 17 punkto nuostatomis, buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija (70 661.51 Eur) nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui (282 646,05 Eur).
Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
CPVA, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse bei PAFT. Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai: <...> (9.3 papunktis); atlieka pirkimų, kurių išlaidos finansuojamos arba planuojamos finansuoti projekto lėšomis, priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (9.3.5 papunktis.); atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui (9.3.7 papunktis).
PAFT 464 punkte nurodoma, kad, kai projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal VPĮ reikalavimus, jis atsako už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo konstatuoti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimai, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėja priėmė iš Pirkimą laimėjusio dalyvio netinkamus, t. y. Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkančius Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus.
VPĮ 2 straipsnio 39 dalyje nustatyta, kad viešojo pirkimo dokumentai, tai perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, išankstinis informacinis skelbimas, naudojamas kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, viešojo pirkimo – pardavimo sutarties projektas, viešojo pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkime taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai).
VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą. Šie principai yra itin svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir vykdymui, kadangi: (1) yra Direktyvos 2014/24/ES bei ją įgyvendinančio VPĮ normų pagrindas, (2) įgyvendina teisinio reguliavimo spragų, vakuumo užpildymo funkciją bei yra orientyras, kuriuo remiantis perkančiosios organizacijos priima sprendimus VPĮ tiesiogiai nereguliuojamose situacijose, (3) yra reikšmingi ir taikytini tiems viešiesiems pirkimams, kurių vertė nesiekia Direktyvos 2014/24/ES taikymo vertės ribų. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant asmenų, dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose, teises.
Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios, kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytas viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga.
Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau – ir LAT) ne kartą yra konstatavęs, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Kaip nurodyta pirmiau, vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus, ir tai, ar konkrečiam (ar konkretiems) tiekėjui buvo suteikta daugiau teisių, negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus) (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaro 193-197 psl.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje taip pat konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (žr. pvz. 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2016-03-30 nutartis Nr. 3K-3-177-916/2016). Vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai būtų objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, t. y. veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-436/2013).
Pagal ESTT jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). ESTT taip pat yra išaiškinęs, kad derybos ir sutarties sudarymas su tiekėju pagal konkurso sąlygų neatitinkančias sąlygas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą (ESTT 1993 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Komisija prieš Daniją, C-243/89).
Taigi, apibendrinus aukščiau paminėtą ESTT ir LAT suformuotą praktiką, darytina išvada, jog perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų esmines sąlygas, o šio draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, pažeidimu.
Nagrinėjamu atveju iš Pirkimo dokumentų (Pirkimo sutarties) nustatyta, kad Perkančioji organizacija (pareiškėja) skelbimo apie Pirkimą III dalies „Teisinė, ekonominė, finansinė ir techninė informacija“ 2.2) papunktyje „Sutarties vykdymo sąlygos“ nustatė: „Sutarties įvykdymo užtikrinimą Rangovas privalo pateikti Užsakovui ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo. Jei Rangovas per šį laikotarpį Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad Rangovas atsisakė sudaryti Sutartį. Užtikrinimo suma ne mažiau kaip 10 proc. nuo Sutarties kainos. Sutarties įvykdymo užtikrinimas įsigalioja banko ar kredito unijos garantijos arba draudimo bendrovės laidavimo rašto išdavimo dieną ir turi galioti 1 mėnesį ilgiau nei Sutartyje numatytas Darbų atlikimo terminas “. Pirkimo sutarties sąlygų 3 priede „Viešojo supaprastinto skelbiamo pirkimo projekto „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kaišiadorių rajone“ BVGN rangos darbų“ Perkančioji organizacija nustatė šias sąlygas: 26 punkte „Sutarties įsigaliojimas – Sutartis įsigalioja Sutarties Šalims pasirašius Sutartį ir Rangovui pateikus tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Sutartis galioja iki visiško Sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo bet ne ilgiau kaip 22 mėn.“; 49 punkte “Užtikrinimo suma ne mažiau kaip 10 proc. nuo Sutarties kainos, nurodytos Sutarties 59 punkte, t. y. 252 058,03 Eur [du šimtai penkiasdešimt du tūkstančiai penkiasdešimt aštuoni Eur ir 3 ct] “. 50 punkte „Sutarties įvykdymo užtikrinimu garantuojama, kad Užsakovui bus atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl to, kad Rangovas neįvykdė visų sutartinių įsipareigojimų ar vykdė juos netinkamai“. Iš Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento (2021-12-10 atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. 751673671) ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumentų (2022-08-09 atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. 815480864, 2022-12-30 atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. 853343137) turinio nustatyta, kad dokumentuose nurodytos sekančios sąlygos: „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal sutartį įvykdytų statybos darbų sumai“ (2021-12-10 atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. 751673671); „Šiuo laidavimo draudimo raštu Draudikas įsipareigoja, Naudos gavėjui tinkamai vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus, atlyginti Naudos gavėjui jo patirtų tiesioginių nuostolių dydį, gavęs jo raštišką pagrįstą reikalavimą, dėl Draudėjo prisiimtų Sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo“. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra.
Kaip pagrįstai nustatė atsakovė, pareiškėjos iš Konkurso laimėtojos priimti Sutarties įvykdymą užtikrinantys dokumentai neatitiko Pirkimo dokumentų esminių sąlygų. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš Pirkimo sutarties 49 punkto, Sutarties užtikrinimo suma visą Sutarties laikotarpį turėjo būti ne mažiau kaip 10 proc. nuo Sutarties kainos, nurodytos Sutarties 59 punkte, t. y. 252 058,03 Eur. Sutarties įvykdymo užtikrinimas įsigalioja banko ar kredito unijos garantijos arba draudimo bendrovės laidavimo rašto išdavimo dieną ir turi galioti 1 mėnesį ilgiau nei Sutarties 35 punkte numatytas Darbų atlikimo terminas. Tuo tarpu Lietuvos draudimas išduotame 2021-12-10 laidavimo draudimo rašte Nr. 751673671 nurodyta, kad laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal sutartį įvykdytų statybos darbų sumai. Pirkimo sutarties 49 punkte yra aiškiai nurodyta, kad Sutarties užtikrinimo suma visą Sutarties laikotarpį turi būti ne mažiau kaip 10 proc. nuo Sutarties kainos, nurodytos Sutarties 59 punkte, t. y., nėra numatyta, kad laiduojama suma galėtų būti apskaičiuojama mažėjančia tvarka, kaip nurodyta draudimo rašte, todėl darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai konstatavo Pirkimo sutarties 49 punkto pažeidimą.
Pirkimo sutarties 50 punkte nustatyta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimu garantuojama, kad Užsakovui bus atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl to, kad Rangovas neįvykdė visų sutartinių įsipareigojimų ar vykdė juos netinkamai. Iš pareiškėjos pateiktų Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų (Lietuvos draudimas išduotas 2021-12-10 atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. 751673671) ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumentai (2022-08-09 atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. 815480864, 2022-12-30 atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. 853343137) turinio matyti, kad juose nurodyta, kad Draudimas įsipareigoja naudos gavėjui (pareiškėjai) atlyginti tik tiesioginius nuostolius. Iš Pirkimo sutarties 50 punkto aiškiai matyti, kad juo reglamentuotas visų naudos gavėjo patirtų nuostolių atlyginimas o ne tik tiesioginių nuostolių, kaip nurodyta Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentuose. Šią užtikrinimo dokumentuose nurodytą nuostatą teismas taip pat vertina kaip prieštaraujančią Sutarties 50 punkto nuostatai, o atsakovės veiksmus, konstatavus pažeidimą šiuo aspektu, vertina kaip pagrįstus.
Pagal VPĮ 86 straipsnio 2 dalį, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos. VPĮ 86 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos.
Pirkimo sutarties 26 punkte nustatyta, kad Sutartis įsigalioja, kai sutartį pasirašo abi šalys ir Rangovas pateikia tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Jei Rangovas per šį laikotarpį Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad Rangovas atsisakė sudaryti Sutartį (50 punktas). Iš minėtu nuostatų akivaizdu, kad Pirkimo sutartis įsigalioja išpildžius dvi sąlygas, t. y. pasirašius sutartį ir pateikus tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Šiuo atveju Sutarties įvykdymo užtikrinimas nors ir buvo pateiktas, tačiau pirmiau šiame sprendime nurodytais argumentais Sutarties užtikrinimas pripažintas kaip neatitinkantis Pirkimo sutarties imperatyvių sąlygų. Pareiškėja pati Sutarties užtikrinimo tinkamumą tiesiogiai susiejo su Pirkimo sutarties įsigaliojimu, tačiau pati šio reikalavimo nesilaikė – iš Draudiko priėmė Pirkimo sąlygų neatitinkantį reikalavimo užtikrinimą ir Sutartį pasirašė. Atsižvelgiant į tai, kad nors sutartis ir buvo pasirašyta, tačiau ji negalėjo būti laikoma teisėta, kadangi Sutarties įvykdymo užtikrinimas nebuvo tinkamas (Pirkimo sutarties 26 punktas; neatitikimas vienai iš sąlygų). Atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai nusprendė, kad esant tokioms faktinėms aplinkybėms pareiškėja privalėjo laikyti, kad Konkursą laimėjęs tiekėjas atsisakė sudaryti Sutartį ir turėjo siūlyti kitam dalyviui, kuris buvo antras pasiūlymų eilėje, sudaryti Pirkimo sutartį, taip, kaip numatyta VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėja vėliau nors ir pateikė SEB banko 2023-04-25 sutarties sąlygų vykdymo garantiją (patikslinta), tačiau šis sutarties užtikrinimas pateiktas jau po Sutarties įvykdymo ir galiojo tik vieną dieną, todėl ši faktinė aplinkybė, vertinant pareiškėjos teisinę padėtį Pirkimo sutarties pasirašymo metu, teisinės reikšmės neturi.
Pažymėtina, kad pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui teisės aktuose (VPĮ) yra nustatytas privalomas tinkamas draudimas, todėl darytina išvada, kad su tuo susijusios imperatyvios sąlygos turėjo įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime ir atitinkamai teikti pasiūlymus. Šių argumentų kontekste nesutiktina su pareiškėja, kad šiuo atveju nebuvo pakeistos Pirkimo sutarties sąlygos. Pirkimo sutartyje nebuvo aptartos sąlygos dėl laiduojamos sumos mažėjimo proporcingai Draudėjo pagal sutartį įvykdytų statybos darbų sumai, taip pat nenumatytas tik tiesioginių nuostolių atlyginimas. Taigi, šiuo atveju būtent ir susiklostė tokia faktinė situacija, kuri nebuvo numatyta Pirkimo sąlygose. Pirkimą laimėjęs Tiekėjas, neatitikęs Pirkimo sutarties būtinųjų sąlygų. aiškiai įgijo pranašumą kitų Tiekėjų atžvilgiu.
VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyti atskiri atvejai, kai pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros laikomos pasibaigusiomis. Vienas iš tokių atvejų, kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama. To paties įstatymo straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai visi tiekėjai atšaukia pasiūlymus, projekto konkurso planus ar projektus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį. Nagrinėjamu atveju Laimėtojui nepateikus tinkamo Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Pirkimo sutarties 26, 49 punktais, Pirkimas turėjo būti laikomas pasibaigusiu ir Perkančioji organizacija turėjo organizuoti naują pirkimą, kuriame galėjo dalyvauti kiti tiekėjai. Tačiau, kaip minėta, Pirkimo sutartis buvo sudaryta ir vykdoma pateikus netinkamą jos užtikrinimą (neišpildžius vienos iš būtinųjų Sutarties įsigaliojimo sąlygų).
Taigi, įvertinus Pirkimo dokumentus, Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, faktines aplinkybes, VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, darytina išvada, kad pareiškėja, būdama atsakinga už viešojo pirkimo dokumentų rengimą, nesilaikydama savo pačios nustatytų Pirkimo sąlygų 26, 49, 50 punktų nuostatų ir imperatyvių įstatymo normų, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir VPĮ 86 straipsnio 2 nuostatas.
Nesutiktina su pareiškėja, kad netinkamo turinio sutarties įvykdymo užtikinimo pateikimas negalėjo lemti Tiekėjo pateikto pasiūlymo atmetimo ar suponuoti Tiekėjo atsisakymo sudaryti sutartį. Pažymėtina, kad pagal Pirkimo sutarties 26 punktą, Sutartis laikoma įsigaliojusia tik tuomet, kai Rangovas Paramos gavėjai yra pateikęs tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą ir šalys sutartį yra pasirašiusi. Taigi Sutarties įsigaliojimas yra tiesiogiai susietas su Sutarties įvykdymo užtikrinimo tinkamumu. Šiuo atveju, kaip nustatyta, Rangovas pateikė netinkamą sutarties įvykdymo užtikinimą (su esminiais trūkumais) ir tai reiškia, kad Sutartis negalėjo būti vertinama kaip įsigaliojusi. Neįsigaliojusi sutartis negalėjo būti vykdoma, todėl turėjo būti nutraukta.
Pareiškėja nurodo, kad teismui pripažinus, kad pažeidimas padarytas, prašo sumažinti jai paskirtą 25 proc. finansinę korekciją iki minimumo. Pareiškėjos manymu, paskirta tokio dydžio finansinė korekcija yra neproporcinga, neatitinka finansinės korekcijos taikymo tikslų bei pritaikyta neįvertinus su pareiškėja susijusių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą finansinę korekciją mažinti.
PAFT 407-408 punktuose nurodyta, kad, jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. PAFT 311 punkte nustatyta, kad, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 7 priedo 6-14 punktuose nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimo metu nustatyti VPĮ pažeidimai ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio. PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis. PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, su pirkimu susijusiuose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų PAFT 7 priedo 11 punktas.
Gairių 1 skirsnio „Įvadas“ 1.1. dalies „Gairių tikslas“ nustatyta, kad viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik, jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Gairėse nurodyta, kad Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ esantis pažeidimų sąrašas yra neišsamus ir kiti pažeidimai turi būti nagrinėjami pagal analogiją su Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis.
Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės vertinimu, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2 skirsnio „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.2 lentelės ,,Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 17 punktą, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis. Gairių lentelės 2 skirsnio 2.2. lentelės 17 punkte rekomenduojama finansinės pataisos norma už tokio pobūdžio pažeidimus – 25 procentai nuo pradinės pirkimo sutarties vertės. Gairių 1.4 punkte nurodyta, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5, 10, 25 ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.
CPVA 25 procentų finansinę korekciją paskyrė atsižvelgusi į tai, kad Konkursą laimėjo Tiekėjas, nors jis neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų.
Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-23 nutartį Nr. A-756-2046/2013; 2017-07-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017).
Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodoma, kad pažeidimas, tai bet koks įgyvendinant ES investicijų fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pirkimo laimėtojui pateikus netinkamo Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą ir pareiškėjai jį priėmus, pareiškėja pakeitė savo pačios nustatytas ir paskelbtas Pirkimo sąlygas. Tokiu būdu pareiškėja pažeidė VPĮ, kuriuo yra įgyvendinama Direktyva, t. y. ES teisės aktas, 86 straipsnio 2 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje konstatuoti VPĮ pažeidimai atitinka Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytą pažeidimo sąvoką, pareiškėjos skundo argumentai, kad padarytas pažeidimas yra formalus ir nesukėlė žalos, atmestini kaip nepagrįsti. CPVA pareiškėjai pritaikydama 25 procentų finansinę korekciją atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi ginčą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė.
Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (žr. pvz., LVAT 2011-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011, kt.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš šio nuostatos taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT 2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).
Teismo nuomone, šiuo atveju yra pagrindas sumažinti CPVA taikytą 25 procentų finansinę pataisą iki 10 procentų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat įvertinus tai, kad Sutarties užtikrinimas buvo pateiktas (nors ir su trūkumais), t. y. Pirkimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas, padarytas pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių. Teismas pakeičia Sprendimo dalį, kuria nustatyta 25 procentų finansinė korekcija, ir įpareigoja CPVA apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 10 procentų finansinę korekciją.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, kuriuos pateikė teismo posėdyje, išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011-11-14 LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kai pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies ne dėl to, kad atsakovės veiksmai, priimant skundžiamą administracinį teisės aktą ir pareiškėjos atžvilgiu taikant poveikio priemones, pripažinti neteisėtais, o dėl to, jog, įvertinus pareiškėjos skundo argumentus bei byloje esančius įrodymus, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais, t. y. dėl aplinkybių, nesusijusių su atsakovės neteisėtais veiksmais. Todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 88 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. birželio 26 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 dalį, kuria pareiškėjai nustatyta 25 procentų finansinė korekcija, sumažinant nustatytos finansinės korekcijos dydį iki 10 procentų.
Įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą apskaičiuoti pareiškėjai netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 10 procentų finansinę korekciją.
Kitą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. birželio 26 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 dalį palikti nepakeistą.
Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.