Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-04-01 · Administracinė byla Nr. A-1143-602/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-01
Bylos Nr.
A-1143-602/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01948-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1143-602/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01948-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad periodiškai laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. buvo etapuojamas į Klaipėdos AVPK areštinę. Pažymėjo, kad serga (duomenys neskelbtini), pareiškėjo fizinė būklė yra nestabili, pastoviai turi gerti vaistus ir prižiūrėti mitybą. Teigė, kad jam yra paskirtas dietinis maitinimas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atvykus į Klaipėdos AVPK jam nebuvo duodamas dietinis maitinimas, nors Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 yra patvirtintas meniu, koks turi būti duodamas sergant šia liga. Akcentavo, kad Klaipėdos AVPK duodamo maisto negalėjo valgyti, nes pasidarydavo bloga. Nurodė, kad turėjo maistą atsivežti pats, nes kitaip turėjo badauti. Teigė, kad dėl tokių Klaipėdos AVPK veiksmų patyrė fizinių ir materialinių problemų, progresavo liga, buvo priverstas nevalgyti šilto maisto, o valgyti tai, ką turėjo, dėl to buvo streso būsenoje ir patyrė didelius emocinius išgyvenimus.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

5. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. Pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnyba pareiškėjui dietinį maitinimą skyrė nuo 2017 m. gegužės 19 d., o iki šios datos pareiškėjas savo prašymu gavo vegetarinį maitinimą. Atsakovo nuomone, iš pareiškėjo skundo galima suprasti, kad pareiškėjas maisto gavo, tačiau jis neatitiko pareiškėjui „sudaryto meniu”.

6. Atsakovas pažymėjo, kad nei teritorinių policijos įstaigų nei jų areštinių nesaisto Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus nustatytos tvarkos ir taisyklės. Nuo 2017 m. gegužės 19 d. pareiškėjas, atvykęs į Klaipėdos AVPK areštinę, teikė prašymus dietiniam maitinimui gauti ir prašymai buvo patenkinti. Pareiškėjas buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu gavo maitinimą pagal R¯B­ dietą, todėl jo teisė gauti tinkamą maitinimą nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad pareiškėjas, išvykdamas iš Klaipėdos AVPK areštinės, sąmoningai atsisakė raštu patvirtinti gauto dietinio maitinimo faktą.

7. Akcentavo, kad buvimo areštinėje metu pareiškėjas skundų dėl laikymo areštinėje sąlygų nereiškė, pareiškėjas susirgęs nebuvo, į bendruomenės slaugytoją nesikreipė. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl negauto dietinio maitinimo yra melagingi ir nepagrįsti, todėl vertintini kritiškai. Atsakovas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti Klaipėdos AVPK neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.

II.

8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar Klaipėdos AVPK (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

10. Teismas nurodė, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” nurodyta, jog kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (Rekomendacijų 22.1, 22.3, 22.4 punktai).

11. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Analogiška nuostata įtvirtinta Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (BVK 173 straipsnio 8 dalis). Vyriausybė 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 2.1 punkte nustatė, kad ligonių, taip pat nėščių moterų ir žindyvių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Iš esmės analogiška nuostata dėl ligonių, laikomų policijos areštinėse, maitinimo organizavimo yra įtvirtinta ir Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 65 punkte.

12. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 9 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Tokius reikalavimus numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatytos fiziologinės mitybos normos atskiroms kalinamų asmenų grupėms: dirbantiems vyrams ir moterims, nedirbantiems vyrams ir moterims bei nepilnamečiams. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintose Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normose asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, skiriamų maisto produktų vidutinis kiekis vienam asmeniui taip pat diferencijuojamas pagal atskiras kalinamų asmenų grupes.

13. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės reglamentuoja asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu patvirtinti Valgiaraščiai asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kurio 1 punktas numato atskirus valgiaraščio tipus. Dietinio maitinimo ypatumus reguliuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-121 patvirtinto Dietinio maitinimo valgiaraščio nuostatos.

Šalies argumentai

14. Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo 2017 m. gegužės 10 d., 2017 m. balandžio 11 d., 2017 m. balandžio 28 d. prašymų matyti, jog pareiškėjas buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiais prašė vegetarinio maisto; vegetariškas maitinimas skirtas Areštinės viršininko rezoliucijomis; vegetarinis maitinimas užsakytas; pareiškėjas patvirtina, jog maitinimą gavo. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2017 m. gegužės 19 d. pranešimas patvirtina, kad pareiškėjui skirtas dietinis maitinimas pagal R¯B­ dietą. Pareiškėjo 2017 m. birželio 9 d., 2017 m. liepos 19 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2018 m. sausio 16 d., 2018 m. vasario 23 d., 2018 m. kovo 6 d., 2018 m. balandžio 6 d., 2017 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. lapkričio 7 d. prašymai, skirti Klaipėdos AVPK, patvirtina, jog pareiškėjas buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiais prašė dietinio maitinimo. Iš minėtų prašymų matyti, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės viršininko rezoliucijomis dietinis maitinimas pareiškėjui buvo paskirtas. Ant minėtų pareiškėjo prašymų yra Areštinės bendruomenės slaugytojos žymos, kad dietinis maitinimas buvo užsakytas, ir kad pareiškėjas atsisako pasirašyti. Teismas pažymėjo, kad iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2018 m. spalio 8 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 19 d. visais buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiais pateikė prašymus dėl dietinio maitinimo.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas, apibendrinęs byloje esančius įrodymus, pažymėjo, kad pareiškėjui dietinis maitinimas pagal R¯B­ dietą buvo paskirtas nuo 2017 m. gegužės 19 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu kreipėsi dėl dietinio maitinimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visi pareiškėjo prašymai buvo patenkinti – pareiškėjui buvo skirtas dietinis maitinimas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas atsisakė pasirašyti, jog gavo dietinį maitinimą, tačiau Areštinės slaugytoja patvirtino, kad dietinis maitinimas buvo užsakytas. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas teikė skundus Klaipėdos AVPK dėl neteikiamo dietinio maitinimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjui nebuvo teikiamas jam priklausantis dietinis maitinimas. Teismas vertino, kad vien tik pareiškėjo argumentai, jog jo netenkino patvirtintas meniu, ar tai, kad jis negalėjo valgyti duodamo maisto, nes pasidarydavo bloga (dėl padažo), nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjui skirtas maistas nebuvo dietinis ir dėl to neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

16. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai dėl netinkamo maitinimo skyrimo nėra patvirtinti ir šiuo atveju Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmuose teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Nagrinėjamos bylos atveju žala dėl minėtų pareiškėjo nurodomų galbūt jo teisių pažeidimų nepriteistina, nenustačius vienos iš privalomų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie neteisėtus pareigūnų veiksmus, netinkamas pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas ir jų tiesioginį poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo areštinėje sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, kadangi byloje esantys įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, jog pareiškėjui buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiais buvo skiriamas (duodamas) dietinis maistas. Nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III.

17. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas dėl netinkamo bylos aplinkybių įvertinimo, todėl turi būti pakeistas.

19. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar atsakovas užtikrino jam teisę gauti gydytojų pagal ligą skirtą dietinį maitinimą, neobjektyviai vertino įrodymus, rėmėsi tik atsakovo pateiktais duomenimis, neatsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus. Klaipėdos AVPK pareiškėjui tiekiamas dietinis maitinimas niekuo nesiskyrė nuo bendro maitinimo, todėl teismas turėjo iš atsakovo išreikalauti duomenis, kokie patiekalai pareiškėjui buvo tiekiami, kokius patiekalus gaudavo kiti, bendrą maitinimą gaunantys asmenys, tada būtų akivaizdu, kad dietinis maitinimas neatitiko dietinio raciono.

20. Pareiškėjas nurodė, kad apie dietinius patiekalus turėjo pasisakyti specialistas, tuomet eismas galėtų įvertinti ir spręsti, ar maitinimas atitiko dietinį. Pareigūnai pareiškėjui nurodė pasirašyti, kad jis gaudavo dietinį maitinimą, tačiau jis dėl to ir nepasirašė, kad maitinimas neatitiko dietinio maitinimo kriterijų, nuo duodamo maitinimo jam ne kartą buvo bloga.

21. Pareiškėjas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tinkamo maisto neužtikrinimas kalinimo įstaigose kelia grėsmę nuteistųjų sveikatai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad netiekiant asmeniui paskirto dietinio maitinimo, paprastai vertinama kaip neteisėti veiksmai, sukeliantys asmeniui neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama pinigais.

Atsiliepimas

22. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą papildomai nurodo, kad atsakovas teigė, jog užtikrino dietinį maitinimą, tačiau dietinis maitinimas turėjo būti užtikrintas pagal jam diagnozuotą ligą ir sveikatos būklę. Dieta jam nustatyta gydytojo, o dietinio maitinimo meniu patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu, kurį turi gauti nuteistieji. Klaipėdos AVPK neužtikrino jam dietinio maitinimo, todėl prašo apeliacinį skundą tenkinti.

23. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

24. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas.

Šalies argumentai

25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas, priešingai nei nurodė skunde (teigė, jog negavo jam gydytojo(-ų) rekomenduoto maitinimo), skundžiasi tik maisto kokybe. Atsakovas pažymi, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai maisto ruošime nedalyvauja. Atsakovas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį, pažymi, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai turėtų būti vertinami kaip neteisėti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Apeliaciniame skunde nurodomi tik abstraktūs teiginiai, kurie nesudaro jokio teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

26. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl sprendimą ir jame išdėstytus motyvus palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Klaipėdos AVPK veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, t. y. neužtikrinant dietinio maitinimo, atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Klaipėdos AVPK jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko, dietinis maitinimas pareiškėjui buvo užtikrintas, pareiškėjo skundą atmetė.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.)

31. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia tuo, kad buvo pažeista jo teisė gauti dietinį maitinimą.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu periodiškai buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje. Pareiškėjas, atvykęs į Klaipėdos AVPK, 2017 m. balandžio 11 d., 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. gegužės 10 d. prašymais prašė skirti jam vegetarinį maitinimą, kuris jam buvo skirtas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2017 m. gegužės 19 d. paskirtas dietinis maitinimas (b. l. 13). Pareiškėjas 2017 m. birželio 9 d., 2017 m. liepos 19 d., 2017 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. lapkričio 7 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2018 m. sausio 16 d., 2018 m. vasario 23 d., 2018 m. kovo 6 d., 2018 m. balandžio 6 d. su prašymais kreipėsi į Klaipėdos AVPK areštinės viršininką skirti jam dietinį maitinimą (b. l. 14–23). Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės viršininkas rezoliucijomis ant pareiškėjo prašymų nurodė skirti pareiškėjui dietinį maitinimą. Taip pat ant pareiškėjo prašymų yra įrašai, kad dietinis maitinimas pareiškėjui buvo užsakytas nuo jo prašymuose nurodytos datos, tačiau apie tai, kad pareiškėjas dietinį maitinimą gavo, jo parašų nėra, kadangi pareiškėjas atsisakė pasirašyti. Šią aplinkybę patvirtina Klaipėdos AVPK bendruomenės slaugytojų įrašai pareiškėjo prašymuose.

33. Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos AVPK yra sudaręs sutartį su uždaraja akcine bendrove „Neringos logistika“, kuri, esant būtinumui valgiaraštyje numatytą maistą pakeičia vegetarišku, dietiniu arba sausu daviniu (b. l. 36–37). Byloje esantys Klaipėdos AVPK į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokoluose pareiškėjas yra pasirašęs, kad išvykstant iš areštinės pretenzijų neturi.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde bei atsakovo atsiliepime į skundą bei apeliacinį skundą nurodytus argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes bei esančius rašytinius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

35. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

36. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip nei teigia pareiškėjas vertino pateiktus bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjui skirto dietinio maitinimo.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jų nenurodė ir pareiškėjas, kad dėl to, jog negavo dietinio maitinimo, jis su skundais kreipėsi į Klaipėdos AVPK administraciją. Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės neneigia, kad buvo skirtas dietinis maitinimas, tačiau jo netenkino duodamo maisto kokybė. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokie išduoti maisto produktai jam netiko nuo kurių jam buvo bloga. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

38. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant 3 sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju byloje nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjo atžvilgiu, nėra pagrindo atsakovo viešajai civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį kilti, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetė.

39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. (R. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius