Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-17 · Administracinė byla Nr. I-8126-342/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-17
Bylos Nr.
I-8126-342/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01948-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8126-342/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01948-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 17 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,

2018 m. gruodžio 12 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2 - 3) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodo, kad periodiškai nuo 2016-12-14 iki 2018-04-06 buvo etapuojamas į Klaipėdos AVPK areštinę. Pažymi, kad serga infekcine liga Hepatitu C. Akcentuoja, kad fizinė būklė yra nestabili; reikia pastoviai gerti vaistus ir prižiūrėti mitybą. Nurodo, kad jam yra paskirtas dietinis maitinimas. Teigia, kad atvykus į Klaipėdos AVPK nebuvo duodamas dietinis maitinimas, nors Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 yra patvirtintas meniu, koks turi būti duodamas sergant šia liga. Akcentuoja, kad Klaipėdos AVPK duodamo maisto negalėjo valgyti, nes pasidarydavo bloga. Pažymi, kad turėjo maistą atsivežti pats, nes kitaip turėjo badauti. Teigia, kad dėl tokių Klaipėdos AVPK veiksmų patyrė fizinių ir materialinių problemų, progresavo liga, turėjo nevalgyti šilto maisto, o valgyti tai, ką turėjo, dėl to buvo streso būsenoje ir patyrė didelius emocinius išgyvenimus.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepimu (b. l. 11 - 12) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas ir saugomas 2018-10-08 tarnybiniame pranešime nurodytais laikotarpiais ir sąlygomis. Teigia, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2016-12-14 iki 2018-04-10. Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnyba pareiškėjui dietinį maitinimą skyrė nuo 2017-05-19, o iki šios datos pareiškėjas savo prašymu gavo vegetarinį maitinimą. Mano, kad iš pareiškėjo skundo darytina išvada, jog pareiškėjas maisto gavo, tačiau jo vertinimu jis neatitiko pareiškėjui „sudaryto meniu”. Akcentuoja, kad nei teritorinių policijos įstaigų nei jų areštinių nesaisto Teisingumo ministerijos direktoriaus nustatytos tvarkos ir taisyklės. Nurodo, kad nuo 2017-05-19 pareiškėjas, atvykęs į Klaipėdos AVPK areštinę, teikė prašymus dietiniam maitinimui gauti; gauti prašymai buvo patenkinti ir pareiškėjas buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu gavo maitinimą pagal R¯B­ dietą, todėl jo teisė gauti tinkamą maitinimą nebuvo pažeista. Pažymi, kad pareiškėjas, išvykdamas iš Klaipėdos AVPK areštinės sąmoningai atsisakė raštu patvirtinti gauto dietinio maitinimo faktą. Akcentuoja, kad buvimo areštinėje metu pareiškėjas skundų dėl laikymo areštinėje sąlygų nereiškė. Teigia, kad buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu pareiškėjas susirgęs nebuvo, į bendruomenės slaugytoją nesikreipė. Mano, kad pareiškėjo teiginys dėl negauto dietinio maitinimo yra melagingas ir nepagrįstas, todėl vertintinas kritiškai. Daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurią jis galimai patyrė dėl Klaipėdos AVPK (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo sąlygų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktikos, nagrinėjant bylas pagal bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 541) nurodyta, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą. Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti ar Klaipėdos AVPK (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Dėl neteisėtų veiksmų

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš pareiškėjos atstovės veiksmų, kai jis buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiais galimai negavo jam priklausančio dietinio maitinimo.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” nurodyta, jog kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (Rekomendacijų 22.1, 22.3, 22.4 punktai).

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Analogiška nuostata įtvirtinta Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalis). Vyriausybė 2002-01-09 nutarimo Nr. 14 2.1 punkte nustatė, kad ligonių, taip pat nėščių moterų ir žindyvių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Iš esmės analogiška nuostata dėl ligonių, laikomų policijos areštinėse, maitinimo organizavimo yra įtvirtinta ir Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 65 punkte.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 9 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Tokius reikalavimus numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (Žin., 2002, Nr. 4-98), kuriose nustatytos fiziologinės mitybos normos atskiroms kalinamų asmenų grupėms: dirbantiems vyrams ir moterims, nedirbantiems vyrams ir moterims bei nepilnamečiams. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 patvirtintose Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normose asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, skiriamų maisto produktų vidutinis kiekis vienam asmeniui taip pat diferencijuojamas pagal atskiras kalinamų asmenų grupes.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės reglamentuoja asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-14 įsakymu patvirtinti Valgiaraščiai asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kurio 1 punktas numato atskirus valgiaraščio tipus. Dietinio maitinimo ypatumus reguliuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-06 įsakymu Nr. V-121 patvirtinto Dietinio maitinimo valgiaraščio nuostatos.

EŽTT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tinkamo maisto neužtikrinimas kalinimo įstaigose kelia grėsmę nuteistųjų sveikatai (žr., pvz., EŽTT 2012-07-24 sprendimą byloje Iacov Stanciu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 35972/05), 2012-04-17 sprendimą byloje Culev prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 60179/09), 2011-07-05 sprendimą byloje Haritonov prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 15868/07), 2011-02-15 sprendimą byloje Rotaru prieš Moldaviją (pareiškimo Nr. 51216/06) 37 p.).

Pagal LVAT praktiką laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados (žr., pvz., LVAT 2018-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1125-662/2018, 2017-06-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2017-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017 ir kt.). Tokia išvada daroma atsižvelgiant į Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintų Fiziologinės mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, 2.1 punkto, Kalėjimų departamento direktorius 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkto, Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 65 punkto nuostatas. Asmenų dietinis maitinimas įkalinimo įstaigose yra organizuojamas pagal medicinos duomenis, o būtent gydytojų išvadas (žr., pvz., LVAT 2017-06-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

LVAT praktikoje tai, kad asmeniui nėra tiekiamas paskirtas dietinis maitinimas, paprastai yra vertinama kaip neteisėtas veiksmas, sukeliantis asmeniui neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama pinigais (žr., pvz., LVAT 2018-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-859-502/2018, 2017-06-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2017-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-520/2017, 2017-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017 ir kt.).

Sprendžiant dėl tinkamo maitinimo užtikrinimo kiekvienu atveju vertinamos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su atsakovo pareiga organizuoti tinkamą maitinimą (pvz., sutarčių, sudarytų su maisto tiekėjais, sąlygos, duomenys, pagrindžiantys, jog tokių sąlygų nesilaikyta, kalinamų asmenų nusiskundimai dėl maisto kokybės ir pan.) (žr., pvz., LVAT 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

Iš pareiškėjo 2017-05-10 (b. l. 38), 2017-04-11 (b. l. 39), 2017-04-28 (b. l. 40) prašymų matyti, jog pareiškėjas buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiais prašė vegetarinio maisto; vegetariškas maitinimas skirtas Areštinės viršininko rezoliucijomis; vegetarinis maitinimas užsakytas; pareiškėjas patvirtina, jog maitinimą gavo. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2017-05-19 pranešimas (b. l. 13) patvirtina, kad pareiškėjui skirtas dietinis maitinimas pagal R¯B­ dietą. Pareiškėjo 2017-06-09, 2017-07-19, 2017-12-12, 2017-12-19, 2018-01-16, 2018-02-23, 2018-03-06, 2018-04-06, 2017-09-08, 2017-11-07 prašymai, skirti Klaipėdos AVPK, (b. l. 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23) patvirtina, jog pareiškėjas buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiais prašė dietinio maitinimo. Iš minėtų prašymų matyti, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės viršininko rezoliucijomis dietinis maitinimas pareiškėjui buvo paskirtas. Ant minėtų pareiškėjo prašymų yra Areštinės bendruomenės slaugytojos žymos, kad dietinis maitinimas buvo užsakytas, ir kad pareiškėjas atsisako pasirašyti. Pažymėtina, kad iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2018-10-08 tarnybinio pranešimo (b. l. 36 – 37) nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017-05-19 visais buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiais pateikė prašymus dėl dietinio maitinimo.

Apibendrinus anksčiau aptartus bylos duomenis, pažymėtina, kad pareiškėjui dietinis maitinimas pagal R¯B­ dietą buvo paskirtas nuo 2017-05-19. Nustatyta, kad pareiškėjas buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu kreipėsi į atsakovės atstovę dėl dietinio maitinimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visi pareiškėjo prašymai buvo patenkinti – pareiškėjui buvo skirtas dietinis maitinimas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas atsisakė pasirašyti, jog gavo dietinį maitinimą, tačiau Areštinės slaugytoja patvirtino, kad dietinis maitinimas buvo užsakytas. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas teikė skundus Klaipėdos AVPK dėl neteikiamo dietinio maitinimo. Inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) bylos duomenimis nėra nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo teikiamas jam priklausantis dietinis maitinimas. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo argumentai, kad jo netenkino patvirtintas meniu, ar tai, kad jis negalėjo valgyti duodamo maisto, nes pasidarydavo bloga (dėl padažo), nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjui skirtas maistas nebuvo dietinis ir dėl to neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pareiškėjas, prašydamas neturtinės žalos atlyginimo, privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtą neturtinę žalą, arba nurodyti reikšmingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai dėl netinkamo maitinimo skyrimo nėra patvirtinti ir šiuo atveju Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmuose teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Nagrinėjamos bylos atveju žala dėl minėtų pareiškėjo nurodomų galimų jo teisių pažeidimų nepriteistina, nenustačius vienos iš privalomų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra jokių įrodymų apie neteisėtus pareigūnų veiksmus, netinkamas pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas ir jų tiesioginį poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo areštinėje sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, kadangi teismas iš byloje esančių duomenų neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiais buvo skiriamas (duodamas) dietinis maistas. Nenustačius neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė