- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-13
- Bylos Nr.
- e2S-1277-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40119-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- E. L.
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- J. Z., E. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės pareiškėjos E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovėms J. Z. (buvusiai J. V.) ir E. L. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėja E. L. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu civilinėje byloje Nr. e2-3603-854/2015, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-09 sprendimu už akių tenkino ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovėms J. Z. (buvusiai J. V.) ir E. L. dėl 1250,47 Lt skolos už būsto nuomą, 36,36 Lt delspinigių, 1827,32 Lt skolos už šilumos energiją, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog kad nuo 2004 metų ji gyvena (duomenys neskelbtini), kur yra deklaruota vaikų gyvenamoji vieta, todėl ieškovas galėjo reikšti ieškinį tik atsakovei J. Z., kuri gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovė J. Z. su pareiškėjos E. L. prašymu dėl proceso atnaujinimo sutiko, nurodė, kad jos dukra E. L. nuo 2004-10-30 negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl iš jos neturėtų būti priteistas įsiskolinimas.
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu nesutiko su prašymu atnaujinti procesą. Nurodė, jog atsakovei E. L. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai neįrodo, kad jie galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir, kad teismas sprendime už akių padarė aiškią esminę teisės normos taikymo klaidą, o atvirkščiai rodo atsakovės ilgalaikį nerūpestingą, nesąžiningą ir neapdairų elgesį, piktnaudžiavimą ir delsimą įgyvendinti savo teises, įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų ignoravimą, kuriais pati atsakovė apsunkino savo teisių įgyvendinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjos E. L. prašymo netenkino. Nurodė, jog pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl bylos proceso atnaujinimo, rėmėsi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t.y. ji teigė, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Pareiškėjos nuomone, teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą. Nagrinėjamu atveju teismas du kartus procesinius dokumentus siuntė atsakovės E. L. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). 2014-11-20 procesiniai dokumentai buvo įteikti kitai atsakovei (pareiškėjos motinai) J. Z.. Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės duomenimis buvo nustatyta, kad pareiškėja niekur nedirba. Kadangi atsakovei E. L. jos gyvenamosios vietos adresu teismo siųsti dokumentai grįžo neįteikti ir atsakovės darbo vieta buvo nežinoma, Vilniaus miesto apylinkes teismas 2015-12-09 priėmė nutartį, dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu specialiame teismo internetiniame tinklapyje CPK 130 straipsnyje numatyta tvarka. Teismas konstatavo, jog atsakovei E. L. procesinius dokumentus įteikus viešo paskelbimo būdu, nebuvo pažeistos jos procesinės teisės bei procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančios teisės normos, ir esant įstatymo nustatytiems pagrindams teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių, todėl teismas pareiškėjos E. L. prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu laikė nepagrįstu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b.l. 44-46), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Nurodė, jog procesas turėtų būti atnaujintas LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 straipsnio 2 dalies normą, kurioje apibrėžta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-4285-868/2013 įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu 2013 m. birželio 21 d., nustatyta, kad E. L. negalėjo būti laikoma J. V.-Z. nuomininke, kadangi adresu (duomenys neskelbtini) negyveno, nevedė bendro ūkio, o gyveno pas sutuoktinį adresu (duomenys neskelbtini). Byloje, kurios procesą atnaujinti siekia pareiškėja, ieškovas, žinodamas, jog pareiškėja negyvena adresu (duomenys neskelbtini), jos atžvilgiu pateikė nepagrįstą ieškinį dėl skolos už komunalinių paslaugų suteikimą butui, adresu (duomenys neskelbtini), nepateikė 2013 m. birželio 21 d. teismo sprendimo ir taip piktnaudžiavo savo teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nevertino 2013 m. birželio 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4285-868/2013 nustatytos aplinkybės, jog apeliantė negyvena adresu Šaltk(duomenys neskelbtini), teismo procesiniai dokumentai, išsiųsti minėtu adresu, apeliantės nepasiekdavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. A2-4329-833/2016 palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovei (apeliantei) pranešimas apie vykstantį teisminį procesą buvo įteiktas tinkamai, vadovaujantis LR CPK normomis, t.y. jai du kartus buvo siunčiami procesiniai dokumentai jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Šaltkalvių (duomenys neskelbtini), o nustačius, kad atsakovė E. L. ieškinio padavimo metu neturi pastovios darbo vietos, nėra registruota darbo biržoje, 2014 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovei procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu. Kita atsakovė J. Z. gautus procesinius dokumentus priėmė tai patvirtindama savo parašu. E. L. tik nuo 2015 m. vasario 13 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms J. Z. (buvusiai J. V.) ir E. L., prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių J. Z. (buvusios J. V.) ir E. L. 1250,47 Lt skolos už būsto nuomą, 36,36 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-09-30, 1827,32 Lt skolos už šilumos energiją, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-09-30, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atsakovėms siuntė procesinius dokumentus ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė J. Z. (E. L. motina) procesinius dokumentus atsiėmė asmeniškai 2014 m. lapkričio 22 d. (b.l. 2), tuo tarpu atsakovei E. L. dokumentai nebuvo įteikti ir 2014 m. lapkričio 22 d. grįžo su pašto darbuotojo atžyma, jog atsakovė nurodytu adresu negyvena. Iš įsiteisėjusio 2015 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių matyti, jog teismas, remdamasis Gyventojų registro tarnybos duomenimis, nustatė, jog gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaruoja J. Z. (buvusi J. V.) ir E. L.. Nepavykus E. L. įteikti procesinių dokumentų asmeniškai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės duomenimis nustačius jog pareiškėja niekur nedirba, jai CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus įteikta viešojo paskelbimo būdu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-09 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3603-854/2015 ieškovo ieškinį tenkino visiškai. E. L., argumentuodama tuo, jog adresu (duomenys neskelbtini)negyvena ir ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iš jos nepagrįstai priteista ir išieškota skola už komunalines paslaugas minėtam butui, 2015 m. lapkričio 24 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priteisti be pagrindo gautas 901 Eur lėšas bei antstolio vykdymo išlaidas. 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vilniaus apylinkės teismas atsisakė priimti E. L. ieškinį, nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma atsakovo yra gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimo už akių pagrindu, kuris yra įsiteisėjęs, visiems privalomas ir vykdytinas priverstinai. E. L. taip pat buvo išaiškinta galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje e2-3603-854/2015 CPK XVIII skyriuje numatyta tvarka. (b.l. 22) 2015 m. gruodžio 14 d. E. L., remdamasi LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą minėtoje byloje.
Apeliantė prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, pažeidė LR CK kodekso 6.588 straipsnio 2 dalies normą (b.l. 15-16), kurioje apibrėžta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.
Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje 2016 m. vasario 12 d. nutartyje nurodė, jog E. L. aiškia teisės normos taikymo klaida, dėl kurios turėtų būti atnaujintas procesas, laiko civilinio proceso normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą, taikymą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo išvadas, jog šiuo konkrečiu atveju CPK normos dėl procesinių dokumentų įteikimo nebuvo pažeistos, ir apeliantė šių išvadų nepaneigė.
Apeliantė, remdamasi CK 6.588 straipsniu, teigia, jog ji neturinti pareigos mokėti už butui, adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas, kadangi ji, būdama pilnamete buto nuomininkės atsakovės J. Z. duktė, gyvena kitu adresu, neveda su J. Z. bendro ūkio ir dėl to nepriskirtina prie jos šeimos narių CK 6.588 straipsnio prasme. Kaip matyti iš 2013 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, teismas kitoje, tačiau analogiškoje byloje, pripažino, jog E. L. laikotarpiais, už kuriuos ieškovas prašė įsiskolinimo priteisimo (nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d.), bute (duomenys neskelbtini) negyveno, o gyveno kitu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini), o atsakovės E. L. gyvenamosios vietos deklaravimas adresu (duomenys neskelbtini), automatiškai nesukelia jai pareigos mokėti už skolas, kadangi ji nėra nurodyto buto savininkė.
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog gyvenamoji vieta yra pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. To paties straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gyvenamosios vietos deklaravimas yra gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai. Taigi asmuo, deklaruodamas savo gyvenamąją vietą, patvirtina, jog toje vietoje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Apeliantė dar 2013 m. nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo turėjo suprasti, jog klaidingas gyvenamosios vietos deklaravimas gali sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių, o su tuo susijusiems ginčams spręsti gali prireikti teismo įsikišimo. Visgi, teigdama, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), apeliantė net ir po 2013 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo ilgą laiką nedeklaravo savo realios gyvenamosios vietos. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas rėmėsi ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, iš gyventojų registro gauta informacija, papildomai jokių dokumentų nerinko. Tai, kad 2013 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, jog apeliantė laikotarpiais nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. negyveno adresu (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog apeliantė šiuo adresu negyveno ir laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., už kurį iš jos ir atsakovės J. Z. ieškovui priteista skola. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad teismui priimant sprendimą už akių buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, tuo tarpu šioje situacijoje apeliantė prisėmė neigiamas pasekmes, kylančias iš nepagrįsto jos pačios neveikimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nesivadovavo LR CK 6.588 straipsnio 2 dalimi bei 6.589 straipsnio 1 dalimi, nes nagrinėjant bylą nebuvo iškilęs poreikis vadovautis minėtomis normomis, todėl šiuo atveju nelaikytina, jog teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėja atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kurių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis turėtų būti panaikinta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.