Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. ir jo gynėjos advokatės Reginos Agrbos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 55 MGL (2 750 Eur) bauda, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B. nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 25 d., apie 10.40 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini), konflikto su A. J. P. dėl vairavimo kelyje metu, priėjęs prie automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame tuo metu sėdėjo A. J. P., tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu vieną kartą trenkė į priekinio lango stiklą, 200 Eur vertės, jį įskeldamas, vieną kartą trenkė į priekines kairės pusės dureles, 100 Eur vertės, jas įbrėždamas ir įlenkdamas ir vieną kartą trenkė į galines kairės pusės dureles 100 Eur vertės, įbrėždamas ir įlenkdamas, tokiu būdu sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ir padarė 400 Eur vertės turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Pagal šio straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, o teismo išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, byloje atlikusi įrodymų tyrimą, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, sutrukdžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatė. Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nesilaikydamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir dėl to baudžiamąjį įstatymą R. B. pritaikė neteisingai, jo veiksmuose nesant nustatytų ir įrodytų BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, nėra pagrindo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumos aspektu ir dėl jų vertinimo nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas.

9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Atsižvelgiant į BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytą turto vertės išaiškinimą, taip pat į BK 187 straipsnio 2, 3 dalyje numatytą atsakomybę už didelės vertės (kai vertė viršija 250 MGL) ir nedidelės vertės (kai vertė viršija 3 MGL ir neviršija 5 MGL) svetimo turto sugadinimą, veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuojama, kai sugadinto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių, baudžiamoji atsakomybė negalima. Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016).

10. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl R. B. veiksmų, kaip atitinkančių BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, teisinio vertinimo. Nors R. B. savo kaltės dėl svetimo turto sugadinimo nepripažino, nurodydamas, kad konfliktas su automobilio „Citroen C 4 Picasso“ vairuotoju iš tikrųjų buvo, tačiau į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio priekinį stiklą, kairės pusės priekines ir galines dureles su įrankiu netrenkė, jų neapgadino, kad būtent A. J. P. elgėsi agresyviai, pats apgadino savo automobilį, byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų bei laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertintų įrodymų visuma šią nuteistojo versiją patikimai paneigia. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį vairavęs A. J. P., apklausiamas kaip liudytojas, parodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), jam iš paskos važiuojantis „VW Sharan“ automobilis mirksėjo šviesomis, galimai dėl to, kad praleistų, tačiau jis nepasitraukė. Jį pralenkdamas automobilio „VW Sharan“ vairuotojas parodė vidurinį pirštą, jis nusprendė pasiaiškinti, nuvažiavo paskui automobilį į teritoriją, klausė vairuotojo, ką jis daro, vartojo necenzūrinius žodžius. Po to R. B. rankose turimu daiktu, galimai atsuktuvu, trenkė į automobilio dureles, į priekinį stiklą, jis (liudytojas) išsigandęs, iš teritorijos pasišalino ir iškvietė policiją. Taip pat nurodė, kad kitų pašalinių asmenų teritorijoje vykusio konflikto metu nematė (1 t., b. l. 188–192).

12. Nors ekspertizė buvo atlikta tik pagal automobilio nuotraukas, kuriose užfiksuoti padaryti apgadinimai ir pateikta išvada, kad ekspertinio tyrimo metodais nėra galimybės nustatyti sugadinimų padarymo laiko, manyti, kad automobilis galėjo būti apgadintas kitu laiku ir kitokiomis aplinkybėmis, pagrindo nėra. Visų pirma tokia išvada darytina įvertinus viso proceso metu nuoseklius ir neprieštaringus liudytojo A. J. P. parodymus dėl sugadinimų padarymo laiko ir aplinkybių, kuriuos patvirtina kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašyti ir įvertinti bei šios nutarties 11 punkte dar kartą aptarti bylos įrodymai (liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys). Kaip minėta, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai patvirtino, kad akivaizdžiai matėsi, jog automobilio apgadinimai (išskyrus automobilio buferyje) buvo švieži, nebuvo apdulkėję, galėjo būti padaryti aštriu, kietu smailiu daiktu, kaip šiuo atveju ir buvo nustatyta ekspertizės akte. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atmesdamas versiją dėl automobilio sugadinimo kitu laiku, pats nuteistasis neteigė matęs apgadinimus ant A. J. P. vairuotojo automobilio, kuriuos, įvertinus, kad buvo sugadintos ne tik durelės, bet ir priekinis stiklas, nuteistasis neabejotinai būtų pastebėjęs. Versiją dėl automobilio apgadinimo kitu laiku ir aplinkybėmis paneigia ir tai, kad 2019 m. spalio 17 d., t. y. 8 dienas prieš įvykį, registruojant automobilį VĮ „Regitra“ išorės apgadinimai nebuvo nustatyti (2 t., b. l. 23–28, 34, 35), o jokių kitų objektyvių ir patikimų duomenų (aplinkybių), kurios sudarytų pagrindą manymui, jog A. J. P. turėjo suinteresuotumą pats apgadinti automobilį ir dėl apgadinimų apkaltinti R. B., byloje nėra. Naujos aplinkybės ar faktai dėl automobilio apgadinimo aplinkybių, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenustatyti ir apeliacinėje instancijoje atlikus įrodymų tyrimą.

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, patenkinus nuteistojo gynėjos prašymą dėl įrodymų tyrimo atlikimo, buvo apklaustas ekspertizės aktą surašęs ir išvadas pateikęs ekspertas V. M., taip pat dar kartą apklaustas liudytojas A. J. P. Ekspertas V. M. savo duotas išvadas patvirtino, paaiškino, kad nustatyti apgadinimų padarymo laiką ekspertinio tyrimo metodais nėra galimybės, taip pat negali atsakyti, kokiu konkrečiu įrankiu (atsuktuvu, replėmis) apgadinimai buvo padaryti, nes įrankis nebuvo pateiktas, tačiau visi apgadinimai galėjo būti padaryti vienu objektu. Ekspertas taip pat paaiškino, kad automobilio nuotraukose jokių rūdžių apgadinimuose nematė, įlenkimas buvo vienas – ant galinių automobilio durelių, nuotraukoje pažymėtas geltona rodykle, ten buvo pažeistas lako ir dažų sluoksnis ir atidengtas metalas, įbrėžimo dugne metalas blizgus, rūdžių požymiai nesimato. Visi kiti įbrėžimai paviršiniai, lako ir dažų sluoksnis iki metalo nepažeistas. Dėl poveikių į automobilį ekspertas paaiškino, kad įbrėžimai ant durelių nėra lygiagretūs, jų kryptis kiek skiriasi, ant priekinių durelių buvo mažiausiai du poveikiai, ant užpakalinių vienas poveikis ir vienas poveikis į priekinį stiklą. Ant galinių durelių esančio įlenkimo poveikis turėjo būti iš išorės į automobilio vidų nuo priekio link užpakalinės dalies pagal dažų nubyrėjimo požymius. Tokį sugadinimą turbūt galima padaryti vienu rankos judesiu. Ant priekinių durelių apgadinimas yra braukimo pėdsakas, yra smūgis ir įbraukimas. Nuotraukoje žalia rodykle pažymėtame apgadinime įlenkimas nebuvo nustatytas (2 t., b. l. 154–156). Liudytojas A. J. P. dėl automobilio apgadinimo aplinkybių parodė, kad negali įvardinti tikslaus įrankio, kuriuo R. B. apgadino automobilį, tai buvo arba replės, bet labiau galėjo būti nekryžminis, lygus atsuktuvas. Įrankis, kurį paėmė R. B., visą laiką buvo tas pats. Taip pat patvirtino, kad išvažiavęs iš teritorijos, iš karto iškvietė policijos pareigūnus (2 t., b. l. 190).

14. Kaip matyti iš eksperto ir liudytojo apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotų parodymų turinio, jokių naujų ar iš esmės skirtingų aplinkybių jie nenurodė, dar kartą patvirtindami tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais bylos įrodymais. Eksperto nurodytas sugadinimų padarymo mechanizmas (iš išorės į vidų, nuo priekio, link užpakalinės dalies, smūgis ir braukimas) neprieštarauja A. J. P. nurodytoms aplinkybėms, kad R. B. prie jo automobilio atėjo iš priekio, su įrankiu trenkė į priekines ir galines dureles, po to, jam pavažiavus atbulomis, trenkė į priekinį stiklą. Taigi nauji duomenys, kurie dėl automobilio apgadinimo aplinkybių leistų daryti iš esmės priešingas, nei skundžiamame nuosprendyje, išvadas, apeliacinėje instancijos atlikus įrodymų tyrimą nebuvo gauti. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad nors nuteistasis R. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teigė, kad automobilis galėjo būti apgadintas iki įvykio (dėl nuotraukose matomų purvo dėmių apgadinimų vietoje, daugybinių stiklo pažeidimų, rūdžių (2 t., b. l. 191)), šią versiją paneigia ne tik nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuoseklūs ir neprieštaringi A. J. P. parodymai, bet ir juos patvirtinantys liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, apžiūrėjusių automobilį iš karto po įvykio, parodymai, ekspertizės akto išvados bei eksperto apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad ištyrus byloje esančias nuotraukas, jokių rūdžių fiksuotuose įbrėžimuose nesimatė, metalas buvo blizgus, o apgadinimas stikle padarytas vienu poveikiu. Netikėti eksperto pateiktomis išvadomis, jo teisme duotais paaiškinimais, nėra pagrindo. Automobiliui padarytų apgadinimų tyrimą atliko eismo įvykio teismo eksperto, transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją turintis ekspertas, tyrimui atlikti buvo pateikta visa bylos medžiaga, tarp jos ir automobilio nuotraukos (2 t., b. l. 22), tiek ekspertizės akte, tiek teismo posėdyje duodamas paaiškinimus, ekspertas nurodė, pagal kokius požymius sprendė dėl automobilio apgadinimų mechanizmo, šiuos apgadinimus galėjusio padaryti įrankio savybių. Esminiai prieštaravimai tarp ekspertizės akte pateiktų išvadų, eksperto teismo posėdyje duotų paaiškinimų bei kitos bylos medžiagos nenustatyti.

15. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl padarytos žalos dydžio teigiant, kad byloje taip ir liko neaišku, kokiais įrodymais buvo nustatyta 500 Eur padaryta žala, o liudytojo A. J. P. parodymai žalos dydžio klausimu prieštaringi. Teisėjų kolegija skundo argumentus dėl žalos dydžio atmeta, kaip nepagrįstus. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistojo R. B. veiksmais buvo apgadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Citroen C4 Picasso“ – įskeltas priekinio lango stiklas, įlenktos ir įbrėžtos automobilio kairės pusės priekinės ir galinės durelės. Automobilis buvo draustas AB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 45, 46), kuri, įvertinusi automobiliui padarytus sugadinimus, remontuojamų ir keičiamų detalių kainą, apskaičiavo draudimo išmokos dydį – 744,94 Eur (1 t., b. l. 91–93). Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gruodžio 9 d. pranešime (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui nurodė, kad priekinio automobilio stiklo vertė yra 200 Eur, priekinių kairės pusės durų vertė – 100 Eur, galinių kairės pusės durų vertė – 100 Eur, iš viso 400 Eur (1 t., b. l. 35), pranešime nurodyta sugadintų automobilio dalių vertė nėra akivaizdžiai per didelė, neprieštarauja draudimo bendrovės pateiktiems duomenims, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta 400 Eur vertės turtinė žala, įrodymų vertinimo klaidos nepadarė. Apeliaciniame skunde pasisakoma dėl 500 Eur žalos, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gruodžio 9 d. pranešime buvo nurodyta ir sugadinto variklio dangčio vertė – 100 Eur, šis sugadinimas nurodytas ir kaltinamajame akte R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašyme, šiai aplinkybei dėl variklio dangčio apgadinimo byloje tiriamo įvykio metu nepasitvirtinus, ji iš kaltinimo buvo pašalinta, atitinkamai sumažinant turtinės žalos dydį nuo 500 Eur iki 400 Eur. Dėl liudytojo A. J. P. parodymų apie padarytos žalos dydį pažymėtina, kad priešingai, nei tvirtinama skunde, esminiai prieštaravimai dėl žalos dydžio šio liudytojo parodymuose nėra nustatyti. Nors 2019 m. spalio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, 2019 m. spalio 31 d. liudytojo papildomos apklausos protokole (1 t., b. l. 40) A. J. P. apgadintų detalių vertę nurodė apie 1 000 Eur, tačiau analizuojant šių paaiškinimų turinį matyti, kad tokią sumą A. J. P. nurodė tik apytiksliai, paaiškindamas, kad dar nėra duomenų iš draudimo bendrovės ir jos gavus žalos dydis bus patikslintas. Draudimo bendrovei paskaičiavus dėl apgadintų detalių padarytą žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė patikslintą informaciją, kokia žala dėl apgadintų automobilio detalių buvo padaryta. Šią aplinkybę A. J. P. patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodydamas, kad žalos sumos buvo paskaičiuotos iš draudimo (2 t., b. l. 190).

17. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad 2020 m. balandžio 20 d. įteikiant R. B. pranešimą apie įtarimą, nebuvo nukentėjusiojo asmens ar jo atstovo pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš tikrųjų ikiteisminis tyrimas dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pradedamas tik esant nukentėjusiojo asmens skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, ar prokuroro reikalavimui (BK 187 straipsnio 4 dalis). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 2019 m. spalio 25 d. buvo pradėtas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kuriame užfiksuotas A. J. P. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, pagrindu. Taigi baudžiamojo proceso įstatyme numatytas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą šiuo atveju buvo, o aplinkybė, kad 2020 m. vasario 11 d. A. J. P., papildomai apklausiamas kaip liudytojas, prašė tyrimo toliau nebeatlikti, nes pretenzijų nebeturi (gavus žalos atlyginimą), tokio pagrindo buvimo nešalina ir nesuponuoja manymo, kad ikiteisminis tyrimas nebegalėjo būti tęsiamas ir turėjo būti nutrauktas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėjo atstovo pareiškimą ar prokuroro reikalavimą, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Tačiau priešingai apeliantų nuomonei, pareiškėjo (nukentėjusiojo) valios dėl ikiteisminio tyrimo pakeitimas vėlesnėje proceso stadijoje negali būti traktuojamas kaip prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvimas BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta galimybė nukentėjusiajam atsiimti savo pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl tęsiant ikiteisminį tyrimą po A. J. P. pareiškimo dėl pretenzijų nebeturėjimo ryšium su žalos atlyginimu, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo.

18. Apeliaciniame skunde keliant abejonę dėl A. J. P. teisės teikti pareiškimą, kaip nukentėjusio asmens atstovui, pažymėtina, kad nors juridinis asmuo yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, teisiniuose santykiuose jis dalyvauja per fizinius asmenis. Juridinio asmens, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, specifiškumą lemia ir tai, kad jis, turėdamas savarankišką teisnumą ir veiksnumą, būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Bylos duomenimis automobilis „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 60; 2 t., b. l. 25), šios bendrovės vadovas (direktorius) yra A. J. P. (1 t., b. l. 61), kuris ir turi teisę vienasmeniškai veikti juridinio asmens vardu. Tai patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ duomenys (2 t., b. l. 159–161). Taigi jokių pagrįstų abejonių dėl A. J. P. teisės veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nekyla.

19. Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus, vertina ir apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimams. BPK 119 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai kaltinamojo akto turiniui. BPK 219 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas nusikalstamos veikos aprašymui, pagal kurį kaltinamajame akte turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-392/2014, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017 ir kt.).

20. Apeliaciniame skunde tvirtinant, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytų reikalavimų, kokių konkrečiai reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka, nėra nurodyta. Teisėjų kolegija konstatuoti kaltinamojo akto esminius trūkumus BPK 219 straipsnio 3 punkto aspektu taip pat neturi pagrindo. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai yra nurodyti. Taip pat nurodyti ir kiti duomenys: informacija apie kaltinamąjį, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nuoroda į nusikalstamą veiką kvalifikuojantį BK specialiosios dalies straipsnį, kaltinamojo pozicija dėl pareikšto kaltinimo. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis patvirtino, kad kaltinamąjį aktą gavo, žino kuo yra kaltinamas, kaltinimas suprantamas, pagal pareikštą kaltinimą davė parodymus (1 t., b. l. 176; 2 t., b. l. 79–82). Taigi konstatuoti, kad kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, dėl kurių kaltinamasis negalėjo suprasti kuo yra kaltinamas ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad kaltinamajame akte yra nurodyta, jog automobilis „Toyota Prius“, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teisėjų kolegija šios transporto priemonės nurodymą kaltinamajame akte vertina kaip rašymo apsirikimą. Kaltinamajame akte aprašant duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, iš tikrųjų nurodyta, kad pagal VĮ „Regitra“ pateiktą informaciją automobilis „Toyota Prius“ priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 155). Iš kaltinamajame akte pateiktos nuorodos į bylos medžiagą (1 t., b. l. 60) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso 6 automobiliai, tarp kurių yra ne tik minėtas automobilis „Toyota Prius“, bet ir automobilis „Citroen C4 Picasso“, kuris ir yra nurodytas aprašant R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes.

21. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu A. J. P. teikė pavežėjo paslaugas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotoje veikloje tokia veiklos sritis nenurodyta (nurodyta prekyba automobiliais). Visų pirma pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog A. J. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį naudojo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, o teikdamas individualios veiklos paslaugas ir šį automobilį naudojo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 19 d. sudarytos panaudos sutarties (2 t., b. l. 64, 65) pagrindu. Priešingai, nei nurodoma skunde, buvo nustatyta ir tai, kad A. J. P., kaip jis ir nurodė apklausiamas, įvykio dieną teikė pavežėjimo paslaugas (duomenys neskelbtini) sistemoje (2 t., b. l. 58). Be to aplinkybė, kokiai veiklai buvo naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis, nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį jokios reikšmės neturi ir jo atsakomybės nešalina. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto, t. y. turto, kuris nepriklauso kaltininkui, sugadinimą ir jokių abejonių dėl to, kad buvo sugadintas ne kaltininkui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas, šioje byloje nekyla.

22. Konstatuojama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti, teismas teisingai nustatė R. B. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir įvertinti, bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai neabejotinai įrodo, kad R. B. po kelyje įvykusio konflikto su A. J. P., tyčia nenustatytu įrankiu trenkė į A. J. P. vairuojamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio priekinį stiklą, kairės pusės priekines ir galines dureles, juos apgadindamas ir padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 400 Eur turtinę žalą. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54, 62 straipsnio nuostatų nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai. Paskirta bausmė savo rūšimi (bauda) ir dydžiu (artima minimaliai) nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui, nuteistojo asmenybei. Apeliacinio skundo argumentai nuosprendyje padarytų išvadų dėl R. B. kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

23. Nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde naujos aplinkybės, faktai ar duomenys, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir liko šio teismo neištirti ir neįvertinti, nėra nurodyti. Skundas iš esmės yra paremtas apeliantų subjektyviu įsitikinimu, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, faktinę konflikto situaciją vertino neteisingai, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių BPK pažeidimų nenustatė. Apeliaciniame skunde keliamos tos pačios versijos ir nurodomi tie patys nesutikimo su byloje nustatytomis faktinėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis argumentai, kurie buvo akcentuojami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai pasisakė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, dėl visų nusikalstamos veikos sudėties požymių R. B. veikoje nuosprendyje yra motyvuotai pasisakyta, teismui argumentuotai nurodžius, kuriais įrodymais grindžia išvadas dėl R. B. kaltės, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja. Taigi nenustačius esminių įrodymų vertinimo klaidų ar kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį ar bylą perduoti prokurorui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. B. ir jo gynėjos advokatės Reginos Agrbos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.