Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja „(duomenys neskelbtini)” ir A. B. (toliau – ir Draudėjas) sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, kurios sudarymą patvirtina draudimo liudijimas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Aukščiau minėta draudimo sutartimi laikotarpiui nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 13 d. buvo apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2020 (toliau – ir Automobilis). Draudimo liudijimas išduotas „(duomenys neskelbtini)” filialas Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001 pagrindu. Draudėjas yra Automobilio valdytojas pagal išperkamosios nuomos sutartį, o savininkas - SIA "(duomenys neskelbtini)" LIETUVOS FILIALAS, į/k (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. apie 17:32 val. Vilniaus mieste, Draudėjui važiuojant (duomenys neskelbtini) plentu, ties susikirtimu su (duomenys neskelbtini) gatve, ant Automobilio užvirto lūžtantis nudžiūvęs medis (toliau – ir Įvykis). Šio įvykio metu automobiliais buvo apgadintas - dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys, stogas, užpakalinis dešinės pusės ratas, variklio dangtis. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija, kuri užfiksavo įvykį, padarė nuotraukas.

Pareiškėjos užsakymu įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrėjo Automobilį, įvertino sugadinimus bei sudarė remonto sąmatą, pagal kurią automobilio atstatymo į iki įvykio buvusią padėti darbų kaina yra 4 635,01 Eur su PVM. Atlikusi Automobilio remonto darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė Draudėjui sąskaitą-faktūrą 4 634,53 Eur sumai.

Teigia, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. pareiškėja Automobilio remontą atlikusiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 4 526,53 Eur draudimo išmoką (4 634,53 Eur - 108,00 draudimo polise numatyta išskaita). 2020 m. lapkričio 23 d. pareiškėja Draudėjui išmokėjo 108,00 Eur (primokėjo išskaitą). Iš viso pareiškėja išmokėjo 4 634,53 Eur žalos atlyginimo. Išmokėjusi draudimo išmoką pareiškėja įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir LR CK, ir CK) 6.101 str. 4 d. 4 p., 6.1015 str., 6.280 str. 1 d. , 6.50 str. 2 d.). Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju už žalą atsakingas asmuo yra atsakovė.

Nurodo, kad medis, kuris virsdamas apgadino Automobilį, augo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjos iš policijos gautoje įvykio vietos nuotraukoje užfiksuota, kad medis buvo nudžiūvęs. Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir jos vykdymo kontrolę, taigi atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo priežastis žalai atsirasti. Jeigu atsakovė būtų elgusis atsakingai, rūpestingai – t. y. prižiūrėjusi medį ir jo būklę, laiku pavojų keliantį medį pašalinusi, žala nebūtų kilusi. Teigia, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. pareiškėja išsiuntė pretenziją atsakovei dėl žalos atlyginimo. Pareiškėja 2021 m. gegužės 7 d. gavo atsakovės atsakymą, kuriame nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybė negali būti laikoma atsakinga už padarytą žalą, kadangi jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių žalą, neatliko, todėl patirtos žalos kompensuoti nesutinka. Pareiškėjos vertinimu, atsakovo atsisakymas atlyginti žalą yra nepagrįstas.

Paaiškina, kad įvykio dieną didžiausias vėjo greitis Vilniuje buvo 12 m/s. Remiantis viešai prieinama Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtinta Boforto skale, vėjas, kai jo greitis yra 13,9–17,1 m/s, yra beveik audra (stiprumas – 7 balai), tokiu atveju siūbuoja medžiai, eiti prieš vėją sunku. Vėjas, kai jo greitis 17,2–20,7 m/s, yra labai stiprus vėjas (stiprumas – 8 balai), tokiu atveju linguoja dideli medžiai, lūžta plonos šakos. Ir atitinkamai, kai vėjas yra nuo 20,8 iki 24,4 m/s, tai laikoma stipria audra, įvertinama 9 balais. Sausumos sąlygos aprašomos taip: lūžta kai kurios medžių šakos ir kai kurie maži medeliai linguoja, išverčiami statybos/laikinieji ženklai ir užtvaros. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog pagal šią vėjų skalę medžiai lūžta tik esant štormui, kai vėjo greitis 24,5 – 28,4 m/s, įvertinama 10 balų – tuomet lūžta ir išraunami medžiai, nuo stogų nuplėšiamos čerpės, nuo kelių blogai pritvirtintos plytelės (sausumos sąlygos). Įvykio dieną vėjo greitis nebuvo toks, dėl kurio galėtų lūžti nesupuvę ar nepažeisti medžiai ar jų storos šakos, todėl vėjas negali būti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio nulūžimą, ir vertinamas kaip nenugalima jėga, atleidžianti atsakovą nuo atsakomybės. Remiantis CK 6.253 straipsnio 2 dalimi, nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl Ekstremalių įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“ nustatytus ekstremalių įvykių kriterijus tokio stiprumo vėjas nėra laikytinas force majeure, todėl savaime nešalina atsakovės atsakomybės. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad žalos kilimą, medžiui užvirtus ant Automobilio, nulėmė kitų asmenų veiksmai ar stichiniai gamtos reiškiniai, o ne atsakovo veiksmai – netinkama medžio priežiūra. Draudėjui nėra ir negali būti taikomi didesnio rūpestingumo ir apdairumo standartai, todėl iš jo negalėjo būti reikalaujama įvertinti medžio keliamą pavojų ir / ar jo laipsnį. Lietuvos teismų praktikoje bylose dėl žalos, padarytos nulaužtų ar išverstų medžių, 24,5 m/s neviršijantis vėjas nepripažįstamas nenugalima jėga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. eA-433-629/2019, eA-1333-624/2017).

Teigia, kad vienintelė Automobilio sugadinimo priežastis buvo medžio užgriuvimas ant jo, todėl tarp kilusios žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) yra priežastinis ryšys. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, o kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgą Nr. AC-37-1).