Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajam D. J., jo atstovui advokato padėjėjui G. T., kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „D.“ direktoriaus pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2013-04-19 apie 21.00 val. Kaune, Kuoknesės gatvėje, vairuodamas automobilį „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas link Baltų prospekto, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 107 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, nedavė kelio juo važiuojančiam Baltų prospektu iš kairės pusės pagal jo judėjimo kryptį motociklui „Yamaha“, (duomenys neskelbtini), vairuojamam D. J. ir su juo susidūrė, padarydamas D. J. sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Iš atlikto asmens blaivumo testo Nr. 0503 alkotesteriu lion alcolmeter 500 matyti, kad 2013-04-19 21:37:04 R. V. nustatytas 2.23 promilių girtumas (neblaivumas) (t. 1, b. l. 65).

Iš bylos duomenų matyti, kad eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai, t. y. automobilio vairuotojas R. V. ir motociklo vairuotojas D. J.. Kiekvienam iš jų keliami vienodi reikalavimai laikytis atitinkamų KET reikalavimų. Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą, nustatyta, kad abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai pažeidė KET reikalavimus – R. V. pažeidimai pasireiškė tuo, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, nedavė kelio juo važiuojančiam Baltų prospektu iš kairės pusės pagal jo judėjimo kryptį motociklui, vairuojamam D. J., ir su juo susidūrė, o D. J. KET pažeidimai pasireiškė tuo, kad jis, vairuodamas motociklą, viršijo leistiną greitį, ko pasėkoje neteko techninės galimybės išvengti atsitrenkimo į kelią užtvėrusį automobilį, kurį vairavo R. V., kada važiuodamas ne didesniu kaip 50 km/h greičiu tokią galimybę būtų turėjęs (KET 172 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę; KET 173 punkte nustatyta, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams).

Taigi bylos duomenys rodo, kad kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu kelių eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai. Tokiu atveju išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtina baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų.

Kadangi, kaip jau minėta, eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai ir kiekvienas iš jų pažeidė kelių eismo taisykles, būtinąja padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno eismo įvykio dalyvio pažeidimai arba abiejų eismo įvykio dalyvių kelių eismo taisyklių pažeidimai. Teismas konstatuoja, kad abu vairuotojai pažeidė KET reikalavimus ir abiejų vairuotojų padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, nes, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, D. J. padaryti KET pažeidimai taip pat buvo būtinąja padarinių kilimo sąlyga. Iš eksperto išvados bei liudytojų parodymų matyti, kad jei motociklo vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu, pastebėjęs kliūtį – kaltinamojo vairuojamą automobilį – 37 metrų atstumu, būtų turėjęs galimybę sustabdyti transporto priemonę – motociklą, nes motociklo stabdymo atstumas važiuojant leistinu greičiu būtų apie 32 m. Ekspertizės akte nustatyta, kad motociklas važiavo apie 74 km/h greičiu, todėl nors ir stabdė, susidūrimo išvengti nepavyko. Atsižvelgiant į šiuos bylos duomenis darytina išvada, kad ne tik R. V., bet ir D. J. veiksmai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Automobilio vairuotojas pažeidė jam inkriminuotas KET (kelio nedavimas, be to, vairavimas esant neblaiviam), tačiau jei motociklo vairuotojas būtų pasirinkęs saugų greitį, būtų pakankami atidus, jis būtų laiku pastebėjęs kliūtį ir sustabdęs savo vairuojamą motociklą ar apvažiavęs kliūtį ir išvengęs sužalojimų sau padarymo. Taigi, teismas konstatuoja, kad tiek R. V., tiek D. J. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais – sunkiu sveikatos sutrikdymu D. J.. Tačiau kartu pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį sveikatos sutrikdymą pačiam pažeidėjui. BK 281 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tik už KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Esant tokiom aplinkybėm, D. J. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikaltimo padarymo, jo padarytoje veikoje yra tik administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124 str. 3 d. Dėl to jam iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla, o R. V. pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, kadangi jo padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su sunkiu sveikatos sutrikdymu D. J.. Kaltinamasis R. V. veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d.

Skiriant bausmę R. V. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. (BK 16 str. 3 d.). Pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registrą R. V. neteistas (t. 1, b. l. 50), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 51 - 58), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros / dispanserinę grupę nuo 2005-05-19, nustatyta diagnozė – pavojingas alkoholio vartojimas. Paskutinė konsultacija 2005-05-19 9b. l. 60), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre konsultuotas ir gydomas nuo 2013-06-06, paskutinis apsilankymas 2013-08-01. 2013-04-22 – 2013-05-07 gydytas VšĮ LSMUL Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje. Diagnozė: Vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (t. 1, b. l. 62). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2013-09-24 specialisto išvada Nr. 93TPK-732 nustatyta, kad R. V. atlikti teismui psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 64).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.

Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, atlygino dalį žalos, faktines veikos padarymo aplinkybes pripažino, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).

BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis R. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors pati R. V. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu, tačiau veiką jis padarė, būdamas neblaivus, dėl ko buvo sunkiai sužalotas kitas žmogus. Taigi, kaltinamasis R. V. nesilaikė KET 14 punkte nustatyto draudimo vairuoti transporto priemonę, apsvaigus nuo alkoholio.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. V. anksčiau baustas už KET pažeidimus (t. 1, b. l. 51 - 58), šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad R. V. yra nedrausmingas vairuotojas, neatsakingai vairuoja transporto priemones, todėl jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialiai teise, kurios paskyrimu, teismo nuomone, turi būti siekiama apriboti kaltinamajam galimybę daryti analogiškus pažeidimus.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis D. J. civiliniu ieškiniu prašo jo naudai priteisti 30000 Lt turtinės ir 300000 Lt neturtinės žalos. Posėdžio metu nukentėjusysis prašė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, prašė priteisti neturtinę žalą, nurodytą ieškinyje.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus. Byloje pateiktas D. J. vardu išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodytas D. J. neįgalumo lygis (nedarbingas), asmens darbingumas siekia 20 procentų. Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 031849 patvirtina, kad nukentėjusiajam D. J. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (t. 2, b. l. 33). Teismui nekyla abejonių, kad D. J. tapo neįgalus nuo patirto sužalojimo avarijos metu, tačiau sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam atsirado ne vien dėl kaltinamojo veiksmų, o ir dėl paties nukentėjusiojo neatsargių veiksmų, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą. Neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, esant nusikalstamam nerūpestingumui, neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, t. y. siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad byloje nėra duomenų kiek laiko buvo gydomas nukentėjusysis, ar yra liekamieji reiškiniai dėl D. J. eismo įvykio metu patirtos traumos. Neabejotina, kad dėl lūžosios kaukolės pamato kaulo bei kraujo išsiliejo į smegenis, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, pripažintina, kad nukentėjusiojo nurodomas neturtinės žalos dydis – 300000 litų – nėra proporcingas ir pagrįstas, todėl mažintinas iki 7000 eurų. Kadangi kaltinamasis dalį neturtinės žalos – 1500 litų, kas atitinka 434 eurus - nukentėjusiajam D. J. atlygino, galutinis priteistinos žalos dydis nustatytinas 6566 eurai.

Automobilis „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta civiline atsakomybe, draudikas – Seesam Insurance AS Lietuvos filialas. Todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Ši nuostata reiškia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12 p. nurodyta, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 str. nustatytos sumos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12.4 p. nustato, kad tais atvejais, kurių nenumato šių Taisyklių 12.1 - 12.3 punktai, reguliuojantys žalos atlyginimą tais atvejais, kai nukentėjusiajam nustatomas laikinas nedarbingumas, darbingumo sumažėjimas ar neįgalumas, ar nukentėjusiojo mirties atveju, atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį.

Pažymėtina, kad Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.4 punktas neturtine žala laiko į Taisyklių 12.1 ir 12.2 punktų sudėtį neįeinančią neturtinę žalą, atsiradusią dėl nukentėjusio patirtų sužalojimų sunkumo, jų dydžio, nukentėjusiojo patirtų nepatogumų, fizinių bei dvasinių kančių pobūdžio ir kt. (žr. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį byloje Nr. 1A-547-120/2009). Toks nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo mechanizmas, kai žalos ar jos dalies atlyginimas priteisiamas ne iš pagal įstatymus už nusikalstama veika padarytą žalą privalančio atsakyti civilinio atsakovo, o iš nuteistojo, pažeistų ne tik traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teises, bet gali neatitikti ir nukentėjusiojo interesų, jei realios galimybės išieškoti priteistą sumą iš nuteistojo yra blogesnės, nei iš už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.

Draudimo prievolės esmė garantuoja apdraustojo atsakomybės už padarytą žalą atlyginimo užtikrinimą draudimo įmonės lėšomis.

Remiantis išdėstytais argumentais, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš civilinio atsakovo 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir kaltinamojo R. V. 1566 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis D. J. pateikė pinigų priėmimo kvitą: Nr. 639105 - 1000 Lt (t. 1., b. l. 187) už atstovo - advokato padėjėjo paslaugas. Nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti patvirtintos pinigų priėmimo kvitu, teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, yra protingo dydžio. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Šios išlaidos yra pagrįstos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 str. 8 d. numatyta, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžiu priteistina atlyginti nukentėjusiajam neturtinė žala (1566 EUR), toliau taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno m., turtą: žemės sklypą, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kauno mieste.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinė plokštelė, kurioje užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai (t. 1, b. l. 97), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. ir paskirti bausmę – 3 (tris) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį dvejus metus be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per bausmės atidėjimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą.

Taikyti R. V. baudžiamojo poveikio priemones - uždrausti naudotis specialia teise, t. y. vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemonę 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., 6.254 str. 2 d., nukentėjusiojo D. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti:

iš civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo (buvęs ADB „Seesam Lietuva“, kodas (duomenys neskelbtini), 5000 EUR (penkis tūkstančius eurų), iš kaltinamojo R. V., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., 1566 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., naudai.

Nukentėjusiojo D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., nukentėjusiojo D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti iš R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų (1000 Lt)) išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Iki civilinio ieškinio atlyginimo palikti galioti taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turtą: žemės sklypą, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)mieste.

Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinę plokštelę, kurioje užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai (t. 1, b. l. 97), palikti saugoti byloje.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Iškelti D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d., už tai, kad jis

„2013-04-19 apie 21.00 val. Kaune, Baltų prospekte, vairuodamas motociklą „Yamaha“, valst. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį daugiau kaip 20 km per valandą, bet ne daugiau kaip 30 km per valandą, dėl ko susidūrė su R. V. vairuojamu automobiliu „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 ir 173 punktų reikalavimus“.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.