- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- e2S-2497-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01150-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- D. C., E. S., R. M., A. N., P. P., S. G.
- Atsakovas
- Žemaičių
- Kategorijos
- 3.1.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) D. C., E. S., R. M., A. N., P. P., S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų D. C., E. S., R. M., A. N., P. P., S. G. ieškinį atsakovei Žemaičių partijai dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai pateikė ieškinį atsakovei Žemaičių partijai dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kurį 2025 m. balandžio 24 d. patikslinę prašė: 1) pripažinti atsakovės Žemaičių partijos (toliau ir – Partija) visus 2024 m. gruodžio 15 d. Tarybos sprendimus, įformintus 2024 m. gruodžio 15 d. Tarybos posėdžio protokolu, 2025 m. sausio 12 d. Tarybos sprendimus, įformintus 2025 m. sausio 12 d. Tarybos posėdžio protokolu Nr. ŽPT-25/1, 2025 m. vasario 22 d. Tarybos sprendimus, įformintus 2025 m. vasario 22 d. Tarybos posėdžio protokolu Nr. 2025/02/22 ir 2025 m. vasario 16 d. Valdybos sprendimus, įformintus 2025 m. vasario 16 d. Valdybos posėdžio protokolu, neteisėtais ir negaliojančiais (ab initio); 2) atsakovės Žemaičių partijos Tarybos darbo reglamentą, patvirtintą 2010 m. rugsėjo 18 d. Partijos Tarybos posėdyje, pripažinti negaliojančiu; 3) įpareigoti atsakovę Žemaičių partiją su atsiliepimu į bylą pateikti Tarybos narių balsavimo (elektroniniu paštu, sms, per facebook.com) duomenis dėl 2024 m. gruodžio 15 d. Tarybos posėdžio sušaukimo, 2010 m. rugsėjo 18 d. ŽP Tarybos darbo reglamento originalą, 2010 m. rugsėjo 17 d. Tarybos posėdžio originalą su tarybos narių sąrašu, pateikti protokolų išrašus, kuriais S. G. ir I. S.-G. buvo išrinkti partijos pirmininkais; 4) priteisti ieškovams iš atsakovės Žemaičių partijos jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintas ieškinys priimtas 2025 m. balandžio 28 d.
2. Teisme 2025 m. gegužės 12 d. gautas atsakovės atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) ieškovų patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu; 2) teismui atsisakius tenkinti CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pateiktą reikalavimą, atsakovė teikia išvestinį prašymą: 2.1. Dėl 2010 metų priimto Tarybos darbo Reglamento taikyti senatį; 2.2. ieškovų patikslintą ieškinį atmesti. 2.3. atsakovės Žemaičių partijos naudai priteisti jos patirtas išlaidas teisinei pagalbai šioje civilinėje byloje solidariai iš ieškovų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovų patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
4. Teismas nustatė, kad 2009 m. sausio 31 d. Žemaičių partijos Steigiamojoje Didžiojoje Sueigoje patvirtintuose įstatuose (toliau – Įstatai) įtvirtinta, jog šios partijos organai yra Didžioji sueiga, taryba, partijos vadovų sueiga. Partijos valdymo organai – pirmininkas ir valdyba (Įstatų 5 straipsnis). Didžioji sueiga yra aukščiausias partijos organas (Įstatų 5.1 straipsnis), o partijos valdyba yra kolegialus partijos organas, kurį be kita ko sudaro partijos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai, taip pat valdyba renkama partijos Didžiojoje sueigoje (5.17, 5.18 straipsniai). Be to Įstatuose kaip atskiras organas įtvirtinta Etikos komisija ir jos įgaliojimai, t. y. Etikos komisija yra įstatų laikymosi priežiūros, konfliktų ir ginčų tarp partijos padalinių, valdymo organų bei partijos narių sprendimo organas (8.1 straipsnis).
5. Remdamasis 2025 m. sausio 21 d. teisinių paslaugų sutartimi teismas nustatė, kad advokatas atstovauja Žemaičių partijos valdybos narius, t. y. D. C., E. S., R. M., A. N., P. P., S. G.. Nustatė, kad pagal 2023 m. rugpjūčio 13 d. Žemaičių partijos Didžiosios sueigos protokolą Nr. 23/08/13 be kita ko nuspręsta, jog partijos Valdybą sudarys 9 nariai, tarp kurių, neskaitant pirmininko ir 3-jų pavaduotojų (tarp kurių ir ieškovė E. S.): S. G., A. N., P. P., D. C.. Teismas laikė akivaizdžia aplinkybę, jog ieškovai kreipėsi į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo kaip partijos valdybos, t. y. kolegialaus organo, nariai.
6. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovai yra atsakovės kolegialaus organo – valdybos - nariai, taip pat į tai, kad Žemaičių partijos Įstatuose numatyta, jog ginčų tarp partijos padalinių bei partijos narių sprendimų organas yra Žemaičių partijos Etikos komisija, taip pat į tai, kad ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prieš kreipiantis į teismą būtų sprendę kilusį ginčą Įstatuose nustatyta tvarka, laikė, kad ieškovai kreipėsi į teismą, nesilaikydami išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos (Įstatų 8.1 straipsnis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
7. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai į teismą kreipėsi kaip atsakovės nariai, tačiau iš prie ieškinio pateiktų priedų (atstovavimo sutarties, 2023 m. rugpjūčio 13 d. Didžiosios sueigos protokolo) ir ieškinio reikalavimų matyti, kad ginčas yra kilęs tik tarp partijos valdybos ir Partijos tarybos dėl priimtų sprendimų, o ne dėl ieškovų pažeistų subjektinių teisių.
Šalies argumentai
8. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovai kreipėsi į teismą, nesilaikydami bylos sprendimo ne teisme tvarkos, ir todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Įstatų 8.1 straipsnis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Apeliantai (ieškovai) D. C., E. S., R. M., A. N., P. P., S. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties, prašydami minėtą nutartį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai tam tikrame įstatyme ar kitame kompetetingų institucijų priimtame teisės akte yra nustatyta išankstinė tam tikrų bylų sprendimo ne teisme tvarka (egzistuoja visuotinumo principas). Šalių susitarimu tokia tvarka negali būti numatyta (šalys negali riboti viena kitai teisės kreiptis į teismą), nes pripažinus priimtina tokią nuostatą, būtų pažeidžiamas pagrindinis civilinio proceso principas kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis);
9.2. ieškovų ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, pagrindu. Atsakovė yra juridinis asmuo – politinė partija, jos veikla reguliuojama Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymu, kurio 12 straipsnyje nurodyta, kad politinės organizacijos organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, politinių partijų veiklą reglamentuojantis įstatymas nenustato jokios kitokios tvarkos, o daro nuorodą į Civilinį kodeksą, kurio CK 2.82 straipsnio 4 dalis nustato, kad sprendimai pripažįstami negaliojančiais teismo tvarka ir jokia privaloma išankstinė ginčų sprendimo tvarka nėra įtvirtinta;
9.3. sutarčių nuostatas dėl kilusių tarp sutarčių šalių ginčų sprendimo iš pradžių - derybomis, taikinimo procedūromis ir pan., o tik po to - kreipiantis į teismą, aiškinančioje teismų praktikoje pažymima, jog tai, kad šalys sutartyse susitaria, jog ginčai, kylantys iš sutarties, sprendžiami abišalėmis derybomis, taikinimo procedūromis ir pan., o nesusitarus – teisme, reiškia ne privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nustatymą, kuria nepasinaudojusi suinteresuota šalis neturi teisės kreiptis į teismą, o tik šalių siekį sutarties vykdymo metu kylančius nesutarimus spręsti bendradarbiaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-87/2010; 2018-02-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-51-701/2018). Juridinio asmens įstatai kvalifikuotini kaip sandoris, todėl nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka, negali būti aiškinama, kaip tai suprantama pagal CPK 22 straipsnį 296 staipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl negali grėsti ir 296 straipsnyje nustatytos teisinės pasekmės;
9.4. pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir tuo aspektu, kad Žemaičių partijos Įstatų 8.1. straipsnyje yra nurodyta, jog Etikos komisija yra įstatų laikymosi priežiūros, konfliktų ir ginčų tarp partijos padalinių, valdymo organų bei partijos narių sprendimo organas. Ieškovai ginčija Žemaičių partijos Tarybos sprendimus ir vieną valdybos sprendimą. Taigi, akivaizdu, jog ginčas nėra kilęs tarp Žemaičių partijos padalinio (padalinių) ir valdymo organų ir/ar partijos padalinių, valdymo organų bei partijos narių, todėl net negalėtų patekti į Etikos komijos kompetenciją, kaip tai apibrėžta Įstatų 8.1. punkte. Žemaičių partijos Taryba nėra valdymo organas, o taip pat ir padalinys, be to ginčas nėra kilęs tarp valdymo organų, nes ne Žemaičių partijos pirmininkas reiškia ieškinį dėl valdybos sprendimo. Taigi, teismas akivaizdžiai netinkamai aiškina Etikos komisijos kompetenciją spręsti ginčus ir konfliktus, taip pat netinkamai ir Žemaičių partijos Įstatais įtvirtintą partijos struktūrą;
9.5. be to, Etikos komisijos sudėtis irgi yra ginčo objektas tarp šalių – partijos pirmininkė nepripažįsta dabartinės Etikos komisijos sudėties, teigdama, kad remiantis Tarybos reglamentu (kuris yra ginčijamas ieškinyje, nes tokio partija niekada neturėjo, nesivadovavo ir jis nebuvo priimtas) yra teisėtai išrinkta kitos sudėties Etikos komisija, todėl šiuo atveju šis ginčo sprendimo būdas vėl taptų teisminių ginčų objektu.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime remiasi šiais argumentais:
10.1. kreipdamiesi į teismą ieškovai nesilaikė Žemaičių partijos galiojančiuose įstatuose numatytos išankstinių ginčų sprendimo partijos viduje tvarkos. Iš 2009 m. sausio 31 d. Žemaičių partijos Steigiamojoje Didžiojoje Sueigoje patvirtintų įstatų matyti, kad šios partijos organai yra Didžioji sueiga, taryba, partijos vadovų sueiga. Partijos valdymo organai – pirmininkas ir valdyba (Įstatų 5 straipsnis). Didžioji sueiga yra aukščiausias partijos organas (Įstatų 5.1. straipsnis), o partijos valdyba yra kolegialus partijos organas, kurį be kita ko sudaro partijos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai, taip pat valdyba renkama partijos Didžiojoje sueigoje (5.17, 5.18 straipsniai). Be to, Įstatuose kaip atskiras organas įtvirtinta Etikos komisija ir jos įgaliojimai, t.y. Etikos komisija yra įstatų laikymosi priežiūros, konfliktų ir ginčų tarp partijos padalinių, valdymo organų bei partijos narių sprendimo organas (8.1. straipsnis). Iš pateiktos teisinių paslaugų sutarties matyti, kad advokatas atstovauja Žemaičių partijos valdybos narius, t. y. D. C., E. S., R. M., A. N., P. P., S. G.. Taigi, akivaizdu, kad ieškovai kreipėsi į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo kaip partijos valdybos, t. y. kolegialaus organo nariai;
10.2. ieškovai į teismą kreipėsi kaip atsakovės nariai, tačiau iš prie ieškinio pateiktų priedų ir ieškinio reikalavimų matyti, kad ginčas yra kilęs tik tarp partijos valdybos ir partijos tarybos priimtų sprendimų, o ne dėl ieškovų pažeistų subjektinių teisių. Ieškovai nesilaikė Įstatuose numatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;
Šalies argumentai
10.3. dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės veikla buvo faktiškai sutrikdyta, sustojo sprendimų priėmimas, nevyko planuoti susirinkimai. Kreipimasis į teismą nėra neteisėtas savaime, tačiau įvertinus tai, kad ieškovai kreipėsi į teismą ne partijos interesais, o siekdami stabdyti jos veiklą, ieškovų kreipimasis į teismą vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise . Ieškovai, o taip pat partijos valdymo organo – valdybos nariai – savo veiksmais pažeidė Politinių partijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi nesielgė sąžiningai ir protingai, kaip to reikalauja jų pareigos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys, jį patikslinus, paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
14. Ieškovai apeliacinės instancijos teisme pateikė prijungimui prie bylos valdybos posėdžio susirinkimo protokolą.
15. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37–38 punktai).
16. Pasisakant dėl naujo rašytinio įrodymo prijungimo prie civilinės bylos apeliacinės instancijos teisme, pažymėtina tai, kad apeliantai tiesiog pateikė naują rašytinį įrodymą, tačiau nenurodė jokių argumentų, dėl kurių toks rašytinis įrodymas turėtų būti prijungiamas prie civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nepagrindė naujo rašytinio įrodymo sąsajumo ir teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Nors toks rašytinis įrodymas negalėjo būti pateiktas dėl objektyvių priežasčių (įvykusio susirinkimo po skundžiamos nutarties priėmimo) pirmosios instancijos teisme, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo prijungti prie bylos teikiamą naują rašytinį įrodymą. Kaip minėta, apeliantai nepagrindė šio teikiamo rašytinio įrodymo reikšmės sprendžiant kilusį ginčą (išskyrus tai, kad buvo svarstytas darbotvarkės klausimas dėl perdavimo Etikos komisijai svarstyti Partijos pirmininkę), taigi, apeliantų teikiamas įrodymas atsisakytinas priimtini apeliacinės instancijos teisme.
Dėl atskirojo skundo argumentų (ne)pagrįstumo
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje laikė, jog ieškovai kreipėsi į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo kaip partijos valdybos, t. y. kolegialaus organo, nariai, o Žemaičių partijos Įstatuose numatyta, jog ginčų tarp partijos padalinių bei partijos narių sprendimų organas yra Žemaičių partijos Etikos komisija, į kurią kaip ginčus sprendžiančią instituciją nebuvo kreiptasi. Taip pat teismas pažymėjo, kad ginčas yra kilęs ne dėl ieškovų pažeistų subjektinių teisių, o tarp partijos valdybos ir Partijos tarybos dėl priimtų sprendimų. Nors apeliantai nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais.
18. Lietuvos politinių organizacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinės forma yra politinė partija arba politinis komitetas, steigimą, veiklą, teises, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ir pertvarkymo ypatumus, politinių partijų ir politinių komitetų finansavimo ir finansavimo kontrolės tvarką. Minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog politinės organizacijos veikia pagal savo įstatus; politinės organizacijos įstatai yra politinės organizacijos steigimo dokumentas.
19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2009 m. sausio 31 d. Žemaičių partijos Steigiamojoje Didžiojoje Sueigoje patvirtinti įstatai. Pagal Įstatus partijos organai yra Didžioji sueiga, taryba, partijos vadovų sueiga. Partijos valdymo organai – pirmininkas ir valdyba (Įstatų 5 straipsnis). Įstatų 5.1 punkte įtvirtinta, kad Didžioji sueiga yra aukščiausias partijos organas (Įstatų 5.1 straipsnis). Taip pat Įstatuose įtvirtinta, kad partijos valdyba yra kolegialus partijos organas, kurį be kita ko sudaro partijos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai (5.17 straipsnis), nurodyta, kad valdyba renkama partijos Didžiojoje sueigoje (5.18 straipsniai). Įstatuose kaip atskiras organas įtvirtinta ir Etikos komisija, numatyti jos įgaliojimai, t. y. Etikos komisija yra įstatų laikymosi priežiūros, konfliktų ir ginčų tarp partijos padalinių, valdymo organų bei partijos narių sprendimo organas (8.1 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju tiek iš patikslinto ieškinio turinio, tiek ir iš pateiktų rašytinių dokumentų (pvz. atstovavimo sutarties) matyti, kad ieškovai nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi ne kaip atsakovės (Partijos) nariai, o kaip valdybos, kuri yra kolegialus valdymo organas, nariai, ir ginčijami, kaip nurodė patys apeliantai, atitinkami priimti partijos Tarybos sprendimai ir vienas valdybos sprendimas, taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčas yra kilęs tarp partijos valdybos ir Partijos tarybos dėl priimtų sprendimų. Minėta aplinkybė pagrindžia ir tai, kad ginčas kyla ne dėl ieškovų pažeistų subjektinių teisių. Tokią išvadą padarė pirmosios instancijos teismas, jog apeliantai neginčija.
21. Nors apeliantai nurodo, kad nagrinėjamu atveju neturi kreiptis į Įstatuose įtvirtintą atskirą priežiūros, konfliktų ir ginčų sprendimo organą – Etikos komisiją, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, tai, kad ieškovai reikalavimus reiškia ne kaip Partijos nariai, o kaip valdybos nariai ir neįrodinėja, kad jų kaip Partijos narių subjektinės teisės yra galimai pažeistos, o jų reikalavimų galimas patenkinimas sukels ieškovams materialines teisines pasekmes, laiko, jog dėl tokio pobūdžio ginčo turėjo būti kreiptasi Įstatų nustatyta tvarka, t. y. į Etikos komisiją, kuri yra įstatų laikymosi priežiūros, konfliktų ir ginčų tarp partijos padalinių, valdymo organų bei partijos narių sprendimo organas (8.1 straipsnis). Pastebėtina tai, kad Įstatuose įtvirtintas toks organas, kuriam priskirtos aiškios įstatų laikymosi priežiūros, konfliktų ir ginčų sprendimo funkcijos, taigi, ieškovai, kurie kaip valdybos nariai nepritaria atitinkamiems priimtiems sprendimas, dėl ginčijamų sprendimų pripažinimo (ne)galiojančiais ir turėtų kreiptis į Partijos įkurtą organą, kuriam ir pavestos tokios funkcijos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog esant kilusiam ginčui tarp ieškovų kaip Partijos valdybos narių, o ne kaip Partijos narių ir kitų Partijos organų, į teismą kreiptasi nesilaikant išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai, nepritardami skundžiamai nutarčiai, nepagrįstai Partijos įstatus prilygina sutarčiai, teigdami, kad sutartyse numatyta ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka nėra privaloma. Nors Partijos įkūrimas irgi paremtas jos narių susitarimo pagrindu, nariai įgyja atitinkamas teises ir pareigas, tačiau Partijų veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai, skiriasi tikslas ir pan. Taigi, nėra ir pagrindo pritarti apeliantų argumentui, jog nagrinėjamu atveju reikėtų vadovautis sutartiniuose santykiuose įtvirtintais ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos principais.
23. Atsižvelgiant į aptartą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju, kai reikalavimus reiškia ieškovai kaip valdybos nariai, o ne kaip atskiri Partijos nariai, gindami galimai pažeistas savo subjektines teises, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog apeliantai kilusį ginčą pirmiausiai turėtų spręsti Įstatuose nustatyta ikiteismine tvarka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai nepateikė įrodymų, jog prieš kreipiantis į teismą ieškovai būtų sprendę kilusį ginčą Įstatuose nustatyta tvarka, tokių įrodymų nepateikta ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis).
24. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl civilinės bylos baigties
25. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais. Taigi, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kadangi atskirasis skundas netenkintas, apeliantai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl šis jo prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti ieškovų atskirojo skundo.
Palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.