Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21152-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2024 m. kovo 21 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. L. (O. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektromontuotoju, pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. L. mušdamas nežymiai sužalojo artimą giminaitį, tai yra jis, 2023 m. birželio 10 d., apie 12.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kambaryje stumdydamas savo seserį I. J., bandydamas atimti iš šios rankų rankinę, kad ji negalėtų išsikviesti pareigūnų, įvykusių grumtynių metu ne mažiau kaip du kartus kumščiais sudavė jai į krūtinę, suspaudė jos ranką bei spyrė į kojos sritį, taip padarydamas poodines kraujosruvas abiejose rankose, krūtinės ląstos kairėje, dešinėje šlaunyje, odos įdrėskimus dešinėje rankoje, kas sukėlė I. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis O. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad sužalojo seserį, bet kumščiu jai nesudavė, sesuo jį išprovokavo, ji jam sudavė delnu į veidą, todėl jis seserį sugriebė ir ją pastūmė. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena jo mama, o jo butas yra šalia mamos buto. Savaitę iki įvykio buvo kilęs konfliktas tarp jo ir sesers. Sesuo jam priekaištavo, kad jis blogai prižiūri mamą, nors tai netiesa. To konflikto metu sesuo pabijojo jam trenkti į veidą. Birželio 10 d. sesuo su vyru atvažiavo aplankyti mamos, buvo šeštadienis, tą dieną jis buvo žvejyboje. Grįžęs iš žvejybos, jis norėjo aplankyti mamą. Užėjęs į mamos butą, pamatė virtuvėje sėdintį A. J., o kambaryje buvo jo sesuo. Stovint prie mamos lovos, kilo konfliktas tarp jo ir sesers, sesuo jam išsakė nepasitenkinimą dėl motinos priežiūros, jis seseriai taip pat atsakė negražiais žodžiais. Po to sesuo sudavė jam delnu į veidą, tada jis paėmė seseriai už rūbų, už krūtinės ir ją pastūmė ant sofos. Sesuo nukrito ant sofos pusiau sėdomis, tada sesuo pradėjo jį spardyti kojomis, paskui norėjo imti savo rankinę. Jis suprato, kad sesuo nori kviesti policiją. Kadangi jis nenorėjo, kad sesuo kviestų policiją, nes norėjo išsiaiškinti geruoju, todėl jis paėmė sesers rankinę už rankenos, tada sesuo jam trenkė su kumščiu į ranką, o jis norėjo išplėšti rankinę iš sesers. Kitų fizinių veiksmų sesers atžvilgiu jis neatliko, rankų jai nespaudė, nespyrė jai su koja, tai sesuo jam spyrė su savo kojomis. Jam nepavyko atimti rankinės, tada jis išėjo iš buto. Sesers vyras nebuvo atėjęs į kambarį, kai vyko konfliktas. Suprato, kad sesuo kartu su vyru iškvietė policiją, nes kai jis antrą kartą užėjo į mamos butą, sesers nebuvo, buvo tik jos vyras. Pripažįsta, kad tą dieną vartojo alkoholį, buvo išgėręs 100 g degtinės. Jis pareigūnų, kai jie skambino į duris, iškart neįsileido, iš pradžių įsitikino išėjęs į balkoną ir pamatęs, kad policijos mašina stovi kieme, tik tada atidarė duris. Su seserimi konfliktas vyksta nuo to laiko, kai sesuo pardavė trijų kambarių butą, kuriame jam priklausė 18 m², bet sesuo visus pinigus pasiėmė sau, konfliktas kilo dėl turto. Jis nepyksta ant sesers dėl turto, bet pyksta dėl šios bylos. Sesuo jam paskambino ir pasakė: „atiduok man 260 Eur, atiduok motinos kortelę“ bei pažadėjo, kad viskas bus gerai. Sesers kaltinimai dėl motinos nepriežiūros jam yra skaudūs, nes jis tiek metų nuolat prižiūrėjo motiną. Labai atsiprašo už tai, ką padarė, niekada nebuvo pakėlęs rankos prieš moterį, nebuvo konfliktiškas. Pripažįsta savo kaltę iš dalies, pripažįsta, ką padarė iš savo pusės, bet nepripažįsta, kad trenkė jai į krūtinę, rankų jai nespaudė. Ikiteisminio tyrimo metu visus veiksmus pripažino, o dabar pripažįsta, kad neteisingai pasielgė seserį pastumdamas, bet konflikte dalyvavo ne vienas, sesuo irgi kalta. Su civilinio ieškinio dalimi dėl turtinės žalos sutinka, už rankinę 30 Eur atlygins, su prašomomis priteisti advokato išlaidomis bei neturtine žala nesutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 11 d. apklaustas įtariamuoju O. L. parodė, kad kaltu prisipažįsta. 2023 m. birželio 10 d., apie 12.00 val., po žvejybos užėjo pas mamą pasižiūrėti, kaip jai sekasi, buvo išgėręs 200 g degtinės. Namuose buvo atvykusi jo sesuo I., ji maitino jų mamą, kuri yra gulintis ligonis ir savimi negali pasirūpinti. I. jam pradėjo priekaištauti dėl mamos priežiūros, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu ji jam sudavė delnu į dešinį skruostą, jis gindamasis nuo jos veiksmų, stumdamas jai į krūtinę, nustūmė ją ant sofos. Ji pradėjo ieškoti rankinėje savo mobiliojo ryšio telefono, jis jos prašė, kad pasikalbėtų ir viską išsiaiškintų, tačiau ji iškvietė policijos pareigūnus, o jis jų nesulaukęs nuėjo namo, į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Su I. yra sutarę, kad ji mamą prižiūrės šeštadieniais, tačiau ji yra dėl to labai nepatenkinta, per pastarąsias 10 dienų, mamą aplankė tik 2 kartus, ji jam visada priekaištauja dėl mamos priežiūros, nors jis mama rūpinasi tinkamai. Su seserimi I. įtempti santykiai yra nuo 2000 metų, kuomet ji pardavė mamos butą ir nepasidalino pinigais su juo. Dėl įvykio labai ir nuoširdžiai gailisi, nori (duomenys neskelbtini) atsiprašyti ir su ja susitaikyti, žino, kad negerai pasielgė, tyčia jos tikrai sužaloti nenorėjo, viskas gavosi instinktyviai, kuomet norėjo nuo jos apsiginti. Toks įvykis jų šeimoje yra pirmas (1 t., b. l. 166-167). Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 27 d. apklaustas įtariamuoju O. L. parodė, kad su pareikštu įtarimu sutinka, lieka prie ankščiau duotų parodymų, tik papildo, jog jo sesuo su juo nenori taikytis ikiteisminiame tyrime, todėl prašo jį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 180-182). Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 17 d. papildomai apklaustas įtariamuoju O. L. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Parodymus jau yra davęs. Nori likti prie ankščiau duotų parodymų. Tik papildo, jog konflikto metu su seserimi I. J. iš jos siekė atimti rankinę, kad ši nekviestų policijos pareigūnų, nes norėjo kilusį konfliktą išspręsti be pareigūnų. Įvykio metu, siekdamas atimti sesers rankinę, ją suplėšė, taip I. J. padarydamas turtinę žalą. Taip pat nori papildyti, kad grumtynių metu su seserimi jai sudavė keletą smūgių į krūtinės sritį, taip sužalodamas jos krūtinės ląstos sritį, taip pat suspaudė abi rankas bei įspyrė į koją taip ją sužalodamas. Pilnai pripažįsta savo kaltę ir su pateiktais įtarimais pilnai sutinka. Dar papildo, kad jam yra žinoma, kad yra pareikštas civilinis ieškinys 1530 eurų. Nurodė, kad jis tikrai atlygins 30 eurų turtinę žalą dėl suplėšytos rankinės, tačiau 1000 eurų dėl neturtinės žalos neatlygins, nes mano, kad ieškinys yra per didelis, jo mėnesinės pajamos 367 Eur, taip pat nesutinka atlyginti 500 eurų dydžio sesers advokatės išlaidų (1 t., b. l. 193-196).

Nukentėjusioji I. J. teisme parodė, kad 2023 m. birželio 10 d., kaip buvo sutarta su broliu O. L., ji su savo vyru atvyko slaugyti mamos, atnešė jai maisto. Apie 10.00 val. paskambino brolis, ji jam papriekaištavo, kad maistas, kuris buvo mamos bute, netinkamas mamai, nes mamai reikėjo trinto maisto. Reaguodamas į jos pastabą, brolis pradėjo šaukti ir rėkti. Vyras jai padėjo apversti mamą, nes vienai sunku, po to, jos vyras išvažiavo namo, o ji liko su mama. Apie 12.30 val. į butą įėjo brolis O. L. ir jau nuo durų pradėjo rėkti ir ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, ji tuo metu buvo mamos kambaryje, mama gulėjo lovoje. Tada ji nuėjo prie sofos, ant kurios gulėjo jos rankinė su telefonu, nes norėjo iškviesti policiją. Tada jos brolis ją puolė ir jai trenkė su kumščiu į kairį petį. Jis iš pradžių trenkė jai į ranką, tada ji nukrito ant sofos. Kai brolis jai trenkė, ji paleido rankinę. Ji savo delnu broliui į veidą netrenkė. Brolis buvo išgėręs, jis nuo durų pradėjo ją įžeidinėti, priėjo prie jos ir ji jam pasakė, kad iškvies policiją, jeigu jis neišeis, jokių kitų veiksmų prieš brolį nesiėmė. Jos brolis sako netiesą, kad sudavė jam į veidą. Ant sofos buvo rankinė, ji norėjo paimti iš rankinės telefoną. Priėjo prie sofos, paėmė rankinę ir norėjo paimti telefoną. Tada O. L. priėjo ir norėjo atimti rankinę, jis jai trenkė, jie pradėjo stumdytis, ji nukrito ant sofos. Kai brolis jai suspaudė rankas ir trenkė jai į petį, ji paleido rankinę, tada jis išėjo, telefono neatėmė. Po šio incidento atsirado visos mėlynės ir nubrozdinimai, mėlynę ant šlaunies O. L. galėjo jai padaryti su koja tuo momentu, kai suspaudė jai rankas. Po visko paskambino vyrui ir paprašė, kad jis iškviestų policiją, nes jai reikėjo slaugyti mamą, tik po to vyras sugrįžo į mamos butą. Atvyko pareigūnai, apžiūrėjo vietą, pamatė įbrėžimus ant jos rankų, bandė paskambinti į brolio buto duris, jis neatidarė, paskui ji kartu su pareigūnais nusileido į policijos mašiną ir rašė pareiškimą. Dėl pareikšto civilinio ieškinio – įvykis ją šokiravo, patyrė fizinį skausmą, buvo įžeista ir pažeminta, buvo pažeista jos teisė į neliečiamybę, tai sukėlė stresą, kuris paveikė jos sveikatą, sukėlė nemigą, pakilo kraujospūdis, nervinėje įtampoje gyvena iki šiol, patyrė didelį psichologinį stresą. Tą dieną brolis buvo labai agresyvus, mano, kad jis išgėrė daugiau negu 100 g. Buvo mėlynės ant dešinės šlaunies, kai griuvo ant sofos, krito ant nugaros, negalėjo atsitrenkti į kokius nors daiktus, konfliktas įvyko prie sofos. Rankinuko atėmimas buvo jau įsibėgėjus konfliktui. Brolis jai smūgį sudavė, kai norėjo išplėšti rankinuką iš jos rankų. Prieš savo brolį fizinių veiksmų neatliko. Jai brolis sudavė kelis kartus, būtent nuo brolio smūgio nukrito ant sofos, bet nuo kurio, pirmo ar antro, neatsimena. Anksčiau buvo konfliktų su broliu, bet policija nebuvo kviečiama. Brolis turėjo rankinę rankose ir tada nutraukė rankeną. Negali atsakyti, kuriuo metu brolis galėjo susižaloti, jis galėjo ir žvejyboje susižaloti, neturėjo laiko jo apžiūrėti, jis iškart ją užsipuolė tik įėjęs į butą. Konflikto metu jos vyro bute nebuvo, ji jam paskambino jau po konflikto, tuo metu vyras jau buvo grįžęs namo, tada vyras iškvietė policiją. Kai vyras atvažiavo, ji su policija išėjo į pareigūnų automobilį, o vyras liko su mama. Kai ji buvo su policijos pareigūnais apačioje, jos brolis antrą kartą atėjo į mamos butą, kuriame tuo metu buvo jos vyras. Tada jos vyras jai paskambino ir pranešė, kad jos brolis atėjo į butą.

Nukentėjusioji I. J. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad 2023 m. birželio 10 d., apie 8 val. 30 min. atvyko slaugyti savo mamos M. L., pastebėjo, jog nupirkti netinkami maisto produktai mamai. 9 val. 15 min. paskambino jos brolis O. L., su kuriuo įvyko žodinis konfliktas dėl maisto produktų. Po konflikto ji padėjo ragelį ir nuėjo prižiūrėti mamos. Apie 12 val. 30 min. į butą įėjo jos brolis, kuris iš karto pradėjo rėkti, ją pravardžiuoti sakydamas „svolačė, suka ir kt.“. Kambaryje vykstant konfliktui, ji paprašė brolio, jog šis išeitų iš kambario, kad neišgąsdintų mamos. Jai pabandžius brolį išvaryti iš kambario, šis pradėjo ją stumdyti bei kumščiais sudavė ne mažiau du kartus į krūtinę bei paėmė ir suspaudė ranką, tokiais savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą. Konflikto metu pabandė pasiimti rankinę, kadangi norėjo iškviesti policijos pareigūnus, tačiau brolis jai to padaryti neleido bei griebė jai už rankinės ir ją suplėšė. Po kiek laiko jos brolis iš kambario išėjo bei rankinę paliko kambaryje. Pasiėmusi mobilųjį telefoną, ji paskambino vyrui A. J., su kuriuo nusprendė iškviesti policijos pareigūnus. Jos brolis po konflikto pasišalino iš buto. Įvykio metu jos brolis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Po konflikto jautėsi pažeminta ir nusivylusi (1 t., b. l. 1-15). Papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu I. J. parodė, kad dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos pareiškė civilinį ieškinį, kurio brolis O. L. nepripažins. Ikiteisminio tyrimo pradžioje su tyrėja svarstė dėl bylos baigimo jai su broliu susitaikius, tačiau vėliau tokią galimybę atmetė, nes brolis nesugebėjo jos atsiprašyti. Ji į mamos butą atvyko su savo sutuoktiniu, kad prižiūrėtų gulinčią lovoje ir nevaikščiojančią mamą. Nors mamą prižiūri kartu su broliu, minėta diena buvo jai skirta diena prižiūrėti mamą. Vyras jai padėjo atnešti į butą sunkias rankines su maistu, skirtu mamai, vyras jai padėjo mamą pakelti, apversti, po to jos vyras iš mamos buto išvyko. Kol jos vyras dar buvo bute, jai į telefoną paskambino brolis ir ji jam papriekaištavo, kad mamos šaldytuve yra netinkamas jai maistas. Jai būnant mamos bute, apie 12.30 val. atvyko brolis, jis atėjo agresyviai nusiteikęs, tai yra piktu tonu, pakeltu balsu pradėjo ant jos šaukti, vadinti ją rusiškais necenzūriniais keiksmažodžiais. Jis atėjo į kambarį ir girdint gulinčiai lovoje mamai toliau šūkavo, nuo brolio sklido alkoholio kvapas. Ji liepė broliui išeiti iš kambario ir negąsdinti mamos, tačiau jis reikalavo išsiaiškinti su ja dėl mamos slaugos. Nenorėdama skandalo, ji liepė broliui išeiti arba sakė, jog iškvies policiją. Broliui neišėjus, ji pasiėmė savo rankinę, kuri buvo padėta tame pačiame kambaryje ant sofos, norėdama iš jos pasiimti telefoną, kad iškviestų pareigūnus. Jai pasiėmus rankinę, brolis jai iš rankų plėšė rankinę, išplėšęs rankinę, specialiai nuo rankinės nutraukė rankenas, tada metė rankinę ant sofos ir iš buto pasišalino. Ar ji broliui sudavė smūgį į veidą, ji nepamena, buvo labai susinervinusi. Tuo metu, kai brolis iš jos plėšė rankinę, jie susistumdė, brolis ją pastūmė, suduodamas jai ne mažiau kaip du smūgius į krūtinę, dėl ko ji nukrito ant sofos. Tuo metu ji pajuto fizinį skausmą krūtinės ląstoje, kitą dieną keliant ranką jai skaudėjo krūtinės ląstą. Taip pat, kol jie plėšė rankinę vienas iš kito, jai buvo padarytos kraujosruvos abiejose rankose, kraujosruvos atsirado, kai brolis jai suspaudė rankas savo rankomis abipusio susistumdymo metu. Tuo metu ji pajuto fizinį skausmą, skausmas buvo ilgalaikis, kitą dieną rankos buvo gerokai stipriau patinusios ir dar labai skaudėjo. Ar ji brolį galėjo sužaloti abipusio susistumdymo metu, nežino, to nepajuto. Kai pasiėmė ant sofos numestą savo rankinę, iš karto paskambino savo vyrui, o vyras iš savo telefono iškvietė pareigūnus, brolis tuo metu buvo pasišalinęs. Vyras iškvietęs pareigūnus atvyko pas ją į mamos butą. Atvykus pareigūnams, vyras juos pasitiko lauke ir atlydėjo iki buto. Ji kviečiama pareigūno nuėjo iki jų tarnybinio automobilio, ten davė parodymus, o jos vyras tuo metu liko mamos bute. Vėliau, kaip žino iš vyro žodžių, kol ji buvo su pareigūnais, į butą atėjo jos brolis ir pradėjo įžeidinėti jos vyrą. Tuomet vyras jai paskambino ir pasakė, kad jos brolis atėjo į butą, tada jis buvo sulaikytas pareigūnų (1 t., b. l. 27-30). Papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. J. parodė, kad konflikto metu tarp jos ir jos brolio įvyko grumtynės, kurių metu jos brolis jai sužalojo rankas bei krūtinės sritį. Grįžusi namo pastebėjo, kad ant jos dešinės kojos šlaunies taip pat atsirado sužalojimas - kraujosruva. Konflikto metu buvo labai susijaudinusi ir nepajuto, kada galėjo būti sužalota jos koja, tačiau grumtynių metu abu su rankomis laikė jos rankinuką, kurį vėliau suplėšė, jai brolis galėjo įspirti į koją iš savo kojos, o dėl didelio susijaudinimo tuo metu, tiesiog nepajuto smūgio. Susižaloti anksčiau niekur negalėjo. Tuo metu buvo vasara, jei būtų susižalojusi kur nors kitur, tai būtų pamačiusi. Apie sužalojimus ant kojos policijos pareigūnams įvykio vietoje nepasakė, nes tuo metu jų nematė, apie juos nurodė nuvykusi pas medicinos ekspertą. Dėl kraujosruvos ant kojos srities bei kitų anksčiau minėtų sužalojimų ji juto fizinį skausmą. Jos brolis iki šiol jos neatsiprašė ir jai žalos neatlygino (1 t., b.l. 33-36).

Liudytojas A. J. (A. J.) teisme parodė, kad kaltinamasis yra jo žmonos brolis. 2023 m. birželio 10 d. buvo šeštadienis. Kiekvieną šeštadienį jis su žmona važiuoja pas sergančią žmonos mamą. Tą dieną keitė žmonos mamos patalynę, tuo metu paskambino žmonos brolis, buvo įjungtas garsiakalbis, todėl jis pokalbį girdėjo. Jo žmona išsakė nepasitenkinimą broliui dėl mamos maitinimo. Kai pakeitė žmonos mamos patalynę, jis išvažiavo namo. Grįžęs namo, gamino maistą žmonos mamai, susiskambino su žmona, žmonai skambino 11.37 val., paskui 12.10 val. Vėliau jam paskambino žmona ir pranešė, kad ją užpuolė brolis, pradėjo muštis, suplėšė rankinę, jai buvo šokas. Tada jis iškart vėl nuvažiavo į žmonos mamos namus. Jam žmona papasakojo apie įvykį, tada jis nuvažiavo į komisariatą, kad būtų greičiau, grįžo į uošvienės butą, nes (duomenys neskelbtini) nerado policijos komisariato, tada policijai paskambino telefonu ir policija atvažiavo. Policija viską fotografavo, skambino kaltinamajam į buto duris. O jis tuo metu buvo uošvienės bute ir ją prižiūrėjo, žmona tuo metu buvo nusileidusi su policijos pareigūnais į jų automobilį. Tuo metu į uošvienės butą atėjo kaltinamasis vien su apatiniais, jis ieškojo sesers, jis kaltinamajam jokių priekaištų nereiškė dėl konflikto su žmona. Tada jis paskambino žmonai ir pranešė, kad atėjo kaltinamasis, tada atbėgo policijos pareigūnai. Žmona pasakojo, kad kaltinamasis tik įėjęs į butą ant jos šaukė, gąsdino ją, pradėjo stumdytis, bandė atimti rankinę. Jis su žmona kartu važiavo į ekspertizę, žmonai buvo padaryti sužalojimai. Po konflikto žmonai buvo šokas. Iki konflikto santykiai tarp jo žmonos ir kaltinamojo buvo normalūs. Jis yra pamišęs dėl mamos buto. Kai susirgo žmonos mama ir ją nuvežė į ligoninę, prasidėjo konfliktas su kaltinamuoju dėl mamos buto. Kaltinamasis pas juos lankėsi svečiuose, iki konflikto santykiai buvo normalūs. Jis su žmona kartu gyvena daugiau kaip 40 metų, viską sprendžia kartu, todėl ji jam paskambino ir papasakojo apie konfliktą. Konflikto metu jis iš žmonos mamos buto buvo išvykęs namo. Kaltinamasis norėjo išsisukti nuo atsakomybės nuo pat pradžių, iš pradžių jis net nepasiūlė atlyginti 30 Eur už sugadintą rankinuką. Kai kaltinamasis buvo areštinėje, jis norėjo inicijuoti bylą prieš žmoną, kad ji jį užpuolė su peiliu.

Liudytojas A. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 10 d. iš ryto jis savo sutuoktinę I. J. atvežė pas jos mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi (duomenys neskelbtini) mama yra serganti, guli lovoje, nevaikšto, jis kiekvieną šeštadienį (duomenys neskelbtini) nuveža ir padeda į butą užnešti daiktus. Tuo metu I. vežė maisto ir mamos rūbus. Užnešęs daiktus, šiek tiek pabuvo minėtame bute, kol jis buvo, I. J. į telefoną paskambino jos brolis O. L., girdėjo, kad tarp jų telefonu vyko konfliktas, I. J. broliui priekaištavo dėl duodamo netinkamo maisto mamai, o O. L. ją telefonu įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Jiems baigus kalbėti telefonu, jis išvyko namo gaminti maisto, o I. J. liko savo mamos bute. Jam būnant namuose, apie 12.00 val., jam į telefoną paskambino I. J. ir pasakė, kad jai būnant pas mamą bute atėjo jos brolis, tarp jų įvyko konfliktas ir muštynės, konflikto metu brolis jai suplėšė rankinę. Jis jai liepė likti vietoje, o pats tuo tarpu vyko į (duomenys neskelbtini) buvusį policijos komisariatą, tačiau pamatė, kad ten nebėra policijos komisariato, tada nuvyko pas I. J., kuri buvo mamos bute, (duomenys neskelbtini). Būdamas bute, jis iškvietė policijos pareigūnus. I. J. tuo metu jam atrodė susijaudinusi, ant jos rankų matėsi sužalojimai, buvo matyti jos subraižytos rankos, matė jos suplėšytą rankinę, nuplėštą rankinės dirželį. O. L. tuo metu nebuvo. Nuėjo į lauką prie laiptinės, pasitiko pareigūnus, palydėjo iki buto. Pareigūnai nufotografavo įvykio vietą, pasikvietė I. J. į lauką prie tarnybinio automobilio, tuo tarpu jis liko jos mamos bute. Pareigūnai eidami paskambino į greta mamos buto esančio O. L.buto duris, tačiau jis durų nedarė. Kol jis buvo (duomenys neskelbtini) mamos bute, O. L. atrakino buto duris, įėjo į butą, ieškojo (duomenys neskelbtini), bet pamatė jį sėdintį virtuvėje. Matė, kad Olegas neblaivus, buvo basas, su apatiniais, Olegas pradėjo jam priekaištauti, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis paskambino I.i ir pasakė, kad Olegas atrakino buto duris ir atėjo. Tuo metu Olegas vėl išėjo į savo butą, atėjo pareigūnai, skambino jam į buto duris, po ilgo laiko ir pareigūnų įkalbinėjimo atidaryti duris, O. L. buto duris atidarė ir buvo sulaikytas (1 t., b.l. 102-105).

Liudytoja V. L. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos tėtis, o I. J. yra jos teta. Su teta santykiai neutralūs. Su tėčiu santykiai puikūs. Įvykio dieną iki pietų jos nebuvo namuose, jai paskambino mama, kad grįžusi namo kieme pamatė policijos automobilį. A. J. pranešė, kad jos tėtis sulaikytas. Vakare apie 20.00 val. į duris paskambino teta, kuri informavo, kad ji išeina ir paprašė pasirūpinti močiute, duoti jai migdomųjų ir vandens, ji sutiko ir jos atsisveikino. Teta jai nepranešė apie konfliktą su tėčiu, ji atrodė įprastai, nešlubavo, kalbėjo ramiu tonu, iki antradienio ji su mama nebuvo informuotos, kas ten įvyko. Kai tėvas grįžo namo, matė mėlynę ant plaštakos ir įbrėžimą ant rankos. Tėvas jai papasakojo, kad sesuo sudavė jam iš viršaus į plaštaką, o įbrėžimas atsirado nuo rankinuko grandinės. Ji tėvo paklausė, ar jis eis darytis ekspertizę dėl sužalojimų, bet jis nenorėjo, nes norėjo taikiai išspręsti nesutarimą. Tėvas papasakojo, kad grįžo iš žvejybos, užėjo pas močiutę jos aplankyti, bute jau buvo teta I. su savo vyru, pasisveikino su jais, praėjo į kambarį pažiūrėti, kaip jaučiasi mama, ten buvo I.. Po to dėl rūpinimosi močiute kokybės įvyko konfliktas, po to teta I. jam delnu trenkė į veidą, jis ją pastūmė, jis griebė savo ranka už jos rankinuko, ji iš viršaus trenkė jam į ranką, dėl ko tėvui atsirado mėlynė, rankinuko grandinėlė ar pakabukas įbrėžė tėvo ranką nuo alkūnės iki plaštakos. Ji suprato, kad smūgis buvo ganėtinai stiprus, tėvas sakė, kad neis išsiimti abdukcijos, nes nori gražiuoju išspręsti konfliktą. Tėvas niekada nėra mušęs jokios moters. Tėvas tetos rankinuką griebė norėdamas atimti, nes ji norėjo iškviesti policiją, rankinukas plyšo, tada tėvas išėjo iš to buto, nes nenorėjo tęsti konflikto. Močiutė mirė liepos 6 d. Ji sužinojo iš tyrėjos, kad teta norėjo draugiškai sutarti, jai reikėjo dokumentų dėl močiutės rūpybos, tėvas sutiko dokumentus duoti, tada tyrėja pranešė, kad nereikia jokių abdukcijų ir šeimos konfliktas bus išspręstas geruoju. Po kelių valandų I. apskundė prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, vėliau prašė išieškoti iš tėvo didesnę pinigų sumą. Tikrai gali pasakyti, kad tėvas niekada nebūtų spardęs jokios moters kojomis. Kai jos tėtis išvyko žvejoti anksti ryte ar naktį, ji tuo tarpu miegojo. Po žvejybos jis grįžo kažkiek išgėręs. Kad tėvas buvo išgėręs, jis jai pasakė pats. Kai teta trenkė tėvui delnu per veidą, jis nesusilaikė ir tetą pastūmė. Konfliktiški santykiai tarp tėvo ir tetos prasidėjo, kai močiutė susirgo. Jų šeima gyveno šalia močiutės, todėl ją prižiūrėjo, o teta I. močiutės slaugyti atvykdavo savaitgaliais. Ikiteisminio tyrimo metu tėtis sutiko su kaltinimais, nes su I. susitarė šį konfliktą užbaigti susitariant.

Liudytoja V. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra O. L. dukra, gyvena kartu su juo, kiek jai žinoma tėvas su nusikaltimu pilnai sutiko, labai gailisi, tinkamai įvertino savo veiksmus, padarė išvadas. Jis yra neteistas, dirbantis. Ji mato, kaip jos tėvas gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Jis dažnai kartu kalbasi ir ji tikrai supranta ir gali garantuoti, kad jos tėvas daugiau taip nesielgs. Jos ir tėčio ryšys yra labai artimas, jam jos nuomonė yra labai svarbi ir visus svarbiausius gyvenimo klausimus ji visada aptaria su ja. Garantuoja, kad tėvas ateityje nedarys naujų nusikaltimų (1 t., b.l. 91-93). Papildomai apklausta liudytoja V. L. parodė, kad jai buvo žinoma, kad jos tėtis 2023 m. birželio 9 d. vyko į žvejybą, žvejyboje jis buvo per naktį. Iš po žvejybos jis grįžo 2023 m. birželio 10 d. po pietų, tuo tarpu jos nebuvo namuose, namie mamos taip pat nebuvo. Apie 15.00 val. mama paskambino į telefoną ir pasakė, kad tėtis yra sulaikytas pareigūnų dėl konflikto su I. J. ir bus išvežtas į policiją. Jai tokia žinia buvo netikėta, ji labai susijaudino. Grįžus namo 2023 m. birželio 10 d. apie 18.00 val., į jų namus atėjo jos teta I. J., ji joms paaiškino, kad ji dabar išeidinėja iš močiutės, pasakė, kad ji močiutei sudavė raminamųjų vaistų, močiutė dabar miegos, bet paprašė, kad ji vakare ir kitą dieną pažiūrėtų močiutę, nes jai nebus galimybės atvykti. Močiutė yra neįgali, nevaikštanti, savimi pasirūpinti negali, todėl ją slaugo jos tėtis ir jo sesuo I. J.. Močiutės butas yra šalia jų buto. Ji tetai atsakė, kad pažiūrės močiutę. I. J. atrodė normaliai, jog ji po įvykusio konflikto su jos tėčiu atrodytų nuskriausta, jai nepasirodė. Ant jos jokių sužalojimų nematė, ji atrodė ir kalbėjo taip kaip visada. I. J. apie įvykusį konfliktą ir jog po konflikto jos tėtis yra išvežtas į policiją, jai nieko nesakė. Pirmadienį, 2023 m. birželio 12 d., kai tėtis grįžo namo, susiskambino su I. J., su ja aptarė įvykio aplinkybes, teta iš jos tėčio pareikalavo 260 eurų už suplėšytą rankinę, pareikalavo močiutės dokumentų, kad galėtų užrašyti močiutę į slaugos namus. Visa tai jai perpasakojo tėvas. Tėvui sutikus sumokėti padarytą žalą už rankinę, 260 eurų grynais pinigais ir močiutės dokumentus nunešė paliko močiutės bute. I. J. jam patvirtino, kad viskas, ko ji nori, tai atlygio už rankinę, jos mamos dokumentų ir šį reikalą su policija jie išspręs. Tą pačią dieną tėvas vakare nuėjo pas močiutę ir pamatė, kad 260 eurų ir dokumentų jau nebebuvo, I. J. juos jau buvo pasiėmusi. Kai 2023 m. birželio 12 d. ji susitiko su tėčiu, ant jo kairės rankos ties nykščio sąnariu buvo didelė mėlynė ir nuo alkūnės link žemiau buvo nubrozdinimas. Ji tėčio klausė, kur jis susižalojo, o jis jai atsakė, kad konflikto su teta I. J. metu, kai jis griebė už rankinuko, o ji jam kumščiu sudavė į ranką ir tuo metu, kai ji iš jo atgal traukė rankinę, nuo rankinuko užtrauktukas perbrėžė alkūnę. Toliau kalbėdamasi su tėvu, ji klausė, kodėl jis griebė rankinę. Tėvas jai atsakė, kad sesuo grasino, kad iškvies policiją, tada teta tėvui sudavė į veidą, atsidarė rankinuką, kad paimtų telefoną, o jos tėvas, supykęs dėl smūgio, iš karto griebė tetai už rankinės. Tėvas močiutę prižiūrėdavo nuolat, o teta I. J. ateidavo ją aplankyti tik šeštadieniais. Jie taip buvo pasiskirstę, juos tai tenkino, tarp jų pykčių nebuvo. Vėliau močiutę prižiūrėti ateidavo slaugė. Apytiksliai prieš mėnesį teta I. J. buvo išsireiškusi, kad yra nepatenkinta dėl maisto kokybės, tačiau tėvas močiutei buvo atsidavęs, ją prižiūrėdavo idealiai. Paskutiniu metu I. J. norėdavo sukelti konfliktus, galimai išprovokuoti tėvą. Teta paskutiniu metu sakydavo tėvui, kad jis blogai elgiasi su močiutės pinigais, o močiutei reikdavo daug higienos reikmenų. Kaip atėjusi I. J. rėkdavo ant tėvo, per sieną girdėdavo jos mama. Močiutė mirė 2023 m. liepos 6 d. dieną, nuo tada tarp tėvo ir tetos jokio bendravimo nėra (1 t., b.l. 94-97).

Nukentėjusiosios I. J. bei įtariamojo O. L. 2023 m. rugsėjo 7 d. akistatos protokole užfiksuota, jog I. J. nurodė, kad nenorėdama skandalo, pasakė broliui: „išeik arba iškvies policiją“, jam ir toliau neišėjus, ji pasiėmė savo rankinę, kuri buvo padėta tame pačiame kambaryje ant sofos, tikslu iš jos pasiimti savo telefoną, kviesti pareigūnus. Jai pasiėmus rankinę, brolis jai iš rankų plėšė rankinę, išplėšęs rankinę, specialiai nuo rankinės nutraukė petnešas. Metė rankinę ant sofos ir iš buto pasišalino. O. L. į I. J. pateiktą atsakymą atsakė, kad nesutinka, ir nurodė, kad 2023 m. birželio 10 d. jis I. J. neskambino, buvo žvejyboje. Grįžęs iš žvejybos, apie 12.00 val., užėjo pas mamą, tuo metu ten buvo I. J., virtuvėje sėdėjo jos vyras. Jam atėjus, I. J. pradėjo priekaištauti, kad mamos šaldytuve yra netinkamas maistas. Todėl tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, abu vienas kitam priekaištavo. Konflikto metu I. J. jam vieną kartą sudavė iš delno į veido sritį, o jis ją pastūmė, ji nukrito. Ji siekė savo rankinės tikslu iš jos išsitraukti telefoną, jis iš jos rankų tempė rankinę, sesuo iš savo rankos vieną kartą jam trenkė į jo ranką ties nykščiu, kad jis paleistų rankinę, dėl to patyrė fizinį skausmą, bet į medikus nesikreipė, į policiją nesikreipė, pareiškimo nerašė, nes manė, kad jie susitaikys. I. J. nurodė, kad ji O. L. nė vieno smūgio nesudavė, iš kur pas jį atsirado mėlynės, ji nežino, jis galėjo susižaloti žūklėje. Tačiau ji pati konflikto metu patyrė fizinį skausmą, jis ją stūmė suduodamas jai į krūtinę, kol bandė atimti rankinę, susižalojo rankas, liko kraujosruvos ant rankų, patyrė fizinį skausmą, padaryta turtinė žala - rankinės vertė 30 Eurų, tai yra nurodžiusi civiliniame ieškinyje. O. L. jai žalos neatlygino (2 t., b.l. 39-45).

Liudytojo A. J. ir įtariamojo O. L. 2023 m. spalio 9 d. akistatos protokole užfiksuota, jog O. L. nurodė, kad nepamena fakto, jog skambino I. J., nes buvo išgėręs. O. L. nurodė, kad apie 12.00 val., jis grįžęs iš žvejybos atėjo į mamos butą, virtuvėje pamatė sėdintį A. J., jis rankoje laikė telefoną, jis telefoną matė. Kai jis atėjo į kambarį, jo sesuo I. J. stovėjo prie mamos. Jam atėjus, tarp jų prasidėjo konfliktas, nes I. J. jį įžeidinėjo dėl netinkamos mamos priežiūros. Vykstant jų konfliktui, A. J. sėdėjo virtuvėje ir galėjo girdėti konfliktą. Vėliau konfliktas su seserimi perėjo į apsistumdymą ir rankinės suplėšymą, apie tai jau buvo davęs parodymus. Kol jie stumdėsi, A. J. sėdėjo virtuvėje, po konflikto jis išėjo. A. J. nurodė, kad konflikto nematė ir atvyko į butą po žmonos skambučio, o pareigūnams pasikvietus I. J. į lauką prie tarnybinio automobilio, tuo tarpu jis liko jos mamos bute. Kol jis buvo mamos bute, O. L. atrakino buto duris, įėjęs į butą ieškojo (duomenys neskelbtini), bet pamatė jį sėdintį virtuvėje. A. J.matė, kad O. L. buvo neblaivus, jis buvo basas su apatiniais ir jam pradėjo priekaištauti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Akistatos metu A. J. paklausė O. L., kodėl jis neatsiprašė jų dėl įvykusio konflikto ir nedavė galimybės pabaigti bylą geruoju. O. L. atsakė, kad po įvykusio konflikto jis I. J. atidavė mamos dokumentus, bandė eiti prie susitaikymo, tačiau I. J. buvo įnoringa, jam sąžinė neleido jos atsiprašyti, nes dėl mamos priežiūros tarp jų konfliktai vyksta daug metų (2 t., b.l. 46-51).

2023 m. birželio 14 d. specialisto išvadoje Nr. G575/2023 (03) konstatuota, kad I. J. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejose rankose, krūtinės ląstos kairėje, dešinės šlaunyje, odos įdrėskimai dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių trauminių smūgių ir bukabriaunių daiktų dinaminių poveikių pasekoje 1-3 paros iki objektyvios apžiūros, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių poveikių pasekoje. I. J. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 83).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 9 aukštų gyvenamajame name, 4-ame aukšte, kairėje pusėje yra tamsiai rudos spalvos medinės durys, kurios pažymėtos Nr. 14. Buto koridoriaus kairėje pusėje yra kambarys, kuriame yra lovos, spinta. Ant lovos, kuri yra kambario kairėje pusėje, yra melsvos spalvos su baltais ornamentais bei rudos spalvos elementais moteriškas rankinukas. Rankinuko rudos spalvos dirželis yra nutrūkęs. Ant dirželio galų yra matomi rankinuko medžiagos likučiai. Ant rankinuko dešinės ir kairės pusių šonuose yra matomi medžiagos įtrūkimai (1 t., b. l. 1-13, 69-76).

2023 m. birželio 10 d. vyriausiosios patrulės U. V.tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. birželio 10 d. dirbant ekipaže „L1103“ kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK RS 1-ojo poskyrio tyrėju T. K., 13.01 val. iš OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda: „dabar neblaivus žmonos brolis įsilaužė į butą mamos, agresyviai elgėsi, įžeidinėjo, suplėšė rankinę. Pasišalino galimai į savo butą. GMP nereikia, nepilnamečių nėra. Praneša vyras, laukia bute, pasitiks. d.k - įleis.“ 13.08 val. atvykus pranešime nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas A. J., kuris paaiškino, kad jam paskambino jo sutuoktinė I. J. ir nurodė, kad į mamos butą įsibrovė jos brolis ir žodinio konflikto metu ją užpuolė bei suplėšė jos rankinę. Tai išgirdęs, jis atvyko nurodytu adresu ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Nuėjus į butą, pasitiko nukentėjusioji I. J., kuri paaiškino, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko slaugyti savo mamos M. L.. Jai bebūnant su mama, į butą atėjo jos brolis O. L., kuris atnešė mamai maisto produktų. Dėl maisto produktų kilo žodinis konfliktas, dėl ko abu susigrūmė ir O. L. įdrėskė jai į ranką, trenkė į krūtinės sritį bei suplėšė jos rankinę. I. J. parodymai užfiksuoti pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole. Aiškinantis įvykio aplinkybes, I. J. nurodė, kad O. L. po įvykio pasišalino ir nematė kur. Ji nurodė, kad O. L. gyvena šalia esančiame bute, t. y. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir galimai yra tame bute. Beldžiant ir skambinant durų skambučiu į butą Nr. 13, buto durų niekas neatidarė. Tuomet I. J. patikslino, kad turi O. L. telefono numerį. Skambinant O. L., niekas neatsiliepė. Nuėjus su I. J. į tarnybinį automobilį atlikti procesinius veiksmus, jai paskambino sutuoktinis A. J., kuris nurodė, kad į butą Nr. 14, t. y. pas jos mamą, atėjo O. L.. Nuskubėjus į butą Nr. 14, į butą Nr. 13 staigiai įbėgo O. L. ir užsirakino. O. L. iš pradžių vengė atidaryti buto duris ir bendrauti su policijos pareigūnais. Tačiau po kurio laiko sutiko atidaryti duris ir pabendrauti. O. L. nurodė, kad su seserimi I. J. apsižodžiavo dėl buto, kurį ji pardavė ir nepasidalino pinigais, tačiau vis neigė, kad smurtavo prieš seserį. Šis nurodė, kad pati sesuo I. J. jam su peiliu įbrėžė į ranką. O. L. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas, svirduliavo. O. L. buvo agresyviai nusiteikęs, kalbėjo pakeltu tonu ir vis stengėsi nebendrauti apie kilusį įvykį. Tarnybiniame automobilyje O. L. bandant nustatyti jo neblaivumą, šis kategoriškai atsisakė jį tikrintis. Klaipėdos AVPK O. L. nustatytas 1,14 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 20-22).

2023 m. birželio 10 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint I. J., ant dešinės rankos dilbio yra matomas raudonos spalvos įdrėskimas, ant dešinės rankos žastikaulio yra matomi du raudonos spalvos įdrėskimai, medikų pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 64-68).

2023 m. liepos 10 d. apžiūros protokole nurodyta, kad pareigūnų nešiojamų vaizdo registratorių įrašuose užfiksuota, jog I. J. paaiškino, kad brolis atėjo, pradėjo rėkti, ji turėjo jį išstumti iš kambario, suplėšė rankinę, trenkė į ranką, abu apsistumdė, iš karto fizinio skausmo ji nepajuto, medikai nepageidaujami. Pareigūnas paklausė, ar turės pretenzijų, ji atsakė, kad turės pretenzijų, parodė sužalotą ranką, parodė, kur įvyko grumtynės. Papasakojo, kad brolis atėjo neblaivus, o ji broliui pasakė, kad netinka mamai maistas, kuriuo jis ją maitina. Jis turi mamos kortelę, o ji perka mamai maistą iš savo pinigų, ji norėjo paimti telefoną ir iškviesti policiją, o brolis iš rankų atėmė rankinę, suspaudė ranką (1 t., b. l. 84-86).

2023 m. spalio 9 d. dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. J. pateikė skambučių išklotinę, kurioje užfiksuoti 2023 m. birželio 10 d. įeinantys skambučiai (2 t., b.l. 53-55).

2023 m. spalio 9 d. pateikimo protokole užfiksuota, jog O. L. pateikė duomenis apie paskaičiuotos 367,85 eurų senatvės pensijos paskyrimą (2 t., b.l. 56-63).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį atsiranda tada, kai asmeniui tyčiniais veiksmais sukeliamas fizinis skausmas ir (ar) padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tyčiniai veiksmai pasireiškia tuo, kad veiką darantis asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Bylos duomenimis, kaltinamasis O. L. ir nukentėjusioji I. J. yra brolis ir sesuo, tai yra artimieji giminaičiai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios 2023 m. birželio 10 d., apie 12.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tai yra jų mamos bute, kilo konfliktas dėl nukentėjusiosios I. J. kaltinamajam išsakytų priekaištų, kad šis netinkamai prižiūri mamą, ir konflikto metu įvyko grumtynės kaltinamajam bandant atimti iš nukentėjusiosios rankų rankinę, kad ji negalėtų išsikviesti policijos pareigūnų. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų taip pat nustatyta, jog brolio ir sesers santykiai buvo įtempti dar iki šio konflikto.

Pažymėtina, kad be šių dviejų asmenų 2024 m. birželio 10 d. vykusiame jų konflikte niekas nedalyvavo ir jo nematė. Tokiu atveju labai svarbu sulyginti kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymus su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais ir nustatyti, ar jų parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, yra nuoseklūs, logiškai paaiškinami ir įtikinami. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis O. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad tarp jo ir jo sesers buvo fizinis kontaktas ir susistumdymas. Dėl veikos padarymo faktinių aplinkybių, t. y. kad nukentėjusiajai I. J. 2023 m. birželio 14 d. specialisto išvadoje Nr. G575/2023 (03) nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent aptariamo konflikto metu, pažymėtina, jog, kaip minėta, kaltinamasis O. L. neneigia, kad tarp jo ir nukentėjusiosios I. J. buvo fizinis kontaktas ir susistumdymas. Kaltinamasis teisme parodė, kad mamos bute kilus konfliktui su seserimi dėl šios jam išsakytų priekaištų dėl netinkamos mamos priežiūros, jis kumščiu seseriai nesudavė, sesuo jį išprovokavo suduodama jam delnu į veidą, todėl jis seserį sugriebė už rūbų ir ją pastūmė ant sofos. Nukritusi ant sofos, sesuo norėjo imti savo rankinę, kad iškviestų policiją. Kadangi jis nenorėjo, kad sesuo kviestų policiją, jis paėmė sesers rankinę už rankenos, tada sesuo jam trenkė su kumščiu į ranką, o jis norėjo išplėšti rankinę iš sesers. Kitų fizinių veiksmų sesers atžvilgiu jis neatliko – jai į krūtinę netrenkė, rankų jai nespaudė, nespyrė jai su koja, tai sesuo jam spyrė su savo kojomis. Jam nepavyko atimti rankinės, tada jis išėjo iš buto. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju O. L. 2023 m. birželio 11 d. apklausos metu nurodė, kad I. jam pradėjo priekaištauti dėl mamos priežiūros, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu ji jam sudavė delnu į dešinį skruostą, jis gindamasis nuo jos veiksmų, stumdamas jai į krūtinę, nustūmė ją ant sofos. Ji pradėjo ieškoti rankinėje savo mobiliojo ryšio telefono, jis jos prašė, kad pasikalbėtų ir viską išsiaiškintų, tačiau ji iškvietė policijos pareigūnus. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, nori (duomenys neskelbtini) atsiprašyti ir su ja susitaikyti, žino, kad negerai pasielgė, tyčia jos tikrai sužaloti nenorėjo, viskas gavosi instinktyviai, kuomet norėjo nuo jos apsiginti (1 t., b. l. 166-167). Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 17 d. apklaustas įtariamuoju O. L. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir papildė, jog konflikto su seserimi I. J. metu iš jos siekė atimti rankinę, kad ši nekviestų policijos pareigūnų, nes norėjo kilusį konfliktą išspręsti be pareigūnų. Siekdamas atimti sesers rankinę, ją suplėšė, o grumtynių su seserimi metu jai sudavė keletą smūgių į krūtinės sritį, taip sužalodamas jos krūtinės ląstos sritį, taip pat suspaudė abi rankas bei įspyrė į koją taip ją sužalodamas. Pilnai pripažįsta savo kaltę ir su pateiktais įtarimais pilnai sutinka (1 t., b. l. 193-196). Taigi, kaltinamasis O. L. patvirtino tiek patį konfliktą su nukentėjusiąja, tiek tai, kad šis konfliktas peraugo į susistumdymą, kurio metu jis seserį pastūmė ir bandė iš jos rankų išplėšti rankinę, kad ši nekviestų policijos.

Pati nukentėjusioji I. J. teisme nurodė šiuos kaltinamojo O. L. konflikto metu atliktus veiksmus: jie pradėjo su broliu stumdytis, kai rėkiantį brolį norėjo išstumti iš mamos kambario, tada brolis ją puolė ir jai trenkė su kumščiu į kairį petį, ji nugara nukrito ant sofos. Kai ji paėmė nuo sofos rankinę, brolis jai suspaudė rankas ir trenkė jai į petį, tada ji paleido rankinę, o brolis nutraukė rankinės rankeną. Po šio incidento atsirado visos mėlynės ir nubrozdinimai, taip pat ir mėlynė ant dešinės šlaunies. Jai brolis sudavė kelis kartus, būtent nuo brolio smūgio nukrito ant sofos, bet nuo kurio, pirmo ar antro, neatsimena. Prieš savo brolį ji fizinių veiksmų neatliko. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. J. nurodė, kad mamos kambaryje vykstant konfliktui, jai pabandžius brolį išvaryti iš kambario, šis pradėjo ją stumdyti bei kumščiais sudavė ne mažiau du kartus į krūtinę bei paėmė ir suspaudė ranką, tokiais savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą. Konflikto metu pabandė pasiimti rankinę, kadangi norėjo iškviesti policijos pareigūnus, tačiau brolis jai to padaryti neleido bei griebė jai už rankinės ir ją suplėšė. (1 t., b. l. 1-15). Papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu I. J. parodė, kad broliui atėjus, nenorėdama skandalo, ji liepė broliui išeiti arba sakė, jog iškvies policiją. Broliui neišėjus, ji pasiėmė savo rankinę, norėdama iš jos pasiimti telefoną, kad iškviestų pareigūnus. Jai pasiėmus rankinę, brolis jai iš rankų plėšė rankinę, išplėšęs rankinę, specialiai nuo rankinės nutraukė rankenas, tada metė rankinę ant sofos ir iš buto pasišalino. Ar ji broliui sudavė smūgį į veidą, ji nepamena, buvo labai susinervinusi. Tuo metu, kai brolis iš jos plėšė rankinę, jie susistumdė, brolis ją pastūmė, suduodamas jai ne mažiau kaip du smūgius į krūtinę, dėl ko ji nukrito ant sofos. Tuo metu ji pajuto fizinį skausmą krūtinės ląstoje, kitą dieną keliant ranką jai skaudėjo krūtinės ląstą. Taip pat, kol jie plėšė rankinę vienas iš kito, jai buvo padarytos kraujosruvos abiejose rankose, kraujosruvos atsirado, kai brolis jai suspaudė rankas savo rankomis abipusio susistumdymo metu. Tuo metu ji pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 27-30). Dar kartą papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. J. parodė, kad konflikto metu tarp jos ir jos brolio įvyko grumtynės, kurių metu jos brolis jai sužalojo rankas bei krūtinės sritį. Grįžusi namo pastebėjo, kad ant jos dešinės kojos šlaunies taip pat atsirado sužalojimas - kraujosruva. Konflikto metu buvo labai susijaudinusi ir nepajuto, kada galėjo būti sužalota jos koja, tačiau grumtynių metu abu su rankomis laikė jos rankinuką, kurį vėliau suplėšė, jai brolis galėjo įspirti į koją iš savo kojos, o dėl didelio susijaudinimo tuo metu, tiesiog nepajuto smūgio. Susižaloti anksčiau niekur negalėjo. Tuo metu buvo vasara, jei būtų susižalojusi kur nors kitur, tai būtų pamačiusi. Apie sužalojimus ant kojos policijos pareigūnams įvykio vietoje nepasakė, nes tuo metu jų nematė, apie juos nurodė nuvykusi pas medicinos ekspertą. Dėl kraujosruvos ant kojos srities bei kitų anksčiau minėtų sužalojimų ji juto fizinį skausmą (1 t., b.l. 33-36).

Aplinkybę, jog nukentėjusioji I. J. nežymiai sužalota būtent kaltinamojo veiksmais patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad I. J. padarytos poodinės kraujosruvos abiejose rankose, krūtinės ląstos kairėje, dešinės šlaunyje, odos įdrėskimai dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių trauminių smūgių ir bukabriaunių daiktų dinaminių poveikių pasekoje 1-3 paros iki objektyvios apžiūros, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių poveikių pasekoje. I. J. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 83). Ši specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusiosios kūno sužalojimai buvo padaryti nagrinėjamo konflikto metu, taigi, ji atitinka nukentėjusiosios parodymus ir patvirtina kaltinime nurodytas sužalojimų nukentėjusiajai padarymo aplinkybes. Minėtas nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes papildomai patvirtina: proceso veiksmų atlikimo protokole bei fotolentelėje užfiksuotos aplinkybės apie įvykio vietą, ir joje rastą nukentėjusiosios rankinę su nutrūkusia rankena (1 t., b. l. 1-13, 69-76), pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nukentėjusioji nurodė, jog dėl maisto produktų kilo žodinis konfliktas su broliu, dėl ko abu susigrūmė ir O. L. įdrėskė jai į ranką, trenkė į krūtinės sritį bei suplėšė jos rankinę. O. L. po kurio laiko sutiko atidaryti duris ir pabendrauti su pareigūnais bei nurodė, kad su seserimi apsižodžiavo dėl buto, kurį ji pardavė ir nepasidalino pinigais, tačiau neigė, kad smurtavo prieš seserį, teigė, kad pati sesuo jam su peiliu įbrėžė į ranką. O. L. buvo akivaizdžiai neblaivus, agresyviai nusiteikęs, atsisakė tikrintis blaivumą, komisariate jam nustatytas 1,14 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 20-22), taip pat 2023 m. birželio 10 d. asmens apžiūros protokole užfiksuoti I. J. sužalojimai: ant dešinės rankos dilbio matomas raudonos spalvos įdrėskimas, ant dešinės rankos žastikaulio yra matomi du raudonos spalvos įdrėskimai (1 t., b. l. 64-68), taip pat apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėti pareigūnų nešiojamų vaizdo registratorių įrašai, kuriuose užfiksuoti I. J. paaiškinimai iškart po įvykio (1 t., b. l. 84-86). Taip pat apie tai, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo kilęs konfliktas patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai. Nukentėjusiosios sutuoktinis A. J. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jog jam paskambino žmona ir pranešė, kad ją užpuolė brolis, pradėjo muštis, suplėšė rankinę, ji papasakojo, kad kaltinamasis tik įėjęs į butą ant jos šaukė, gąsdino, pradėjo stumdytis, bandė atimti rankinę. Kaltinamojo dukra V. L. teisme taip pat patvirtino, jog tėvas jai papasakojo, kad grįžo iš žvejybos, užėjo pas močiutę jos aplankyti, dėl rūpinimosi močiute kokybės tarp tėčio ir tetos įvyko konfliktas, po to teta I. tėčiui delnu trenkė į veidą, jis ją pastūmė, griebė savo ranka už jos rankinuko, ji iš viršaus trenkė jam į ranką, dėl ko tėvui atsirado mėlynė, rankinuko grandinėlė ar pakabukas įbrėžė tėvo ranką nuo alkūnės iki plaštakos. Tėvas jai pasakė, kad buvo išgėręs.

Kaltinamasis O. L. tvirtino, jog sesuo pati išprovokavo konfliktą jam suduodama delnu į veidą ir jis gindamasis nuo sesers ją tik pastūmė, jai į krūtinę kumščiais nesudavė, jos rankos nesuspaudė ir į koją nespyrė, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog šiuo atveju buvo susidariusi būtinosios ginties situacija. Nukentėjusioji I. J. teisme neigė sudavusi smūgį kaltinamajam į veidą, nors susistumdymo, kai mėgino brolį išstumti iš mamos kambario, ir po to kilusių grumtynių, kai norėjo iš rankinės išsitraukti telefoną ir iškviesti policiją, neneigė. Vadovaujantis BK 28 straipsniu, būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tokiais veiksmais neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodklaio tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Iš byloje esančių nukentėjusiosios I. J. parodymų, specialisto išvadoje jai konstatuotų sužalojimų, kurie padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais, tiek iš paties kaltinamojo parodymų akivaizdu, kad kaltinamasis smūgius nukentėjusiajai sudavė ir jos ranką suspaudė bei jai įspyrė ne nuo jos gindamasis, o jų susistumdymo ir kilusių grumtynių metu, siekdamas iš jos rankų išplėšti rankinę, nenorėdamas, kad pastaroji iškviestų policiją. Pats kaltinamasis po įvykio į medikus nesikreipė, jokiais sužalojimais nesiskundė atvykusiems pareigūnams. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog jokio realaus ir pavojingo kėsinimosi, pradėto ar gresiančio kaltinamojo teisėms ar interesams, nuo kurio O. L. būtų reikėję gintis, nebuvo. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra galimas tik veikiant būtinosios ginties situacijoje, kurios vienas požymių – pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi buvimas, tačiau tokio kėsinimosi buvimo teismas nenustatė, dėl to O. L. veika negali būti vertinama ir kaip būtinosios ginties ribų peržengimas.

Aptarti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai sudaro neprieštaringą, nuoseklią įrodymų visumą bei patvirtina, jog O. L. mušdamas nežymiai sužalojo artimą giminaitį, tai yra jis, 2023 m. birželio 10 d., apie 12.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kambaryje stumdydamas savo seserį I. J., bandydamas atimti iš šios rankų rankinę, kad ji negalėtų išsikviesti pareigūnų, įvykusių grumtynių metu ne mažiau kaip du kartus kumščiais sudavė jai į krūtinę, suspaudė jos ranką bei spyrė į kojos sritį, taip padarydamas poodines kraujosruvas abiejose rankose, krūtinės ląstos kairėje, dešinėje šlaunyje, odos įdrėskimus dešinėje rankoje, kas sukėlė I. J. nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas konstatuoja, kad aptarti kaltinamojo O. L. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi jis smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo artimosios giminaitės – sesers I. J. sveikatą, todėl yra kvalifikuoti tinkamai. BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko fizinis kontaktas ir susistumdymas. Kaltinamasis pripažino, kad atliko tam tikrus veiksmus, t. y. pastūmė nukentėjusiąją, nuo ko ji nukrito ant sofos ir aktyviais veiksmais bandė iš jos rankų išplėšti rankinę, kad ši neiškviestų policijos, o ne norėdamas ją sužaloti. Šie kaltinamojo veiksmai patvirtina, jog jis suvokė ir numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti padariniai (fizinis skausmas ar sveikatos sutrikdymas) ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės O. L. deklaruojamas šio jo elgesio motyvas, tai yra bandymas neleisti seseriai iš rankinės pasiimti telefoną, kad ši nekviestų policijos.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tarp nukentėjusiosios I. J. ir neblaivaus jos brolio O. L. kilusio konflikto eiga – nukentėjusiosios kaltinamajam išsakyti priekaištai dėl netinkamos jų mamos priežiūros ir mitybai perkamų produktų, kaltinamojo atsakymas į priekaištus, virtęs abipusiu susistumdymu, nukentėjusiajai bandant brolį išstumti iš jų mamos kambario, bei vėliau sekę kaltinamojo O. L. veiksmai – dviejų smūgių sudavimas seseriai į krūtinę, rankos suspaudimas, bandant atimti iš jos rankų rankinę, kad ši neiškviestų policijos pareigūnų, spyris į koją, rodo, jog prieš suduotus smūgius pačios nukentėjusiosios I. J. elgesys buvo rizikingas, todėl įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismui įvertinus bylos duomenis, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis O. L. anksčiau neteistas, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, smurtavo prieš savo artimąją giminaitę. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes ir įvertina tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, dėl savo veiksmų gailisi. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis yra dirbantis pensininkas, teigiamai charakterizuojamas darbovietės, nebaustas administracine tvarka (1 t., b.l. 139-145).

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos trukmę nustatant mažesnę nei šios bausmės vidurkis.

Įvertinęs atsitiktinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, bei tai, kad byloje duomenų, jog kaltinamasis sistemingai smurtautų, nėra, teismas turi pagrindo manyti, jog geriausiai skiriamos laisvės apribojimo bausmės tikslus padės pasiekti kaltinamajam vietoj intensyvios priežiūros paskirtas draudimas bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. birželio 10 d. iki 2023 m. birželio 12 d. (2 t., b.l. 5-19), jį prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina, pradėjus vykdyti laisvės apribojimo bausmę (2 t., b.l. 27-30).

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – viena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, paliktina saugoti byloje.

Nukentėjusioji I. J. kaltinamajam O. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 eurų dydžio turtinės žalos, 1000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo bei 500 eurų patirtų išlaidų už advokato pagalbą (1 t., b.l. 54-57).

Kaltinamasis O. L. su ieškinio dalimi dėl turtinės žalos sutiko visiškai, aplinkybę, jog dėl rankinės sugadinimo nukentėjusioji dėl nutraukto rankinės dirželio patyrė turtinę žalą patvirtina tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai, tarnybinio pranešimo duomenys, nuotraukos, apžiūros protokolas, vaizdo įrašas. Kadangi nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos faktas ir prašomas priteisti žalos dydis nekelia abejonių, iš kaltinamojo nukentėjusiajai I. J. išieškotina 30 eurų patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji I. J. ieškinyje nurodė, kad dėl brolio O. L. padarytos nusikalstamos veikos ji patyrė fizinį skausmą, kurį sužalotose vietose jautė kelias savaites, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, šoką, potrauminį stresą, baimę, dvasinį sukrėtimą. Ji buvo užpulta brolio, kurio agresijos protrūkis buvo nevaldomas, antpuolio trukmė ir padariniai neprognozuojami. Nukentėjusiajai iki šiol sutrikęs miegas dėl patirto streso, nervinės įtampos, nukentėjusioji pasidarė perdėtai jautri, jai nuolat kyla spaudimas, ji vartoja raminančiuosius vaistus, jai sunku susikaupti darbe. Įvykis įvyko matant sergančiai mamai, kas lėmė greitesnę mamos mirtį ir dar skausmingesnius nukentėjusiosios išgyvenimus.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytus kriterijus, taip pat ir protingumo kriterijų. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina įvertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Taip pat vertintinos žalos padarymo aplinkybės ir kaltininko asmenybės pobūdis. Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.

Nustatydamas nukentėjusiajai I. J. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais kaltinamojo O. L. veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, jai buvo nežymiai sužalota sveikata – specialisto išvadoje konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejose nukentėjusiosios rankose, krūtinės ląstos kairėje, dešinės šlaunyje, odos įdrėskimai dešinėje rankoje. Teismas atsižvelgia ir į konflikto kilimo aplinkybes, į byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, nors nukentėjusiosios ir neatsiprašė. Teismas įvertina, kad nukentėjusioji į medikus nesikreipė, važiuoti į gydymo įstaigą atsisakė, duomenų, kad dėl sužalojimų vartojo kokius nors medikamentus ar dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta ilgam laikotarpiui, byloje nėra. Teismas pat atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Bylos duomenimis, kaltinamasis yra pensininkas, gauna nedidelę pensiją, prie kurios prisiduria dirbdamas, taigi, negalima daryti išvados, jog kaltinamojo turtinė padėtis itin gera.

Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, teismas nukentėjusiajai I. J. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 400 eurų suma, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Tokio dydžio sumos priteisimas yra proporcingas tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek šios veikos sukeltoms pasekmėms. Šis dydis, teismo vertinimu, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros.

Nukentėjusioji ieškiniu taip pat prašė priteisti jos patirtas išlaidas advokatės, parengusios civilinį ieškinį, paslaugoms apmokėti. Byloje pateikti dokumentai – 2023 m. liepos 11 d. advokato orderis bei 2023 m. liepos 21 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1009346 patvirtina, jog už byloje parengtą civilinį ieškinį ir kitas teisines paslaugas (susipažinimą su bylos medžiaga), nukentėjusioji I. J. advokatei K. M. sumokėjo 500 eurų (1 t., b.l. 57,126).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios advokatei sumokėta pinigų suma yra proporcinga suteiktoms advokatės paslaugoms ir nėra per didelė, todėl kaltinamąjį pripažinęs kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nukentėjusiajai iš kaltinamojo teismas priteisia 500 eurų turėtoms išlaidoms už advokatės paslaugas apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. L. (O. L.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi O. L. laikino sulaikymo paras nuo 2023 m. birželio 10 d. iki 2023 m. birželio 12 d., jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą draudimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas.

O. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais - palikti saugoti byloje.

Nukentėjusiosios I. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš kaltinamojo O. L. priteisti 30 Eur (trisdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur (penkis šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.