- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-134-361/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21152-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- O. L.
- Nukentėjusysis
- I. J.
- Kaltinamasis
- O. L.
- Advokatai
- Natalja Fočenkova
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Linai Gricienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. L. ir jo gynėjos advokatės Nataljos Fočenkovos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
O. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausmė, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi O. L. laikino sulaikymo paros nuo 2023 m. birželio 10 d. iki 2023 m. birželio 12 d., jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios I. J. civilinis ieškinys – jai iš kaltinamojo O. L. priteista 30 Eur turtinės, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur išlaidų, turėtų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. O. L. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo artimą giminaitį, t. y. jis 2023 m. birželio 10 d., apie 12.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kambaryje stumdydamas savo seserį I. J., bandydamas atimti iš šios rankų rankinę, kad ji negalėtų išsikviesti pareigūnų, įvykusių grumtynių metu ne mažiau kaip du kartus kumščiais sudavė jai į krūtinę, suspaudė jos ranką ir spyrė į koją, taip padarydamas poodines kraujosruvas abiejose rankose, krūtinės ląstos kairėje, dešinėje šlaunyje, odos įdrėskimus dešinėje rankoje, tai sukėlė I. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai, prašymai
2. Nuteistasis O. L. ir jo gynėja advokatė N. Fočenkova apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nuosprendį – paskirti kitą, švelnesnę bausmę arba sumažinti skirtos laisvės apribojimo bausmės terminą. Taip pat prašo sumažinti nuosprendžiu priteistą iš O. L. nukentėjusiajai I. J. neturtinės žalos atlyginimą iki 200 Eur dydžio sumos. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Teigia, jog nuosprendžiu O. L. skirta bausmė yra per griežta, neproporcinga jo padarytai veikai, nes jo kaltę teismas grindė vien nukentėjusiosios I. J. melaginga įvykio versija. Nuosprendyje teisingai motyvuojama, jog O. L. veikė netiesiogine tyčia, tačiau nustatydamas faktines aplinkybes ir skirdamas bausmę teismas ignoravo tai, kad nukentėjusioji I. J. pirma pradėjo konfliktą ir net išprovokavo O. L.. Žodinio konflikto metu I. J. pirma pavartojo fizinį smurtą prieš brolį (O. L.), sudavė jam delnu į veidą, atsisakė su juo aiškintis susiklosčiusią situaciją, motyvuodama, kad jis yra neblaivus. Pažymi, kad O. L. buvo nustatytas tik 1,14 promilių neblaivumas ir jo elgesys buvo visiškai adekvatus, jis neturėjo tikslo mušti seserį ar kitaip sužaloti jos sveikatą. Sesers elgesys buvo provokuojamas, o jos atlikti veiksmai rizikingi. Ji išsakė skausmingus ir nepagrįstus kaltinimus broliui, nors sunkiai sergančią mamą būtent O. L., gyvendamas tame pačiame name kaip ir mama, nuolat prižiūrėjo. Be to, mamą prižiūrėjo ir jo sutuoktinė, kuri pati yra neįgali, bei jo dukra V. Sesuo (I. J.) aplankydavo mamą tik šeštadieniais ar sekmadieniais. Todėl ji, neturėdama jokių faktinių duomenų apie neva blogą mamos priežiūrą ir neva netinkamą maitinimą, neturėjo moralinės teisės nesąžiningai kaltinti brolį. Įvykio metu sesuo matydama, kad brolis įsižeidė dėl nepagrįstų kaltinimų, dar labiau provokavo konfliktą. Ji atsisakė ramiai aptarti su broliu jam išreikštas pretenzijas, bandė išvaryti jį iš mamos buto, grasindama, kad iškvies policiją, ir bandė skambinti telefonu, iš anksto žinodama, kad brolis yra išgėręs ir supyko. O. L. mano, kad jo sesuo I. J. turėjo motyvą susidoroti su juo, nes jis disponavo sergančios mamos pensija. Prieš mėnesį iki įvykio mamai prie pensijos buvo paskirta 380 Eur dydžio socialinė išmoka. Sesuo reikalavo grąžinti mamos dokumentus bei 260 Eur.
2.2. Nuosprendyje teisingai teigiama, kad I. J. elgesys buvo rizikingas. Tačiau į tai teismas neatsižvelgė, skirdamas bausmę. Teismas neįvertino, jog nukentėjusioji I. J. ikiteisminio tyrimo metu melavo, keitė savo parodymus. 2023 m. liepos 26 d. apklausos metu ji nurodė, jog „ar tuo metu aš jam sudaviau smūgį į veidą aš jau to fakto nepamenu. Buvau labai susinervinusi“. Vėliau ji kategoriškai teigė, kad jokių smūgių broliui nesudavė. Be to, sesuo elgėsi nesąžiningai. Iš tyrėjo O. L. sužinojo, kad sesuo sutinka susitaikyti arba sutinka dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau tik su sąlyga, kad jis jai sumokės 260 Eur ir grąžins mamos dokumentus. Norėdamas susitaikyti, O. L. įvykdė visus sesers reikalavimus, pripažino kaltę, sumokėjo 260 Eur, atidavė mamos dokumentus, norėjo atsiprašyti ir pats nesikreipė su pareiškimu dėl fizinio skausmo jam sukėlimo. O. L. dukra V. L. 2023 m. liepos 12 d. pateikė byloje prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau sesuo neįvykdė duoto pažado dėl susitaikymo ir 2023 m. liepos 21 d. pateikė šioje byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš O. L. 30 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taip pat sesuo nesutiko su brolio atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokie nesąžiningi sesers veiksmai šokiravo kaltinamąjį.
2.3. Pastebi, kad O. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neturėjo gynėjo, nes neturėjo pinigų advokato pagalbai apmokėti. Neturėdamas teisinio išsilavinimo, O. L. negalėjo savęs tinkamai atstovauti ir tikėjosi, kad teismas įvykdys teisingumą ir priims teisingą ir pagrįstą nuosprendį. Todėl O. L. mano, kad nuosprendis neatitinka teisingumo kriterijaus, ikiteisminis tyrimas ir teisminis tyrimas atlikti formaliai, o paskirta bausmė neproporcinga padarytos veikos padariniams. Dėl sulaikymo, įgyto teistumo O. L. patyrė didelį stresą, jaučiasi pažemintas. Anksčiau nebuvo teistas, turi aukštąjį išsilavinimą ir tam tikrą autoritetą, padeda neįgaliai žmonai ir sąžiningai prižiūri sergančią mamą. O. L. nukentėjo nuo sesers elgesio bei teisėsaugos formalaus požiūrio. Mano, kad teismas turėjo pagrindą taikyti BK 54 straipsnio nuostatas ir galėjo pripažinti, kad O. L. jam inkriminuotą veiką padarė dėl didelio susijaudinimo.
3. Teismo posėdyje apygardos teisme nuteistasis O. L. ir jo gynėja prašė tenkinti jų apeliacinį skundą, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo O. L. parinktai būtent laisvės apribojimo bausmės rūšiai ir jos dydžiui. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Šiuo atveju bausmės individualizavimo taisyklių, priešingai nei mano apeliantai, apylinkės teismas laikėsi tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, pagrįstai kaip O. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, vertino tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios I. J. elgesys, o pastarojo atsakomybę sunkinančia, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Taip pat teismas atsižvelgė ir į aplinkybes, apibūdinančias padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes ir kartu O. L. asmenybę – dirbantis (duomenys neskelbtini), teigiamai charakterizuojamas darbovietės, nebaustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, kaltę pripažino iš dalies, dėl savo veiksmų prieš seserį gailisi.
6. O. L. šį už smurtinį nesunkaus nusikaltimo asmens sveikatai padarymą, pagal kvalifikuotą BK 140 straipsnio 2 dalį, skirta laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausmė, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Paskirta bausmė savo dydžiu neviršija BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos tokios rūšies bausmės maksimumo ir net nesiekia jos vidurkio. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra, įpareigojimais arba vietoj jų teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Apylinkės teismas pagrįstai taikė BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas. Nustatęs, jog byloje nėra duomenų, kad O. L. nuolat smurtautų, teismas pagrįstai motyvavo, jog geriausiai skiriamos laisvės apribojimo bausmės tikslus padės pasiekti kaltinamajam vietoj intensyvios priežiūros paskirtas draudimas bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Byloje nustatyta ir apeliantai neginčija, jog O. L. jam inkriminuotą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Galiausia, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką apylinkės teismas pagrįstai įskaitė dvi O. L. laikino sulaikymo paras ir jas prilygino keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).
7. Taigi apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas teisingam bausmės parinkimui ir jos dydžio nustatymui aktualias aplinkybes ir jų visetą. Į aplinkybę, jog O. L. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios I. J. elgesys, apylinkės teismo atsižvelgė ir ją įvertino objektyviai, teisingai. Todėl dabar ar dar kartą remtis šia aplinkybe ir dar labiau švelninti O. L. skirtą laisvės apribojimo bausmę ar spręsti dėl švelnesnės bausmės jam skyrimo jokio pagrindo nėra. Be to, ši aplinkybė savaime nemažina O. L. padarytos aktualios smurtinės nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumo. Apylinkės teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, pakankamai motyvavo tokį sprendimą, įvertino visumą aplinkybių, atskleidžiančių O. L. asmenybės ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirta laisvės apribojimo bausmė tikrai nėra per griežta ir pasieks bausmės tikslus. Todėl dar labiau švelninti skirtą bausmę pagrindo nėra.
8. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, nuteistajam priimtinos bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.
Dėl neturtinės žalos dydžio
9. Apeliantai prašymą sumažinti nuosprendžiu priteistą iš O. L. nukentėjusiajai I. J. neturtinės žalos atlyginimą iki 200 Eur grindžia tuo, jog O. L., iš tyrėjo sužinojęs, kad sesuo sutinka susitaikyti, jei jis jai sumokės 260 Eur ir grąžins mamos dokumentus, įvykdė šiuos visus sesers reikalavimus ir sumokėjo jai 260 Eur, atidavė mamos dokumentus, norėjo atsiprašyti ir pats nesikreipė su pareiškimu dėl fizinio skausmo jam sukėlimo. Jokių kitų argumentų, kodėl iš O. L. priteista nukentėjusiajai I. J. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė ar priteista, neįvertinus kokių nors šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybių, neįvertinus kokių nors kriterijų ir pan., apeliantai skunde nenurodo.
10. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, jog O. L., manydamas, jog nepagrįstai (būdamas suklaidintas ar pan.) seseriai sumokėjo 260 Eur, gali su ja tiesiog susitarti dėl šių pinigų jam grąžinimo, o nepavykus pasiekti tokio susitarimo – ginti savo teises ir reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi aptariama aplinkybė dėl pinigų sumokėjimo neturi teisinės reikšmės, tikrinant, ar nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas teisingai.
11. Susipažinusi su baudžiamosiomis bylomis, kuriose asmenys nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija nustatė, jog nukentėjusiesiems tokiu atveju priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas svyruoja apytiksliai nuo 100 Eur iki 2 000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023). Taigi, remdamasi teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju iš nuteistojo nukentėjusiajai priteista 400 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga jos patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti. Toks teismo sprendimas yra įvykdytinas. Nuteistasis yra sveikas, aktyvus, dirbantis (duomenys neskelbtini).
12. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl O. L. prieš nukentėjusiąją I. J. pavartoto smurto ji patyrė fizinį skausmą, jai buvo nežymiai sužalota sveikata – specialisto išvadoje konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejose nukentėjusiosios rankose, krūtinės ląstos kairėje, dešinės šlaunyje, odos įdrėskimai dešinėje rankoje. Apylinkės teismas, sumažindamas civiliniu ieškiniu I. J. prašomą priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki 400 Eur, pagrįstai atsižvelgė tiek į I. J. kūno sužalojimo mastą, tiek į konflikto kilimo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, nors nukentėjusiosios ir neatsiprašė. Be to, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį tai, kad nukentėjusioji į medikus nesikreipė, važiuoti į gydymo įstaigą atsisakė, duomenų, kad dėl sužalojimų vartojo kokius nors medikamentus ar dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta ilgam laikotarpiui, byloje nėra.
13. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra sužalojimo pobūdis, jo trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta nežymiai, jokių reikšmingų pasekmių tolesnio jos gyvenimo kokybei nenustatyta, duomenų apie kokias nors kilusias jos sveikatai komplikacijas byloje taip pat nėra. Be to, ji yra suaugęs asmuo, nuteistasis jai yra artimas asmuo – brolis, jie vienas kitą gerai pažįsta, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad šis įvykis turės kokią nors reikšmingą įtaką jų socialiniam gyvenimui. Taigi, nors nukentėjusioji patyrė sužalojimus, jautė fizinį skausmą ir patyrė dvasinių išgyvenimų, tačiau visos šios nusikalstamais tyčiniais nuteistojo veiksmais sukeltos pasekmės buvo trumpalaikės ir į visa tai atsižvelgta mažinant prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Apylinkės teismas tinkamai įvertino neturtinės žalos atlyginimui ir jos dydžiui reikšmingų kriterijų visumą ir pagrįstai sumažino nukentėjusiajai priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą.
14. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pakeisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliantų skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo O. L. (O. L.) ir jo gynėjos advokatės Nataljos Fočenkovos apeliacinį skundą atmesti.