Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Deveksa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-11094-948/2022 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Segmita“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Deveksa“ dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2022 m. rugpjūčio 31 d. išdavė teismo įsakymą dėl 3 854,09 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 22 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Deveksa“ kreditorės UAB „Segmita“ naudai.

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose 2022 m. lapkričio 29 d. gauti skolininkės UAB „Deveksa“ prieštaravimai dėl 2022 m. rugpjūčio 31 d. priimto teismo įsakymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

8. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skolininkės prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

10. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirąjį skundą grindžia esmine aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad teismo įsakymas apeliantei buvo įteiktas tinkamai. Apie teismo įsakymą apeliantė sužinojo tik iš antstolių.

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad pareiškimo, teismo įsakymo kopijos skolininkui 2022 m. rugpjūčio 31 d. išsiųsti registruota pašto siunta pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytu skolininkės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), teismo siųsti dokumentai grįžo neįteikti su atžyma „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. 2022 m. rugsėjo 20 d. teismas procesinius dokumentus išsiuntė registruota pašto siunta kitu pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytu skolininkės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), teismo siųsti dokumentai grįžo neįteikti su atžyma „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. 2022 m. spalio 13 d. teismas iš VĮ Registrų centro gavo duomenis apie skolininkės deklaruotą buveinės vietą adresu: (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 13 d. procesiniai dokumentai pakartotinai skolininkei išsiųsti jos deklaruotos buveinės vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad teismo įsakymas skolininkei įteiktas tinkamai 2022 m. spalio 24 d., t. y. praėjus dešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje buveinės vietoje ((duomenys neskelbtini)). Teismo įsakymas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 15 d.

12. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, skolininkė prieštaravimus pateikė tik 2022 m. lapkričio 29 d., t. y. praleidusi įstatyme nustatytą terminą prieštaravimams pateikti, be to, pareiškimu neprašė atnaujinti termino prieštaravimams pateikti.

13. CPK 122 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

14. Kaip minėta, pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį, juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

15. Nagrinėjamu atveju, kas taip pat minėta, skolininkei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, remiantis CPK 123 straipsnio 4 dalies normomis, kurios numato, jog jei procesinių dokumentų įteikti nepavyksta juridinio asmens valdymo organų nariams, atstovams, darbuotojams, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

16. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine (CK 2.49 straipsnio 2 dalis). Šios teisės normos paskirtis – būtinybė žinoti, kur galima rasti juridinio asmens valdymo organus, siųsti korespondenciją, perduoti dokumentus, prekes ir panašiai, kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai.

17. Dėl juridinio asmens buveinės sampratos bei procesinių dokumentų įteikimo taip pat yra pasisakyta ir teismų praktikoje, nurodant, jog juridinio asmens verslo vieta laikoma buveinė, kurios adresas registruojamas Juridinių asmenų registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2008; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010 ir kt.). Įmonės buveinės adresas nurodomas steigimo bei registravimo dokumentuose ir yra registruojamas Juridinių asmenų registre kaip neabejotinai tikslus. Pasikeitus įmonės buveinės adresui, turi būti keičiami ir Juridinių asmenų registre registruoti įmonės duomenys bei dokumentai (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

18. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė duomenų, kokiu būdu ji yra informuojama apie deklaruotos buveinės adresu gautą korespondenciją. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantė apskritai nėra sudariusi galimybių jos deklaruotos buveinės adresu fiziškai įteikti korespondenciją įmonėje dirbantiems asmenims. Be to, apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, kad Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) veiklos nevykdė ir jos buveinės vieta faktiškai buvo kitu nei registre nurodytu adresu, ir kad šis adresas teisinių santykių dalyviams buvo žinomas. Apeliantė nei teikdama prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, nei atskirajame skunde nenurodė kito įmonės buveinės adreso ar korespondencijos adreso, kuriuo jai gali būti siunčiami procesiniai dokumentai.

19. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką juridinis asmuo privalo užtikrinti korespondencijos gavimą viešai jo nurodytu adresu. Tuo tarpu juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu ar kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją, iš esmės suponuoja tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiimti riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Taigi, sąlygų priimti korespondenciją neužtikrinimas yra pačios skolininkės nerūpestingumas ir nesidomėjimas, todėl pati skolininkė turi prisiimti neigiamų tokio savo elgesio padarinių riziką.

20. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad skolininkė apie priimtą teismo įsakymą neva sužinojo tik iš antstolių, kai buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, ir nuo šio momento ėmėsi aktyvių veiksmų, visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (dėl apeliantės pareigos nevykdymo užtikrinti korespondencijos gavimą jos buveinės adresu) savaime nepaneigia konstatuotos aplinkybės, jog vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatomis skolininkei teismo įsakymas buvo įteiktas tinkamai.

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.