Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-256-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-06
Bylos Nr.
1A-160-256-2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-2-02263-2008-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Švedienė (pirm.), Stasys Lemežis, Stasys Punys
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
O. C., A. M.
Advokatai
Mindaugas Paukštė, Zigmas Pečiulis
Nuorašas

Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-256/2014

Teisėjas Mindaugas Striaukas Teisminio proceso Nr. 1-10-2-02263-2008-6 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.13.1.; 2.4.; 2.4.5.2.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. sausio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

teisėjų Stasio Lemežio, Stasio Punio,sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,gynėjui advokatui Zigmui Pečiuliui,išteisintajam V. K.,nukentėjusiesiems O. C., A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apylinkės prokuratūros, nukentėjusiojo O. C. ir jo atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų A. M. ir O. C. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. buvo kaltinamas tuo, kad pagal 2004 m. gruodžio 31 d. darbo sutartį Nr. 488-5227 paskirtas dirbti UAB “E“, direktoriaus R. M. įsakymu nuo 2007-01-22 paskirtas dirbti UAB “E“ Vilniaus regioninės tarnybos viršininko pavaduotoju, o nuo 2008-01-07 direktoriaus R. M. įsakymu paskirtas dirbti UAB “E“ Vilniaus regioninės tarnybos viršininku, pagal 2007-11-22 potvarkį Nr. 26 būdamas paskirtas statybos darbų vadovu vykdant 2007-11-22 susitarimą dėl investicinių projektų darbų atlikimo Nr. 62262/5/140, pagal 2008-01-07 UAB “E“ Regioninės tarnybos viršininko pareigybės nuostatus būdamas atsakingas už darbų saugą, darbuotojų saugos taisyklių laikymąsi, privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimus vykdant statybos montavimo darbus pagal 2007-11-22 susitarimo dėl investicinių projektų darbų atlikimo, netinkamai vykdė pareigas, nesiėmė tinkamų priemonių organizuoti darbą pagal saugos darbe norminių aktų reikalavimus, neužtikrino, kad būtų imtasi tinkamų atsargumo priemonių, saugių darbo metodų ir tvarkos 2008-10-07 vykdant neveikiančios orinės elektros perdavimo linijos gelžbetoninių atramų demontavimo darbus Pušyno kelyje, Vilniuje, neparengė šių darbų technologinio (vykdymo) projekto, kuriame būtų numatyti sprendimai darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 Statybos darbai“ 43 punkto (statybos darbų technologijos projektas privalomas<...> atliekant statybos darbus veikiančių inžinierinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų teritorijose) reikalavimus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00“ 16 punkto (redakcija, galiojusi iki 2011 07 01) bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ 43 punkto reikalavimus, 2008-01-07 UAB “E“ Regioninės tarnybos viršininko pareigybės nuostatų 4.1.4, 4.1.9 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms: 2008-10-07, apie 13.40 val., Pušyno kelyje, ties namu Nr. 13, Vilniuje, vykdant neveikiančios orinės elektros perdavimo linijos gelžbetoninių atramų demontavimo darbus, į 1,5 metro aukštį nuleista demontuota gelžbetoninė atrama išsikišo į važiuojamąją kelio dalį, į gelžbetoninę atramą atsitrenkė A. M. vairuojamas automobilis Ford Mondeo, v/n (duomenys neskelbtini) ir nuo gauto smūgio toliau judėdama gelžbetoninė atrama atsitrenkė į UAB “R“ vairuotojo O. C. veido dešinę pusę, dėl ko O. C. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešinio skruosto srityje su aplinkine poodine kraujosruva dešinės akies obuolyje, dešinio skruostikaulio lūžiu ir apatinio žandikaulio vainikinės ataugos lūžiu, A. M. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nubrozdinimais kaktos kairėje, kairiame smilkinyje, kraujosruvomis kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, buvo apgadintas A. M. priklausantis automobilis Ford Mondeo, v/n (duomenys neskelbtini) dėl ko A. M. patyrė 3800 Lt turtinę žalą.

Skundžiamu nuosprendžiu V. K. pagal BK 176 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prokuratūra prašo nuosprendį panaikinti ir V. K. nuteisti pagal BK 176 str. 1 d. 50 MGL (6500 litų) dydžio bauda, civilinius ieškinius tenkinti dalinai. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog demontavimo darbams atlikti buvo reikalingas statybos darbų technologijos projektas. Rangovas gali pradėti gelžbetoninių atramų griovimą tik parengęs statybos darbų technologijos (vykdymo) projektą, kuriame turi būti numatyti sprendimai darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. V. K. pagal savo pareigybės nuostatus būdamas atsakingas už darbų saugą, darbuotojų saugos taisyklių laikymąsi, privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimus, vykdant statybos montavimo darbus turėjo organizuoti ir parengti statybos darbų technologijos projektą, kuris buvo privalomas ir todėl, kad buvo dirbama gatvėje, o ne bendrovės teritorijoje ir dėl to atsirado visai kiti pavojai. Nesant bendrovėje projektuotojų ar projektavimo padalinio, V. K. turėjo pavesti parengti statybos darbų technologinį projektą sudarant su projektuotojais sutartį. Neparengus statybos darbų technologijos projekto iš esmės nebuvo galimybės instruktuoti darbuotojus apie pavojingus veiksnius, kurie veikia demontuojant atramas ir kaip išvengti šių veiksnių rizikos ir poveikio, apie saugius atramų demontavimo būdus, ir tai turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Nebuvo duomenų ir apie darbuotojų mokymą demontuoti konstrukcijas, apie saugius atramų demontavimo būdus, kas taip pat turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Darbininkai dirbo kaip suprato. Darbų saugą privalo užtikrinti darbų vadovas, nesant statybos darbų technologijos projekto nebuvo įmanoma tinkamai užtikrinti darbų saugos. Šiuo atveju technologinio projekto nebuvimas sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą, taigi tarp V. K. neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, ir tai yra pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 176 straipsnį.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis O. C. ir jo atstovas prašo nuosprendį panaikinti, V. K. nuteisti ir patenkinti civilinį ieškinį. Nurodo, kad V. K. nesudarė technologinio projekto, su projektu nebuvo supažindinti asmenys, dirbę demontuojant gelžbetoninę atramą, jie buvo neinstruktuoti, nesupažindinti su galimais darbų veiksmais ir iš to kylančiomis pasekmėmis. Jiems nebuvo paaiškinta, kaip apibrėžti pavojingą darbų zoną ir apsaugoti tiek pačius darbuotojus, tiek aplinkinius asmenis. Neinstruktavus darbuotojų atsakomybė kyla darbų vadovui. Technologinio projekto neparengimas tiesiogiai paveikė situaciją, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas. Specialisto išvada, kad technologinio projekto neparengimas neturi įtakos, nes darbuotojai visuomet gali pasielgti savaip, yra niekinė. Darbuotojų supažindinimas su technologiniu projektu ir darbo sauga sukelia pasekmes, nes darbuotojui kyla atsakomybė už darbo saugos nesilaikymą, darbuotojas gali suvokti veiksmų pavojingumą ir galimas darbo ribas tik supažindintas su darbo saugos reikalavimais ir jais vadovaujantis. Teigti, kad darbų saugos nesilaikymas nelėmė nelaimingo atsitikimo, yra neteisinga. Darbų vadovas netinkamai vykdė pareigas, neparengė technologinio projekto, dėl ko darbo metu įvyko nelaimingas atsitikimas, ko pasėkoje buvo sužaloti A. M. ir O. C.. Darbuotojų ir darbdavių santykiai yra griežtai reglamentuoti, darbų sauga yra vienas esminių darbo santykių elementų, kurio privalu laikytis. Teismas nenustatė kaltų asmenų, todėl nukentėjusysis O. C., kuris patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturi teisės į kompensaciją. Jis patyrė viršutinio žandikaulio lūžį ir apatinio žandikaulio vainikinės ataugos lūžį bei nubrozdinimus, kurie praktiškai negrįžtamai deformavo veidą, jis ilgą laiką negalėjo valgyti ir gerti. Norint atstatyti veidą prireiks ne vienos operacijos, tačiau tam nėra lėšų, nes nėra kaltų asmenų. Jei V. K. būtų parengęs technologinį projektą, darbuotojai būtų žinoję pavojaus zoną ir joje nebūtų dirbę. Nesant tokių žinių O. C. turėjo pasikliauti tik savo nuojauta, jis negalėjo žinoti, kad gelžbetoninė atrama jį pasieks ir sutraiškys pusę veido. Byloje nebuvo tirtas priežastinis ryšys, teismas rėmėsi netinkama specialisto išvada ir netyrė kokią įtaką nelaimingo atsitikimo kilimui būtų turėjęs parengtas technologinis projektas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d., objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; 2) pavojingais padariniais – nelaimingo atsitikimo žmonėms, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Pagal civilinės teisės nuostatas, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama, tačiau taikant baudžiamąją atsakomybę tokia prezumpcija negalima. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, kaip minimumas, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių (lot. conditio sine qua non) (LAT nutartis Nr. 2K-597/2011).

Nustatyta, kad 2008-10-07, apie 13.40 val., šalia Pušyno kelio, Vilniuje, vykdant neveikiančios oro elektros perdavimo linijos gelžbetoninių atramų demontavimo darbus įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu į nuleistą demontuojamą gelžbetoninę atramą, kuri išsikišo į važiuojamąją kelio dalį, atsitrenkė A. M. vairuojamas automobilis „Ford Mondeo“, dėl ko nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, buvo apgadintas automobilis, nuo smūgio judėdama gelžbetoninė atrama atsitrenkė į šalia buvusio O. C. veidą, dėl ko pastarasis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokią išvadą patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, tyrimo protokoluose užfiksuotas eismo įvykis ir jo aplinkybės.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nelaimingo atsitikimo metu demontavimo darbai vyko pažeidžiant „Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 Statybos darbų“ nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00“ įvykio metu galiojusias 16 p. nuostatas, leidžiančias pradėti statinio statybos (tame tarpe ir statyboms darbams priskiriamus griovimo) darbus tik parengus darbų technologijos (vykdymo) projektą, kuriame turi būti numatyti sprendimai darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas pripažino V. K. neteisėtus veiksmus, nes jis buvo atsakingas už šio technologinio projekto parengimą, tačiau to nepadarė.

Apeliacinių skundų argumentai, kad tarp V. K. neteisėtų veiksmų, t.y. darbų technologinio (vykdymo) projekto neparengimo, ir įvykusio nelaimingo atsitikimo yra priežastinis ryšys, yra nepagrįsti.

Iš nukentėjusiosios A. M. parodymų matyti, kad važiuojant Pušyno keliu link Kalvarijų gatvės nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, liudijančių apie atliekamus remonto darbus, teritorija nebuvo aptverta (t. 1 b. l. 165-166, t. 4 b. l. 185-186). Nukentėjusysis O. C. parodė, kad atliekamų darbų metu darbo vietoje nebuvo darbų vykdytojo M. K., prieš atliekant darbus darbuotojai nepasirašė jokių instrukcijų, susirinko ryte ir ėmėsi darbo. Darbuotojai dirbo su darbine uniforma, dėvėjo apsauginius šalmus, tačiau darbų vieta nebuvo aptverta apsauginėmis juostomis, tuo tarpu kelio ženklinimas galbūt būtų apsaugojęs nuo nelaimingo atsitikimo. Už darbų vietos ženklinimą atsako užsakovo UAB ,,E“ darbų vykdytojai (t. 1 b. l. 174-175, 177-179, t. 4 b. l. 186-187). Nukentėjusiųjų parodymus, kad Pušyno kelyje atliekant neveikiančios oro linijos atramų demontavimo darbus nebuvo imtasi saugos priemonių, darbų vieta nebuvo pažymėta skiriamąja juosta, patvirtina liudytojų E. K., D. T., J. K., S. S., L. L. parodymai (t. 2 b. l. 7-8, 36-37, 40, 43-44, 64-66, t. 4 b. l. 206-212, 218-220).

BK 176 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektai yra darbdaviai ar jų įgaliotieji asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, už saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši įstatymo nuostata reiškia, jog už saugių darbo sąlygų sukūrimą yra atsakingas darbdavys. Kartu jam tenka atsakomybė, jei dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų saugioms darbo sąlygoms nebuvimo įmonėje ar jų nepakankamo įdiegimo įvyksta nelaimingas atsitikimas. Darbdavys paminėtomis sąlygomis neatsako jei jis nustatyta tvarka yra perdavęs savo pareigas darbų saugos srityje jo įgaliotam asmeniui. Saugus darbų organizavimas reglamentuotas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme Nr. IX-1672 ir lydimuose dokumentuose, pagal kurių nuostatas darbams organizuoti ir jiems vadovauti turėtų būti paskiriami vadovai, kuriems darbdavys gali pavesti įgyvendinti darbo saugos srities priemonių įgyvendinimą. Pagal minėto įstatymo 32 str. darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe prevencines priemones, kurios pagal aptariamo įstatymo 11 str. gali būti duodamos konkrečiu pavedimu, įforminant tai darbdavį atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu, arba gali būti numatytas darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje ar pareigybės aprašyme (LAT nutartis Nr. 2K-237/2007).

Liudytojas R. M. parodė, kad nuo 2003 m. dirba UAB ,,E“ generalinio direktoriaus pavaduotoju. Iš AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regiono VMŠ skyriaus paraiškos rekonstrukcijos darbų vykdymui matyti, kad darbus Pušyno kelyje buvo pavesta atlikti Širvintų regioninei grupei, kurios vadovas G. V.. Šios grupės darbuotojai patys tarpusavyje pasiskirsto darbus. Įmonės darbuotojai buvo apmokyti, atlikti instruktavimai, kaip saugiai atlikti darbus ir jie prisiima pilną atsakomybę pagal pareigybes (t. 2 b. l. 10-11).

Iš UAB ,,E“ Vilniaus regioninės tarnybos viršininko 2007-11-22 potvarkio matyti, kad už 2007-11-22 sutarties dėl ,,0,4 KV OL nuo pp-5730 L-Kalvarijų ir nuo TR-1167 L-Pušyno kelias keitimas į KL“ įvykdymą atsakingu buvo paskirtas Širvintų grupės vadovas G. V. (t. 3 b. l. 35).

Iš UAB ,,E“ 2011-01-31 rašto matyti, kad 2008-10-07 Pušyno kelyje, ties namu Nr. 13, Vilniuje, įvykusio nelaimingo atsitikimo metu UAB ,,E“ darbuotojai dirbo vadovaudamiesi 2007-11-22 AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regiono ir UAB ,,E“ susitarimu ir darbuotojų pareiginiais nuostatais. Užsakymo vykdymo paraišką suderino ir darbus vykdyti priėmė UAB ,,E“ Vilniaus regioninės tarnybos Širvintų grupės vadovas G. V.. Jis sprendė, kuriems Širvintų grupės darbuotojams pavesti užsakymo vykdymą. Šiuo atveju G. V. darbų Pušyno kelyje vykdymą pavedė inžinieriui M. K. ir jam pavaldiems darbuotojams. Pagal tuo metu įmonėje taikytą praktiką atskiras raštiškas pavedimas (įsakymas, nurodymas) darbų atlikimui nebuvo ruošiamas (t. 2 b. l. 14-18).

Liudytojas G. V. parodė, kad nuo 2005 m. dirba UAB ,,E“ Širvintų grupės vadovu. UAB ,,E“ regiono vadas objektą Pušyno kelyje pavedė Širvintų grupei. Tarpusavio žodiniu sutarimu šis objektas buvo paskirtas M. K.. Neveikiančios oro linijos atramų demontavimui atsakingas už objektą asmuo M. K. turėjo paskirti darbų vykdytoją, surašyti nurodymą atlikti darbus, kuriame turėjo būti numatytos ir darbų saugos priemonės (t. 2 b. l. 19-21, t. 4 b. l. 210-211).

Iš 2004-12-31 darbo sutarties matyti, kad M. K. nuo 2005-01-01 dirbo UAB ,,E“ Vilniaus regioninės tarnybos Širvintų grupės vyresniojo inžinieriaus pareigose (t. 1 b. l. 140-142). Pagal UAB ,,E“ regioninės tarnybos vyresniojo inžinieriaus pareigybinių nuostatų 2.1. p. vyresnysis inžinierius kontroliuoja planinį ir neplaninį elektros įrenginių remontą, darbus pagal užsakovo paraiškas ar sutartis; 2.11. reikalauja, kad pavaldus personalas dirbtų su įmonėje įteisintais specialiais darbo rūbais, specialia darbo avalyne, naudoti individualiosios bei kolektyvinės saugos priemones; 2.17. vykdo pats ir reikalauja iš pavaldžių darbuotojų laikytis saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos norminių aktų, saugos instrukcijų reikalavimų; 4.3. atsako už darbuotojų saugos ir aplinkosaugos, priešgaisrinės bei civilinės saugos reikalavimų vykdymą, darbo tvarkos taisyklių laikymąsi (t. 1 b. l. 143-145).

Liudytojas M. K. parodė, kad jo žodiniu pavedimu 2008-10-07 darbuotojai atliko darbus Pušyno kelyje. Tuo metu jis dirbo inžinieriumi, buvo atsakingas už darbuotojus, tačiau įvykio metu nelaimingo atsitikimo vietoje nebuvo. Darbuotojai, važiuodami į šį objektą, turėjo įsidėti apsaugines priemones saugiam darbui užtikrinti – juostas, ženklus, stulpelius, tačiau atvykęs į vietą pastebėjo, kad jie šių priemonių net nebuvo pasiėmę. L. L. turėjo pasirūpinti darbų sauga Pušyno kelyje, nes pagal pareigybines nuostatas matydamas, kad netinkamai organizuotas pavojingų darbų vykdymas, neužtikrinta darbų sauga, turėjo apie tai pranešti G. V. arba M. K. (t. 2 b. l. 45-46, 51-52, t. 4 b. l. 207-209).

Iš liudytojo L. L. parodymų matyti, kad prieš atliekant demontavimo darbus M. K. turėjo išrašyti nurodymą, kuriame turėjo būti nurodyta kokie darbai atliekami, kur bus vykdomi ir kas jų brigadininkas, t.y. atsakingas asmuo. Šiame nurodyme nurodoma kas atsakingas už darbo vietos paruošimą, instruktavimą, darbų saugos reikalavimų užtikrinimą. Nepaisant to, į Pušyno kelią darbuotojai išvažiavo dirbti M. K. žodiniu pavedimu, be nurodymo, todėl įvykio vietoje nebuvo atsakingo asmens. Nurodymą davė pasirašyti jau po nelaimingo atsitikimo grįžus į Širvintas (t. 2 b. l. 59-60, 64-66, t. 4 b. l. 206-207). Šiuos liudytojo L. L. parodymus patvirtina liudytojų J. K., A. G. parodymai (t. 4 b. l. 219-220, 209-210).

Tai, kad atramų demontavimo darbai turėjo būti vykdomi pagal nurodymą, patvirtina UAB ,,E“ gamybos direktoriaus 2005-08-04 nurodymas Nr. 4 ,,Dėl darbų, vykdomų pagal nurodymus, pavedimus ir eksploatavimo tvarka, sąrašo patvirtinimo“, su kuriuo Širvintų grupės darbuotojai buvo supažindinti pasirašytinai (t. 3 b. l. 81-87). Darbų, vykdomų pagal nurodymus sąrašo 1.18. p. numatyta, kad pagal nurodymą yra atliekami oro linijų montavimo, išmontavimo darbai linijų sankirtose, kitų linijų apsaugos zonose arba kai darbo metu yra galimybė priartėti prie linijų, turinčių įtampą, su mechanizmais, atramomis ir laidais arčiau kaip nurodyta Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių 4 priede (tarp jų, dirbant ir neveikiančiose linijose). Tai patvirtina ir sąrašo 1.3. p., 1.4. p. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432 4 p. numatyta, kad nurodymas - tai rašytinė darbų vadovo užduotis saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, vykdant nurodytos apimties darbus, kurioje nustatoma darbo vieta, darbo pradžios ir pabaigos laikas ir saugaus atlikimo sąlygos, brigados sudėtis ir už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingi asmenys.

Taigi, iš aptartų įrodymų matyti, kad 2008-10-07 Pušyno kelyje, ties namu Nr. 13, Vilniuje, įvykusio nelaimingo atsitikimo metu UAB ,,E“ darbuotojai dirbo vadovaudamiesi 2007-11-22 AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regiono ir UAB ,,E“ susitarimu ir darbuotojų pareiginiais nuostatais. Darbus vykdyti priėmė UAB ,,E“ Vilniaus regioninės tarnybos Širvintų grupės vadovas G. V., kuris darbų vykdymą pavedė vyresniajam inžinieriui M. K. ir jam pavaldiems darbuotojams. Būtent M. K. žodiniu pavedimu jam pavaldūs darbininkai vykdė neveikiančios orinės elektros perdavimo linijos gelžbetoninių atramų demontavimo darbus, kurių metu įvyko nelaimingas atsitikimas. Šio nelaimingo atsitikimo priežastimis tapo kolektyvinių saugos priemonių nenaudojimas, ir tai, kad nebuvo parengtas nurodymas, kuriuo būtų paskirtas už darbų atlikimą atsakingas asmuo ir kuriame būtų buvę numatyti saugūs darbų atlikimo būdai, todėl darbuotojai dirbo savarankiškai, be vadovaujančio asmens ir nebuvo tinkamai instruktuoti darbo vietoje apie pavojingus veiksnius ir jų išvengimo būdus. Nustatyta, kad už darbų saugą šiame objekte atsakingu asmeniu buvo paskirtas vyresnysis inžinierius M. K.. Tokia išvada tiesiogiai išplaukia iš UAB ,,E“ Vilniaus regioninės tarnybos Širvintų grupės vadovo G. V. ir M. K. susitarimo bei UAB ,,E“ regioninės tarnybos vyresniojo inžinieriaus pareigybinių nuostatų. Taigi atitinkamą kvalifikaciją ir išsilavinimą turintis M. K. buvo tinkamai įgaliotas užtikrinti darbų saugą šiame objekte, tačiau to nepadarė. Dėl tokio jo neveikimo arba netinkamo savo pareigų atlikimo įvyko nelaimingas atsitikimas, tačiau prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas M. K. atžvilgiu buvo nutrauktas (t. 2 b. l. 53-55).

Darbų saugos specialistas T. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad technologinio projekto parengimas statybos darbams tėra tik tikimybė, mažinanti nelaimingo atsitikimo kilimo riziką. Parengus technologinį projektą, su juo būtina supažindinti visus darbų organizacinės ir tiesioginio vykdymo stadijose dalyvaujančius asmenis. Nepaisant to, net tinkamai įvykdžius visus šiuos reikalavimus nelaimingas atsitikimas vis tiek gali įvykti, nes darbininkai gali dirbti savaip, t.y. nevykdydami numatytų darbo saugos reikalavimų (t. 4 b. l. 221-222). Šiuo atveju technologinio projekto nebuvimas nelėmė nelaimingo atsitikimo kilimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tarp V. K. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra netiesioginis priežastinis ryšys, kuris nėra pakankamas taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 176 str.

Pagal rūšinį nusikaltimo objektą nusikaltimas, numatytas BK 176 str., yra BK XXVII skyriuje, kuris apjungia nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus asmens socialinėms teisėms. Šis nusikaltimas pavojingas tuo, kad pažeidžia įstatymų numatytas žmonių saugaus darbo garantijas. Jo objektas – saugios darbo sąlygos, užtikrinančios darbuotojų gyvybės ir sveikatos apsaugą. BK 176 str. 1 d. dispozicija nustato, kad pagal šią normą atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus. Iš to išplaukia, kad šio nusikaltimo subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Būtinas šio nusikaltimo požymis – padarinių, išvardytų BK 176 str. 1 d. dispozicijoje, atsiradimas. Pažymėtina, kad šie padariniai apima tik santykius darbo sferoje ir neapima atvejų, kai nukenčia asmenys, kurių veikla nėra susijusi su darbu objektuose, kur atsirado šie padariniai. Kai žala dėl darbo apsaugos taisyklių pažeidimo padaroma asmenims ne ryšium su darbo santykiais, kaltininkai priklausomai nuo nusikaltimo padarymo aplinkybių turi atsakyti kaip už pareiginius nusikaltimus ar nusikaltimus asmeniui (LAT nutartis Nr. 2K-361/2009).

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų pažeidimų vykdant neveikiančios orinės elektros perdavimo linijos gelžbetoninių atramų demontavimo darbus įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl ko A. M. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, buvo apgadintas jai priklausantis automobilis, tačiau ji nebuvo darbiniuose santykiuose su žalą padariusia bendrove ir jos atžvilgiu BK 176 str. netaikytinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad V. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus apylinkės prokuratūros, nukentėjusiojo O. C. ir jo atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė (parašas) V.ŠvedienėTeisėjai (parašas) S.Lemežis(parašas) S.PunysNuorašas tikras: kolegijos pirmininkė V.Švedienė