Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms – Jekaterinai Mažonienei ir Deimantei Martinaitienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovei Neimantei Nicienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui T. S., dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo bei materialinio išlaikymo ir išlaikymo skolos jiems priteisimo, išvadą teisme teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Mažeikių rajone, tretieji asmenys byloje: uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mažeikių vandenys“, PlusPlus Capital AS, UAB „Autobastionas“, UAB „Besmegeniai“, UAB „GelvoraSergel“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė L. S. ir atsakovas T. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovą L. S. ir atsakovas T. S. yra nepilnamečių A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir H. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos metu registruotino nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovės L. S. vardu 2019 m. vasario 23 d. buvo įregistruota transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo T. S. vardu registruotos transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota 2019 m. gegužės 28 d., transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota 2017 m. liepos 19 d., ir transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota 2017 m. liepos 11 d.

III. Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

15. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikšdama ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nurodė, jog jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio pareigas – vedė palaidą gyvenimo būdą, materialiai neišlaikė ir nerėmė šeimos, smurtaudavo prieš sutuoktinę matant jų mažamečiams vaikams, šiuo metu sutuoktinis nuteistas už tyčinį nusikaltimą ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šių ieškovės nurodytų aplinkybių atsakovas byloje nepaneigė. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu užėmė pasyvią poziciją, teismo posėdyje nedalyvavo, jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės ar jų abiejų kaltę dėl santuokos iširimo nepateikė. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo abejingumą šeimai, prioriteto gyvenime teikimą ne šeimos poreikiams. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių.

17. Esant aptartai situacijai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), įvertinant ne tik šį atvejį, bet ir netinkamą atsakovo elgesį viso jų bendro gyvenimo metu. Nesant priešingų įrodymų, teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

18. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašo, kad nutraukus santuoką palikti ieškovei santuokinę pavardę – S., atsakovui jo turimą pavardę – S.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, po santuokos nutraukimo ieškovei L. S. paliktina santuokinė pavardė - , atsakovui T. S. paliktina jo turima pavardė – S.

Dėl tarpusavio išlaikymo

19. Ieškovė nurodė, kad reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nekelia, o išlaikymas atsakovui nėra reikalingas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymų dėl išlaikymo priteisimo nėra gauta, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis). (CK 6.72 straipsnis).

IV. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

20. Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

22. Šiuo konkrečiu atveju, ginčo tarp šalių dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, vaikų mama L. S., nėra. Atsakovas jokios pozicijos dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismui nepateikė.

23. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra, tuo labiau, kad atsakovas atlieką paskirtą bausmę įkalinimo įstaigoje ir neturi galimybės šiuo metu suteikti ar užtikrinti nepilnamečiams vaikams gyvenamosios vietos, o mama geba užtikrinti jų poreikius ir saugią aplinką, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų A. S. ir H. S. gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatytina su ieškove, vaikų mama L. S., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

V. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

25. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas galės bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, tačiau bendravimas su vaikais turi atitikti vaikų interesus ir turi būti derinamas su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad bendravimo tvarka atitinka tiek vaikų, tiek atsakovo interesus, kadangi atsakovas yra įkalinimo įstaigoje ir konkrečios bendravimo tvarkos nėra galimybės nustatyti.

26. Teismas susipažinęs su ieškovės ieškinyje pasiūlyta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų amžių, abiejų tėvų turimas vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaikais bei juos auklėjant, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, sprendžia, kad ieškovės pateikta atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka iš esmės atitinka ir užtikrina, tiek tėvo, tiek nepilnamečių vaikų interesus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių, todėl nustato ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką.

VI. Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

27. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

28. Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms.

29. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog nepilnamečių vaikų – A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir H. S., gimusio (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro apie 680 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į nepilnamečių amžių, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, nors teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, sporto užsiėmimai ir kt. Teismas sprendžia, kad per mėnesį po 250 Eur suma nepilnamečiams vaikams, yra pakankama jų poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

30. Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, jog ieškovės gaunamas pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis – 185 Eur bei po 73,50 Eur vaiko pinigai. Atkreiptinas dėmesys, jog T. S. yra darbingo amžiaus vyras, todėl žinodamas, jog privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, turėtų į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikams geresnes jų poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti. Ieškovės teisme nurodytos vaikų būtinos išlaidos atitinka vaikų amžių, socialinį statusą ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina kiekvienam po 250,00 Eur išlaikymo suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 24 d., iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė vaiko mama L. S..

31. Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

32. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

VII. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

33. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3250 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 15 d. Kaip nurodyta šiame sprendime, atsakovui nustatyta prievolė teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Bylos duomenimis nustatyta, kad išlaikymo atsakovas neteikė nuo 2022 m. liepos 1 d., ieškinys teisme gautas 2023 m. sausio 20 d.

35. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už šešis su puse mėnesių, t. y. 3250 Eur.

36. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

VIII. Dėl santuokoje įgyto registruotino turto padalijimo.

37. Nutraukiant santuoką, be kita ko, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

38. Byloje nustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto nebuvo įsigiję. Iki santuokos sudarymo, t. y. 2019 m. liepos 27 d., ieškovė buvo įgijusi transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri lieka ieškovės L. S. asmenine nuosavybe. Iki santuokos sudarymo, t. y. 2019 m. liepos 27 d., atsakovas buvo įgijęs transporto priemones: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios lieka atsakovo T. S. asmenine nuosavybe.

IX. Dėl turimų prievolių padalijimo.

39. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110–3.114 straipsniuose.

40. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

41. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

42. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

44. Nagrinėjamu atveju atsakovo T. S. atžvilgiu vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai: pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 3 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-9910-1149/2022 išieškotojos UAB „Mažeikių vandenys“ naudai, pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-5701-853/2019 išieškotojos P. C. AS naudai, pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-5946-547/2022 išieškotojos UAB „Autobastionas“ naudai, pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 15 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-3569-344/2022 išieškotojos UAB „Besmegeniai“ naudai, pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 13 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-1829-1008/2022 išieškotojos UAB „GelvoraSergel“ naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0156/22/02088, vykdomojoje byloje Nr. 0156/21/01688, vykdomojoje byloje Nr. 0188/20/00597, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai išieškoma atsakovui paskirtos ATPK baudos, vykdomojoje byloje Nr. 0156/22/00063 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai išieškoma skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui skolingas 42,37 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, yra asmeninės atsakovo T. S. prievolės, kreditoriai prieštaravimų byloje nepateikė, todėl darytina išvada, kad teismas nagrinėjamu konkrečiu atveju taip pat neturi pagrindo keisti priteistų prievolių pobūdį. Visų atsakovui priteistų prievolių pobūdis paliktinas toks pats, kaip priteista teismo sprendimais ir vykdomas išieškojimas antstolių kontorose.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

46. Byloje turėjo būti sumokėtas 135 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ((250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) x 2) bei 73 Eur žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimą (3250 x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminio mokesčio išlaidos 208 Eur (135 Eur už priteistą išlaikymą plius 73 Eur už išlaikymo įsiskolinimą) priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

47. Ieškovė, kreipdamasi į teismą sumokėjo 105 Eur žyminį mokestį už pareikštus neturtinius reikalavimus: prašymą dėl santuokos nutraukimo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymą, kuris ieškinį patenkinus, priteisiamas ieškovei iš atsakovo.

48. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

49. Susipažinus su ieškovės atstovo pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu, nustatyta, jog ieškovė už ieškinio parengimą ir advokato teisinę pagalbą sumokėjo 500 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2. ir 8.19. punktais, minėta suma neviršija maksimalaus nurodyto dydžio, todėl priteisiama ieškovei iš atsakovo. Bendra ieškovei priteistina iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma – 605 Eur.

50. Nagrinėjamoje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei L. S. palikti santuokinę pavardę – „S.“, atsakovui T. S. palikti turimą pavardę – „S.“.

Nepilnamečių vaikų A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir H. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir H. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 24 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo įsiskolinimą – 3250 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų).

Nepilnamečių vaikų A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir H. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovę L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, jog atsakovas T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. S., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir H. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: bendrauja tik vaikų interesais; suderina bendravimo tvarką ir laiką su vaikų motina L. S.; prieš kiekvieną atvykimą bendrauti su vaikais apie tai prieš dieną informuoja vaikų motiną.

Po santuokos nutraukimo nustatyti, jog prievolės kreditoriams: uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“, PlusPlus Capital AS, uždarajai akcinei bendrovei „Autobastionas“, uždarajai akcinei bendrovei „Besmegeniai“, uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, yra asmeninės atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolės ir jas asmeniškai grąžina atsakovas.

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas – 208 Eur (du šimtus aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662 – žyminis mokestis).

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.