Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-04-04 · Civilinė byla Nr. e2-9196-845/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-04
Bylos Nr.
e2-9196-845/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03229-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Visokavičienė
Ieškovas
D. Č.
Atsakovas
G. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9196-845/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03229-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.29.3.; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovui G. N. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas D. Č. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. N. 23169,60 EUR skolą už negrąžintą avansą, 4344,30 EUR skolą už negrąžintą paskolą, 5791,59 EUR palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2007 m. spalio 12 d. ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą (e. b. l. 6-7, toliau – Susitarimas), kuriuo įsipareigojo parduoti ieškovui pastatą – dirbtuve, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., o ieškovas įsipareigojo jas nupirkti už 178000 LT (5155,24 EUR). Susitarimo 3 punktu šalys susitarė, kad turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo užtikrinimui ieškovas perdavė atsakovui 80 000 LT (23169,60 EUR), kurie įskaičiuotini į turto pardavimo kainą. 2007 m. spalio 12 d. atsakovas išrašė ieškovui įsakomąjį vekselį 80 000 LT (23169,60 EUR) sumai, kuris buvo ieškovo apmokėtas, nurodant, jog vekselis akceptuotas (e. b. l. 8). Susitarimu šalys sulygo, jog turto pirkimo-pardavimo sutartis bei priėmimo-perdavimo aktas bus sudaryti iki 2008 m. vasario 28 d. (Susitarimo 2 punktas). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., 2008 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6-582VZ buvo parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)s“ (e. b. l. 10-12). Pagal Susitarimo 4 punktą, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis iki Susitarimo 2 punkte nurodytos datos nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, jis įsipareigojo per 3 darbo dienas grąžinti ieškovui sumokėtą 80 000 LT (23169,60 EUR) sumą. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovui avansu sumokėtą pinigų sumą pagal Susitarimą, nėra (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas paskolino atsakovui 15 000 LT (4344,30 EUR) sumą. Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas 2008 m. lapkričio 13 d. pervedė atsakovui 15 000 LT sumą (e. b. l. 9). Pažymėtina, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, tačiau ieškovo teigimu, šalis ir anskčiai buvo sieję paskolos teisiniais santykiai, todėl pasitikėdamas atsakovu, paskolino jam minėtą pinigų sumą. Byloje duomenų, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs, nėra (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad nors šalys 2007 m. spalio 12 d. Susitarimo neįvardino Preliminaria nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau iš Susitarimo turinio matyti, jog juo šalys aptarė esmines nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sąlygas, todėl Susitarimas laikytinas Preliminaria nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartini. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti pinigus negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). Nagrinėjamu atveju šalys Susitarimo 3 punktu sulygo dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo užtikrinimo 80 000 LT (23169,60 EUR) suma, o atsakovas įsipareigojo per 3 darbo dienas grąžinti sumokėtus 80 000 LT (23169,60 EUR), jeigu turto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl jo kaltės (Susitarimo 4 punktas). Pažymėtina, kad atsakovas šalių sulygtą nekilnojamąjį turtą pardavė trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl darytina išvada, kad turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, dėl to jam kyla pareiga grąžinti ieškovo sumokėtą 80 000 LT (23169,60 EUR) sumą. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad atsakovas neįvykdė Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nepardavė ieškovui Susitarimu sulygto nekilnojamojo turto, taip pat negrąžino sumokėto avanso, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo sumokėtą 23169,60 EUR avansą pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4344,30 EUR skolą už negrąžintą paskolą.

Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nedetalizuojama, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai. Atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui, darytina išvada, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos šios sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas paskolos teisinių santykių buvimą grindžia 2008 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymu, kuriuo atsakovui buvo pervesta 15 000 LT (4344,30 EUR) suma. Atsakovas nenuginčijo gautų piniginių lėšų fakto, taip pat nepateikė įrodymų, jog nebuvo įsipareigojęs ieškovui gautų pinigų grąžinti (CPK 178 straipsnis). Byloje pateiktas mokėjimų nurodymas patvirtina, jog ieškovas įrodė pinigų perdavimo faktą, kaip būtiną paskolos sutarties elementą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateikto 2008 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymo matyti, jog mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“, todėl darytina išvada, kad atsakovas suprato, jog pinigai jam buvo paskolinti ir jis privalės juos grąžinti. Be to, ieškovo teigimu, šalis praeityje taip pat buvo sieję paskolos teisiniai santykiai, tačiau atsakovas anskčiaus paskolintus pinigus visada grąžindavo. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad atsakovas suprato, jog 2008 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymu pervesta 15 000 LT (4344,30 EUR) suma jam buvo paskolinta, kurią jis, priimdamas pinigus, įsipareigojo grąžinti. Taigi byloje taip pat įrodytas atsakovo įsipareigojimas grąžinti ieškovui jam pervestą pinigų sumą.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas pateikė pakankami įrodymų, pagrindžiančių, jog pinigus jis paskolino, o atsakovas įsipareigojo grąžinti skolą, todėl konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Kadangi atsakovas savo pareigos grąžinti paskolintus pinigus tinkamai nevykdė, todėl remiantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 4344,30 EUR skola.

CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, t. y. grąžinti ieškovui sumokėtą avansą, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 5 791,59 EUR, už pavėluotą atsiskaitymą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (33 305,49 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 770 EUR žyminio mokesčio (e. b. l. 5,21) ir 350 EUR išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą (e. b. l. 14), iš viso – 1120 EUR (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. N., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo D. Č., a. k.: (duomenys neskelbtini) naudai 23 169,60 EUR skolą už negrąžintą avansą, 4 344,30 EUR skolą už negrąžintą paskolą, 5 791,59 EUR palūkanas, iš viso – 33 305,49 EUR (trisdešimt tris tūkstančius tris šimtus penkis eurus 49 euro centus), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (33 305,49 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1120 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė