- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- 1S-300-579/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Evaldas Gražys, Jolanta Čepukėnienė
- Kaltinamasis
- D. Č.
- Advokatai
- Auksanas Čiupaila
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nerijaus Meilučio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo kaltinamojo D. Č. gynėjo advokato Auksano Čiupailos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 17 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. Č. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., A. O., D. Č1. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos (duomenys neskelbtini) mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
2010 m. vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje (duomenys neskelbtini) vmiesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste. T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus, bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos (duomenys neskelbtini) mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „Lukoil“, esančioje (duomenys neskelbtini), susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č1., M. N., E. M. ir J. J. būti atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.
Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d., apie 18-19 val., A. Z., D. Č1., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę (duomenys neskelbtini), užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č1. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. 30024746 E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č1. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušdami K. B., jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę į (duomenys neskelbtini), paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č1. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo – pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. 30024746, kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia neturėdamas leidimo E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Tokiu būdu D. Č., veikdamas organizuota grupe su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., A. O., D. Č1. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. 30024746.
2. Taip pat D. Č. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp (duomenys neskelbtini) nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių, pozicijomis (duomenys neskelbtini) nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G. dėl savanaudiškų paskatų, siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp (duomenys neskelbtini) nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių, pozicijomis (duomenys neskelbtini) nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems vykti į Nyderlandų Karalystę, Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 – 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., (duomenys neskelbtini) mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 m. liepos mėnesio Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo miesto nuvyko į Hagos miestą, kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J. iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. (duomenys neskelbtini) g., t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio Hagos mieste, (duomenys neskelbtini), laiptinės ir einant link (duomenys neskelbtini) g. stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. Hagos mieste, (duomenys neskelbtini) g. iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų – pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, Hagos mieste, o grįžę į Roterdamo miestą A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O., grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą.
Tokiu būdu D. Č., veikdamas organizuota grupe su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų – ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
3. Be to, D. Č. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su G. J., T. G., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
2011 m. lapkritį, iki 2011 m. lapkričio 22 d., (duomenys neskelbtini) mieste T. G. nurodė A. Z., jog reikia sumušti ir apiplėšti A. P.. Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio, kur T. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą bei pateikė duomenis apie tai, jog A. P. važinėja pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimo padarymui T. G. davė A. Z. naudotis Nyderlandų Karalystėje vogtu juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M. ir E. M. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P.. Kad būtų suderintas nusikaltimo padarymo planas ir padalinti vaidmenys, G. J., T. G. ir D. Č. 2011 m. lapkritį, iki 2011 m. lapkričio 22 d., sukvietė A. Z., A. G. ir E. M. į susitikimą, vykusį netoli A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu G. J., išreikšdamas bendrą savo, T. G. bei D. Č. poziciją, dėl savanaudiškų tikslų nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Kelių dienų laikotarpiu po susirinkimo, 2011 m. lapkričio antroje pusėje, iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M., A. G. ir E. M., vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), T. G. duotą automobilį „VW Golf IV“, uždėjo ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmė kaukes, radijo stotis, po ko nuvyko prie A. P. namų (duomenys neskelbtini). Ten A. Z., A. G., E. M., sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P., durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotį, laukė automobilyje, o E. M. su kita radijo stotimi buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese esančią aikštelę prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A. P.. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P., tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d. apie 20-21.30 val. E. M. pranešus per radijo ryšį, jog A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), ir nešdamas sportinį krepšį ateina link namų laiptinės, A. Z., E. M. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, išlipo iš automobilio „VW Golf IV“ ir puolė A. P. prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. A. Z. su E. M. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vieną smūgį kumščiais į veidą ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z., E. M. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir pilvą, dėl ko A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muštine kairės ausies žaizda ir plaštakų odos nubrozdinimais. A. P. šaukiant pagalbos, A. Z., E. M. ir A. G. apieškojo nukentėjusįjį, tačiau neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, kartu su E. M. sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir išvažiavo, pagrobdami sportinį krepšį, 100 Eur vertės, sportbačius „Nike“, 100 Eur vertės, šortus ir sportinius marškinėlius „Nike“, bendros 500 Eur vertės, rankšluostį, be vertės, odinę rankinę „Armani“, 200 Eur vertės, joje buvusią piniginę, be vertės, ir 3 100 Lt (897,82 Eur) joje, A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, šio automobilio raktelį su imobilaizeriu, 1 400,28 Lt (405,55 Eur) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, be vertės. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į (duomenys neskelbtini), pasidalino lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį, rankinę ir jose buvusius daiktus, išskyrus telefoną ir sportinę aprangą, sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garažą (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, 2011 m. lapkričio 23 d., A. Z. pranešė T. G. apie atliktą užduotį, už ką pastarasis pagyrė ir pavaišino pietumis.
Tokiu būdu D. Č., veikdamas organizuota grupe su G. J., T. G., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. bendros 2 203,37 Eur vertės turto bei dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės, grobimą panaudojant fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Žemesnės instancijos teismas
4. D. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi D. Č. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi D. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 17 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, konstatavus, kad būdamas laisvėje kaltinamasis D. Č. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, bei padarius išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
6. Kaltinamojo D. Č. gynėjas advokatas Auksanas Čiupaila skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartį ir paskirti D. Č. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Skunde gynėjas nurodo, kad teismo argumentai yra itin formalūs ir, atsižvelgiant į taikomo suėmimo trukmę (daugiau nei 41 mėnuo), nepakankami, siekiant pagrįsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo teisėtumą. Teismas, konstatuodamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad minėtas suėmimo taikymo pagrindas yra išnykęs. Nei prokuroras, nei apygardos teismas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje ir kurios leistų daryti bent prielaidą, jog D. Č., būdamas laisvėje, gali bėgti ir slėptis nuo teismo. Baudžiamojo proceso įstatymas įsakmiai reikalauja nustatyti ir teismo sprendime nurodyti objektyvius faktus, kurie leistų pagrįstai prognozuoti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ar kitokiu būdu trukdys procesui.
6.2. Skundo autoriaus teigimu, skundžiamos nutarties motyvacija dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, kadangi teisėjas vadovavosi savo asmeniniu manymu, t. y. subjektyviu vertinimu apie praeityje padarytas nusikalstamas veikas, šis vertinimas nesusijęs su konkrečiais įrodymais apie būtent D. Č. rengiamus ar planuojamus konkrečius naujus nusikaltimus. Siekiant nustatyti šį suėmimo pagrindą turi būti surinkti konkretūs duomenys apie planuojamus, rengiamus nusikaltimus ateityje, byloje nėra duomenų apie tai, kad D. Č. planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas.
6.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. Č. iki suėmimo dirbo, gaudavo nemažas pajamas, pateikta pažyma patvirtina, jog pakeitus kaltinamajam kardomąją priemonę į švelnesnę, jis vėl būtų įdarbintas. Be to, faktinė D. Č. sutuoktinė iki vėlaus vakaro dirba dviejuose darbuose, dukra turi sveikatos problemų, ją reikia reguliariai vežioti pas gydytojus, o faktinė sutuoktinė nespėja viskuo pasirūpinti viena.
6.4. Gynėjas pažymi, jog labai ilgą laiką besitęsiantis suėmimas įpareigoja teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis teisės į laisvę suvaržymas yra pateisinamas, ar nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių, ar atitinka Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuluotas taisykles. EŽTT yra pažymėjęs, jog net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės taikymo pagrindo, paties savaime nebeužtenka (sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgariją), o inkriminuojamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo taikymo pagrindu (sprendimai Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją, Bykov prieš Rusiją). Sprendime Bykov prieš Rusiją teismas konstatavo Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimą dėl to, kad ilgą laiką (daugiau nei metus) buvo tęsiamas suėmimas, motyvuojant tokį sprendimą pareikštų kaltinimų sunkumu. Taigi, kuo ilgiau asmuo laikomas suėmime, tuo atidžiau turi būti tikrinami konkretūs faktais, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai, kad asmuo gali daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Tačiau priimant skundžiamą nutartį visiškai nesivadovauta EŽTT praktikoje suformuluotomis taisyklėmis.
6.5. Taip pat skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nemotyvuota, kaip konkrečiai D. Č. buvimas laisvėje, paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, pažeistų viešąjį interesą. EŽTT ne kartą yra nurodęs, kad sprendžiant suėmimo teisėtumo klausimą, reikia atsižvelgti į tokias aplinkybes: padaryto nusikaltimo sudėtingumą ir apimtį, bylos tyrimo eigą atitinkamose institucijose; paties suimtojo asmens elgesį procese, įvertinant jo pabėgimo galimybes, taip pat aplinkybes, kiek tas asmuo gali įtakoti procesą ir kitus asmenis, kiek šio asmens paleidimas kelia grėsmę viešajai tvarkai. Byloje Jėčius prieš Lietuvą teismas nurodė, kad suėmimas gali būti tęsiamas tik tokiu atveju, kai egzistuojantys viešieji interesai aiškiai rodo tokio suėmimo tęsimo būtinumą ir kai šie interesai nusveria asmens teisę į laisvę.
6.6. Anot gynėjo, skundžiamoje nutartyje tik formaliai konstatuota, kad baudžiamojo proceso tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones. BPK įtvirtintas visas sąrašas ypač efektyvių kitų kardomųjų priemonių, viena kurių – intensyvi priežiūra, leidžianti policijos pareigūnams bet kuriuo metu kontroliuoti asmens buvimo vietą ir daryti poveikį jo elgesiui. Į prokuratūros ir Kauno apygardos teismo sąskaitas taip pat įnešta 40 000 Eur suma galimam užstatui. Įmokėtos sumos netekimo galimybė paprastai motyvuoja asmenį kur kas stipriau nei kitos kardomosios priemonės, kurių sąlygų pažeidimo pasekmės nėra tokios akivaizdžios. EŽTT byloje Stogmuller prieš Austriją taip pat pažymėjo, jog pabėgimo pavojus yra pakankamas pagrindas sulaikymui, tačiau galimybė paskirti užstatą labai sumažina pabėgimo tikimybę ir besitęsiantis sulaikymas vien šiuo pagrindu yra nepateisinamas. Tinkamo dydžio užstato paskyrimas, kai įmokėtos sumos praradimas kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikštų ženklų turto dalies netekimą, yra itin veiksminga priemonė. Tačiau apygardos teismas iš esmės net nesvarstė jokių alternatyvių priemonių taikymo.
6.7. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apygardos teismas pats pripažino, jog byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Šiuo metu byloje apklausti tik liudytojai, 17 kaltinamųjų parodymų dar nedavė, neištirti rašytiniai įrodymai, todėl nėra galimybės prognozuoti, kada bylos nagrinėjimas bus baigtas. Per pratęstą suėmimo terminą byloje numatytas tik vienas teismo posėdis, per kurį bylos nagrinėjimas nebus baigtas, todėl akivaizdu, kad suėmimo terminas vėl bus tęsiamas, nors D. Č. suimtas jau 3 metus ir 6 mėnesius. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse taip pat yra konstatavęs, kad itin ilgas kaltinamojo kalinimas gali būti vertinamas kaip Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimas (2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-225/2012, 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartys bylose Nr. 1S-330/2012, 1S-163/2013).
7. Teismo posėdyje kaltinamojo D. Č. gynėjas advokatas Auksanas Čiupaila prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti gynėjo skundą ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
8. Išnagrinėjusi kaltinamojo D. Č. gynėjo skundą bei įvertinusi pateiktą bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors sutinka ne su visomis skundžiamos nutarties išvadomis, bet Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, esminių BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių nuostatų pažeidimų nepadarė, todėl suėmimo terminas D. Č. buvo pratęstas pagrįstai.
9. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų, kurie užfiksuoti liudytojų, iš dalies nukentėjusiojo parodymuose, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvadose, pagal išduotą Europos tyrimo orderį gautoje medžiagoje, taip pat kitoje rašytinėje bylos medžiagoje, pakanka pagrįstam manymui, kad D. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaip jau ne kartą buvo pasisakyta nagrinėjant skundus dėl kaltinamajam D. Č. pratęsto suėmimo termino, nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, bet suimtojo kaltės klausimas iš esmės nėra sprendžiamas, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas.
10. D. Č. kaltinamas padaręs devynias nusikalstamas veikas, iš kurių penkios priskiriamos apysunkių, dvi – sunkių ir dvi – labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatytos griežtesnės nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmės (BPK 122 straipsnio 8 dalis), todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
11. Skundžiama nutartimi kaltinamajam D. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Tačiau, kaip teisingai nurodyta skunde, Lietuvos apeliacinis teismas dar 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje byloje Nr. 1S-202-870/2021, priimtoje nagrinėjant kaltinamojo D. Č. gynėjo skundą dėl ankstesnio suėmimo termino pratęsimo, konstatavo, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo terminas yra išnykęs. Skundžiamoje nutartyje Kauno apygardos teismas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, t. y. kad D. Č., būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo, grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias įvertinęs Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje padarė priešingą išvadą. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta jokių naujų aplinkybių, atsiradusių po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, taip pat nemotyvuota, kodėl byloje nustatytomis aplinkybėmis apygardos teismas padarė priešingą išvadą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo nei Lietuvos apeliacinis teismas ankstesnėje nutartyje. Tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, todėl nagrinėjamu atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, jog kaltinamasis D. Č. bėgs (slėpsis) nuo teismo, nustatytas nepagrįstai ir šalintinas.
12. Kadangi BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs ir skiriant suėmimą ar tęsiant jo terminą pakanka bent vieno iš šių pagrindų, todėl nežiūrint į tai, kad iš skundžiamos nutarties šalinamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrindas bei atskiri nutarties argumentai pripažįstami nepagrįstais, suėmimo kaltinamajam D. Č. terminui pratęsti visiškai pakanka BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo.
13. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. D. Č. kaltinamas padaręs ir sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, jo galimai padarytų nusikalstamų veikų spektras gan platus – nusikaltimai žmogaus sveikatai, laisvei, nuosavybei, susiję su neteisėtu šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimu, laikymu, gabenimu, realizavimu, taip pat nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai, valdymo tvarkai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, galimai buvo padarytos dar ankstesnės baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (Kauno apygardos teismo bylos Nr. 1-28-175/2011, Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. 1A-34/2014). Be to, ankstesnėje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta, kad D. Č. nusikalto veikdamas kartu su G. J. ir A. J., kurie taip pat yra kaltinamieji Kauno apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Taip pat kaltinamojo atžvilgiu atliekamas ir kitas didelės apimties ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00696-10, kuriame D. Č. įtariamas organizavęs (kartu su dar keliais asmenimis) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, kuris galimai buvo suburtas daryti labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai, neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, užsiimti jų kontrabanda. Būtent iš šio ikiteisminio tyrimo buvo atskirta baudžiamoji byla dėl Kauno apygardos teisme nagrinėjamų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš D. Č. pareikšto kaltinimo, galimai padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, bet buvo gerai organizuoti, labai pavojingi, dalis jų padaryta dėl savanaudiškų paskatų. Išdėstytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, apibūdina D. Č. kaip linkusį nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio normų, o siekiantį vadovautis nusikalstamų grupių sukurtomis taisyklėmis. Nustatytų aplinkybių visuma pagrįstai leidžia manyti, jog, būdamas nesuimtas, net ir įvertinus jau suėmime išbūtą laiką, D. Č. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
14. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Kaltinamasis D. Č. kardomajame kalinime laikomas jau 3 metus ir 7 mėnesius. Nors kaltinamajam taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų, bet vertinama kaip pakankamai ilga. Tačiau vertinant Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtus sprendimus, pažymėtina, kad ilgas suėmimo terminas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Gynėjo skunde taip pat cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kad kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, ir tik jeigu tokių faktinių duomenų nėra surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Visgi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vertinant asmenų suėmime išbūtą laiką galimo Konvencijos 5 straipsnio pažeidimo kontekste kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, lėmusias bylos nagrinėjimo trukmę ir pagrindžiančias būtinybę laikyti konkretų asmenį suimtą. Pavyzdžiui, Konvencijos 5 straipsnio pažeidimu dėl pernelyg ilgos suėmimo taikymo trukmės yra pripažinti ir tokie atvejai, kai pareiškėjai suėmime buvo laikomi trumpesnį laiką nei nagrinėjamu atveju suėmime yra laikomas D. Č. (sprendimai Bykov prieš Rusiją, Ignatov prieš Ukrainą, Ramkovski prieš Makedoniją), bet minėtas pažeidimas nebuvo nustatytas tais atvejais, kai pareiškėjams suėmimo terminas buvo tęsiamas ilgą laiką (sprendimai Lukovič prieš Serbiją, Štvrteck prieš Slovakiją, kai pareiškėjai suėmime išbuvo daugiau kaip tris su puse metų). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamosios bylos dėl kaltinimo, padarius nusikalstamas veikas organizuotos grupės sudėtyje, savaime yra sudėtingesnės, nes dažniausiai tiriamos (nagrinėjamos) tokių veikų padarymo aplinkybės, kurios savo mastu ir dalyvių skaičiumi negali lygintis su pavienių nusikaltimų nagrinėjimo ypatumais. Tokios veikos dažniausiai būna gerai suplanuotos, įvykdytos pasiskirsčius vaidmenimis, trunka ilgą laiko tarpą. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas paprastai užtrunka ilgiau, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui reikia nustatyti visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinkti bei ištirti įrodymus ir nustatyti kiekvieno asmens, kaltinamo veikus nusikalstamoje grupuotėje, atsakomybės ribas. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju bylos sudėtingumas, didelė jos apimtis (baudžiamąją bylą sudaro daugiau kaip 80 tomų, kaltinimai pareikšti 17 asmenų, nagrinėjamos galimai veikiant organizuota grupe padarytos, gerai organizuotos ir suplanuotos plataus spektro nusikalstamos veikos, kurios apėmė ir užsienio valstybes), anksčiau nutartyje aptartos aplinkybės, apibūdinančios D. Č. asmenybės pavojingumą, jam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį bei veikų pavojingumą, laikytinos pateisinančiomis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą. Nepagrįstų delsimų nagrinėjant bylą nenustatyta, byla nagrinėjama pagal iš anksto suplanuotą teismo posėdžių grafiką, vertinant atskirais mėnesiais suplanuotų teismo posėdžių skaičių, pastebėtina, kad tam didelės įtakos turėjo ir proceso dalyvių (gynėjų) užimtumas.
15. Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamajam D. Č. taikoma kardomoji priemonė ir jos taikymo trukmė yra adekvati kaltinamojo asmenybės ir jam inkriminuojamų nusikaltimų pavojingumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų. Teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nėra pagrindo D. Č. skirti kurią nors vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi jos, taip pat ir įmokėta 40 000 Eur užstato suma, nebūtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Kartu pažymėtina, jog kaltinamojo gynėjo argumentai, cituojant EŽTT praktiką, kad sumokėtas 40 000 Eur užstatas (skundo nagrinėjimo metu gynėjas nurodė galimybę sumokėti ir dar 10 000 Eur) yra itin veiksminga priemonė ir labai sumažina pabėgimo tikimybę, nes tai kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikštų ženklų turto dalies netekimą, nagrinėjamu atveju būtų logiški ir teisingi (ir galėtų būti taikomi), jeigu būtų sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo D. Č. gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo D. Č. gynėjo advokato Auksano Čiupailos skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi D. Č. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 17 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.