Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir A. M. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys SIA B2Kapital, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Skolų rizikos sprendimai“, ir uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

5. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norėdamas iškelti bankroto bylą, asmuo turi kreiptis į vietovės, kurioje yra jo gyvenamoji vieta, apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.12 straipsnio 1 dalį fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą; šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.

6. CK 2.16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena; asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose ir tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta; tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pareiškėja A. M. K. – (duomenys neskelbtini) pilietė. Pareiškėjai A. M. K. 2014-02-05 išduotas leidimas nuolat gyveni Lietuvos Respublikoje. Gyventojų registro departamento duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2018-12-27 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. K. nuo 2015 m. dirba (duomenys neskelbtini) pareiškėja A. M. K. laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. dirbo pagal verslo liudijimą, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. dirbo pas A. J., nuo 2018-11-15 pareiškėja registruota Lietuvos Respublikos darbo biržoje. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas paaiškino, kad pareiškėjai šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos A. M. K. dukra K. M. lanko mokyklą (duomenys neskelbtini). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, todėl pareiškimas teismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

7. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Viena vertus, tai reiškia, kad pirmiausia įstatymo leidėjas nemokumo būseną sieja su pradelstais įsipareigojimais, kurių suma yra didesnė negu 25 MMA. Kita vertus, tai, kad asmens, siekiančio įgyvendinti bankroto procedūrą, skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA, nebūtinai reiškia, kad jis yra nemokus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui.

8. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo skolinių įsipareigojimų. <...> Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

9. Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, teismas turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad nutartyje, kurioje išsprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimų vykdymui toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. <...> Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-05-11 tarp pareiškėjo R. K. ir AB „Luminor Bank“ (anksčiau – Nordea Bank Finland Plc) sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią AB „Luminor Bank“ suteikė pareiškėjui 104 263,21 Eur (360 000,00 Lt) kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2008-01-07 tarp pareiškėjos A. M. K. ir AB „Luminor Bank“ sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėja įsipareigojo kaip solidari skolininkė atsakyti visu savo turtu ir lėšomis AB „Luminor Bank“, jei kredito gavėjas R. K. neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ar kitų įmokų pagal kreditavimo sutartį su visais jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais. 2007-05-16 UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo apdraustas kredito grąžinimas pagal 2007-05-16 kredito sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo R. K. ir AB „Luminor Bank“. AB „Luminor Bank“ 2010-05-18 nutraukė 2007-05-16 kredito sutartį ir 2011-01-31 kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ su prašymu dėl draudimo išmokos mokėjimo. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2011-06-27 priėmė sprendimą dėl 99 037,22 Eur draudimo išmokos mokėjimo. 2014-12-12 tarp UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „Luminor Bank“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria AB „Luminor Bank“ perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teises į pareiškėją R. K. pagal 2007-05-11 būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) dalyje dėl 66 997,30 Eur skolos, 16 proc. metinių sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2014-01-30 iki visiško skolos išieškojimo dienos bei 983,91 Eur išlaidų už vykdomojo įrašo atlikimą. 2017-09-25 tarp AB „Luminor Bank“ ir SIA B2Kapital sudaryta perleidimo sutartis, pagal kurią AB „Luminor Bank“ perleido naujajam kreditoriui SIA B2Kapital reikalavimo teises į pareiškėjus. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų skola kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudaro apie 64 296,39 Eur, kreditoriui SIA B2Kapital – 33 432,11 Eur, bei 16 proc. dydžio metinių palūkanų.

11. Išanalizavus pareiškėjų pateiktą pareiškimą bei įrodymus apie turimus skolinius įsipareigojimus, matyti, kad pareiškėjų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro apie 97 728,50 Eur. Pareiškėjai savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Pareiškėjos A. M. K. vardu registruota transporto priemonė – automobilis „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas R. K. savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Pareiškėjas R. K. dirba (duomenys neskelbtini) jo pajamas sudaro vidutiniškai 1 851,90 Eur darbo užmokestis, įskaitant dienpinigius, per mėnesį. Pareiškėja A. M. K. šiuo metu nedirba, nuo 2018-11-15 registruota darbo biržoje. Pareiškėja A. M. K. turi nepilnametį vaiką K. M..

12. Vertindamas pareiškėjų turtinę padėtį teismas atsižvelgia į tai, jog nors pareiškėja A. M. K. šiuo metu nedirba, tačiau ji yra darbingo amžiaus, įgijusi vidurinį išsilavinimą, byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių pareiškėja negali dirbti, todėl manytina kad ji turi galimybę įsidarginti bei gauti stabilias, ne mažesnes nei 1 MMA pajamas (395,78 Eur atskaičius mokesčius). Tokiu būdu pareiškėjų bendros pajamos sudarytų apie 2 247,68 Eur per mėnesį. Vertinant pinigines lėšas, reikalingas pareiškėjų poreikiams tenkinti, vertinimo kriterijumi galėtų būti MMA, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką K. M. turi ne tik pareiškėja A. M. K., tačiau ir vaiko tėvas A. M., darytina išvada, kad piniginės lėšos reikalingos pareiškėjų šeimos poreikiams tenkinti ne bankroto proceso metu sudarytų iš viso apie 1 000,00 Eur (395,78 Eur x 2 + 395,78 Eur/2). Tokiu būdu, įvertinus tai, kad dalį pareiškėjo R. K. pajamų sudaro dienpinigiai, kurie reikalingi išlaidoms, susijusioms su išvykimu iš Lietuvos padengti, manytina, kad pareiškėjai kiekvieną mėnesi galėtų skirti iki 1 000,00 Eur kreditorių reikalavimams patenkinti. Tai reiškia, kad pareiškėjai savo įsiskolinimą kreditoriams galėtų padengti ne anksčiau kaip per 97 mėn., t.y. daugiau nei 8 metus.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjai pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėja negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjams bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininkų, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjai toliau liktų nemokūs, nes jų gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjų mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjų, tiek kreditorių interesus.

14. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjų sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tuo būdu galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjų nesąžiningumo, esant pagrindui, atstatomas pareiškėjų mokumas, tai atitiks kreditorių interesus. Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

15. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjams bankroto bylą, nes pareiškėjai yra nemokūs ir nenustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos.

16. Sutinkamai su FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai bankroto administratore pasiūlė skirti UAB „Principo reikalas“, kreditoriai – E. G.. FABĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 straipsnio 2 dalis), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus kandidatūros suteikta teismui.

17. Bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Dėl to skirdamas bankroto administratorių teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis), ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens bankroto administratoriumi (FABĮ 11 straipsnio 3 dalis), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 straipsnio 5 dalis) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas. Taigi, jei byloje pateikta vieno bankroto administratoriaus kandidatūra, jis atitinka nurodytus reikalavimus ir nėra aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų būti paskirtas bankroto administratoriumi, tai teismas tokį asmenį skiria fizinio asmens bankroto administratoriumi.

19. Spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, teismas pažymi, kad audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) duomenimis pareiškėjų siūloma bankroto administratorė yra juridinis asmuo, kuriame dirba vienas bankroto administratorius I. L., o kreditoriaus – fizinis asmuo. Bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ buveinė yra Gargžduose, Klaipėdos r. sav., bankroto administratorės E. G. - Klaipėdos mieste. UAB „Principo reikalas“ nurodo, kad lėšų suma, reikalinga bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos sudarys 400,00 Eur. E. G. nurodo, kad minėtų lėšų suma sudarys 600,00 Eur. Taigi, UAB „Principo reikalas“ paslaugų suma yra mažesnė.

20. Vis dėlto, teismas pažymi, kad Tarnybos duomenimis pareiškėjų siūlomos bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ direktorius ir vienintelis darbuotojas yra I. L.. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas D. L. patvirtino, jog I. L. yra jo brolis. Teismai formuoja praktiką, kad parenkant asmenį, kuris vykdys bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Kiti kriterijai yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali būti administratoriais, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, reikia siekti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei bankrutuojančio asmens interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsiranda Atkreiptinas dėmesys, kad abu pareiškėjų kreditoriai prašo pareiškėjų bankroto administratore paskirti E. G.. Pažymėtina, kad didžiausių kreditorių pritarimas bankroto administratoriaus kandidatūrai yra svarbus kriterijus, vertinant bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumą.

21. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti E. G. bankroto administratore, nenustatyta. Prie pareiškimo pridėtas E. G. sutikimas, numatytas FABĮ 4 straipsnio 5 dalyje, atlikti bankroto procedūras, teismui pagal FABĮ 13 straipsnio 7 dalį pateiktas bankroto administratorės profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, siekiant užtikrinti sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, pareiškėjų bankroto administratore skirtina E. G..

22. Įvertinus teismui pateiktą E. G. bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, laikytina, kad nurodyta 600,00 Eur suma yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatytina 600,00 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalis 4 punktas).

23. Pareiškėjai nurodė, kad jiems reikalinga 1 420,00 Eur suma būtiniesiems poreikiams tenkinti, iš kurių 430,00 Eur – nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, 270,00 Eur – būstui ir komunaliniams mokesčiams, 180,00 Eur maistui, 150,00 Eur – kurui, 150,00 Eur – rūbams, 120,00 Eur – vaistams, asmens higienai, 120,00 Eur – atlyginimas bankroto administratoriui. Suinteresuoti asmenys prašo patvirtinti ne didesnę nei 800,00 Eur per mėnesį sumą pareiškėjų būtinųjų poreikių tenkinimui. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

24. Teismas pažymi, kad nuo 2018-12-01 pasikeitė CPK 736 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios išskaitų iš asmeniui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių MMA, dydį vykdymo procese. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į Nutarties 23 punkte pateiktą išaiškinimą, darytina išvada, kad mažiausia išlaidų suma pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti sudaro po 301,00 Eur (430,00 Eur x 70 proc.), iš viso 602,00 Eur abiems pareiškėjams. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 430,00 Eur. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. M. kartu su pareiškėjais turi teikti ir vaiko tėvas A. M., darytina išvada, kad pareiškėjų būtinosios išlaidos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti sudaro apie 215,00 Eur (430,00 Eur/2).

25. Pareiškėjai, nurodo, kad jų išlaidos būstui ir komunaliniams mokesčiams sudaro 270,00 Eur. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas nurodė, jog pareiškėjai gyvenamuoju būstu naudojasi panaudos sutarties pagrindu. Tai reiškia, kad pareiškėjai šiuo metu išlaidų būsto nuomai nepatiria, tačiau turi mokėti komunalinius mokesčius. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjų nurodyta 270,00 Eur suma būstui ir komunaliniams mokesčiams per mėnesį yra didesnė už jų faktiškai patiriamas išlaidas. Pareiškėjai taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jie dėl savo sveikatos būklės patiria papildomas išlaidas vaistams, gydymui ir kt., todėl teismo vertinimu nurodyta 120,00 Eur per mėnesį vaistams ir asmens higienai, yra vertintina kaip nepagrįsta ir gali būti mažinama. Pareiškėjai, nurodo, kad jų išlaidos kurui sudaro 150,00 Eur. Pažymi, kad dėl savo darbo pobūdžio R. K. į darbą tenka vykti įvairiu laiku, dirbti įvairiose vietose esančiuose objektuose, todėl jis negali naudotis viešuoju transportu. Automobilis taip pat reikalingas pareiškėjos A. M. K. darbo paieškai bei nuvežti dukrą į mokykla ir būrelius. Teismas pažymi, kad bankroto proceso metu turi būti derinami ir pareiškėjų, ir jų kreditorių interesai. Kaip matyti, iš byloje esančių duomenų, pareiškėjų dukra yra beveik 16 metų amžiaus, todėl akivaizdu, kad į būrelius ir mokyklą ji gali nuvykti viešuoju transportu. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėja A. M. K. vykdo darbo paiešką nesąlygoja būtinybės naudotis automobiliu ir patirti papildomas išlaidas už kurą, kadangi Klaipėdos mieste pareiškėja turi galimybę naudotis viešuoju transportu. Teismas sutinka su pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjui R. K. automobilis gali būti reikalingas darbo tikslais, tačiau atkreipia dėmesį, jog bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. yra komandiruojamas darbui į užsienį, todėl, akivaizdu, papildomas išlaidas už kurą jis patiria tik būdamas Lietuvoje, t.y. šios išlaidos nėra nuolatinės ir pastovios.

26. Teismas sutinka su pareiškėjų nurodyta aplinkybe, kad jiems reikalinga 120,00 Eur per mėnesį bankroto administravimo išlaidoms atlyginti. Pareiškėjai, kaip bankrutuojantys asmenys, turi pareigą FABĮ nustatyta tvarka apmokėti bankroto administravimo išlaidas. Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju nustatyta 600,00 Eur suma, bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pareiškėjų nurodytos išlaidos vertintos kaip yra pagrįstos.

27. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, siekiant užtikrinti pareiškėjų bei kreditorių interesus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tvirtintina 900,00 Eur suma kiekvieną mėnesį reikalinga pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

28. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

29. Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu bei atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų skaičių, dydį, nustatytinas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinti.

Iškelti pareiškėjams R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti pareiškėjų R. K. ir A. M. K. bankroto administratore E. G., asmenų, teikiančių fizinių asmenų bankroto administravimo paslaugas, sąrašo Nr. B-FA502.

Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 600,00 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjų R. K. ir A. M. K. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 900,00 Eur lėšų sumą kiekvieną mėnesį, reikalingą pareiškėjų R. K. ir A. M. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti paskirtai bankroto administratorei E. G., SIA B2Kapital, atstovaujamai uždarosios akcinės bendrovės „Skolų rizikos sprendimai“, ir uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“.

Įsiteisėjus nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, jos patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat biudžetinei įstaigai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui J. P., akcinei bendrovei „Luminor Bank“, akcinei bendrovei SEB bankas, valstybės įmonei „Regitra“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.