- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-14
- Bylos Nr.
- 1-1983-919/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08407-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Civilinis atsakovas
- ADB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Mantas Šriupša, Nerijus Strazdas
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Nerijui Strazdui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“vairuotoju, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. 2017-11-11, apie 21.42 val. Kaune, Islandijos pl., vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo pastato Nr. 32B link pastato Nr. 32A, ties pastatu Nr. 32 pažeidė Kelių eismo taisyklių 30, 175 punktų reikalavimus, tuo, kad, artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų gyvenamojoje zonoje pirmumo teisę prieš transporto priemones turėjusį, iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusį pėsčiąjį M. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu parbloškė ir sužalojo pėsčiąjį M. P., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad dėl įvykio labai gailisi. Įvykio metu važiavo iš parduotuvės, buvo tamsu, lijo ir nepastebėjo žmogaus, kurį kliudė. Važiavimo greitis buvo 30 km/h., pėsčiasis jam išėjo iš kairės pusės, jis važiavo antra eismo juosta. Parblokštas pėsčiasis buvo su sąmone. Jis eidamas per perėją, lyg susimėtė, žingsnį atgal dėjo. Viskas labai greitai įvyko. Nukentėjusysis sėdėjo ant žemės, buvo sąmoningas, pats atsistojo, laukė greitosios med. pagalbos. Jam atrodė, kad pėsčiasis susimėtė. Jo draugas perėjo, o jis žingsnį dėjo atgal, tiksliai pasakyti negali, taip pat negali pasakyti koks buvo po įvykio atstumas tarp transporto priemonės ir nukentėjusiojo. Nukentėjusiojo atsiprašė, jo draugai iškvietė policiją. Po eismo įvykio nukentėjusiajam paskambino praėjus mėnesiui, nes iki tol niekas nedavė jo kontakto. Gavęs telefono numerį skambino, teiravosi dėl jo sveikatos, nukentėjusiojo atsiprašė, gailėjosi. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jo mėnesio pajamos 473 Eur./mėn. Šios pajamos iš vairuotojo atlyginimo. Jis išlaiko žmoną ir sūnų. Sūnui gruodžio 7 d. bus 2 metai. Žmona vaiko auginimo atostogose. Turi būsto kreditą.
Nukentėjusysis M. P. parodė, kad įvykio metu jis ėjo iš p/c „(duomenys neskelbtini)“ per perėją link savo mašinos, kuri buvo pastatyta prie pat stotelės. Jis ėjo šiek tiek kairiau. Praėjęs pusę, išgirdo stiprų variklio garsą. Pamena, kad ėjo, dėjo žingsnį į priekį, draugas pasakė, kad greičiau ir viskas. Daugiau neatsimena. Paskui atsibudo, pasėdėjo kurį laiką, priėjęs draugas ir kažkokia moteris dar nuvedė jį ant suoliuko. Paskui priėjo kaltinamasis. Atvažiavo greitoji med. pagalba ir jį išsivežė. Kaltinamasis su juo susisiekė po 3 mėn. Domėjosi kaip jo sveikata. Susitikę nebuvo, buvo tik vienas skambutis. 478 Eur turtinė žala atlyginta, taip pat atlyginta 1300 Eur neturtinė žala. Dar liko 700 Eur.
Kas atlygins žalą, ar iš kaltinamasis, ar draudimo bendrovė nėra svarbu, tačiau nori, kad civiliniu atsakovu būtų ir kaltinamasis. Jis atsiprašė ir jam atleido, sutinka su kaltinamuoju taikytis.
Civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė O. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jų ekspertai visuomet atsižvelgia į bendrą teismų praktiką t. y. kuomet yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, mokama nuo 580-2900 Eur. Atsižvelgiama į gydymo eigą, pasekmes, nukentėjusiojo amžių. Jei nukentėjusysis jauno amžiaus, tai labiau atsistato sveikata. Šiuo atveju pagrinde buvo naudoti analgetikai, jokių medicininių intervencijų, indikacijų operacijai nėra. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, jie nustatė 1300 Eur neturtinės žalos dydį, tačiau bet kokiu atveju, paliekama vertinti teismui, todėl ir buvo išmokėta mažesnė prašoma suma.
2018-02-19 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 32. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė. Kelio ženklai galiojimo zonoje – „Pėsčiųjų perėja“ ir „Gyvenamoji zona“. Eismo įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nieks nepaimta (b. l. 5-11).
Kauno AVPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio R. P. 2017-11-11 tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodytos eismo įvykio aplinkybės - nukentėjo pėsčiasis, eismo įvykyje dalyvavo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. blaivus, 0.00 prom. (b. l. 4).
2017-12-13 ir 2018-01-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadose Nr. G3683/2017(02) ir Nr. pG266/2018(02) nurodoma, kad M. P. konstatuota galvos sumušimas su paviršine žaizda dešinėje galvos pusėje, odos nubrozdinimu kaktoje, dešinio peties sumušimas su krūtinkaulinio raktikaulio sąnario kapsulės ir raiščio daliniu plyšimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku - 2017-11-11 eismo įvykio metu. Dešinio peties sumušimas su krūtinkaulinio raktikaulio sąnario kapsulės ir raiščio daliniu plyšimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 36, 38-39).
2018-03-02 Apžiūros protokole užfiksuota, jog peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos 2017-11-11, 21:29 val. įvykusio eismo įvykio prie PLC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), aplinkybės. Įrašo trukmė 1 min. 6 s. (b. l. 24). Kompaktinis diskas saugomas byloje (b. l. 75).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. K. padarius eismo įvykį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta M. P. sveikata, pasitvirtino.
Išklausius kaltinamojo M. K., nukentėjusiojo M. P., paaiškinimus, kuriuos patvirtina 2018-02-19 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, Kauno AVPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio R. P. 2017-11-11 tarnybinis pranešimas, 2017-12-13 ir 2018-01-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3683/2017(02) ir Nr. pG266/2018(02), daroma išvada, kad M. K., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30, 175 punktų reikalavimus, tuo, kad, artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų gyvenamojoje zonoje pirmumo teisę prieš transporto priemones turėjusį, iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusį pėsčiąjį M. P., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu parbloškė ir sužalojo pėsčiąjį M. P., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Esant priežastiniam ryšiui tarp M. K. veiksmų, pažeidus Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, ir kilusių padarinių – nesunkaus M. P. sveikatos sutrikdymo, M. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamojo M. K. tėvo A. K. prašymas perduoti sūnų jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kuomet asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Byloje esant pateiktam A. K. prašymui perduoti M. K. atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, charakterizuojamas palankiai, augina mažametį sūnų, kuriam dar nėra dvejų metų, sutuoktinė dar nedirba, darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas A. K. yra kaltinamojo tėvas, su sūnumi palaiko glaudžius ryšius. A. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Neteistas, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 177-180). Laiduotojas paaiškino, kad su sūnumi palaiko glaudžius ryšius, jokių problemų nebuvo. Sūnus gyvena šalia jo namų, susitinka kiekvieną savaitgalį, jeigu neišvažiavę. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Laiduotojas taip pat paaiškino, kad jo įmonė maža, trūksta apyvartinių lėšų, todėl pageidautų tapti laiduotoju be užstato.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad M. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Sprendžiant dėl BK 68 straipsnio (uždraudimas naudotis specialia teise) taikymo, teismas pažymi, kad M. K. eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. P. sveikata, sukėlė būdamas blaivus, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, o ne tyčia. Iki eismo įvykio ne kartą buvo pažeidęs Kelių eismo taisykles, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau, įvertinus tai, kad automobilio vairavimas yra jo šeimos vienintelis pragyvenimo šaltinis, ir, atėmus specialiąją teisę vairuoti, bus pažeisti ir mažamečio vaiko interesai, teismas sprendžia, kad, paliekant M. K. teisę vairuoti kelių eismo transporto priemones, teisingumo principas nebus pažeistas.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis M. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinė žalos, 478 eurų turtinės ir 1000 eurų proceso išlaidų atlyginimo (b. l. 96-99).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis pareiškė, kad 478 eurų dydžio turtinė žala jam atlyginta, taip pat atlyginta 1300 eurų neturtinės žalos dalis. Šias aplinkybes patvirtina objektyvūs bylos duomenys pateikti ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės (b. l. 165-168). Nukentėjusiojo nuomone, likusi neatlyginta neturtinė žala 700 eurų.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius spręstina, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.
Teismui nekyla abejonių, jog dėl M. K. sukelto eismo įvykio, kurio metu M. P. buvo konstatuotas galvos sumušimas su paviršine žaizda dešinėje galvos pusėje, odos nubrozdinimas kaktoje, dešinio peties sumušimas su krūtinkaulinio raktikaulio sąnario kapsulės ir raiščio daliniu plyšimu, jis patyrė fizinį skausmą. Dėl sužalojimų gydėsi, negalėjo dirbti, patyrė ir nepatogumus kasdieniniame gyvenime, iki šiol jaučiasi nesaugus, kuomet mato važiuojančias transporto priemones. Patirtą neturtinę žalą įvertino 2 000 eurų.
Tačiau įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės formą, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Nagrinėjamu atveju, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į eismo įvykio metu nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus), į tai, kad nukentėjusįjį M. K. sužalojo veikdamas neatsargia kaltės forma, o ne tyčia, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, išlaiko mažametį vaiką, į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Kadangi nukentėjusiajam M. P. sužalojimai sukėlė tiek fizinių, tiek ir dvasinių išgyvenimų, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusiajam turi būti atlyginta didesnė negu jau yra sumokėta neturtinė žala, tai yra 2000 eurų.
Bylos duomenys patvirtina, kad civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ yra atlyginęs nukentėjusiajam 1300 eurų dydžio neturtinę žalą (b. l. 166). Teismas pažymi, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 3K-3-174/2005, 2K-410/2008, 2K-288/2010). Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis, kuriame numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų dėl neturtinės žalos yra 5000 eurų, todėl ir likusioji neturtinės žalis dalis – 700 eurų – atlygintina iš draudimo bendrovės, priteisiant iš viso 2000 eurų neturtinės žalos.
BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamu atveju, šioje byloje nukentėjusiojo M. P. atstovas prašė priteisti jo atstovaujamojo naudai turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai pagrindžia, jog nukentėjusysis už atstovavimą sumokėjo 1000 eurų (b. l. 124-126). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nukentėjusiojo M. P. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti teismas pripažįsta proceso išlaidomis, laiko jas proporcingomis atliktam darbui ir priteisia jas iš kaltinamojo M. K., kuris yra darbingo amžiaus ir dirbantis asmuo.
Daiktinis įrodymas kompaktinis diskas, esantis byloje, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
M. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu ir perduoti jį laiduotojo A. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant šešių mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusiojo M. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2000 eurų neturtinės žalos.
Išieškoti iš M. K. nukentėjusiojo M. P. naudai 1000 eurų atstovavimo išlaidoms padengti.
Išaiškinti M. K., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui A. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Daiktinį įrodymą, kompaktinį diską, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.