Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-657-513/2013, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą bankroto byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Simon Louwerse logistika“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „J ir LBR bankroto administravimo, teisinės ir buhalterinės paslaugos“, 2012 m. spalio 19 d. įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas, 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2013 m. liepos 16 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.Pareiškėja pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 19 132,32 Eur darbo užmokesčio priteisimo kaip pirmosios eilės išieškotojai ir padarytos jai ir jos šeimai turtinės ir neturtinės žalos, nes antstolė V. D. per slaptai organizuotas varžytynes pardavė jos motinai priklausantį garažą, formaliai VĮ Registrų centre įrašytą jos vardu, ir kėsinasi išparduoti visą jų turtą, nors ji yra kreditorė, o ne skolininkė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjos T. Ž. prašymo išduoti vykdomąjį raštą BUAB „Simon Louwerse logistika“ bankroto byloje netenkino.Teismas nurodė, kad kreditorių reikalavimai tenkinami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka (ĮBĮ 35 straipsnis). Įsitiesėjus teismo sprendimui dėl bankrutavusios įmonės pabaigos įmonė išregistruojama iš Juridinių asmenų registro ir kaip juridinis asmuo pasibaigia (ĮBĮ 32 straipsnio 6 dalis). Šios kategorijos bylose CPK 646 straipsnio 1 dalis netaikoma ir vykdomieji raštai neišduodami.Kitos prašyme nurodytos aplinkybės su išnagrinėta bankroto byla nesusijusios, skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėja apylinkių teismai, skundų padavimo tvarka ir terminai nurodyti CPK 510 ir 512 straipsniuose.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą. Taip pat prašo išreikalauti iš antstolės vykdomąją bylą dėl neteisėto turto (garažo) pardavimo iš varžytynių. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pareiškėja yra pirmosios eilės kreditorė bankroto byloje ir jai iki šiol yra neišieškotas ir nesumokėtas priklausantis darbo užmokestis – 19 132,32 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų. Šiuo metu yra vykdomas išieškojimas iš pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, todėl jai reikalingas vykdomasis raštas dėl nurodyto darbo užmokesčio išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą baigtoje juridinio asmens bankroto byloje, teisėtumas ir pagrįstumas. Taip pat pareiškėjos atskirajame skunde reiškiamas reikalavimas išreikalauti iš antstolės vykdomąją bylą dėl neteisėto turto (garažo) pardavimo iš varžytynių, kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, todėl nesusijęs su minėtos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, nes, kaip nurodo ir pati pareiškėja, tai yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirojo skundo dalis dėl neteisėto turto (garažo) pardavimo iš varžytynių nevertintina (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kuris, pareiškėjos teigimu, patvirtina jai priklausančio turto (garažo) pardavimą iš varžytynių. Pareiškėjos teikiamą įrodymą atsisakytina pridėti prie bylos, nes jis yra nesusijęs su nagrinėjama byla (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

CPK 1 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso, o ĮBĮ nustatyta išbaigta, savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso funkcionuojanti, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-259/2009). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kreditorių reikalavimai tenkinami ne CPK, o ĮBĮ nustatyta tvarka, todėl CPK 646 straipsnis nagrinėjamu atveju netaikytinas.Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pirmosios eilės kreditorės pareiškėjos T. Ž. 66 060,08 Lt (19 132,32 Eur) kreditinis reikalavimas buvo patvirtintas teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi. Taip pat nustatyta, kad iš Garantinio fondo buvo iš dalies atsiskaityta su buvusiais įmonės darbuotojais – į jų nurodytas sąskaitas buvo pervestos išmokos. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 16 d. sprendimu pripažino, kad BUAB „Simon Louwese logistika“ veikla pasibaigė, patvirtino patikslintą BUAB „Simon Louwese logistika“ nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą ir įpareigojo įmonės administratorę UAB „J ir LBR bankroto administravimo, teisinės ir buhalterinės paslaugos“ atlikti veiksmus, nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad ĮBĮ ir jo taikymą nustatančių teisės aktų nustatyta tvarka pirmosios eilės kreditorės T. Ž. kreditinio reikalavimo dalis (679,08 Eur) buvo patenkinta, o likusi pareiškėjos kreditinio reikalavimo dalis, kaip ir kitų pirmosios eilės kreditorių, nebuvo ir nebus patenkinta, nes yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl įmonės pabaigos (juridinio asmens pabaigos jį likvidavus dėl bankroto), todėl likusios įmonės prievolės kreditoriams pasibaigė pagal įstatymą (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Jokių duomenų, kad kreditorei šio juridinio asmens prievolę turėtų įvykdyti kiti asmenys, nėra.Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai svarbias bylos aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.